Civilinė byla Nr. e2A-536-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.9.2; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl skolos arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Bugasta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 189 425,72 Eur skolą už papildomus darbus arba 189 425,72 Eur nuostolius kaip nepagrįstą praturtėjimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. su atsakovu sudarė rangos darbų sutartį Nr. (04 9.6) 5-399 (FIM18/172), kuria įsipareigojo atlikti atsakovo naudojamo administracinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbus. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, po to, kai ankstesnė rangovė UAB ,,Bugasta“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Garantas“) paskelbė apie savo bankrotą ir negalėjo tęsti pradėtų darbų. Pagal atsakovo naujai paskelbto viešojo konkurso sąlygų 2.2 punktą, pirkimo objektu buvo pastato užbaigimo darbai, t. y. darbai, kurių neužbaigė pradinė rangovė. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad riziką dėl pradinės rangovės darbų ir kokybės ar nepadarytų darbų prisiima pats atsakovas. Taigi, pradinės rangovės atliktų darbų defektų šalinimas ir darbai, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, neturėjo būti atliekami ieškovės sąskaita.
3. Ieškovės teigimu, tik pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, kad, siekiant tinkamai užbaigti sutarties vykdymą, būtina atlikti papildomus darbus, kadangi pradinė rangovė dalies darbų neatliko arba dalis jų buvo atlikta netinkamai. Bendra papildomų darbų kaina siekė 189 425,72 Eur, o atsakovas žodžiu ir elektroniniais laiškais patvirtino sutikimą dėl jų atlikimo. Tačiau ieškovei atlikus šiuos darbus ir pateikus atsakovui sąmatą, šis atsisakė ją pasirašyti ir sumokėti už papildomai atliktus darbus. Kadangi pagal rangos sutartį pats atsakovas prisiėmė papildomų darbų riziką, jam ir tenka pareiga atsiskaityti, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 189 425,72 Eur skolą.
4. Tuo atveju, jei nebūtų nustatytas sutartinis pagrindas skolai priteisti, ieškovė prašė priteisti tą pačią 189 425,72 Eur sumą iš atsakovo kaip nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovės vertinimu, atsakovas gavo realią naudą, bet už ją neatsiskaitė, t. y. jo naudai ieškovės sąskaita buvo atlikti papildomi statybos darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Fima“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 504,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, nustatė, kad jų 2.2 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog tiekėja (rangovė) savo rizika turėjo įsivertinti visus numatomus atlikti likusius darbus, kaip ir tai, kad darbai, neįskaičiuoti į pasiūlymo kainą, papildomai įsigyjami nebus ir už juos nebus atlyginama. Be to, 12.5 punkte buvo numatyta, kad, sudarant sutartį, joje nebus keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar kitos sąlygos. Pirkimo sąlygose buvo vartojamos aiškiai išskirtos sąvokos „faktiškai atlikti darbai“ ir „faktiškai patiekta įranga“, o teikiant atsakymą į ieškovės paklausimą buvo aiškiai įvardintas ir atsakovo rizikos prisiėmimas tik dėl įrengimų, jeigu juos paleidus jie neveiks arba juose trūks atskirų elementų, bet ne dėl kitų pradinės rangovės atliktų darbų trūkumų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirkimo metu pretenzijų dėl pirkimo sąlygų 2.2 punkto formuluotės nebuvo pareikšta.
7. Teismas nurodė, kad pagal ginčo šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas – jų 1.1 punktą, ieškovė įsipareigojo įvykdyti administracinės paskirties pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kurie išvardinti priede Nr. 1 ,,Techninis projektas“, kaip yra numatyta sutartyje ir ištaisyti darbų atlikimo defektus (jei tokių būtų), o šios sutarties 5.3 punktas numatė, kad darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas. Sutartyje taip pat nurodyta, kad bet kurie darbų kiekiai, numatyti techninio projekto medžiagų kiekių žiniaraščiuose, yra orientaciniai ir nelaikomi faktiniais. Kartu numatyta, kad būtent rangovei tenka rizika dėl darbų kiekių, viršijančių žiniaraščiuose nurodytus darbų kiekius, šie darbai turi būti atliekami rangovės rizika ir sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad žiniaraščiuose nurodytas darbų apimtis rangovė įvertino ir pateikė pati, savo rizika, turėdama galimybę apžiūrėti statybvietę.
8. Pagal rangos sutarties 2.3 punktą, atsakovas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkinio vykdytojo nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju papildomų darbų vertė, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, neviršija 15 proc. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal šalių susitarimą sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu abiejų jų susitarimu (sutarties 2.4 punktas), tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių raštu šalių sudarytą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Be to, sutarties 4.3 punkte yra numatyta, kad sutartyje nurodyta suma apima visus rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui bei užbaigimui. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei darbų eigoje paaiškėtų, jog, norint tinkamai atlikti darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje ir kurias rangovė galėjo bei turėjo įvertinti, rangovė papildomo apmokėjimo už darbus nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas (sutarties 4.11 punktas).
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip statybos darbų profesionalė, iš anksto galėjo įžvelgti poreikį atlikti jos ieškinyje nurodytus papildomus darbus. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė, nustačiusi prieš tai buvusios rangovės atliktų darbų trūkumus, apie tai būtų informavusi atsakovą. Atitinkamai, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir kad iki jų atlikimo užsakovas (atsakovas) buvo informuotas apie papildomų darbų poreikį, kainą ir (ar) gavęs darbų lokalines sąmatas. Be to, teismo vertinimu, nėra ir jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas buvo įsipareigojęs atsiskaityti už atliktus papildomus darbus. Ta aplinkybė, kad atsakovas po darbų atlikimo pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, savaime nereiškia, jog jis sutiko apmokėti ir už papildomus darbus.
10. Sutartyje buvo nurodyta konkreti darbų kaina, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalimi, teismas pripažino, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti ją padidinti, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų davęs sutikimą padidinti sutarties kainą, juolab kad dėl papildomų darbų patvirtinimo ieškovė kreipėsi į atsakovą tik atlikusi šiuos darbus. Įvertinęs papildomų darbų pobūdį bei esmę, teismas priėjo ir tokią išvadą, kad dėl jų neatlikimo statybos objektas nebūtų žuvęs ir nebūtų sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).
11. Atmetęs reikalavimą priteisti skolą už papildomus darbus, teismas kaip nepagrįstą atmetė ir alternatyvų ieškovės reikalavimą dėl 189 425,72 Eur nuostolių, kaip nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, priteisimo, konstatavęs, kad nėra įstatyme numatytų sąlygų šiam institutui taikyti.
12. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalis siejo sudaryta sutartis, todėl atsakovo praturtėjimą patvirtina teisinis pagrindas – sutartis. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, kad ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti papildomų darbų poreikį teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, kad sutartyje buvo nustatyta fiksuota darbų kaina, kad ieškovė iki papildomų darbų atlikimo neinformavo apie juos užsakovo ir negavo jo pritarimo papildomų darbų atlikimui, kad ieškovė nepateikė atsakovui duomenų apie papildomų darbų kainą, o atsakovas nepatvirtino papildomų darbų apmokėjimo, teismas neįžvelgė pagrindo atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Nurodė, kad pati ieškovė buvo prisiėmusi riziką dėl darbų apimties ir jų kainos. Įvertinęs dar ir tokią aplinkybę, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo, teismas pripažino, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą dar ir šiuo pagrindu, siekia išvengti prieš tai aptartų teisės normų, neleidžiančių jai siekti apmokėjimo už papildomus darbus, sukeliamų padarinių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB ,,Fima“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Tiek Kainodaros taisyklėse, patvirtintose 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – ir Kainodaros taisyklės), tiek rangos sutartyje yra vartojamos sąvokos „darbų apimtis“, „darbų kiekis, kuris įtvirtintas sutartyje ar pirkimo dokumentuose“, tačiau niekur nenurodoma, kad papildomi darbai, kurie nenumatyti sutartyje ar pirkimo dokumentuose, yra taip pat vertinami ir priskiriami rangovės rizikai. Pagal Kainodaros taisyklių 16.2 punktą bei sutarties 2.3 punktą ieškovė prisiėmė riziką dėl papildomų 15 proc. sutarties vertės darbų kiekių, tačiau ne papildomų darbų, nenumatytų sutartyje ar konkurso sąlygose. Ieškovė, neprisiėmusi atsakomybės už papildomų darbų poreikį, negali prisiimti tokių papildomų darbų kaštų rizikos.
13.2. Papildomais darbų kiekiais (apimtimi) laikytina tai, kai darbai yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti sutartyje ir jos prieduose, sutarties vykdymo metu keičiamas tik numatyto darbo kiekis, kuris matuojamas, pavyzdžiui, metrais, kilogramais, vienetais. Tuo tarpu papildomais darbais laikytinas sutarties vykdymo metu atsiradęs visiškai naujų, sutartyje ir jos prieduose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nenurodytų darbų poreikis ar papildomi darbų kiekiai, viršijantys 15 proc. Ieškovė atliko papildomus darbus, kuriuos teismas nepagrįstai priskyrė papildomiems darbų kiekiams, ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į atlyginimą už šiuos darbus.
13.3. Teismas netinkamai paskirstė riziką dėl papildomų darbų atsiradimo, visą ją perkeldamas ieškovei, tokia pozicija prieštarauja sutarčiai bei teismų praktikai. Rangos sutarties 1.1, 2.2, 4.3, 4.11 punktuose yra aiškiai nurodyti darbų kiekiai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti. Visi kiti darbai bei jų kiekiai, kurie nenurodyti sutartyje ir techninėje specifikacijoje, yra papildomi darbai.
13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, įvertinusi techninį darbo projektą, statybvietę, pati prisiėmė visų papildomų darbų riziką, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja nuosekliai plėtojamai teismų praktikai dėl techninio darbo projekto tikslumo bei dėl galimybių apžiūrėti statybvietę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Juo labiau kad statybvietės apžiūra neturėjo jokios įtakos techniniame darbo projekte nenumatytų papildomų darbų įvertinimui, kadangi tam buvo skirtas itin trumpas 7 dienų terminas, dalis trūkumų nebuvo aiškiai matomi.
13.5. Pasiūlymo rengimo ir teikimo metu ieškovė objektyviai negalėjo ir neturėjo įvertinti atsakovo pozicijos pasikeitimų. Sutarties vykdymo metu atsakovas nurodė atlikti šiuos papildomus darbus, kurių nebuvo techniniame projekte: suformuoti apatinį kelio dangos sluoksnį; pakeisti nuogrindą nauja arba šią vietą sutvarkyti panaudojant betonines trinkeles; įrengti dureles; pateikti peraukštėjimo sprendimus; atlikti išorinių bei vidinių oro kondicionierių blokų demontavimo darbus; užtaisyti esamas ventiliacinių angų; įrengti stiklo paketus; išbetonuoti laiptų pakopas; pakeisti apšvietimo sprendinius; numatyti ortakių išvedimo sprendimus.
13.6. Teismas nepasisakė ir nevertino liudytojų parodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį. Liudytojų parodymais buvo įrodinėjama, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
13.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo sudaryti rašytiniai susitarimai dėl papildomų darbų. Šiuo atveju rašytiniais susitarimais laikytinas šalių elektroninis susirašinėjimas, be to, papildomų darbų kainą ieškovė objektyviai galėjo apskaičiuoti tik sutarties vykdymo pabaigoje, jos vykdymo metu.
13.8. Teismo išvada, kad visi papildomi darbai turėjo būti įsigyjami tik vykdant naujas pirkimo procedūras, yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 89 straipsnio nuostatoms.
13.9. Atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų, papildomi darbai atlikti atsakovo naudai, už kuriuos jis nėra sumokėjęs. Atsakovas sutaupė ieškovės reikalaujamą sumą, kurią butų sumokėjęs, jeigu butų tinkamai įforminti papildomų darbų susitarimai. Negavusi už atliktus darbus atlyginimo, ieškovė patyrė netekimus, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės kaštų, patirtų dėl papildomų darbų ir atsakovo gautos naudos – papildomų darbų kaštų sutaupymo. Atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas pripažino, kad žodinis susitarimas tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo yra niekinis. Nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį bei apeliacinį skundą, ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių (papildomų darbų kaštų) atsiradimo rizikos ir savo pažeistos teisės negali apginti kitais būdais.
14. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškovės UAB ,,Fima“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
14.1. Ieškovė cituoja Kainodaros taisykles, galiojančias šiuo metu, bet ne tas, kurios galiojo pasirašant sutartį. Sutarties sudarymo metu galiojusių Kainodaros taisyklių 2.6 punkte „Sutarties kainos keitimas dėl keičiamų kiekių (apimčių)“ apibrėžimas buvo aiškinamas, kad tai – sutarties kainos pakeitimas, atliekamas dėl dalies perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų arba jų kiekio (apimties) atsisakymo, vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimo kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimo. Iš šios sąvokos apibrėžimo matyti, kad sutarties kainos keitimas, be kita ko, atliekamas dėl papildomų darbų įsigijimo, įeina į sutarties kainos keitimą dėl keičiamų kiekių (apimčių). Todėl sutartyje vartojamos sąvokos „Darbų kiekiai (kiekis)“ ir „Darbų apimtys (apimtis)“ reiškia ir „papildomus darbus“. Dėl tokių darbų riziką vienareikšmiškai prisiėmė ieškovė, patvirtindama, kad dėl papildomų laiko ir darbo sąnaudų, nenumatytų sutartyje, ji papildomo apmokėjimo nereikalaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas (sutarties 4.11 punktas).
14.2. Visų atliktų darbų trūkumų / defektų (jei jie būtų nustatyti) šalinimas – tai tiesiogiai sutarties 1.1., 2.2, 4.3 punktuose numatyta ieškovės pareiga, ir už tai joks papildomas apmokėjimas negalimas. Ieškovė, kaip profesionali rangovė, tai turėjo suprasti tiek iš pirkimo sąlygų, tiek iš sutarties nuostatų.
14.3. Šalys susitarė dėl konkrečios (fiksuotos) sutarties (darbų) kainos, kuri nebus keičiama, ieškovei buvo suteikta galimybė apžiūrėti objektą prieš sudarant sutartį. Faktinė situacija statybvietėje bei projekto sprendiniai ieškovei turėjo būti žinomi ir anksčiau, kadangi tam tikrus projekte numatytus darbus ieškovė vykdė kaip pradinės rangovės subrangovė. Taigi, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai bei matydama, kad neturi pajėgumų per nustatytą terminą įvertinti visų reikšmingų aplinkybių bei pateikti tinkamą pasiūlymą, ieškovė galėjo nedalyvauti pirkime ir nesudaryti sutarties.
14.4. Iki papildomų darbų atlikimo ieškovė nebuvo pateikusi atsakovui jokių lokalinių sąmatų, kuriose būtų nurodyta numatoma darbų kaina, papildomų darbų sąmata buvo pateikta jau po šių darbų atlikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji informavo atsakovą apie kokius nors darbų trūkumus bei pranešė, jog šie trūkumai tūrėtų būti šalinami atsakovo sąskaita. Minėtos ieškovės pareigos (kurių ji nesilaikė) bei jų nesilaikymo teisinės pasekmės yra aiškiai įtvirtintos CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse, CK 6.653 straipsnio 4 dalyje.
14.5. Ieškinyje nurodyti papildomi darbai atlikti ne atsakovės, o projektų vadovo A. B. ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo T. G. nurodymu, tačiau nė vienas iš šių asmenų nėra (ir nebuvo) atsakovo atstovu. Atlikdami jiems pavestas funkcijas, jie nėra priėmę (ir neturi teisės priimti) jokių sprendimų dėl statybos darbų vykdymo, kuriuos priima užsakovas.
14.6. Atsakovo atstovas, t. y. už sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas asmuo A. S., ieškovės atstovams išsiuntė tik du elektroninius laiškus, susijusius su ieškovės nurodytais papildomais darbais (2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d.), tačiau šie dokumentai negali būti laikomi sutarties pakeitimu. Atsakovas neturėjo jokių ketinimų keisti sutartį laiškais bei tikėjosi, kad ieškovė sąžiningai laikysis savo prisiimto įsipareigojimo nereikalauti papildomo apmokėjimo. Jokiame susirašinėjime nėra net užsimenama apie sutarties kainos keitimą ar kokią nors papildomų darbų kainą.
14.7. Neturėtų būti pateisinamas toks tiekėjos elgesys, kai ji viešojo pirkimo metu sąmoningai pasiūlo mažą darbų kainą ir, įgijusi tam tikrą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, laimi konkursą, o vėliau, sudariusi viešojo darbų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, „sužino“ apie „papildomų darbų“ būtinumą ir, nesilaikydama nustatytos tvarkos, atlieka šiuos darbus bei reikalauja papildomo apmokėjimo. Toks tiekėjos elgesys laikytinas nesąžiningu bei aiškiai prieštaraujančiu ne tik VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems principams ir tikslams, bet ir bendriesiems – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principams (CK 1.5 straipsnis).
14.8. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Šiuo atveju taikomos CK 6.684 straipsnio 5 dalies ir 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis remiantis rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius; rangovas privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Taigi, nurodytų CK nuostatų taikymas šiuo atveju lemia tai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ar atlyginti dėl to turėtus nuostolius – ieškovė turi sutartį įvykdyti už joje nustatytą kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rangos sutartimi prisiimtos papildomų darbų rizikos
15. Apeliantė UAB ,,Fima“, nesutikdama su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinio dalis dėl skolos už papildomai atliktus rangos darbus priteisimo buvo atmesta, tvirtina, kad netinkamas šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų turinio aiškinimas kartu lėmė ir nepagrįstą teismo išvadą, kad pati apeliantė rangos sutartimi yra prisiėmusi papildomų darbų apmokėjimo riziką, o visų byloje esančių įrodymų neištyrimas lėmė ir kitą nepagrįstą išvadą, kad nebuvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo bei jų kainos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
16. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties vykdymo bei šios sutarties sąlygų aiškinimo, apeliantei reikalaujant didesnio apmokėjimo, nei sutartyje nurodyta jos vykdymo kaina. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl pagal šią sutartį apeliantės prisiimtų įsipareigojimų apimties, bylos šalims skirtingai interpretuojant sutartyje vartojamą sąvoką ,,darbų kiekiai“, t. y. ar ji apima tik darbus, tiesiogiai nurodytus sutartyje bei jos prieduose, ar ir papildomus darbus.
17. Kilus bet kokiam ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 35 punktas).
18. Spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko), ir dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet taip pat atsižvelgti ir į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu; sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan.; teismai, spręsdami su tokių sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 100–101 punktai).
19. Šiame ginče aktualūs taip pat ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (išviešina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas); perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018, 36 punktas).
20. Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes viešojo pirkimo procedūrų tikslas yra būtent jiems užtikrinti galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015); be to, nors viešojo pirkimo sutartiniai teisiniai santykiai sieja šio sandorio kontrahentus, tačiau tokio sandorio vykdymas aktualus ir kitiems, viešojo pirkimo nelaimėjusiems ūkio subjektams, kurių teisėti interesai turi būti užtikrinami retrospektyviai viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41–45 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021, 31-33 punktai).
21. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad 2018 m. gruodžio 12 d. administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimo sutartis su atsakovu Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sudaryta po to, kai pirmoji viešojo pirkimo laimėtoja ir rangovė UAB ,,Bugasta“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Garantas“) paskelbė bankrotą ir negalėjo toliau vykdyti darbų. Būtent toks pirkimo objektas buvo nurodytas ir pirkimo sąlygų 2.2 punkte – buvo perkamas administracinės paskirties pastato atnaujinimo (modernizavimo) vidaus ir lauko darbų užbaigimas. Perkamus darbus sudarė skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir patiektų medžiagų / įrangos bei visų likusių darbų, nurodytų techninėje specifikacijoje. Šiame pirkimo sąlygų punkte buvo išvardinti faktiškai pradinės rangovės jau atlikti darbai: 2-5 aukšto buvusios apdailos (grindų dangos, lubų, durų, sanitarinių mazgų) ardymo, demontavimo darbai (apie 30 proc.), išorės fasado įrengimas, langų, palangių įrengimas, 5 aukšto dalies apdailos įrengimas, vėdinimo sistemos ortakių dalies įrengimas, vėsinimo sistemos vamzdžių dalies įrengimas, šildymo sistemos dalies įrengimas, rūsio grindų įrengimas, lifto įrengimas, lietaus kanalizacijos įrengimas, dalinis vidaus pertvarų / sienų įrengimas, dalinis vidaus vandentiekio, nuotekų įrengimas. Taip pat išvardinta pradinės rangovės faktiškai jau pateikta įranga bei medžiagos: dalis oro tiekimo–šalinimo įrenginių, dalis vėsinimo sistemos išorinių bei vidinių blokų, dyzelinis generatorius, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, gesinimo sistemos komponentai (balionai, valdymo įranga), dalis lubų plokščių, dalis grindų plytelių, dalis durų, šviestuvų ir paskirstymo skydų.
22. Apeliantė neginčija, kad jai buvo žinomos šios atsakovės išviešintos aplinkybės, t. y. kad ji dalyvauja ir pasiūlymą teikia pirkime, kuris vykdomas iš naujo, bet tik dėl dalies darbų, kurių neužbaigė pradinė rangovė. Dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygų 2.2 punkte, be jau aptartos informacijos apie pirkimo objektą, buvo nurodyta ir rekomendacija tiekėjams atvykti apžiūrėti statybvietę bei savo rizika įsivertinti visus numatomus atlikti likusius darbus, kadangi darbai, neįskaičiuoti į pasiūlymo kainą, papildomai įsigyjami nebus ir už juos nebus atlyginama.
23. Šių faktinių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliantė kartu su dubliku pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. su pradine rangove UAB ,,Bugasta“ jos pačios sudarytą subrangos sutartį, iš kurios matyti, kad apeliantė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbų techninio darbo projekto ,,Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ atitinkamas darbų dalis, t. y. elektrotechninę dalį (išskyrus lauko elektros tinklų dalį), elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos (išskyrus lauko silpnų srovių trasos įrengimą), gaisrinę signalizaciją, procesų valdymo ir automatizaciją, stacionarią gaisro gesinimo sistemos dalis (sutarties 1.11 punktas). Šių darbų kaina – 525 070,27 Eur su PVM (sutarties 17 punktas). Pagal subrangos sutarties 17 punktą, vienu iš jos priedų buvo techninė specifikacija, kuri, kaip nurodyta tame sutarties punkte, atskirai prie sutarties nepridedama, kadangi yra prieinama viešoje CVP informacinėje sistemoje.
24. Tokiu atveju darytina išvada, kad apeliantė dar iki pasiūlymo naujame viešajame pirkime pateikimo buvo susipažinusi su ginčo pastato modernizavimo projektu bei jį įgyvendinant faktiškai jau atliktais ir reikalingais atlikti darbais. Ji, kaip ankstesnių rangos sutartinių santykių dalyvė (subrangovė), neabejotinai turėjo galimybę dar iki pasiūlymo pateikimo į(si)vertinti ir pastato techninę būklę, ir aplinką, kurioje buvo vykdomi lauko darbai, galėjo stebėti pradinės rangovės atliekamus darbus ir gauti kitą informaciją. Kitaip tariant, apeliantei, kaip turinčiam statybos sutarčių vykdymo praktikos bei faktiškai jau atlikusiam dalį darbų ginčo objekte juridiniam asmeniui, turėjo būti suprantama, kad viešojo pirkimo būdu yra perkami pradinės rangovės nebaigti pastato modernizavimo darbai ir kad darbų kaina faktiškai priklausys nuo to, koks kiekis darbų pradinės rangovės nebuvo atliktas.
25. Atsakovo skelbtos viešojo pirkimo sąlygos bei ginčo rangos sutarties nuostatos taip pat sudaro pagrindą vertinimui, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija bei darbų užsakovas, aiškiai nurodė (išviešino) naujo pirkimo paskelbimo priežastį (būtina užbaigti ankstesnės rangovės nepadarytus vidaus ir lauko darbus konkrečiame objekte), nurodė visas svarbias faktines aplinkybes, susijusias su darbų apimtimi, tiekėjų prisiimama rizika, šių darbų apmokėjimo principais bei kaina, atitinkamai, apeliantė, kaip rūpestinga ir apdairi tiekėja, o vėliau ir rangovė, šias aplinkybes gerai suprato arba turėjo suprasti.
26. Pirkimo sąlygų 1.12 punkte perkančioji organizacija nurodė, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas patvirtina, kad jis sutinka su pirkimo sąlygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis ir būsimos sutarties sąlygomis. Šie dokumentai yra sudaryti remiantis perkančiosios organizacijos geriausia praktika ir teisės aktų nustatytais reikalavimais, kurių perkančioji organizacija privalo laikytis, todėl, įvykdžius pirkimo procedūras ir vykdant būsimą sutartį, šiuose dokumentuose nustatytos sąlygos keičiamos nebus. Pagal pirkimo sąlygų 7.4 punktą, apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą techninėje specifikacijoje nurodytą pirkimo objekto apimtį, kainos sudėtines dalis, į techninio projekto ir techninės specifikacijos reikalavimus. Taigi, ir apeliantei pasiūlymų teikimo stadijoje turėjo būti / buvo suprantama pasiūlymo kainos nustatymo specifika, darbų kainos paskesnis nekintamumas.
27. Kaip matyti iš šalių sudarytos rangos sutarties, jos 4.3 punkte yra įrašytas apeliantės patvirtinimas, kad rangovė (t. y. apeliantė) yra gavusi visą būtiną informaciją, kurią rangovė, panaudodama visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams. Laikoma, kad sutartyje nurodyta sutarties suma apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui. Sutarties 4.11 punkte yra užfiksuotas ir toks rangovės pareiškimas, jog ji gerai išanalizavo ir suprato užsakovo užduotį, įvertino realias darbų atlikimo aplinkybes, darbų sąnaudas ir apimtis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus sutarčiai vykdyti, bei tuo remiantis pateikė darbų atlikimo kainą. Jei darbų eigoje paaiškėja, kad, norint tinkamai atlikti darbus, reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos, nenumatytos sutartyje ir kurias rangovė galėjo ir turėjo įvertinti, rangovė papildomai apmokėjimo už darbus nereiklaus ir tai nebus priežastis keisti sutarties sąlygas.
28. Ginčo sutarties šalys 2.4 punkte taip pat susitarė, kad sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Visgi sutarties 7.2 punkte nurodoma tai, kad sutarties kaina yra fiksuota ir ši sąlyga nekeičiama visą sutarties galiojimą.
29. Iš pirmiau aptartų ir visiškai aiškiai suformuluotų sutarties nuostatų matyti, kad kainos pateikimas viešajam pirkimui buvo siejamas ir su atitinkamomis potencialaus tiekėjo pareigomis, kuris, atvykęs į objektą bei susipažinęs su faktine padėtimi ir techniniais dokumentais, turi pateikti kainos, kuri bus stabili ir nekintanti, pasiūlymą. Apeliantė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga savo srities profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti, kad pateikdama viešajame pirkime savo pasiūlymą bei nurodydama galutinę darbų kainą, už kurią ji sutinka atlikti neužbaigtus vidaus ir lauko darbus, kartu prisiima ir atsakomybę juos atlikti būtent už tą kainą, kuri bus nurodyta sutartyje, nes atsakovė neketina po sutarties pasirašymo sutarties įvykdymo kainos dalyje modifikuoti.
30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo pozicija, kad sutartis turėjo būti įvykdyta už tą galutinę ir nekeičiamą kainą, kuri buvo įrašyta sutartyje, yra pagrįsta.
31. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pagal sutartį apeliantė prisiėmė riziką tik dėl atliktinų darbų kiekio dalies pasikeitimo, bet ne dėl papildomų darbų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino rangos sutarties 2.3 punktą. Apeliantės nurodytame sutarties 2.3 punkte, kurio aiškinimo ir taikymo klausimas keliamas apeliaciniame skunde, nurodyta, kad bet kurie darbų kiekiai, numatyti techninio projekto medžiagų kiekių žiniaraščiuose, yra orientaciniai ir nelaikomi faktiniais. Darbų kiekiai, viršijantys žiniaraščiuose nurodytus kiekius, turi būti atliekami rangovės rizika ir sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad žiniaraščiuose nurodytas darbų apimtis rangovė įvertino ir pateikė pati, savo rizika, turėdama galimybę apžiūrėti statybvietę. Pirkimo vykdytoja už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjos pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinė pirkimo dokumentuose bei sutartyje numatyta pirkimo vykdytojo nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Jei reikia atsisakyti ir (ar) įsigyti daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 proc. ribą, turi būti atsisakomi ir (ar) įsigyjami taikant kiekio (apimties) keitimo sąlygas, nurodytas Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 ,,Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, III skyriuje.
32. Pritartina apeliantei, kad sutarties 2.3 punkte vartojamos sąvokos darbų kiekiai / darbų apimtys turėtų būti aiškinamos taip, kaip nurodyta Kainodaros taisyklėse. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra akcentavęs šių Kainodaros taisyklių taikymo svarbą ir būtinybę sprendžiant ginčus, susijusius su viešojo pirkimo sutartimis. Tiekėjams viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu pripažįstamas teisėtas lūkestis (ir jo teisminė apsauga) į privalomų nuostatų, pavyzdžiui, Kainodaros taisyklių, taikymą, nepriklausomai nuo to, kad šios neteisėtai neperkeltos į sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 64, 65 punktai; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 168 punktas).
33. Ginčui aktualios redakcijos Kainodaros taisyklių 2.6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) yra įvardyta sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) (toliau – kiekio (apimties) keitimas) sąvoka. Nurodyta, kad sutarties kainos keitimas dėl keičiamų kiekių – tai sutarties kainos pakeitimas, atliekamas dėl dalies perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų arba jų kiekio (apimties) atsisakymo, vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimo kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimo. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, darbų apimtims ir kiekiams pagal aptartą reguliavimą priskirtini ir papildomi darbai, prekės bei paslaugos, todėl, vadovaujantis sutarties 2.3 punktu bei Kainodaros taisyklių 2.6 punktu, darytina išvada, kad apeliantė, pasirašydama ginčo sutartį, prisiėmė ir papildomų darbų, kurie neviršija 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties kainos, apmokėjimo kaštų riziką. Apeliantė savo apeliaciniame skunde cituoja Kainodaros taisyklių 2.6 punktą, kurio pasirašant 2018 m. gruodžio 12 d. rangos darbų sutartį dar nebuvo, todėl sutarties aiškinimui jos sudarymo metu neegzistavusi norma negali būti taikoma.
34. Nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad apeliantės pirkime pasiūlyta bei sutarties 7.1 punkte įtvirtinta rangos darbų sutarties vykdymo kaina yra 1 968 768,31 Eur su PVM. Ieškiniu buvo prašoma priteisti papildomų darbų 189 425,72 Eur su PVM kainą, kuri sudaro 9,62 proc. pradinės sutarties vertės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad vien dėl šios priežasties apeliantės reikalavimas negali būti patenkintas, be kita ko, sutarties 4.11 punkte įrašius dar ir tokią sąlygą, jog net ir tuo atveju, jei darbų eigoje, siekiant tinkamai atlikti šiuos darbus, atsirastų papildomo laiko ir darbo sąnaudų, nenumatytų sutartyje, poreikis, bet rangovė galėjo ir turėjo tai numatyti (įvertinti), rangovė papildomo apmokėjimo už darbus nereikalaus ir tai netaps sutarties sąlygų keitimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad kurių nors darbų, kurie dabar vadinami papildomais, atlikimo poreikio apeliantė objektyviai negalėjo numatyti bei įvertinti būsimų jų kaštų teikdama pasiūlymą viešajame pirkime. Priešingai, vien jos dalyvavimas vykdant ankstesnę rangos sutartį neleidžia pagrįstai suabejoti tokios galimybės buvimu.
35. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, taip pat yra pasisakęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019, 43 punktas).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tokią aplinkybę, kad iš pačios apeliantės su ieškiniu pateiktos pradinės rangovės UAB ,,Bugasta“ su atsakovu 2017 m. gruodžio 12 d. sudarytos darbų rangos sutarties 8.1 punkto matyti, jog pirmosios sutarties vykdymo kaina buvo 1 543 769,98 Eur su PVM, t. y. net 424 998,33 Eur mažesnė nei ginčo sutarties kaina, nors buvo perkami tik vykdant pirmąją sutartį neatlikti darbai. Byloje nustatyta, kad pagal pirkimo dokumentus pradinė rangovė visgi buvo atlikusi 30 proc. darbų, vadinasi, buvo perkama tik apie 70 proc. visų atsakovui reikalingų darbų. Taigi, aplinkybė, kad apeliantės pasiūlyta kaina gerokai (beveik 28 proc.) viršijo net ir pradinę visų darbų kainą, nors jų dalį (30 proc.) jau buvo atlikusi ankstesnė rangovė, sudaro pagrindą tokiai labiau tikėtinai išvadai, kad apeliantės teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlygį už jos pačios pasiūlytą kainą atliktus darbus negalėjo būti pažeisti.
37. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad negali būti toleruojamas ir pateisinamas toks tiekėjo elgesys, kuomet jis, žinodamas apie objekto ir atliktinų jame darbų specifiką, pasiūlymo teikimo stadijoje nurodo mažesnę nei kiti tiekėjai kainą ir dėl to pirkimą laimi, bet vėliau, jau vykdant sutartį, pradeda kelti reikalavimus dėl kainos padidinimo. Toks tiekėjo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo bei atitikties tiek VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems principams bei tikslams, tiek ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nagrinėjamoje byloje analizuojama situacija leidžia įžvelgti ir tokio apeliantės nesąžiningo elgesio požymių.
Dėl susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo sudarymo
38. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad sutarties vykdymo metu buvo pasiektas šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo bei apmokėjimo, todėl atsakovui jo pagrindu kyla prievolė už šiuos darbus atsiskaityti.
39. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.
40. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus.
41. Įprastiniu atveju rangovas nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 95 punktas).
42. Apeliantės teigimu, byloje esančių įrodymų (2019 m. liepos 22 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. gruodžio 4 d. elektroniniai laiškai, projekto vykdymo priežiūros vadovo A. B., techninės priežiūros vadovo T. G., atsakovo atstovo A. S. paaiškinimai) visuma patvirtina, kad šalys tarėsi ir susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.
43. Sutarties 8.1 punkte yra nurodyta, kad darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, forminami vadovaujantis Kainodaros metodika. Aptarta sutarties nuostata yra blanketinė, nukreipianti į Kainodaros taisykles. Pagal Kainodaros taisyklių 21 punktą susitarimai dėl peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo turi būti įforminti raštu, pagrįsti dokumentais, šalių suderinti ir laikomi sudėtine sutarties dalimi. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nei apeliantės įvardyti įrodymai, nei kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia padaryti išvados, kad apeliantė iki faktinio darbų atlikimo atsakovui būtų pateikusi dokumentais pagrįstą pasiūlymą dėl papildomų darbų poreikio, tokių darbų kaštų, atsakovas jį būtų akceptavęs ir toks šalių susitarimas būtų įformintas raštu, atitinkamai pakeičiant sutartį (CK 6.192 straipsnio 4, 5 dalys).
44. Apeliaciniame skunde nurodytas elektroninis susirašinėjimas patvirtina tik tokias faktines aplinkybes, kad apeliantės atstovas kreipėsi į projekto priežiūros vadovą A. B. dėl nuogrindos, klausdama jo, ar palikti esamą, kaip numatyta projekte, ar įrengti naują (2019 m. liepos 22 d. elektroninis laiškas), bei dėl duobės važiuojamojoje dalyje, nurodydama tris alternatyvius sprendinius: (1) sukelti važiuojamosios dalies lygį; (2) įrengti lietaus surinkimo šulinį; (3) palikti kaip yra ir tik atnaujinti dangą, kaip numatyta projekte (2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroninis laiškas). Atsakydamas į šiuos paklausimus A. B. nurodė, kad nuogrindą reiktų atstatyti ir trinkelės būtų tinkamiausia medžiaga, galima būtų demontuoti ir visiškai sutvarkyti nuogrindą (2019 m. liepos 24 d. elektroninis laiškas), o atsakydamas į paklusimą dėl duobės nurodė, kad visi pateikti variantai yra priimtini (2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroninis laiškas).
45. Taigi, nė vieno iš pirmiau aptartų elektroninių laiškų turinys nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys būtų pasiekusios ir įtvirtinusios konkretų susitarimą dėl atliekamų konkrečios apimties bei konkrečios kainos (vertės) darbų. Susirašinėjimo stadijoje nebuvo teikiama net šių darbų sąmata.
46. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodyto 2019 m. gruodžio 4 d. elektroninio laiško reikšmės nagrinėjamam ginčui, pažymėtina, kad, kitaip nei prieš tai aptartais atvejais, nėra įmanoma identifikuoti nei šio laiško siuntėjo, nei adresato rekvizitų, jo išsiuntimo laiko ir pan. Dėl to objektyviai kyla abejonių dėl šio dokumento patikimumo ir jo įrodomosios reikšmės. Net ir vertinant, kad šis dokumentas atspindi tikrąją atsakovo poziciją, t. y. jame nurodytą poreikį patalpose 2-4, 3-54 ir 4-28 sumontuoti judesio daviklius šių patalpų apšvietimui, vien tokio turinio laiškas aiškiai nepakankamas nuspręsti, kad buvo pasiektas šalių susitarimas dėl atitinkamų papildomų darbų atlikimo bei jų kainos.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą priešingai išvadai – atsakovas nesutiko dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apimties. Pagrindą būtent tokiai išvadai teikia ir apeliantės su ieškiniu pateikti jos 2019 m. rugsėjo 25 d. bei 2019 m. spalio 7 d. atsakovo direktoriui siųstų raštų dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektinių sprendinių bei papildomų darbų, taip pat atsakovo 2019 m. spalio mėn. atsakymo į juos, su kuriuo kartu apeliantei persiųsti ir UAB ,,Projektų ekspertai“ atstovo A. B. pateikti atsakymai, turinys. Pati apeliantė savo 2019 m. spalio 7 d. rašte teigia, kad atsakovas nėra atsakęs į ne kartą keltus klausimus dėl papildomų darbų vykdymo, nurodo, kad jei iki 2019 m. spalio 10 d. nebus pateikti atsakymai, bus laikoma, kad tie klausimai ir projektiniai pakeitimai nėra aktualūs, o darbai bus vykdomi neatsižvelgiant į būtinus ar pageidaujamus pakeitimus. Atsakovas, atsakydamas į šiuos raštus, vien persiuntė apeliantei projekto vadovo A. B. 2019 m. spalio 7 d. bei 2019 m. spalio 9 d. raštus, kuriuose nurodyta, kad apeliantės keliami klausimai dėl papildomų darbų atlikimo yra skirti atsakovui, kaip užsakovui, todėl dėl jų nepasisako.
48. Tai, kad šiuo atveju visgi nebuvo pasiektas konsensusas (susitarimas) dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo bei jų kainos, taip pat patvirtina ir vėlesni apeliantės veiksmai – ji 2020 m. vasario 21 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad teikia derinimui papildomą darbų sąmatą ir jos paaiškinimus bei kainos pagrindimus. Faktą, kad atsakymas ir į šį prašymą nebuvo gautas, patvirtina apeliantės 2020 m. kovo 23 d. raštas dėl papildomų darbų sąmatos patvirtinimo, kuriame atsakovas ne tik informuojamas apie papildomų darbų būtinumą, bet ir apie faktinį jų atlikimą, kartu prašant iki 2020 m. kovo 26 d. patvirtinti sąmatas. Analogiško turinio raštai, kuriuose pakartotinai prašoma patvirtinti sąmatą, buvo siunčiami ir vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. balandžio 28 d., tačiau teigiami atsakymai į juos nebuvo gauti.
49. Aptartų rašytinių įrodymų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė būtų gavusi atsakovo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ar, juo labiau, suderinusi su atsakovu jų atlikimo kainą. Tokiu atveju net ir faktiškai atlikus darbus be užsakovės pritarimo šių darbų išlaidos priskiriamos pačios ieškovės, kaip rangovės, rizikai.
50. Kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai. Kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai A. S., kuris yra atsakovo Turto ir ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytojas, T. G., kuris buvo paskirtas techniniu priežiūros vadovu, bei 2020 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustas A. B., kuriam buvo pavesta vadovauti ir prižiūrėti projekto vykdymą, paaiškino tik tai, kad buvo keliami papildomų darbų atlikimo klausimai, tačiau nė vienas iš jų nenurodė, kad atitinkami susitarimai buvo pasiekti ir kad atsakovas būtų aiškiai patvirtinęs papildomų darbų sąmatą bei sutikęs ją apmokėti. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šių liudytojų paaiškinimų įrodomosios reikšmės savo sprendime nepasisakė, tai neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ginčas iš esmės išspręstas teisingai. Nenustačius, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, ieškinio reikalavimas priteisti skolą negalėjo būti patenkintas.
Dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas taip pat ir alternatyvų apeliantės reikalavimą priteisti jai 189 425,72 Eur sumą už papildomus darbus kaip nuostolių atlyginimą taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, ginčą teisingai išsprendė ir šioje dalyje.
53. Kasacinio teismo praktikoje dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 19 punktas).
54. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šio instituto šalių santykiams teisiškai kvalifikuoti, kadangi šalis siejo statybos rangos darbų sutartis, pagal kurią apeliantė atliko atitinkamus darbus, kuriuos dabar ji interpretuoja kaip nepagrįstą (nesant įstatymo ar sutarties) atsakovės praturtėjimą jos sąskaitą (t. y. naudos be jokio teisinio pagrindo gavimą). Akivaizdu, kad neegzistuoja visos būtinos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, išvardintos šios nutarties 53 punkte.
56. Kaip šioje nutartyje buvo nurodyta anksčiau, net jeigu papildomi darbai, vykdant sutartį, ir būtų faktiškai atlikti, bet dėl jų atlikimo negautas užsakovo sutikimas bei nėra rangos sutarties šalių susitarimo dėl jų vertės (kainos), visos patirtos išlaidos ir pagal įstatymą, o šiuo konkrečiu atveju – ir pagal sutartį tenka rangovei. Tokiu atveju šalis, kurios turtas sumažėja, pati prisiima nuostolių atsiradimo riziką, o apeliantė pagal rangos sutarties 2.3 punktą prisiėmė papildomų darbų atlikimo riziką, jeigu jų vertė neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos atsakovo išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
58. Atsakovas nurodė patyręs 3 337,58 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo prašomos kompensuoti išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), už konkrečias teisines paslaugas nustatytas rekomenduojamus maksimalius dydžius. Maksimali už nurodytą procesinį dokumentą priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti 1 891 Eur (1 454,80 Eur x 1,3).
59. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo maksimalaus dydžio išlaidas vertinti kaip nepagrįstas, todėl atsakovui iš apeliantės priteisiama 1 891 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ (juridinio asmens kodas 121289694) atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 291349070) 1 891 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė