Civilinė byla Nr. e2A-1108-1187/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22606-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.19.3; 3.3.1.19.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K., Z. K. ir pagal apeliantų (ieškovų) S. D., S. D., J. R., E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D., S. D., J. R., E. R., J. P., S. P., M. K., Z. K., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Larėjas“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmens be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinės bendrovė „Projektana“, uždaroji akcinė bendrovė „Renova“, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų visi savininkai (nevardijami dėl jų didelio skaičiaus).

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. D., S. D., J. R. ir kiti, atstovaujami dviejų atstovų advokatų Raimondo Pakšio ir Nataljos Filipovos, kreipėsi į teismą su daug kartų tikslintu 2021-11-24 ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo (2021-11-27 DOK – 219051), reikšdami reikalavimus atsakovei UAB „Larėjas“ nustatyta tvarka atsakovės lėšomis parengiant ir suderinant statybos projektus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki ieškovų nuosavybės teisės į 0,1238 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (toliau – Sklypas 24) ir daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas 24), esančius (duomenys neskelbtini), pažeidimo buvusią padėtį, t. y. patenkinti šiuos ieškinio reikalavimus:

Pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas 26), atsakovės statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 26), korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties Pastato 24, Vilnius, rytinę sieną su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš Sklypo 24 („Ieškinio I reikalavimas“);

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26 korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 3, kiek ji yra faktiškai pastatyta Sklype 24 („Ieškinio II reikalavimas“);

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26, korpuso prie (duomenys neskelbtini) dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra faktiškai pastatytos virš Sklypo 24 („Ieškinio III reikalavimas“);

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26, korpuso kieme vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 1, kiek ji yra faktiškai pastatyta Sklype 24 („Ieškinio IV reikalavimas“);

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26, korpuso kieme dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra faktiškai pastatytos virš Sklypo 24 („Ieškinio V reikalavimas“);

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26, statinį sienelę, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 2, kiek ji, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24;

Pašalinti Pastato 26, atsakovės statomo Sklype 26, statinį sienelę, esančią tarp statomų korpuso prie (duomenys neskelbtini) ir kiemo korpuso, sujungtą su UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 2 nurodyta sienele, kiek ji yra atsakovės faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24, kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kuriems esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį;

Pašalinti Pastato 26, statinį sienelę, esančią į šiaurę nuo kiemo korpuso, pietuose prasidedančią ties UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 1 koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėta vieta, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24 kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kurioms esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį;

Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, inžinerinės komunikacijos vamzdį, įrengtą po žemėmis Sklype 24, matomą ties sienelės pietvakarių kampu, esančiu ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ieškinio 29 priedo (1 t., b. l. 240) nuotraukose 14, 15, 17, 18, 19, kiek jis, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytas Sklype 24, Vilnius;

Nustatyta tvarka atsakovės lėšomis parengti ir suderinti apželdinimo planą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkuriant Sklypo 24, Vilnius, reljefą pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinį „Inžinerinių tinklų suvestinis planas“ M1:500 (3 t., b. l. 129) pagal rytinę ir šiaurinę Sklypo 24, Vilnius, ribas, taip pat pašalinant atsakovės įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams, šiaurinėje Sklypo 24 dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės leidimą pasodinant ne mažiau kaip 6 paprastuosius klevus („acer platanoides“) ir juos trejus metus prižiūrint, per priežiūros laiką neprigijusius, sunykusius atsodinant, pateikiant ieškovams teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus („išpildomąsias nuotraukas“).

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo žemės sklypo (0,1238 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai bei Namo 24 sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), butų savininkai.

Namų 24 ir 26 sklypai patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos teritorijas (https://kvr.kpd.lt/; 6 priedas). Sklypai yra kalvos šlaite, aukščių skirtumas yra keliolika metrų.

Ieškovai niekada nedavė atsakovei sutikimo: naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daugiabučiu gyvenamuoju Namu 24; naudotis prie namo suformuotu Namo 24 sklypu. Atsakovė UAB „Larėjas“ iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos pagal 2004-06-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. Nr. N01/2004-892 (keistą 2011-12-05, 2014-10-14 ir 2015-12-09 susitarimais) nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stato daugiabutį 4 059,06 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namas 26). Namo 26 baigtumas 89 proc. Namas 26 suformuotas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto 2020-11-25 Nr. ACUB-20-201125-04106 ir 2020-07-13 Nr. ACUB-20-200713-02271. Iš „Infostatyba“ tinklalapio matyti, kad pažymos galioja. Atsakovė yra Namo 26 statytoja. 

Esminiai statinio projekto sprendiniai, be kita ko, yra statinio vieta sklype, statinio išorės matmenys (SĮ 2 straipsnio 11 dalis arba 2 straipsnio 93 dalis pagal SĮ red. iki 2017-01-01). Namo 24 ir Namo 26 sklypų bendra riba sutampa. Naujo Namo 26 statyba Namu 24 užstatytoje žemės vietoje negalima, tačiau faktiškai Namo 26 gatvės korpuso dalis yra ne greta, bet prijungta prie Namo 24 ir viršutine dalimi išsikišusi virš jo (yra Namo 24 sklype), dalis atraminės sienutės pastatyta Namo 24 sklype, o Namo 26 kiemo korpusas iš dalies taip pat pastatytas Namo 24 sklype. Šios aplinkybės matyti iš nuotraukų ir iš ieškovų užsakymu 2021-07-19 atliktų kontrolinių matavimų (UAB „Krianta“ parengta schema M1:500 (duomenys neskelbtini). Sklypai: kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 30 priedas).

UAB „Senamiesčio projektai“ UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu 2020-07 buvo parengti „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos įtrūkimų įvertinimas ir remonto sprendiniai“. Tai, kad rytinė Namo 24 siena iki statybų Namo 26 sklype pradžios buvo sveika matyti ir iš 2018-11-15 darytos nuotraukos (29 priedas 1 nuotrauka). Iš Inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-04-01 rašto Nr. PLI2-275 „Dėl pranešimo tyrimo“ (22 priedas) žinoma, kad Namą 24 administruojančios įmonės UAB “Senamiesčio būstas“ užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. MB „Tyrimai ir projektai“ atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir surašė statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 20-140E (23 priedas), kuriuo „konstatuota, kad [Namas/24] statinys avarinės būklės“) ir kurio pagrindu statytojai UAB „Larėjas“ Inspekcija surašė 2020-11-17 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566 (ten pat 23 priedas). Privalomuoju nurodymu pareikalauta nevykdyti jokių statinio statybos darbų Namo 26 ašyje A¬A ir greta jos, išskyrus darbus pagal projektą dėl avarijos grėsmės pašalinimo Namo 24 avarinės būklės stabilizavimui ar/ir likvidavimui.

Inspekcijos 2021-03-16 potvarkiu privalomasis nurodymas Nr. PN-1566 panaikintas, pasirėmus atsakovės užsakymu V. B. E. atliktu statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktu. UAB „Senamiesčio projektai“ UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu 2020-10 parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų) aprašą“ (24 priedas). Jame teigiama, kad „Įtrūkimai sienose ir lubose tarp ašių 3-4 atsirado po šalimais statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbų. Tačiau gretimo pastato statybos metu esamo pastato pamatai buvo pavesti (žr. priedą Nr. 1). <...> Pridedamas gretimo pastato projektas, kurį vykdant pasak A. S. buvo atliktas esamų pamatų stiprinimas ašyje „4“.

Namo 26 sklypo statiniai neišsitenka sklype, abu korpusai įsiterpia į Namo 24 sklypą. Atraminė sienutė pastatyta iš dalies ant sklypų ribos, iš dalies Namo 24 sklype, o rostverkas visas yra Namo 24 sklype. Namo 24 sklype taip pat nutiesta atsakovės inžinerinė komunikacija skirta, matyt, paviršiaus (lietaus, sniego tirpsmo) nuotekoms (17, 18, 19 nuotraukos 29 priedas).

UAB „Senamiesčio ūkis“ 2021-01-22 surašytas Dūmtraukių patikrinimo aktas (27 priedas), kuriame nurodyta: „apžiūros metu akivaizdžiai matosi šalia pastatyta namo siena yra prilipdyta prie kamino ir iškelta taip, kad kaminas lieka vėjo slėgio zonoje ir esant net silpnam vėjui, kūrenimo metu dūmai įgauti atbulinę trauką ir veržiasi į gyvenamąsias patalpas. Didelė grėsmė gyventojams! [smalkės!] Po statybos darbų matosi kamino bei namo sienų trūkiai. Taip pat išbyrėjusi kamino rišančioji medžiaga. Labai pabloginta kamino būklė“.

Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio 2021-02- raštas Nr. A51-_/21 (3.3.2.26E-VMA) (28 priedas), kuriame nurodyta: kad Namas 26 statomas pagal 2016-07-14 statybos leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460 pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą; kad po statybos leidimo išdavimo projekto pakeitimai nebuvo pateikti; kad projekto sprendiniuose Namo 24 sklype nenumatyti jokie darbai - nei medžių kirtimas, nei reljefo keitimas; kad išduotas leidimas kirsti medžius tik Namo 26 sklype.

Ginčo situacija negalėjo atsirasti, jeigu Savivaldybė ir Inspekcija būtų tinkamai veikusios ir, be kita ko, reagavusios į ieškovų skundus dėl atsakovės statybų. Statybos leidimo Nr. LSNS-01-161018-00460 išdavimo dieną (2016-07-14 arba 2016­-10-18) galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedas Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai numatė: „Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: <...> 2. statant atraminę sienutę: 2.1. ant sklypo ribos; 2.2. savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. <...> 3. statant <...>, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; 4. statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos“.

Atsakovė šių reikalavimų nesilaikė, taip pat pažeidė reikalavimus statiniams, tarpusavyje susietiems gaisro grėsme ir esantiems skirtinguose sklypuose nustatytų minimalių priešgaisrinių atstumų ir kitų priešgaisrinių reikalavimų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 704 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ ir 2011-02-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintos „Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės“; ieškinio 14.7 punkte minėtas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2021-01-22 surašytas Dūmtraukių patikrinimo aktas, 27 priedas).

Ieškovai neprivalo nurodyti pažeidimų pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo) konkrečių techninių sprendinių. Pažeidimų šalinimo veiksmai susiję su atsakovės diskrecija dėl šalinimo būdų pasirinkimo, todėl tik atsakovė savo lėšomis per teismo nustatytą terminą privalo atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Ieškovai mano, kad 6 mėnesių terminas atitinka protingo termino kriterijų. Ieškiniu nereiškiamas reikalavimas suremontuoti Namą 24, nes ieškovai neturi pakankamai duomenų apie būsimų darbų pobūdį ir apimtis.

Atsakovės prie Namo 24 pristatyto Namo 26 gatvės korpuso vakarinės sienos išsikišančios į Namo 24 sklypą konstrukcijos yra pernelyg arti, dengia dūmtraukį, todėl pablogėjo dūmtraukio veikimas, patikimumas. Dėl to pasidarė labai tikėtinas smalkių (anglies monoksido) patekimas į kambarius. Savininkų ieškovų nuosavybės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti Name 24 ir Namo 24 sklype yra pažeista. Tai lemia, kad savininkų ieškovų galimybės gauti maksimalią teisėtą naudą (pavyzdžiui, iš turto pardavimo, suteikimo užstatymui ar kt.) yra atsakovo neteisėtai sumažintos. Antra, savininkai ieškovai parado galimybę naudotis Namo 24 rytine siena, stogo dalimi ir dūmtraukiu. Pavyzdžiui, savininkai nebegali atlikti Namo 24 avaringumo šalinimo darbų iš išorės. Trečia, savininkų ieškovų galimybės naudotis Namo 24 sklypo dalimi, kuri užimta Namo 26 dalimis, atraminėmis sienutėmis, rostverku, inžinerinių komunikacijų vamzdžiu yra visiškai ar didele dalimi neteisėtai atsakovo suvaržytos ir nebegalės būti pilna apimtimi naudojamos naujai statybai ar kitai veiklai. Ketvirta, savininkams ieškovams nepagrįstai tenka neigiami Namo 26 ir Namo 26 sklypo eksploatavimo padariniai. Statomo Namo 26 savininkui atsakovui tenka pareiga tvarkyti savo Namą 26 ir Namo 26 sklypą taip, kad nuo jų nenatūraliai krentantys krituliai, sniegas, ledas, jų tirpsmo vanduo nepatektų ant Namo 24 ir Namo 24 sklypo, kad nepablogėtų Namo 24 dūmtraukio veikimas, kad nebūtų užpilamas Namo 24 rūsys, kad nebūtų apsunkintas Namo 24 eksploatavimas, įskaitant darbus, reikalingus avarinei būklei pašalinti.

Ieškovai prašo atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, už kiekvieną uždelstą nevykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skirti po 100 Eur baudą kiekvienam iš ieškovų, pinigus sumokant į atitinkamo ieškovo atsakovui raštu nurodytas banko Lietuvoje sąskaitas.

3.       Atsakovė UAB „Larėjas“ susipažinusi su ieškovų 2021-11-24 pareiškimu ir tos pačios dienos jo priedu (ieškinio tikslinimas) atsiliepime (2021-09-24 DOK -177161) nurodo, kad ieškovai iš esmės nesugeba suformuluoti tinkamo ieškinio dalyko, dėl to ieškinio tikslinimas (kaip ir pats pirminis ieškinys neturėtų būti priimtas teismo.

Ieškovų suformuluotas 62.1.2 ieškinio punkte dėstomas reikalavimas yra neaiškus ir nedetalizuotas, kurio įvykdymas, priėmus teismo procesinį sprendimą, būtų neįmanomas, jo nekonkretizavus. Iš šio reikalavimo pobūdžio visiškai nėra aišku, kokios (duomenys neskelbtini) pastato dalys turi būti pašalintos, kokie kiti statiniai ir įranga yra prašomi pašalinti iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo.

Ieškovų suformuluotas 62.1.3. ieškinio punkte dėstomas reikalavimas taip pat nėra aiškus ir detalizuotas. Visiškai nėra aišku, ar reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą, reljefas pagal rytinę ir šiaurinę ribas sutampa su prašymu atkurti sunaikintą dirvožemio sluoksnį, kokio masto (dydžio) atkūrimas yra būtinas. Taip pat būtina tikslinti ir detalizuoti, kokios konkrečios kliūtys šalintinos, siekiant atkurti natūralius vandens srautus.

Ieškinio tikslinime taip ir nėra išdėstyta nei kokiame sklype, nei kokių statinių atžvilgiu statybos projektai turėtų būti rengiami. Antruoju reikalavimu, pateiktu 62.1.1 punktu ieškovai prašo: „pašalinant daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“ Vėlgi ieškovų prašymas nekonkretus, kadangi nėra nurodoma, nei tariamai šalintinos pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijos duomenys, nėra aišku ar šalintina visa siena ar tik dalis, kuri susijusi su nurodomo dūmtraukio valdymu. Nurodydami reikalavimą pakeisti pastato (duomenys neskelbtini), vakarinės sienos (ar jos dalies) konfigūraciją, ieškovai neišsprendžia ginčytinų klausimų iš esmės, kadangi palieka teismui ir/ar pačiai atsakovei nustatyti kokia turi būti perstatomos sienos (ar jos dalies) konfigūracija, plotas, matmenys, ugniai atsparumo klasė ir kt. duomenys. Tokio ieškovų reikalavimo tenkinimas potencialiai neleis pasiekti vieno iš esminių tikslų – užkirsti kelio kitiems ginčams tarp šalių kilti.

Nors ieškovai pateikia UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų schemą Nr. 3, tačiau savo prašyme teismui nėra pateikiamų nei duomenų kiek atitinkama siena pastatyta ieškovų žemės sklype, nei šios sienos identifikavimo duomenų. Šis ieškovų reikalavimas yra netikslus, o teismui jį tenkinus iškiltų pareiga teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje keisti ieškovų suformuluotą ieškinio dalyką įrašant duomenis, kurie nenurodyti ieškinyje. Tas pats pasakytina ir apie ieškovų pateiktus ieškinio tikslinimo 62.1.3 - 62.1.6 punktus, kadangi visuose šiuose reikalavimuose yra nurodyta įpareigoti atsakovę pašalinti atitinkamų statinių dalis, tiek kiek jos pastatytos pažeidžiant ieškovų teises ir/ar teisėtus interesus. Laikytina, kad be kitų argumentų, ieškovai turi patys nurodyti kokia apimtimi jie laiko pažeistas savo teises ir/ar teisėtus interesus, kitaip yra spręstina, kad jų reikalavimai nekonkretūs. Tai reiškia, jog nekonkrečių reikalavimų teismas negali spręsti ir ieškovų vardu nustatinėti kokia dalimi yra gintinos ieškovų teisės ir/ar teisėti interesai.

Taip pat iš patikslinto ieškinio 62.1.10 punkto nėra aišku kokios formos ir turinio ieškovų nurodomas apželdinimo planas turėtų būti. Nėra nurodyta nei koks reljefas turi būti po reikalaujamo ištaisymo, nėra duomenų, kaip jis pakeistas ir to koks buvo iki tariamo pažeidimo padarymo. Atsakovei būtų neįmanoma įvykdyti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo šioje dalyje. Dėl to tiek atsakovė, tiek ir teismas turi atspėti ko prašo ieškovai ir tas suponuoja išvadą, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra neaiškūs.

4.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Projektana“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (2022-04-08 DOK - 62626) nurodo, kad:

Trečiasis asmuo į bylą yra įtrauktas tuo pagrindu, kad pagal tarp UAB „Litruma“ ir trečiojo asmens sudarytą 2019 m. lapkričio 20 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. 20190823-1 vykdė dalį Namo 26 statybos darbų. Atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Namo 26 statybai atsakovė gavo 2016 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-161018-00460 ir jo pagrindu yra iš esmės atlikusi gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybą (baigtumas 89 proc.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė 2020 m. lapkričio 25 d. Nr. ACUB-20-201125-04106 pažymą apie statinio statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nurodyti dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti, be to ir patys ieškovai šių duomenų/dokumentų byloje neginčija. Taigi, darytina išvada, kad Namo 26 statybos darbai atlikti teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 

Nors ieškovai patikslintu ieškiniu įrodinėja, kad Namo 26 statybos darbai turėjo įtakos Namo 24 būklės pablogėjimui ir tokiu būdu Ieškovams buvo padaryta žala, tačiau atsakovės į bylą pateiktas teismo eksperto V. B. E. 2020 m. gruodžio 21 d. statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktas (toliau - Aktas) ir jame teismo eksperto pateiktas vertinimas, leidžia daryti priešingas išvadas. Akte yra aptariamos Namo 24 fizinės savybės ir šio pastato būklė, bei gyvavimo trukmės aspektai: „2 aukštų 353,78 m2 bendro ploto 6 butų gyvenamas namas be rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas žymeniu IA2/mp, kadastrinių duomenų bylos pagrindu yra pastatytas iki 1940-ųjų (nacionalizacijos) metų. Sprendžiant iš būdingų architektūros, statybos technikos bei panaudotų statybinių medžiagų požymių yra pagrindo teigti namui buvus pastatytam apie 1880 metus. Tuo būdu, reali namo naudojimo trukmė gali siekti 140 metų. Namo planas netaisyklingas, su arkiniu pravažiavimu kiemą. Jo konstrukcija unikali: pirmasis aukštas mūrinių, ~50 ir ~64 cm storio sienomis, antrasis, išskyrus mūrinę ugniasienę ašyje B - B (priedas 2) yra medinio karkaso bei medinių lentinių pertvarų. Pirmas namo aukštas konstrukcinės schemos atžvilgiu taip pat yra dviejų skirtingų schemų: kairioji, autonominė dalis yra visų išorinių, ~64 cm storio mūro sienomis, dešiniosios 1-jo aukšto namo dalies konstrukcinė schema išilginių laikančių sienų bei medinių perdangų“.

Pažymėtina, kad Vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priede esančioje lentelėje pažymėta, kad plytų mūro ar mišrių konstrukcijų daugiabučių gyvenamųjų namų gyvavimo trukmė yra 100 metų, medinių su karkasu, apmūrytų dar trumpesnė - 50 metų. Taigi, jau vien atsižvelgiant į Namo 24 statybos metus ir esamą būklę, yra akivaizdu, kad Namui 24 reikalingas kapitalinis remontas. Tuo tarpu byloje nepateikta duomenų, kad ieškovai, kaip rūpestingi savininkai, būtų atlikę Namo 24 remonto darbus, siekdami gerinti Namo 24 būklę ir jo gyvavimo trukmę. Nurodytame Akte taip pat pateiktos išvados, paneigiančios ieškovų argumentus dėl vykdytais Namo 26 statybos darbais Namui 24 padarytos žalos: „3.1. Tyrimo eigoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) ugniasienėje bei jos jungties su išilgine fasadine namo siena deformacijų nesant, yra pagrindo teigti įtrūkiu butuose Nr. 4 ir Nr. 6, įskaitant fasadinę dalį, priežastims su tuo nesusijusioms; 3.2. Esami įtrūkiai yra susiformavę dėl mišrios konstrukcijos pastato ilgamečio, iki 140 metų naudojimo trukmės name naudojus mūrinės pleištines angų sąramas, horizontalaus standumo disko nesudarančias medines perdangas, medžio karkaso antrąjį aukštą, bendrą mūrinę ugniasienę iškėlus ir 2-jam aukštui bei stogo skliautui, ir tuo sudarius 1 -jo aukšto sienų kirpimo jungtyse su išilginėmis sienomis sąlygas, kurios visgi nepasireiškė net ir tikinamo pamato nuosėdžio poveikyje; 3.3. Bute Nr. 4 esantys įtrūkiai sienose ir lubų jungtyse su ugniasiene, dalinai su išilginėmis sienomis yra išryškėję per apytikriai prieš 40 metų daryto remonto laikotarpį. 3.4. įtrūkiai buto Nr. 6 pertvarose bei išorės sienos apdare atsirado dėl remonto metu nesivadovavus gipskartonio lakštų montavimo ir tarpusavio jungčių užtaisymo taisyklėmis. 3.5. Esami įtrūkiai grėsmės pastato mechaniniam patvarumui nekelia“.

Taigi, Namo 26 statybos darbai nepablogino Namo 24 būklės, o Namo 24 avarinė būklė galėjo būti nustatyta dar iki ginčo statybos darbų pradžios. Nurodytas išvadas paneigiančių rodymų ieškovai į bylą nėra pateikę. Ieškovai su ieškiniu pateikė UAB „Senamiesčio ūkis“ parengtus dokumentus - projektus, kuriuose nurodomos aplinkybės, neva patvirtinančios kad Namo 24 įtrūkimai yra susiję su atsakovės vykdomais Namo 26 statybos darbais bei pateikiamas aprašas dėl avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų) Name 24. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad iš esmės Namo 24 būklės pablogėjimas negali būti siejamas su Namo 26 statybos darbais, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokios konkrečiai neigiamos pasekmės pasireiškė Namui 24 dėl vykdomų Namo 26 statybos darbų, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryšys. Pagrįstai darytina išvada, kad Namo 24 būklės pablogėjimą lėmė pačių ieškovų aplaidus elgesys, neprižiūrint savo nuosavybės, t. y. Namo 24.

5.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pradinį ieškinį (2021-09-13 DOK – 169211) nurodė, kad:

2016-10-18 is?duotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-161018-00460 pagal Daugiabuc?io gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekta?, kuriam pritare? visi pagal kompetencijas statinio projektus tikrinantys subjektai, įskaitant ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Projekto sprendiniuose (duomenys neskelbtini) sklype nenumatyti jokie darbai - nei medžių kirtimas, nei reljefo keitimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pateikė atsakyma? A51-149833/20(3.3.2.26E-MTA), kuriame nurodyta, kad is?duotas leidimas kirsti medz?ius tik (duomenys neskelbtini) sklype.

Statyba? leidz?ianc?iu? dokumentu? is?davimo teise?tuma?, statybu? priez?iu?ra? bei statinio pripaz?inimo tinkamu naudoti procedu?ra? atlieka Valstybine? teritoriju? planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pries?gaisrine?s apsaugos ir gelbe?jimo departamento prie Vidaus reikalu? ministerijos Vilniaus pries?gaisrine? gelbe?jimo valdyba dalyvauja pastato pripaz?inimo tinkamu naudoti procedu?roje. Daugiabuc?io gyvenamojo namo projekte pateiktas bendrosios (tame tarpe, ir gaisrine?s saugos projekto dalies) ekspertize?s aktai. Ekspertizės aktuose nurodyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, statybos projekto gaisrinės saugos dalis atitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą nustatančių teisės aktų reikalavimus.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai“ atsiliepime į pradinį ieškinį (2021-09-21 DOK – 173682) nurodė, kad trečiasis asmuo 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-38/19 ,,Dėl UAB ,,Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ vykdo Namo 24 bendrojo naudojimo objektų administravimą.

2020 m. rugsėjo mėn. trečiojo asmens užsakymu buvo atliktas Namo 24 ekspertizės tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti pastato konstrukcijų būklę. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad ,,įtrūkimai fasadų sienose ir įtrūkimai butuose Nr. 5 ir Nr. 6 atsivėrę dėl sienos (ašyje) pamato sėdimo, po kurio sienos konstrukcija ašyje 4 deformavosi iš plokštumos. Įtrūkimai sienose ir lubose tarp ašių 3-4 atsirado po šalimais statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbų. Sienų konstrukcijos tarp ašių 3-4 pagal STR 1.03.01:2016, 1 priedo, 2.2. punktą turi avarinės būklės požymių. Būtina atlikti pastato tarp ašių 3-4 mūro įtrūkimų injekavimą, susiuvimą ir pleištavimą. Mūrinės sienos ašyje 4 stabilizavimą (inkaravimą ar suveržimą) ir pamatų stiprinimą. Prieš atliekant avarijos grėsmės pašalinimo darbus, būtina parengti projektą avarijos grėsmei pašalinti bei pastato būklei pagerinti (STR 1.04.04:2017, p. 98.4). 2020 m. spalio mėn. trečiojo asmens užsakymu taip pat buvo parengtas Namo 24 avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų) aprašas (SP-0240-20-TDP), kuriuo pateikta fasadinės sienos, butų Nr. 5 ir Nr. 6 sienų ir perdangų įtrūkimų remonto sprendiniai.

7.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pradinį ieškinį (2021-10-12 DOK – 188623) nurodė, kad:

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2200 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas2) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklypas 2 2004-06-14 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2004-892 (toliau - Sutartis), pakeista 2011-12-05 susitarimu Nr. S49/2011-463 (toliau - Susitarimas), 2014-10-14 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-326 (toliau - Susitarimas 326), 2015-12-09 susitarimu Nr. 49SŽN-470-(14.49.57) (toliau - Susitarimas 470) išnuomotas atsakovei. Žemės sklype 2 yra pastatas - daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A3/b, paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Su statytoju - atsakove - yra sudaryta Sutartis, pakeista Susitarimu, Susitarimu 326, Susitarimu 470, kurių pagrindu atsakovė valdo Žemės sklypą 2. Valstybinės žemės sklypo nuomininkas sudarydamas valstybinės žemės nuomos sutartį įsipareigoja laikytis joje numatytų sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Nuomininkas įsipareigojo vykdant pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo reikalavimais (Susitarimo 326 1.3. papunktis). Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas yra savivaldybės kompetencija, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savivaldybių savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos priskirtosios) funkcijos. 

Atsakovė vykdo statybas pagal galiojantį ir nenuginčytą statybą leidžiantį dokumentą - 2016-07-14 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės vertinti išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kadangi įstatymas ir Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai, nenumato valstybinės žemės patikėtiniui vertinti atliktų statybos darbų teisėtumo ar išduoti statybą leidžiančio dokumento ar vertinti projektinės dokumentacijos, kurios rezultatas yra statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, statybų priežiūrą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 

8.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškinį (2021-09-10 DOK - 167748) nurodė, kad:

Inspekcija, nagrinėdama situaciją, susijusią su statybomis (duomenys neskelbtini), nustatė, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) duomenimis, 2016-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460 statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuosavybės teise priklauso – Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisė – Nacionalinė Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sudaryta nuomos sutartis – UAB ,,Larėjas“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai), būklė – nebaigtas statyti.

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) duomenimis, pagal 2016-10-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduotą leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460 daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), darbus vykdo rangovas UAB „Litruma“. 2020-12-30 Inspekcija UAB ,,Larėjas“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1863 pateikti informaciją kaip numatoma spręsti Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020-12-09 rašte Nr. 9.4-7-2090 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytą informaciją dėl galimų šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-264 (toliau – Taisyklės), 24 punkto reikalavimų neįgyvendinimą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijoje buvo gautas 2021-01-29 UAB ,,Larėjas“ raštas su priedais (reg. Nr. 1D-2079) dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1863 vykdymo, kuriuo pateikta informacija, kad UAB ,,Larėjas“ užsakymu UAB ,,Renova“ suprojektavo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dūmtraukio ,,pakėlimo“ projektą, kad dūmtraukis atitiktų Taisyklių 24 punkto reikalavimus keliamus dūmtraukio įrengimui ir rengiant projektą buvo gautas 2021-01-29 Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 9.4-7-149, kuriame nurodyta, kad atliekant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyti taisyklių 158 ir 160 punktų reikalavimų neatitikimai: dalis namo kieto kuro krosnių dūmtraukių techniškai netvarkingi, neatliktas dūmtraukių valymas, bei gyvenamąjį namą administruojančiai įmonei UAB ,,Senamiesčio ūkis“ bus surašytas nurodymas pašalinti neatitikimus. Taip pat rašte nurodyta, kad kol UAB ,,Senamiesčio ūkis“ nepašalins nustatytų neatitikčių, nėra galimybės atlikti dūmtraukio ,,pakėlimo“ darbų. 

Statinį administruojančios įmonės UAB “Senamiesčio būstas“ užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ekspertizė ir surašytas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 20-140E. Vadovaudamasis statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 20-140E, Inspekcijos Departamentas 2020-11-17 statytojui UAB „Larėjas“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566, kuriuo pareikalauta nevykdyti jokių statinio statybos darbų (duomenys neskelbtini), ašyje A-A ir greta jos, išskyrus darbus pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės stabilizavimui ar/ir likvidavimui . Taip pat nevykdyti jokių statinio statybos darbų (duomenys neskelbtini), kurie galėtų įtakoti pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės pablogėjimą. Statytojui nurodyta: atlikti pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ašių 3-4 mūro įtrūkimų injektavimą, susiuvimą ir pleištavimą. Mūrinės sienos ašyje 4 stabilizavimą (inkaravimą ar suveržimą) ir pamatų stiprinimą. Prieš atliekant avarijos grėsmės pašalinimo darbus, būtina parengti projektą avarijos grėsmei pašalinti.

Inspekcija 2020-12-01 atliko pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, įvertinant 2020-11-17 privalomojo nurodymo Nr. PN-1566 įvykdymą. Statybos darbai prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nebuvo vykdomi. Inspekcijoje 2021-01-17 gautas advokato Jovito Elzbergo, atstovaujančio UAB ,,Larėjas“ pagal 2021-01-11 atstovavimo sutartį, prašymas panaikinti 2020-11-17 Inspekcijos departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566 bei pateiktas Lietuvos Respublikos teismo eksperto V. B. E. (kv. atestatas Nr. 6017, kuriuo suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai) statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktas (toliau – Aktas) Akto išvadose nurodyta, kad tyrimo eigoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), ugniasienėje bei jos jungties su išilgine fasadine namo siena deformacijų nesant, yra pagrindo teigti įtrūkių butuose Nr. 4 ir Nr. 6, įskaitant fasadinę dalį priežastims su tuo nesusijusioms; esami įtrūkiai susiformavo dėl mišrios konstrukcijos pastato ilgamečio, iki 140 metų naudojimo trukmės name naudojus mūrine pleištines angų sąramas, horizontalaus standumo disko nesudarančias medines perdangas, medžio karkaso antrąjį aukštą, bendrą mūrinę ugniasienę iškėlus ir 2 – jam aukštui bei stogo skliautui, ir tuo sudarius 10 ojo aukšto sienų kirpimo jungtyse su išilginėmis sienomis sąlygas, kurios nepasireiškė net ir tikrinamo pamato nuosėdžio poveikyje; bute Nr. 4 esantys įtrūkiai sienose ir lubų jungtyse su ugniasiene, dalinai išilginėmis sienomis yra išryškėję per apytikriai prieš 40 metų daryto remonto metu; įtrūkiai buto Nr. 6 pertvarose bei išorės sienos apdare atsirado dėl remonto metu nesivadovavus gipskartonio lakštų montavimo ir tarpusavio jungčių užtaisymo taisyklėmis; esami įtrūkimai grėsmės pastato mechaniniam patvarumui nekelia.

2020-11-17 Inspekcijos vyriausiojo patarėjo potvarkiu Nr. P1-18 ,,Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų Nr. PN-1566 panaikinimo“, statytojui UAB ,,Larėjas“ surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-1566 panaikintas. Inspekcijos Departamentas, nagrinėdamas skundą, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2021-03-12 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. BIPA-00-210312-00003). Patikrinimo metu UAB ,,Larėjas“ pateikė akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance group“ statinio statybos, rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 261 0002277/2021, kuriuo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), apdrausti statybos darbai ir civilinė atsakomybė.

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkte nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas patvirtintas, pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. IS ,,Infostatyba“ duomenimis, 2020-11-25 Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, įvertinęs prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių bei pateiktus dokumentus, išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-201125-04106, kuria patvirtino, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) naujai gyvenamosios (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) paskirties pastato statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nurodė, jog ieškovai niekaip nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo, kas yra būtina negatorinio ieškinio sąlyga, taip pat sprendė, jog ieškovų reikalavimai griauti Pastato 26 dalis yra pertekliniai. Teismas nusprendė:

Įpareigoti atsakovę, informuojant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus raštu prieš 10 dienų apie konkretų darbų atlikimo laiką, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš Sklypo 24 metalinį vamzdį (statybinę atlieką), po pašalinimo sutvarkant, išlyginant žemės sklypo paviršių bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas.

Įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti palei Sklypo 24 rytinę dalį ir (duomenys neskelbtini), sklype esantį griovį, jį užkasant bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas.

Priteisė iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 57,40 Eur kompensacijos dėl į ieškovų sklypą įsiterpusios betoninės konstrukcijos. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovai byloje yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalia jų valdomo žemės sklypo, pagal 2016-10-18 Savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460 buvo pradėtas statyti ypatingas, naujas dviejų korpusų daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas įregistruotas 89 procentai, beveik visi butai ir patalpos name parduotos tretiesiems asmenims, kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, kaip butų ir patalpų savininkai. Šio daugiabučių namų komplekso statytojas - atsakovė UAB „Larėjas“. Šio 26 namo su dviem korpusais užstatymo tipas – perimetrinis, pagal sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kai pirminis sklypo detalusis planas patvirtintas 2007 metais, o jo korektūra – 2016-03-17 (atsakovės „Larėjas“ atsiliepimo priedai, susiję su leidimo išdavimu statybai). Iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad prasidėjus statybos procesui, dalis ieškovų rašė įvairaus pobūdžio skundus į įvairias institucijas, t. y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir Inspekcija), Savivaldybę bei jos atskirus skyrius taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valdybą, siekdami sustabdyti statybas dėl galimų statybos procesų pažeidimų, skilinėjant 24 namo butų sienoms ir negalint tinkamai naudotis kaminu, ieškovui S. P. priklausančiame bute šildantis kietu kuru. Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos su atsiliepimu (DOK – 167748) pateiktų duomenų 2020-11-11 surašytas privalomas nurodymas Nr. PN-1566 nevykdyti statybos darbų, kol bus išsiaiškinta dėl 24 namo avarinės būklės stabilizavimo, kuris 2021-03-16 potvarkius panaikintas, atsižvelgus į V. B. E. pateiktą statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktą (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1– 2021-09-24 DOK – 177161). Statybos proceso metu buvo surašytos ir į bylą trečiojo asmens UAB „Projektana“ pateiktos dvi Inspekcijos 2020-07-13 bei 2020-11-25 pažymos apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (DOK – 143115).

11.       Dėl ieškovų 1-ojo reikalavimo (2021-11-27 DOK – 219051 – 62.1.1 punkto) - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini). vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius. Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas pašalinti 26 namo vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas, kad jos atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, yra atmestinas kaip neproporcinga priemonė savo teisėms apginti.

12.       Dėl ieškovų 2 ir 3 reikalavimų (62.1.2 p.-62.1.3 punktai) – prašant pašalinti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo vakarinės sienos dalį bei ventiliacijos kanalo (kamino) konstrukcijas, kiek jos yra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą bei virš jų sklypo. Teismas sprendė, kad kelių kamino ir jo apskardinimo centimetrų įsiterpimą į ieškovų sklypo oro erdvę galėjo lemti žmogiškoji klaida, neatidus ar apdairus statybos procese veikusių subjektų darbų atlikimas, kuris laikytinas itin mažareikšmiu, kad leistų daryti pagrįstą išvadą esant būtinybei šalinti minėtą pastato dalį, siekiant daiktinių teisių gynimo.

13.       Dėl ieškovų 4 ir 5 reikalavimų (62.1.4 p.-62.1.5 punktai) – prašant pašalinti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo korpuso kieme vakarinės sienos dalį bei ventiliacijos kanalo (kamino) konstrukcijas, kiek jos yra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą Nr. 24 bei virš jų sklypo. Teismo vertinimu kelių reikalaujamų centimetrų pašalinimas nesuponuotų nei užstatymo teisės efektyvumo 24 sklype, nei 24 namo rytinės sienos tinkamo aptarnavimo, esant perimetrinio užstatymo ir blokavimo galimybei pagal gatvę, nei esminiai pagerintų ieškovų gyvenimo sąlygas 26 namo kaminų konstrukcijas susiaurinus per 4-10 cm, remiantis eksperto matavimais, juolab byloje neįrodžius jokio esminio abiejų kaminų ir jų apskardinimo neigiamos įtakos 24 sklypo savininkams ar jų turtui.

14.       Dėl ieškovų 6-8 reikalavimų (62.1.6 -62.1.8 punktai) - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statinius - sieneles, identifikuotinas pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 1-3, kiek jos, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) arba pažeisti norminiai atstumai arba pakeitė paviršinio vandens tekėjimo kryptį. Teismo vertinimu pažeidimą galima būtų konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Ieškovams neįrodžius šio galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, pastačius aukštesnę ir kitokios konfigūracijos atraminę sienelę Nr. 1, o Nr. 2 sienelės matmenų vertinimo su techninio projekto duomenimis net neteikus į bylą, ieškinio reikalavimas dėl jų šalinimo, grindžiamas šiuo pažeidimu, ir šiuo aspektu atmestinas.

15.       Dėl ieškovų 9 reikalavimo - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), inžinerinės komunikacijos vamzdį, įrengtą po žemėmis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), matomą ties sienelės pietvakarių kampu, esančiu ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ieškinio 29 priedo (1 t., b. l. 240) nuotraukose 14, 15, 17, 18, 19, kiek jis, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas konfliktišką šalių situaciją, nenorą bendradarbiauti, sprendė, kad neįvykdymo atveju racionaliausia būtų nustatyti ieškovams teisę atlikti vamzdžio šalinimo darbus savo lėšomis, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdys, o patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB “Larėjas”. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas vamzdžio buvimą pačių ieškovų sklype.

16.       Dėl ieškovų 10 reikalavimo (62.1.10 punktas) - nustatyta tvarka atsakovo lėšomis parengiant ir suderinant apželdinimo planą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkuriant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reljefą pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinį „Inžinerinių tinklų suvestinis planas“ M1:500 pagal rytinę ir šiaurinę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat pašalinant atsakovo įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams, šiaurinėje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės 4 leidimą pasodinant ne mažiau kaip 6 paprastuosius klevus („acer platanoides“) ir juos trejus metus prižiūrint, per priežiūros laiką neprigijusius, sunykusius atsodinant. Esminio ginčo byloje dėl reljefo atstatymo palei rytinę (duomenys neskelbtini), ribą ir ieškovų sklype, nesant, teismas konstatavo, kad toks ieškovų reikalavimas yra tenkintinas, pripažįstant, kad dėl (duomenys neskelbtini), namo statybos darbų likęs griovys privalo būti sutvarkytas, atstatant buvusią iki (duomenys neskelbtini), namo statybos proceso pradžios padėtį. Akivaizdu, kad į ieškovų sklypo ribas patenkantis griovys kelia pavojų, nepatogumus ieškovams, pažeidžia 24 sklypo savininkų teises, kas buvo matyti ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir ko esminiai neneigė atsakovė.

17.       Dėl vandens srautų tekėjimo. Remiantis pateiktų ieškovų įrodymų visuma, teismas neturi objektyvaus pagrindo išvadai, kad išimtinai atsakovės pastatyta sienutė Nr. 1 sąlygoja vandens srautų nutekėjimo krypties pakeitimą, sąlygojantį (duomenys neskelbtini), namo rūsio drėgmės sankaupą, nesant byloje pateikta jokių objektyvių duomenų dėl buvusios padėties sklype Nr. 24 iki statybų proceso, žinant faktą, kad jokia lietaus nuotekynė, drenažas sklype nebuvo niekada įrengtas. Ieškovams ne kartą procese buvo akcentuota įrodinėjimo pareiga dėl rūsio drėgmės priežastingumo, tačiau išsamaus ekspertinio tyrimo, vertinimo ar teismo ekspertizės skyrimo prašymo neteikė, teigiant, kad ieškovų atstovo foto nuotraukos su linijų subraižymu (2023-03-01 DOK – 35604) tinkamai pagrįs tokią įrodinėtiną poziciją, nes tam nereikia specialių žinių, žinant sklypo reljefo ypatumus, jog vanduo teka iš aukštesnės vietos į žemesnę. Tokiai ieškovų atstovo pozicijai teismas nepritarė, konstatuojant, kad byloje ieškovai nepagrindė sienelės Nr. 1 bei galimo rūsio drėgmės padidėjimo priežastingumo, sietino išimtinai su atraminės sienelės įrengimu statybos procese. Dėl medžių pasodinimo teismas sprendė, kad ieškovai byloje neįrodė, kad gretimo namo statytojas pažeidė 24 sklypo savininkų teises, iškirsdamas jiems priklausančius medžius, augančius jų sklype.

18.       Dėl betoninės konstrukcijos šalinimo. Ginčo betoninė konstrukcija yra fiksuojama požeminėje ieškovų sklypo dalyje. Teismas sprendė, kad būtų racionalu kompensuoti ieškovų žemės sklypo požeminės dalies 2,09 kv. m. (pritaikius 10 cm paklaidą) ploto dalies užėmimą betonine konstrukcija pinigine kompensacija. Remiantis viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovų žemės sklypo, kurio plotas yra 12,38 arų (1 238 kv. m.), vertė 2024-01-01 dienai 408 000 Eur. Proporcingai užimtai daliai (2,09 kv. m.), ieškovams lygiomis dalimis priteistina 688,79 Eur piniginė kompensacija, kiekvienam ieškovui po 57,40 Eur sumą (688,79 Eur/12).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19.       Apeliantai (ieškovai) J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K., Z. K. (atstovaujamų advokatės Nataljos Filipovos) apeliaciniu skundu (DOK-9355) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti: i) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti; ii) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Larėjas“ ieškovams priteista 688,79 Eur kompensacija lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui priteisiant 57,40 Eur; iii) likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas liko neišspręstas, nes nebuvo tinkamai įvertinti atsakovės, trečiųjų asmenų UAB „Projektana“ ir UAB „Renova“ veiksmai, dėl kurių apeliantų namo dūmtraukis, įmūrytas į atsakovės namo sieną, prarado savo funkcionalumą, neįvertintas dūmtraukio „iškėlimo“ darbų teisėtumas bei galimybė šiuos darbus atlikti, kartu buvo pripažinta atsakovės teisė blokuoti naujai pastatytą namą prie apeliantų namo be apeliantų sutikimo, statyti aukštesnę, nei teisės aktai numato atraminę sienutę ant sklypų ribos be apeliantų sutikimo. Taigi apeliantų teisinė padėtis, susijusi su jų namo kokybės pasikeitimu dėl naujo pastato blokavimo prie jų seno namo, liko neapibrėžta.

Dėl 1-ojo ieškinio reikalavimo. Skundžiamame sprendime pažymima, kad ieškovai privalo konkretizuoti savo prašymą dėl šalintino objekto, apibrėždami jį koordinatėmis ar kitokiais vienetais, kad vykdymo metu nekiltų neaiškumų ir tarp šalių nekiltų pakartotinis ginčas. Apeliantai nesutinka, kad 1-asis ieškinio reikalavimas nėra aiškus. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs, suformuluoti netinkamai. 2021-10-27, 2021-11-05, 2021-11-17 nutartimis teismas nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką. 2021-11-24 ieškovai patikslino ieškinio dalyką, pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė, todėl preziumuojama, kad ieškovai savo pareigą aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką įvykdė. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 1-ojo ieškinio reikalavimo, susijusio su apeliantų dūmtraukio funkcionalumo atstatymu, būtinas dalies naujai pastatyto 26 namo konstrukcijų pašalinimas (dalies 26 namo rekonstravimas). Apeliantai neturi jokių teisių ar galimybių rengti atsakovo statinio rekonstravimo projektą, neturi kompetencijos spręsti kokiomis priemonėmis gali būti pašalintas pažeidimas, nustatytas Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PAGD) 2020-12-09 rašte Nr. 9.4-7-2090 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Apeliantai reikšdami negatorinio pobūdžio reikalavimą pašalinti 26 namo vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius, neturėjo pareigos, teisės ir galimybės savarankiškai rengti atsakovei priklausančio statinio rekonstrukcijos projektą arba, kaip teigiama Skundžiamame sprendime, „apibrėžti šalintino objekto koordinates ar kitokius vienetus“.

Pirmosios instancijos teismas atmetė 1-jį ieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad šioje konkrečioje situacijoje, esant objektyviai galimybei atstatyti apelianto (S. P. butui priklauso prišlietas prie 26 namo sienos dūmtraukis) teises kitu būdu, nei prašo apeliantai (griaunant pastatyto daugiabučio namo dalį), tokio pobūdžio reikalavimas vertintinas kaip neproporcingas pažeistų teisių apimčiai. Išnagrinėtoje byloje atsakovė net nesikreipė į apeliantus dėl sutikimo blokuoti 26 namo sieną prie apeliantų namo sienos, išdavimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės veikloje statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, turėjo pripažinti, kad būtent kraštutinė priemonė (dalies pastato rekonstravimas) turi būti taikoma nagrinėjamojoje byloje.

Apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovės pozicija, kad esant perimetriniam užstatymui, statytojui nereikia gauti gretimo sklypo savininko sutikimo tam, kad nesilaikyti norminių atstumų iki sklypo ribos, t. y. statyti pastatus arčiau nei 1 m iki kaimyninio sklypo ribos. Tačiau joks teisės aktas nesuteikia statytojui teisės blokuoti naujai statomo pastato be esančio pastato savininkų sutikimo, kaip tai padarė atsakovė. Atsakovė nurodė ir pirmosios instancijos teismas iš esmės su tuo sutiko, kad Teritorijos planavimo normos (toliau – Normos) (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7) leidžia, esant perimetriniam užstatymui, blokuoti naujai statomą pastatą prie esamo pastato. Tokia išvada yra nepagrįsta. 2022-07-05 teismo geodezinės ekspertizės akte (toliau - Ekspertizės aktas) nurodyta, kad ieškinyje vadinama vakarinė gatvės korpuso siena, o Ekspertizės akte – daugiabučio gyvenamojo namo siena, kerta apeliantų žemės sklypo ribą. Kadangi apeliantų 24 namo siena sutampa su apeliantų žemės sklypo riba, o atsakovės 26 namas kerta ginčo ribą, akivaizdu, kad atsakovė blokavo 26 namą prie 24 namo be apeliantų sutikimo.

Atsakovė yra valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė, jokių teisių valdyti apeliantų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė neturi. Ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovė dalį statybos darbų vykdė apeliantų žemės sklype. Savo veiksmais atsakovė pažeidė apeliantų teisę į žemės sklypą.

Atsakovės pozicija, kad dūmtraukį galima „pakelti“ virš 26 namo stogo, nepagrįsta įrodymais, kad toks techninis sprendinys gali būti įgyvendintas. Akivaizdu, kad ne apeliantai turi keisti savo 24 namo konstrukcijas, kad jos atitiktų statybos teisės normų reikalavimus, o priešingai, 26 namo projektas turėjo būti parengtas atsižvelgiant į esamo 24 namo technines savybes. Nagrinėjamu atveju su atsakove susiję asmenys (techninis statybų prižiūrėtojas, statybos vadovas), būdami statybos profesionalai, matydami, kad faktiškai trys apeliantų 24 namo dūmtraukiai (ieškinio 29 priedo nuotrauka Nr. 9) netenka savo funkcionalumo dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimo, 26 namo statybos nestabdė, tyčia sukūrė situaciją, pažeidžiančią apeliantų teises.

Pirmosios instancijos teismas akcentuoja aplinkybę, kad tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) išdavė 2020-07-13 ir 2020-11-25 pažymas (toliau – Pažymos) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-11-25 pažyma išduota tuo metu, kai atsakovė gavo VTPSI 2020-11-17 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (ieškinio priedas Nr. 23). Aprašo 11.6 punkte numatyta, kad prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių netenkinamas, jeigu viešajame registre yra registruotas draudimas vykdyti statybą.

Dėl 2-jo ir 3-jo ieškinio reikalavimų. Faktui, kad atsakovė užėmė dalį apeliantų sklypo, įrodyti buvo paskirta teismo geodezinė ekspertizė. Ekspertas nustatė, kad atsakovės statomas 26 namas įsiterpė į apeliantų žemės sklypą: 1) daugiabutis gyvenamasis namas, jo užfiksuotų sienos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 1,25 kv. m plotu patenka į apeliantų žemės sklypą; 2) daugiabučio gyvenamojo namo kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,42 kv. m plotu patenka į oro erdvę, esančią virš apeliantų žemės sklypo; 3) daugiabučio gyvenamojo namo kamino apskardinimas, jo užfiksuotų kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu 0,61 kv. m plotu patenka į oro erdvę, esančią virš apeliantų žemės sklypo.

Pirmosios instancijos teismas Skundžiamo sprendimo 44 punkte nurodė, kad neturi pagrindo abejoti 10 cm matavimo paklaidos taikymo faktiniu pagrįstumu ir reikalingumu, todėl taikė 10 cm matavimų paklaidą atsakovės naudai, apeliantų nenaudai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą teismo sprendimo pagrįstumui. Skundžiamame sprendime turi būti išdėstyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas teikia prioritetą atsakovės interesams ir taiko Ekspertizės akte nurodytiems apeliantų žemės sklypo užimtam plotui 10 cm paklaidą, mažindamas atsakovės padaryto pažeidimo mastą.

Dėl 4-jo ir 5-jo ieškinio reikalavimų. Motyvuodamas atsisakymą ginti apeliantų teises pažeidimo mažareikšmiškumu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pažeidėjo asmenį (statybos yra atsakovės profesionali veikla), pažeidimo padarymo aplinkybes (aplaidi geodezinė statybos darbų kontrolė), pažeidimo padarymo vietą (Vilniaus Senamiesčio apsaugos zona). Įvertinę šiuos kriterijus, apeliantai nesutinka, kad atsakovės padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai.

Dėl 6-jo, 7-jo ir 8-jo ieškinio reikalavimų. Šioje dalyje apeliacinis skundas teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad esant perimetriniam užstatymo tipui, statant atraminę sienutę netaikomas reikalavimas gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą, jeigu statomos atraminės sienutės aukštis yra didesnis nei horizontalus atstumas iki sklypo ribos. Atraminė sienutė pastatyta be apeliantų sutikimo aukštesnė negu numato statinio projektas, todėl ji turi būti perstatyta taip, kad jos aukštis atitiktų projekto sprendinius, būtų 0,05 m virš esamo apeliantų žemės sklypo paviršiaus.

Dėl betoninės konstrukcijos šalinimo. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad įgyvendinti ieškinio reikalavimą pašalinti atsakovės betoninę konstrukciją, esančią iš dalies apeliantų sklype, neįmanoma. Todėl teismas nusprendė kompensuoti apeliantų žemės sklypo požeminės dalies 2,09 kv. m (pritaikius 10 cm paklaidą) ploto užėmimą pinigine kompensacija, kurios dydis 688,79 Eur, proporcingai priteisiant kiekvienam ieškovui po 57,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl betoninės konstrukcijos šalinimo ir savo iniciatyva priteisdamas kompensaciją už užimtą žemės sklypo dalį, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas, šioje dalyje priėmė apeliantams siurprizinį sprendimą. Teismo nuožiūra priteista kompensacija nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkama satisfakcija apeliantams už jų teisių pažeidimą.

Dėl vandens srautų tekėjimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti jo įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje tuo pagrindu, kad kompetentingos institucijos jokių papildomų sprendinių rengti lietaus surinkimo sistemą (duomenys neskelbtini) sklype statytoją neįpareigojo. Be to apeliantai neįrodė, kad atraminė sienutė pakeitė paviršinio vandens srautus ir vanduo patenką į apeliantų namo rūsį. Teismas nurodė, kad Specialisto išvada objektyviai nepagrindžia apeliantų teisės į saugią aplinką pažeidimą išimtinai dėl statytojo veiksmų.

Dėl medžių pasodinimo. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl medžių atsodinimo tuo pagrindu, kad statybos procesą pradėjus 2019 metais, akivaizdu, kad nuo 2014 metų situacijos pasikeitimą dėl medžių kiekio sklype galėjo sąlygoti įvairus veiksniai, ne tik išimtinai statybos procesas. Teismas sprendė, kad apeliantų pateiktos nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 29), matininkės 2024-05-20 pažyma, kad apeliantų sklypo šiaurinėje dalyje yra 42 kv. m želdinių, kai pagal 2014 metais parengtą šio sklypo kadastrinių matavimų planą želdinių nurodyta buvus 421 kv. m. nepatvirtina apeliantų nurodytos aplinkybės, kad jų sklype medžiai iškirsti statybos 26 sklype pradžioje. Apeliantų nuomone su ieškiniu pateiktos nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 29) patvirtina, kad jų sklype esantys medžiai buvo kertami statybos metu.

20.       Atsakovė UAB „Larėjas“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškovų (apeliantų) (J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K., Z. K., atstovaujamų advokatės Nataljos Filipovos), kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti (DOK-20165). Nurodė, kad:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio pirmasis reikalavimas yra abstraktus ir neįvykdomas - nėra pateikti konkretūs sienos ar jos dalies matmenys, nėra aišku ar šalintina visa siena ar tik dalis, nenurodyta nei kokiame aukšte, nei kokiu atstumu, nei kokio ploto sienos dalis šalintina, nei tikslios šalintino objekto koordinatės, reikalavimas tenkinus tokį abstraktų reikalavimą jo vykdymas būtų neįmanomas ir iš esmės būtų tik užprogramuojamas naujas ginčas ateityje. Apeliantai turėjo galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus ir tiek 2021-11-03, tiek 2021-11-15, tiek 2021-11-24 ieškinį tikslino, taip pat ieškovai viso proceso metu galėjo reikšti ir alternatyvius reikalavimus, vis dėlto apeliantai pasirinko abstraktų reikalavimą griauti. Ieškovų reikalavimas griauti konstrukcijas yra išimtinai kraštutinė ir visiškai neproporcinga priemonė, todėl teismas pagrįstai atsisakė reikalavimą tenkinti.

20.2.                      Teismas pagrįstai pritaikė 10 cm paklaidą ir konstatavo, jog ieškovai turi ne tik nurodyti formalius pažeidimus, bet ir pagrįsti kuo vadovaujantis pažeidžiamos jų teisės pareigos. Teismas nurodė, jog remiantis 2022-07-05 ekspertizės aktu („Ekspertizė“), kuriame ekspertas vertino Pastato 26 korpuso konstrukcijų įsiterpimą buvo konstatuota, kad: 1) Sienos kampas Nr. 1 0,07 m (7 cm) atstumu kerta ginčo ribą ir patenka į ieškovų žemės sklypą, o daugiabučio gyvenamojo namo sienos kampas Nr. 2 0,09 m (9 cm) atstumu kerta ginčo ribą ir patenka į ieškovų žemės sklypą. Daugiabutis gyvenamasis namas, jo užfiksuotų sienos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 1,25 kv. m. plotu patenka į ieškovų žemės sklypą (Sprendimo 41 p.); 2) Ekspertas nurodė, kad matavimų rezultatai turi būti vertinami taikant leistiną 0,1 m (10 cm) matavimų paklaidą. Įvertinus leistiną paklaidą, daugiabučio gyvenamojo namo sienos kampas Nr. 1 nekerta ginčo ribos ir nepatenka į ieškovų žemės sklypą, daugiabučio gyvenamojo namo sienos kampas Nr. 2 nekerta ginčo ribos ir nepatenka į ieškovų žemės sklypą. Daugiabutis gyvenamasis namas, jo užfiksuotų sienos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, nepatenka į Ieškovų žemės sklypą (išvadų atsakymas į klausimą 2, psl. - 38) (Sprendimo 41 p.); 3) Ekspertas taip pat įvertino ir (duomenys neskelbtini) namo nuo (duomenys neskelbtini) korpuso kamino atbrailos taškus (Ekspertizės 7 pav., 13 psl.), konstatuodamas, kad daugiabučio gyvenamojo namo kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,42 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo (Ekspertizės 8 pav.), Tačiau taikant 10 cm leistiną matavimo paklaidą, daugiabučio gyvenamojo namo kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,13 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo (atsakymas į 2 klausimą, 2 punktas; 39 psl.) (Sprendimo 42 p.); 4) Ekspertas įvertino, jog taikant 10 cm matavimo paklaidą daugiabučio gyvenamojo namo kamino apskardinimas, jo užfiksuotų kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,30 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo (Sprendimo 43 p.). Ieškovai nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Ekspertizės ir eksperto išvadomis bei išaiškinimais dėl galimo paklaidos taikymo.

20.3.                      Apeliantai nepagrindė kaip išsikišusios konstrukcijos į Sklypo 24 erdvę pažeidžia Apeliantų teises. Ieškovai tik deklaratyviai nurodė, kad jiems yra daromas neigiamas poveikis, jokių konkrečių, pagrįstų argumentų dėl neigiamo poveikio nepateikė, vadinasi, teismo sprendimas netenkinti ieškinio II ir III reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas.

20.4.                      Teismas pagrįstai netenkino ieškinio IV ir V reikalavimų. Teismas išsamiai ir motyvuotai Sprendimo 41 – 43 p. pagrindė paklaidos taikymą, Sprendimo 57 - 58 p. motyvuotai pasirėmė Ekspertizės duomenimis ir pagrįstai pritaikė paklaidą taip pat motyvuotai akcentavo, jog vien pats faktas, kad egzistuoja nežymus konstrukcijos įsiterpimas į Ieškovams priklausančio žemės sklypo oro erdvę nesuponuoja išvados, jog ieškovų teisės yra esmingai pažeistos, kas lemtų atsakovės įpareigojimą nugriauti ginčo konstrukcijas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir nugriovus įsikišančias Pastato 26 konstrukcijas tai niekaip nesąlygotų apeliantų pažeistų teisių atstatymo, nes esant nustatytam perimetrinio užstatymo tipui Sklype 26, dėl ko ginčo byloje nėra, tiek namo korpuso sienos, tiek ir kaminų konstrukcijos gali būti statomos šalia kaimyninių sklypų ribos, ką patvirtina išduotas leidimas, architekto rengusio projektą A. S. paaiškinimai bei teisės aktų nuostatos.

20.5.                      Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kas leistų priimti kitokį sprendimą, jog yra apribojama jų užstatymo teisė ar kiti interesai, taigi iš esmės apeliantai tik deklaratyviai neigia teismo motyvaciją. Vien Ieškovų sutikimų negavimas negali būti laikomas pagrindu nugriauti atramines sienutes. Apeliantai iškraipo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, susijusią su ieškinio reikalavimu dėl vandens srautų tekėjimo, teigdami, jog teismas neva tai pasirėmė tik tuo, kad kompetentingos institucijos neįpareigojo atsakovės rūpintis paviršinio vandens nuvedimu į apeliantų sklypą. Apeliantų pozicija dėl medžių pasodinimo yra visiškai deklaratyvi.

21.       Ieškovai S. D., S. D., J. R., E. R. pateikė atsiliepimą į ieškovų (apeliantų) (J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K., Z. K., atstovaujamų advokatės Nataljos Filipovos), kuriuo su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti (DOK-23391). Nurodė, kad:

21.1.                      Sutinka su apeliantų argumentais. Apeliantai teisingai nurodo, kad jie neturėjo įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) sukėlė neteisėta statyba. Kol Namo 26 statyba neužbaigta, tol neteisėtos statybos kvalifikuotinos statybos defektais, šalintinais Namo 26 statybos procese, parengiant, jei reikia, naują Namo 26 techninio projekto laidą ir gaunant naują leidimą statybai. Ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus atsakovė turės pašalinti iki Namo 26 statybos proceso užbaigimo, nes nauja statyba negali būti vykdoma dvejuose žemės sklypuose.

21.2.                      Namo 24 ir Namo 26 blokavimui yra reikalingas Namo 24 savininkų sutikimas. Teismas taikė ne tą STR. Kai Namo 26 statyba vykdoma kertant ginčo ribą, tai nėra perimetrinis užstatymas, nes statoma ne pagal Sklypo 26 perimetrą. Teismas kompensaciją priteisė, nors atsakovė tokio reikalavimo nereiškė ir nagrinėjant bylą netgi neužsiminė, kad pageidautų sumokėti.

21.3.                      Inspekcijos 2020-07-13 ir 2020-11-25 pažymos dėl Namo 26 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių negali patvirtinti tų aplinkybių, kurių nebuvo pažymų išdavimo metu ir tų aplinkybių, kurių Inspekcija nevertino ir negalėjo įvertinti. Ieškovai įrodinėja, kad vizualiai matomos Namo 26 statybos, kertančios ginčo ribą, vyko po pažymų išdavimo.

21.4.                      Teismo eksperto atliktiems ginčo ribų matavimams paklaida netaikytina. Piniginės kompensacijos priteisimas teismo nuožiūra Sklypo/24 savininkams tam, kad atsakovas įgytų teisę naudotis nenustatyto dydžio „betoninės konstrukcijos“ dalimi, yra siurprizinis. Namo 26 statybos techniniame projekte numatyti statybos darbai turi būti užbaigti pagal projektą – Sklype 26, o nenumatytų statybos darbų rezultatas Sklype 24 turi būti pašalintas, atkuriant iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

21.5.                      Neteisėtai (ne pagal Namo 26 techninį projektą ar be projekto) ties ginčo riba Sklypuose 24 ir 26 visiškai ar iš dalies pastatytos atraminės sienelės Nr. 1, 2, „betoninė konstrukcija“ (iš dalies laikančioji konstrukcija iš dalies atraminės sienelės Nr. 1, o gal ir Nr. 2 dalis) pažeidžia ieškovų teises, todėl pažeidimas turi būti pašalintas iki Namo 26 statybos užbaigimo atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį Namą 26 pastatant išimtinai Sklype 26, prieš tai gavus teisės aktuose numatytus Namo 24 ir Sklypo 24 savininkų sutikimus atitinkamų statybos darbų, numatytų atitinkamuose atsakovo parengtuose projektuose, ties ginčo riba ir Sklype 24 atlikimui.

21.6.                      Ieškovai yra privalomieji procesiniai bendrininkai, todėl apeliacinėje instancijoje vertintini tiek ieškovų (1-4) apeliaciniame skunde, tiek ieškovų (5-12) apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai. Atsižvelgtina, kad tarp ieškovų pozicijų esminių prieštaravimų nėra, skiriasi kai kurių aplinkybių teisinis vertinimas.

22.       Apeliantai (ieškovai) S. D., S. D., J. R., E. R. apeliaciniu skundu (DOK-9356) prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priimti į bylą naujus nurodytus įrodymus (dvi nuotraukas ir elektroninį laišką); priteisti iš atsakovės UAB „Larėjas“ apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovai mano, kad pareiškė vieną savarankišką reikalavimą, kuriuo siekia, kad atsakovė būtų įpareigota atkurti iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teismas 2021-11-25 nutartimi (7 t., b. l. 85) nutarė, kad ieškovai reiškia ne vieną, bet dešimt savarankiškų negatorinių reikalavimų ir nurodė primokėtiną žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jas apskaičiavo kaip išlaidas dėl 10 savarankiškų negatorinių reikalavimų.

22.2.                      Ieškovai nesutinka su paklaidos taikymu, nesutinka ir su teismo motyvais skundžiamame sprendime dėl teismo eksperto Giedriaus Paužolio taikytos geodezinių matavimų paklaidos vertinimo ir taikymo.

22.3.                      Ieškovai nesutinka, kad dėl perimetrinio užstatymo byloje nėra ginčo. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Projektana“ pozicijai dėl perimetrinio užstatymo sampratos ir taikymo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 patvirtintomis Teritorijų planavimo normomis dėl to, kad statyba, kertanti ginčo ribą, yra neteisėta ir savavališka.

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo daryti išvadą, kad ginčo statybos darbais yra pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Neteisėtos (savavališkos) statybos kvalifikavimas ir jos pasekmių šalinimas šioje byloje svarbus, nes yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos statybos ir reikalavimo šalinti ieškovų savininko teisių pažeidimą atkuriant iki ieškovų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, nes ieškovų teisių pažeidimą lemia atsakovės padaryti statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai.

22.5.                      Ieškovai mano, kad jų teisė į teisingą teismo procesą (teisė būti išklausytam) buvo pažeista, o priimtas skundžiamas sprendimas turėjo siurprizinį pobūdį. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad siurpriziniai motyvai ar nusprendimai jų ieškinių gintų interesų veiksmingai neapgynė ir netgi sukels daugiau žalos, nes atsakovas, sumokėjęs kompensaciją, amžiams įgis daugiau teisių Sklype 24, galės manipuliuoti skundžiamo sprendimo vykdymo variantais, pavyzdžiui, metalinio vamzdžio ar statybinių atliekų nears, pradės savo nuožiūra lyginti Sklypo 24 paviršių ar lygiai užkasinėti griovį, dėl lėšų išsieškojimo teks bylinėtis pakartotinai.

22.6.                      Ieškovai turi teisę reikalauti įgyvendinti priemones, kurios įrodytą pažeidimą pašalintų. Ieškovai negali nurodyti atsakovei, kokiu būdu jis turi pažeidimus pašalinti. Ieškovai neturi įrodinėti, kad jų teises pažeidžianti atsakovė elgiasi neteisėtai. Be to, ieškovai savininkai neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą, o kito galimo gynimo būdo parinkimą aptaria su bylos šalimis.

22.7.                      Apeliantai taip pat detaliai pasisako dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų: dėl gaisrinės saugos, dūmtraukių ir dėl įsiterpimo į erdvę virš Sklypo 24; gatvės korpuso sienos dalies, tos sienos apšiltinimo, apdailos ir dėl ventiliacijos kanalo virš šios sienos; kiemo korpuso sienos dalies, sienos apšiltinimo, apdailos ir dėl ventiliacijos kanalo; betoninės konstrukcijos, atraminių sienelių Nr. 1 ir 2 pašalinimo; inžinerinės komunikacijos vamzdžio pašalinimo; kliūčių vandens srautams pašalinimo, reljefo atkūrimo; medžių atsodinimo; baudos skyrimo atsakovei.

23.       Atsakovė UAB „Larėjas“ pateikė atsiliepimą į ieškovų (apeliantų) (S. D., S. D., J. R., E. R.) apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti (DOK-20227). Nurodė, kad:

Apeliacinio skundo teiginiai dėl išvestinių reikalavimų nėra pagrįsti ir turi būti atmesti. Visi dešimt ieškinio reikalavimų buvo savarankiški, skirtingo pobūdžio, ką iš esmės patvirtina ir pats teismo sprendimas dalį reikalavimų atmesdamas, o dalį tenkindamas, priešingu atveju, teismas būtų arba atmetęs visus reikalavimus, arba juos visus patenkinęs. Visi ieškinio reikalavimai dėl atskirų, skirtingose vietose esančių atskirų Pastato 26 dalių arba jų konstrukcijų, apželdinimo plano parengimo ir kt. yra savarankiški reikalavimai, grindžiami skirtingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl nėra jokio pagrindo jų laikyti neatsiejamai susietais su pagrindiniu reikalavimu.

Teismo ekspertas 2022-07-05 ekspertizės akte ir teikdamas paaiškinimus 2023-04-17 teismo posėdžio metu, nurodė, jog matavimų rezultatai turi būti vertinami taikant leistiną 0,1 m (10 cm) matavimų paklaidą, kad realiai, faktiškai praktikoje neegzistuotų matavimo paklaida – neįmanoma, o kadastro nuostatai taip pat kadastrinių duomenų surinkimo taisyklių nuostatos, anot eksperto, numato kad kiekvieno objekto - statinio kampas, žemės sklypo riba ar kt., jų taškai apibūdinami koordinatėmis, bet prietaisų ypatybės, asmens kvalifikacija sąlygoja minimalias skirtybes.

Byloje yra pateikta įrodymų visuma, patvirtinanti perimetrinio užstatymo tipą Sklypo 26 atžvilgiu: i) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1603 patvirtintame detaliajame plane yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas; ii) vėlesnė 2007-04-04 detaliojo plano korekcija užstatymo tipas nebuvo pakeistas; iii) remiantis detaliuoju planu Leidime ir jo techniniame ir darbo projekte buvo nustatytas perimetrinis užstatymas (žr. atsakovės atsiliepimo į ieškinį 13 punktą); iv) 2015-12-15 išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai numatė vadovavimasi perimetriniu užstatymu. Visi šie dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, Inspekcija nėra nustačiusi jokių Atsakovo atliekamų darbų, nukrypimo nuo Leidimo ir techninio (ar darbo) projekto.

Nagrinėjamoje byloje apeliantams buvo ne vieną kartą siūloma kompensacija kompensuoti praradimus, tačiau apeliantams tai netiko, nes vieninteliu tinkamu sprendimu jie laikė betoninės konstrukcijos pašalinimą. Aplinkybės, susijusios su kompensacijos išmokėjimu apeliantams buvo puikiai žinomos ir jie turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas, o Sprendimo dalies laikyti siurprizine nėra pagrindo.

Atraminė sienelė Nr. 1 ir atraminė sienelė Nr. 2 bei laikančiosios betoninės konstrukcijos yra skirtos grunto sulaikymui tarp peraukštėjusių sklypų, todėl jų patraukimas būtų neproporcinga priemonė ieškovų nuosavybės teisėms apginti, atsižvelgiant į ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo apimtį bei tikėtina sukeltų negatyvias pasekmes ne tik Pastato 26 gyventojams, bet ir patiems ieškovams, valdantiems 1940 m. statybos gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus.

Pasvarstymai dėl užstatymo teisės sumažėjimo, dėl tariamos žalos, dėl tariamo subjektinių teisių pažeidimo nėra realūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis, tai yra bendro pobūdžio pasvarstymai, todėl atsakovė nemato pagrindo dėl jų pasisakyti.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Renova“ pateikė atsiliepimą į abu ieškovų (apeliantų) apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti (DOK-23339). Nurodė, kad:

UAB „Renova“ į bylą įtraukta kaip projektuotojas, todėl atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pasiskys tik dėl juose nurodytų argumentų pagrįstumo, kiek tai liečia aplinkybes, susijusias ar sietinas su UAB „Renova“ (projektuotojo) teisėmis arba pareigomis.

Ieškovų II apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių kilęs ginčas liko neišspręstas, nes nebuvo tinkamai įvertinti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Projektana“ ir UAB „Renova“ veiksmai, yra visiškai nepagrįstas.

Ieškovų I teiginiai, samprotavimai apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą nesilaikant teisės aktų nėra pagrįsti nei teisiniais argumentais, nei juos patvirtinančiais įrodymais.

Ieškovai I, II teigia, kad sprendimas yra siurprizinis. Tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas dalyvaujančius byloje asmenis, ypač atkreipiant ieškovų atstovų dėmesį, buvo įspėjęs, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi teisę pažeistą teisę ginti nebūtinai ieškovų pasirinktu teisių gynimo būdu. Taigi, sprendimas, vertinant minėtą aplinkybę, dalyvaujančių byloje asmenų bylos nagrinėjimo metu išsakytas pozicijas įvairiais aspektais, nelaikytinas siurpriziniu.

Nors pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovų I apeliacinį skundą, tačiau šis apeliacinis skundas neatitinka proceso įstatymo jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jo argumentai nėra išdėstyti glausta forma, kaip to reikalauja įstatymas. Į šį aspektą turėtų būti atsižvelgta paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nes vien elementarus (neatliekant teisinio vertinimo) tokios apimties procesinio dokumento perskaitymas reikalauja didelių resursų, prasilenkiančių su civilinio proceso tikslais.

25.       Trečiasis asmuo UAB „Projektana“ pateikė atsiliepimą į abu ieškovų (apeliantų) apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti (DOK-23390). Nurodė, kad:

Su teismo sprendimu visiškai sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu. Teismas visapusiškai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui turinčias reikšmės faktines aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai taikė bylos išsprendimui aktualų teisinį reguliavimą, o apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra deklaratyvūs bei nesudarantys pagrindo teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui.

26.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į abu ieškovų (apeliantų) apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti (DOK-24303). Nurodė, kad:

Sprendimas neturi ir negali turėti NŽT teisėms, pareigoms ir interesams jokios įtakos, todėl ji be pagrindo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, NŽT prašo pašalinti ją iš bylos. Teismui nusprendus nešalinti NŽT iš bylos, prašo šio atsiliepimo argumentais laikyti argumentus, išdėstytus NŽT atsiliepime į ieškinį.

27.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į abu ieškovų (apeliantų) apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra (DOK-26552). Nurodė, kad:

Ieškovai bet kuriuo atveju turėjo įrodyti kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovų teisės, o ne įrodinėti vien statybų (ne)teisėtumą. Sprendžiant dėl ieškovų įrodinėjamų pažeidimų šalinimo būdų turi būti užtikrinamas proporcingumo principo taikymas. Ieškovų reikalaujamas taikyti pažeidimų šalinimo būdas – statinių griovimas – yra kraštutinė priemonė, neatitinkanti proporcingumo principo ir pažeidžianti sąžiningų įgijėjų teises ir teisėtus interesus.

Savininkui priklausančių statinių įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl taip padarytų žemės sklypo kadastrinių matavimų pats savaime nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę.

Skundžiamame sprendime sprendžiant dėl ieškovų įrodinėjamų pažeidimų pašalinimo būdų atsižvelgiama tiek į proporcingumo principo įgyvendinimą, tiek į visų šalių interesus, užtikrinama visų šalių interesų pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio(-ių) skundo(-ų) ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių argumentų.

30.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; kt.).

31.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

32.       Kartu su apeliaciniu skundu (DOK-9356) apeliantai (ieškovai) S. D., S. D., J. R., E. R. pateikė teismui dvi nuotraukas (16 pav. ir 17 pav.) ir elektroninį laišką, kuriuos prašo prijungti prie šios civilinės bylos.

33.       Apeliantai nurodo, kad 16 pav. matomas ieškovų laikinas statinys yra be pamatų, šis įrodymas patvirtina, kad betoninės konstrukcijos įrengimas Sklype 24 nesusijęs su pastato pamatų ir šlaito, ant kurio stovi pastatas, tvirtinimu. Atitinkamai 17 pav. matomas inžinerinių komunikacijų vamzdis, kuris skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime nėra metalinis. Elektroniniame laiške pateikiama informacija apie kainą, kurią deryboms 2021 m. gegužės mėnesį yra pasiūlęs vienas iš potencialių Sklypo 24 ir Namo 24 pirkėjų. Apeliantų teigimu, šie papildomi rašytiniai įrodymai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, todėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

35.       Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, jų pateikimo būtinumas kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, be to, su apeliantų teikiamais įrodymais atsakovė (bei kitos proceso šalys) turėjo galimybę susipažinti ir kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, dėl jų pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus (dvi nuotraukas ir elektroninį laišką) priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

36.       VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo žemės sklypo (0,1238 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Namo 24 sklypas) bendraturčiai ir Namo 24 sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Namas 24) butų savininkai. Valstybei nuosavybės teise Namo 24 sklype priklauso 233/1238 dalys, kurias valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (e. t. 1, b. l. 75–77).

37.       Atsakovė UAB „Larėjas“ (statytoja) 2004 m. birželio 14 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2004-892 (keista 2011-12-05, 2014-10-14 ir 2015-12-09 susitarimais) pagrindu nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (0,2200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Namo 26 sklypas), kuriame stato daugiabutį 4 059,06 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas 26). Namo 26 baigtumas – 89 proc. (e. t. 1, b. l. 83–89).

38.       2007 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, sprendimo Nr. 1-1603 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-596 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimas (e. t. 3, b. l. 120–122). Pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius užstatymas formuojamas perimetriniu principu. Pastatai formuoja (duomenys neskelbtini) gatvei būdingą perimetrinį užstatymą. Šoniniai korpusų fasadai, sutampantys su sklypo riba, projektuojami kaip ugniasienės.

39.       Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovei išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1345 (e. t. 4, b. l. 62–66).

40.       2016 m. birželio 21 d. patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas (e. t. 3, b. l. 29–109). Projektą parengė projektuotojas UAB „Renova“, statinio projekto vadovas – A. S.

41.       2016 m. liepos 29 d. UAB „Projektų ekspertizė“ parengė Bendrosios ekspertizės aktą Nr. 16/069-2. Projekto įvertinimas – daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus (e. t. 1, b. l. 269–275).

42.       Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) duomenimis, 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-01-161018-00460 statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (e. t. 3, b. l. 13–16).

43.       2020 m. MB „Paradas“ parengta daugiabučių gyvenamųjų namų, adresas: (duomenys neskelbtini), statybos projekto darbo projekto pastatų konstrukcijos dalis (laida C) (e. t. 14, b. l. 7–34).

44.       2020 m. liepos mėn. UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu UAB „Senamiesčio projektai“ atliktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasadinės sienos įtrūkimų vertinimas ir remonto sprendiniai, kuriame be kita ko nurodoma, kad įtrūkimai sienose ir lubose tarp ašių 3-4 atsirado po šalimais statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbų (e. t. 1, b. l. 147–157; 158–176).

45.       2020 m. liepos 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Statybos inspekcija) išdavė Pažymą apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-200713-02271 (e. t. 13, b. l. 61–64).

46.       2020 m. rugsėjo mėn. UAB “Senamiesčio būstas“ užsakymu atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ekspertizė ir surašytas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 20-140E (e. t. 1, b. l. 189–202), kuriame be kita ko nurodoma, kad pamatai atskirose vietose nusėdę, ką patvirtina išorinėse sienose atsvėrę plyšiai; avarinės būklės atsiradimą lėmė bendras tiriamo pastato konstrukcijų susidėvėjimas, taip pat, kaip nustatyta UAB „Senamiesčio projektai“ 2020 liepos mėnesį atlikto pastato konstrukcijų tyrimo medžiagoje, įtrūkimai fasadų sienose ir įtrūkimai butuose Nr. 5 ir 6 atsivėrę dėl sienos (ašyje 4) pamato sėdimo, po kurio sienos konstrukcija ašyje 4 deformavosi iš plokštumos. Įtrūkimai sienose ir lubose tarp ašių 3-4 atsirado po šalimais statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbų.

47.       2020 m. spalio mėn. UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu UAB „Senamiesčio projektai“ parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų) aprašo (e. t. 1, b. l. 204–220) duomenimis nustatyta, kad įtrūkimai sienose ir lubose tarp ašių 3-4 atsirado po šalimais statomo pastato ((duomenys neskelbtini)) pamatų įrengimo darbų. Tačiau gretimo pastato statybos metu esamo pastato pamatai buvo pavesti. Vykdant gretimo pastato projektą buvo atliktas esamų pamatų stiprinimas ašyje „4“.

48.       Statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau –Inspekcija) 2020 m. lapkričio 17 d. statytojui UAB „Larėjas“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566 (e. t. 1, b. l. 183–186), kuriuo pareikalauta nevykdyti jokių statinio statybos darbų (duomenys neskelbtini), ašyje A-A ir greta jos, išskyrus darbus pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės stabilizavimui ar/ir likvidavimui. Taip pat nevykdyti jokių statinio statybos darbų (duomenys neskelbtini), kurie galėtų įtakoti pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės pablogėjimą. Statytojui nurodyta: atlikti pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ašių 3-4 mūro įtrūkimų injektavimą, susiuvimą ir pleištavimą. Mūrinės sienos ašyje 4 stabilizavimą (inkaravimą ar suveržimą) ir pamatų stiprinimą. Prieš atliekant avarijos grėsmės pašalinimo darbus, būtina parengti projektą avarijos grėsmei pašalinti.

49.       2020 m. lapkričio 25 d. Statybos inspekcija išdavė Pažymą apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-200713-02271 (e. t. 13, b. l. 61–64).

50.       2020 m. gruodžio 1 d. Statybos inspekcija atliko pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, įvertinant 2020 m. lapkričio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1566 įvykdymą. Statybos darbai prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nebuvo vykdomi.

51.       2021 m. sausio 17 d. Statybos inspekcijoje gautas advokato Jovito Elzbergo, atstovaujančio UAB ,,Larėjas“ prašymas panaikinti 2020 m. lapkričio 17 d. Inspekcijos departamento privalomąjį nurodymą Nr. PN-1566 bei pateiktas Lietuvos Respublikos teismo eksperto V. B. E. statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktas (toliau – Aktas).

52.       2020 m. gruodžio 16 d. V. B. E. parengto Akto išvadose nurodyta, kad tyrimo eigoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), ugniasienėje bei jos jungties su išilgine fasadine namo siena deformacijų nesant, yra pagrindo teigti įtrūkių butuose Nr. 4 ir Nr. 6, įskaitant fasadinę dalį priežastims su tuo nesusijusioms; esami įtrūkiai susiformavo dėl mišrios konstrukcijos pastato ilgamečio, iki 140 metų naudojimo trukmės name naudojus mūrines pleištines angų sąramas, horizontalaus standumo disko nesudarančias medines perdangas, medžio karkaso antrąjį aukštą, bendrą mūrinę ugniasienę iškėlus ir 2 – jam aukštui bei stogo skliautui, ir tuo sudarius 10 ojo aukšto sienų kirpimo jungtyse su išilginėmis sienomis sąlygas, kurios nepasireiškė net ir tikrinamo pamato nuosėdžio poveikyje; bute Nr. 4 esantys įtrūkiai sienose ir lubų jungtyse su ugniasiene, dalinai išilginėmis sienomis yra išryškėję per apytikriai prieš 40 metų daryto remonto metu; įtrūkiai buto Nr. 6 pertvarose bei išorės sienos apdare atsirado dėl remonto metu nesivadovavus gipskartonio lakštų montavimo ir tarpusavio jungčių užtaisymo taisyklėmis; esami įtrūkimai grėsmės pastato mechaniniam patvarumui nekelia (e. t. 6, b. l. 67).

53.       2021 m. kovo 16 d. Inspekcijos potvarkiu Nr. P1-18 ,,Dėl 2020-11-17 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PN-1566 panaikinimo“, 2020 m. lapkričio 17 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini), Nr. PN-1566 panaikintas.

54.       2022 m. liepos 5 d. parengtas teismo eksperto Giedriaus Paužolio teismo ekspertizės aktas (e. t. 10, b. l. 65–122).

55.       2023 m. birželio 19 d. parengtas papildomas teismo eksperto Giedriaus Paužolio teismo ekspertizės aktas (e. t. 12, b. l. 161–193).

56.       2024 m. gegužės 20 d. parengta geodezininkės V. I. pažyma apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) želdinių plotą kartu su medžių situacijos schema (e. t. 14, b. l. 41–42).

57.       2024 m. rugpjūčio 22 d. parengta specialistės V. C. išvada dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), rezultato (e. t. 14, b. l. 118–132).

Dėl ginčo esmės

58.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė ieškovų (namo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendraturčių ir šio namo butų savininkų) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies:

1)       įpareigoti atsakovę UAB „Larėjas“, informuojant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus raštu prieš 10 dienų apie konkretų darbų atlikimo laiką, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš Sklypo 24 metalinį vamzdį (statybinę atlieką), po pašalinimo sutvarkant, išlyginant žemės sklypo paviršių bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas. Jei atsakovė UAB „Larėjas” per teismo nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdys, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai turi teisę atlikti nurodytos darbus savo lėšomis, jas išieškant iš atsakovės UAB „Larėjas”;

2)       įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti palei Sklypo 24 rytinę dalį ir (duomenys neskelbtini), sklype esantį griovį, jį užkasant bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas. Atsakovei UAB „Larėjas“ per nustatytą 6 mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo, skirti atsakovei UAB „Larėjas“ 100 Eur baudą per dieną (duomenys neskelbtini), sklypo savininkų naudai lygiomis dalimis;

3)       priteisti iš atsakovės UAB „Larėjas“ ieškovams S. D., S. D., J. R., E. R., J. P., S. P., M. K., Z. K., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A. 688,79 Eur kompensaciją lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui priteisiant po 57,40 Eur sumą.

59.       Visi kiti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai buvo atmesti, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovai niekaip nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo, kas yra būtina negatorinio ieškinio sąlyga, taip pat teismo vertinimu ieškovų reikalavimai griauti/demontuoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo dalis yra pertekliniai ir neproporcingi.

60.       Apeliantai (ieškovai) S. D., S. D., J. R. ir E. R. (toliau ir – ieškovai 1-4) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti.

61.       Apeliantai (ieškovai) J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K. ir Z. K. (toliau ir – ieškovai 5-12) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčijamą sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinio reikalavimai buvo atmesti ir šią ieškinio dalį tenkinti; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovams priteista piniginė kompensacija; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

62.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų (1-4) apeliacinio skundo (DOK-9356) argumentai iš esmės apima visus ieškovų (5-12) apeliacinio skundo (DOK-9355) argumentus, visi ieškovai (apeliantai) laikosi iš esmės tokios pat pozicijos reiškiamų reikalavimų atžvilgiu, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų ribų, toliau pasisakys dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų, jų neišskiriant. 

Dėl negatorinio ieškinio ir ieškinio dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo tenkinimo sąlygų

63.       Teisė į nuosavybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

64.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

65.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).

66.       Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintu ieškiniu, įvardytu kaip negatorinis, prašė priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų pašalinti nuosavybės teisių pažeidimai atkuriant iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Atitinkamai ieškovai reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Larėjas“ (gretimame žemės sklype statomo dviejų korpusų daugiabučio gyvenamojo namo statytoją) nustatyta tvarka atsakovės lėšomis parengiant ir suderinant statybos projektus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki ieškovų nuosavybės teisės į 0,1238 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą („Namo 24 sklypas“) ir daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) („Namas 24“), pažeidimo buvusią padėtį, t. y. patenkinti šiuos ieškinio reikalavimus:

1)       Pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) („Pastatas 26”), Atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) („Sklypas 26“), korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties Pastato 24, Vilnius, rytinę sieną su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš Sklypo 24;

2)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26 korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 3, kiek ji yra Atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24;

3)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, korpuso prie (duomenys neskelbtini) dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra atsakovo faktiškai pastatytos virš Sklypo 24;

4)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, korpuso kieme vakarinę sienos dalį, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 1, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24;

5)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, korpuso kieme dalį, kurią sudaro korpuso vakarinės sienos apšiltinimo ir apdailos konstrukcijos (sluoksniai) ir ventiliacijos kanalo konstrukcijos, kiek jos yra atsakovo faktiškai pastatytos virš Sklypo 24;

6)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, statinį sienelę, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 2, kiek ji, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai Sklype 24;

7)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, statinį sienelę, esančią tarp statomų korpuso prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir kiemo korpuso, sujungtą su UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 2 nurodyta sienele, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24, kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kuriems esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį;

8)       Pašalinti Pastato 26, statinį sienelę, esančią į šiaurę nuo kiemo korpuso, pietuose prasidedančią ties UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 1 koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėta vieta, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24 kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kurioms esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį;

9)       Pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, inžinerinės komunikacijos vamzdį, įrengtą po žemėmis Sklype 24, matomą ties sienelės pietvakarių kampu, esančiu ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ieškinio 29 priedo (1 t., b. l. 240) nuotraukose 14, 15, 17, 18, 19, kiek jis, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytas Sklype 24, Vilnius;

10)       Nustatyta tvarka Atsakovo lėšomis parengti ir suderinti apželdinimo planą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkuriant Sklypo 24, Vilnius, reljefą pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinį „Inžinerinių tinklų suvestinis planas“ M1:500 (3 t., b. l. 129) pagal rytinę ir šiaurinę Sklypo 24, Vilnius, ribas, taip pat pašalinant atsakovo įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams, šiaurinėje Sklypo 24 dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės leidimą pasodinant ne mažiau kaip 6 paprastuosius klevus (lot. acer platanoides) ir juos trejus metus prižiūrint, per priežiūros laiką neprigijusius, sunykusius atsodinant, pateikiant ieškovams teismo sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus („išpildomąsias nuotraukas“).

67.       Ieškovai pateikė teismui įrodymus, kad jie yra su (duomenys neskelbtini), sklypu besiribojančio Namo 24 ir jo žemės sklypo savininkai, kuriame (taip pat ant/virš Namo 24 sklypo ribos) yra objektai, kuriuos prašo įpareigoti atsakovę pašalinti (nugriauti), o savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad dėl ieškovų žemės sklype esančių ir atsakovės pastatytų objektų (daugiabučio gyvenamojo namo (jo dalių), atraminių sienučių, betoninės konstrukcijos ir inžinerinių komunikacijų vamzdžio) jie negali naudoti šiais objektais užimtos savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį, taip pat minėti statiniai trukdo naudoti likusį žemės sklypą bei Namą 24 pagal paskirtį, daro jiems neigiamą poveikį.

68.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą).

70.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą).

71.       Tuo tarpu CK 4.103 straipsnyje reglamentuojamos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

72.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 24 punktą). Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o ieškinio dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, atveju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

73.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023 30 punktą).

74.       Negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 35 punktą).

75.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad ieškinys gali turėti ir mišrų teisinį pagrindą, t. y. tam tikrais atvejais pagal aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis subjektinis reikalavimas, ieškinys gali būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 18 punktą).

76.       Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai kvalifikavo ieškovų pareikštą ieškinį kaip mišrų, t. y. susijusį su materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, taip pat kaip negatorinį ieškinį susijusį su savininko teisių pažeidimu statybos rezultato naudojimu.

Dėl savarankiškų ir išvestinių reikalavimų skaičiaus bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumos

77.       Ieškovai (apeliantai) visų pirma nurodo, kad patikslintu ieškiniu reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą pašalinti atsakovės neteisėtos veikos pasekmes (atkurti iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį), susidedantį iš kelių dalių (62.1.1–62.1.10 punktai), kurios neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio. Ieškovų vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nutarė, kad ieškovai reiškia ne vieną, bet dešimt savarankiškų negatorinių reikalavimų ir įpareigojo primokėti žyminį mokestį. Ieškovai teigia, kad baigiamąja kalba DOK-178351 (nuo 242 punkto) prašė atitinkamą permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžinti, tačiau teismas dėl šio prašymo visiškai nepasisakė.

78.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties ieškovai buvo pateikę atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-198-565/2022 atmetė. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovai buvo įpareigoti pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista, taigi jos teisėtumas jau įvertintas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, o už apeliacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis), apeliacinio skundo argumentai dėl reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovų 1-ojo reikalavimo (2021-11-27 DOK – 219051 – 62.1.1 punktas) - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš Sklypo 24

79.       Bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad pirmuoju reikalavimu ieškovai siekia atstatyti iki Namo 26 statybos pradžios buvusią padėtį, t. y. kad Namo 24 gyventojai, o tiksliau – ieškovas S. P. (S. P.) (5 buto savininkas) galėtų tinkamai naudotis jo butui priklausančiu dūmtraukiu, kuris pastačius Namą 26 šliejasi prie šio namo sienos, teigiant, kad tokiu būdu jis negali tinkamai šildytis, krosnį kūrenant malkomis. Tokios teisės apgynimui yra reiškiamas reikalavimas dalį naujai pastatyto Namo 26 konstrukcijų pašalinti.

80.       Nors teismas iš esmės konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados apie statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. sprendė, jog priešgaisrinės saugos taisyklių nėra laikomasi, tačiau ieškovų pirmąjį reikalavimą atmetė, nurodęs, kad esant objektyviai galimybei Namo 24 dūmtraukio funkcionavimo tinkamumą ir atitikimą priešgaisrinės saugos taisyklėms atstatyti projektuotojo UAB „Renova“ pasiūlytu būdu, jį iškeliant, ieškovų reikalavimas nugriauti dalį Namo 26 konstrukcijų, neatitiktų protingumo, proporcingumo principų reikalavimų, be to, ieškovai turėjo procesinę galimybę reikšti ir alternatyvų reikalavimą, kaip pvz. dūmtraukio funkcinės veiklos atstatymas, tačiau šia procesine teise viso proceso metu nesinaudojo.

81.       Ieškovai (apeliantai) su minėtomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai atmetė pirmąją šio reikalavimo dalį susijusią su gaisrine sauga, o  antrosios šio reikalavimo dalies, kuri susijusi su įsiterpimu į erdvę virš Sklypo 24 neišnagrinėjo. Apeliantai taip pat nurodo, kad gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymas lemia ne tik ieškovo S. P., bet ir visų Namo 24 butų savininkų teisių pažeidimą dėl išaugusios gaisro grėsmės.

82.       Vertindama apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio po ½ dalį priklauso ieškovams S. P. ir J. P. šildymo tipas – krosninis šildymas (e. t. 1, b. l. 98). Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Namo 24 dūmtraukio naudojimas yra aktualus.

83.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Architektūrinės dalies vizualizacijoje dūmtraukis nėra priglaustas prie (ar įsiterpęs į) Namo 26 sieną (e. t. 3, b. l. 235). Namo 26 Statybos projekto Gaisrinės saugos dalyje numatyta, kad nuo esamų pastatų gyvenamieji namai atskiriami REI 180 ugniai atsparia siena, techninės specifikacijos, susijusios su Namo 24 dūmtraukiu nėra numatytos (e. t. 3, b. l. 241–272).

84.       2020 m. lapkričio 11 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad prie esamo dviejų aukštų gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), vykdomi daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos darbai. Prie esamo pastato lauko sienos, kurioje yra ir dūmtraukis, blokuojamas daugiabutis gyvenamas namas. Naujai statomas pastatas yra aukštesnis už esamą ir tai gali turėti įtakos esamo dūmtraukio traukai bei šiuo metu galiojančių Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD prie VRM direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 24 punkto reikalavimų „<dūmtraukio viršus skaičiuojamas pagal aukščiausią stogą arba to paties ar priblokuoto statinio stogą, esantį mažesniu kaip 3 m atstumu nuo dūmtraukio ir pagal 24.2 papunktį turi būti ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m, ir (arba) pagal 24.5 papunktį ne žemiau kaip 1 m virš varstomo lango, jeigu atstumas horizontalioje projekcijoje nuo dūmtraukio iki lango yra 3 m arba mažesnis.>“ neįgyvendinimą gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini) (e. t. 7, b. l. 29–31).

85.       2020 m. gruodžio 30 d. Statybos inspekcija atsakovei UAB ,,Larėjas“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1863 pateikti informaciją kaip numatoma spręsti Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 9.4-7-2090 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ išdėstytą informaciją dėl galimų šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 įsakymu Nr. 1-264 (toliau – Taisyklės), 24 punkto reikalavimų neįgyvendinimą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

86.       2021 m. sausio 22 d. Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktas (e. t. 1, b. l. 236–237) patvirtina, kad patikrinus dūmtraukius ir vėdinimo sistemą įrengtus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dūmtraukio viršūnės yra vėjo slėgio zonoje; dūmtraukio viršūnės ant pastato stogo yra netinkamos būklės; kanalai netinkamai izoliuoti. Minėtame akte daromos išvados, kad akivaizdžiai matosi, jog šalia pastatyto namo siena yra prilipdyta prie kamino ir iškelta taip, kad kaminas lieka vėjo slėgio zonoje ir esant net silpnam vėjui, kūrenimo metu dūmai pradeda įgauti atbulinę trauką ir veržiasi į gyvenamąsias patalpas. Išbyrėjusi kamino rišančioji medžiaga, labai pabloginta kamino būklė. Kiti namo (duomenys neskelbtini) kaminai be akivaizdžių pažeidimų.

87.       Statybos inspekcijoje buvo gautas 2021 m. sausio 29 d. UAB ,,Larėjas“ raštas su priedais (reg. Nr. 1D-2079) dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1863 vykdymo, kuriuo pateikta informacija, kad UAB ,,Larėjas“ užsakymu UAB ,,Renova“ suprojektavo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dūmtraukio ,,pakėlimo“ projektą, kad dūmtraukis atitiktų Taisyklių 24 punkto reikalavimus keliamus dūmtraukio įrengimui ir rengiant projektą buvo gautas 2021 m. sausio 29 d. Priešgaisrinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 9.4-7-149, kuriame nurodyta, kad atliekant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyti taisyklių 158 ir 160 punktų reikalavimų neatitikimai: dalis namo kieto kuro krosnių dūmtraukių techniškai netvarkingi, neatliktas dūmtraukių valymas, bei gyvenamąjį namą administruojančiai įmonei UAB ,,Senamiesčio ūkis“ bus surašytas nurodymas pašalinti neatitikimus. Taip pat rašte nurodyta, kad kol UAB ,,Senamiesčio ūkis“ nepašalins nustatytų neatitikčių, nėra galimybės atlikti dūmtraukio ,,pakėlimo“ darbų.

88.       Pirmosios instancijos teismas, minėta, viena vertus sprendė, jog atsakovė priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikė (ieškovai Taisyklių pažeidimo faktą įrodė), kita vertus nurodė, kad ši aplinkybė Statybos inspekcijos, surašant privalomąjį nurodymą, nebuvo vertinta, kaip statybos neteisėtumas, įpareigojantis stabdyti statybos procesą ir nebevykdyti statybos darbų, tačiau šių aplinkybių detaliau nesiaiškino, dėl Statybos inspekcijos pozicijos dėl dūmtraukio (ne)atitikimo priešgaisriniams reikalavimams pagrįstumo nepasisakė, ieškovų prašymą pripažinti Statybos inspekcijos dalyvavimą būtinu ir/ar įtraukti ją kaip išvadą duodančią instituciją byloje, atmetė. Taigi bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nusprendė, kad statytojo veiksmai, parengus dūmtraukio iškėlimo projektą, buvo įvertinti kaip tinkami, o galimybė Namo 24 dūmtraukio funkcionavimo tinkamumą ir atitikimą Taisyklių reikalavimams atstatyti projektuotojo UAB „Renova“ pasiūlytu būdu, jį iškeliant yra objektyvi.

89.       Pirma, kaip pagrįstai nurodo ieškovai, Namo 26 gatvės korpuso vakarinė siena (jos apdaila) įrengta tik toje Namo 26 vakarinės sienos dalyje, kuri yra virš Namo 24 stogo ir dūmtraukio. Ši apdaila įrengta taip, kad ji iš dalies susiaurina dūmtraukio angą. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos. Antra, bylą nagrinėjęs teismas nevertino, ar pati gatvės korpuso vakarinė siena atitinka priešgaisriniams reikalavimams (minėta, kad Namo 26 Statybos projekto Gaisrinės saugos dalyje numatyta, kad nuo esamų pastatų gyvenamieji namai atskiriami REI 180 ugniai atsparia siena). Taigi, ugniasienės tinkamumo vertinimas yra susijęs ir su Statybos projekto bei jo pagrindu parengto Darbo projekto tinkamumo ir statinio atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimu. Trečia, teismo išvada dėl objektyvios galimybės iškelti Namo 24 dūmtraukį UAB „Renova“ pasiūlytu būdu ir tokio sprendinio tinkamumo padaryta neįvertinus paties dūmtraukio pakėlimo projekto, neatsižvelgus į tai, kad dūmtraukio pakėlimo eskizas buvo parengtas 2021 m. sausio 29 d., kai gatvės korpuso siena dar nebuvo apšiltinta, neįvertinus pakelto dūmtraukio atstumo nuo Namo 26 stoglangių ir mansardos balkono, taip pat neįvertinus ir ieškovo S. P. argumentų, kad jam būtų sunku ar net neįmanoma be aukštalipių pagalbos naudotis ir realiai prižiūrėti į keliolikos metrų aukštį iškeltą naująjį dūmtraukį ir tai generuotų papildomas išlaidas, susijusias su tokio dūmtraukio priežiūra.

90.       Nors teisėjų kolegija iš esmės pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, jog ieškovų reikalavimo nugriauti dalį Namo 26 konstrukcijų tenkinimas neatitiktų protingumo, proporcingumo principų reikalavimų, visgi argumentą, kad ieškovai nepasinaudojo galimybe reikšti alternatyvų reikalavimą ir vien tai sudaro pagrindą jų reikalavimą atmesti vertina kaip nepagrįstą.

91.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 35, 37 punktus).

92.       Atsižvelgiant į tai, kad atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą ieškovų teisių pažeidimas, susijęs su galimybe naudotis gyvenamosiomis patalpomis nepažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo pašalintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis, kuria pirmasis ieškovų reikalavimas atmestas turi būti panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovų 2 ir 3 reikalavimų (2021-11-27 DOK – 219051 – 62.1.2-62.1.3 punktai) – prašant pašalinti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos dalį bei ventiliacijos kanalo (kamino) konstrukcijas, kiek jos yra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą bei virš jų sklypo, taip pat 4 ir 5 reikalavimų (62.1.4-62.1.5 punktai) – prašant pašalinti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo korpuso kieme vakarinės sienos dalį bei ventiliacijos kanalo (kamino) konstrukcijas, kiek jos yra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą Nr. 24 bei virš jų sklypo

93.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikšdami šiuos reikalavimus ieškovai iš esmės prašo pašalinti Namo 26 korpuso, esančio prie (duomenys neskelbtini) ir korpuso, esančio kieme, įsiterpusios į Namo 24 sklypą sienos ir kamino (ventiliacijos kanalo) ir/ar jo atbrailos dalis.

94.       Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis  2022 m. liepos 5 d. teismo eksperto Giedriaus Paužolio teismo ekspertizės aktu (toliau – Ekspertizės aktas) konstatavo, kad minėtais aspektais nėra pagrindo konstatuoti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. sprendė, jog prašymas šalinti namo prie (duomenys neskelbtini) gatvės korpuso sienos įsikišusią dalį yra nepagrįstas ir neįrodytas, ekspertui nekonstatavus Namo 26 sienos įsiterpimo į ieškovų žemės sklypą, taikant 10 cm matavimų paklaidą. Pasisakydamas dėl Namo 26 (duomenys neskelbtini) gatvės korpuso kamino atbrailos taškų teismas remdamasis Ekspertizės akto išvadomis vertino, kad kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,42 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo, tačiau taikant 10 cm leistiną matavimo paklaidą, daugiabučio gyvenamojo namo kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 1 ir Nr. 2 atžvilgiu, 0,13 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo. Namo 26 gatvės korpuso kamino apskardinimas įvertinus leistiną 10 cm matavimo paklaidą 0,30 kv. m plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo. Teismas sprendė, kad net ir esant byloje pakankamai duomenų apie kamino atbrailos ir jo skardinimo konstrukcijos nežymų (pritaikius paklaidą - viso 0,43 kv. m.) įsikišimą į ieškovams priklausančio žemės sklypo erdvę, tai savaime nesuponuoja šių ieškinio reikalavimų tenkinimo, kadangi statybos procese veikusių asmenų teisės aktų pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

95.       Atitinkamai spręsdamas dėl kiemo korpuso Namo 26 sienos bei kamino ir jo apskardinimo konstrukcijų įsiterpimo pirmosios instancijos teismas Ekspertizės duomenų pagrindu nustatė, kad įvertinus paklaidą, daugiabučio gyvenamojo namo sienos kampas Nr. 3 ir Nr. 4 nekerta ginčo ribos ir nepatenka į ieškovų žemės sklypą ir darė išvadą, jog byloje neįrodytas ieškovų kaip gretimo sklypo savininkų teisės pažeidimas dėl Namo 26 korpuso kieme sienos įsiterpimo į jų žemės sklypo erdvę. Pasisakydamas dėl Namo 26 kiemo korpuso kamino atbrailos taškų teismas sprendė, kad kaminas, jo užfiksuotų atbrailos kampų Nr. 3 ir Nr. 4 atžvilgiu, 0,08 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo, o kamino apskardinimas jo užfiksuotų kampų Nr. 3 ir Nr. 4 atžvilgiu, 0,25 kv. m. plotu patenka į oro erdvę, esančią virš ieškovų žemės sklypo. Teismas konstatavo kamino ir jo skardinimo konstrukcijų įsiterpimo mažareikšmiškumą bei tai, jog pats faktas, kad yra fiksuojamas nežymus labiausiai įsikišusios kito pastato kiemo korpuso kamino konstrukcijos įsiterpimas į ieškovams priklausančio žemės sklypo oro erdvę nesuponuoja vertinimo esant objektyviam reikalingumui ginti ieškovų teises kaip esminiai pažeistas.

96.       Ieškovų teigimu, teismas padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, kadangi neturėjo pagrindo remtis matavimo paklaida. Šiame kontekste teisėjų kolegija apeliantų argumentus, kad teismo ekspertizėje matavimo paklaida nėra galima vertina kaip nepagrįstus. Nors bylą nagrinėjęs teismas ir nurodė, kad egzistuoja tam tikras Namo 26 kaminų (ventiliacijos kanalų) ir jų apskardinimo konstrukcijų įsiterpimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad tais atvejais, kai nukrypimas yra nedidelis (mažareikšmis), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, t. y. minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiterpimas virš ieškovų sklypo šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovų patikslinto ieškinio 2-5 reikalavimus, laikytina pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškovų 6-8 reikalavimų (62.1.6-62.1.8 punktai) - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statinius - sieneles, identifikuotinas pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 1-3, kiek jos, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytos žemės sklype (duomenys neskelbtini) arba pažeisti norminiai atstumai arba pakeitė paviršinio vandens tekėjimo kryptį

97.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikšdami nurodytus reikalavimus ieškovai iš esmės siekia, kad atsakovė (statytoja) pašalintų pagal žemės sklypų ribą einančias sieneles Nr. 1 ir Nr. 2 (Ekspertizės akte nurodyti žymėjimai) ir šalia sienelės esančią betoninę konstrukciją, dėl kurios matavimų buvo parengtas 2023 m. birželio 19 d. papildomas teismo eksperto Giedriaus Paužolio teismo ekspertizės aktas. Reikalavimus dėl sienelių pašalinimo ieškovai, grindė tuo, kad jos galimai įsiterpia į ieškovų žemės sklypą arba pastatytos nesilaikant atstumo normatyvinių reikalavimų arba pakeičia paviršinio vandens tekėjimo kryptį ir tokiu būdu pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų teises, užstatymo teisę jų sklype.

98.       Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis Ekspertizės aktu nustatė, kad vertinant sienelių Nr. 1 ir Nr. 2 (kaip žymima Ekspertizės akte) galimą įsiterpimą į ieškovų sklypą, remiantis atlikta geodezine ekspertize, kuria buvo vertinta tiek sienelė esanti tarp pastatų korpusų (Nr. 1), tiek į šiaurę nuo kiemo korpuso (Nr. 2) įsiterpimo faktas nenustatytas. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad šiuo aspektu žemės sklypo savininkų teisių pažeidimas paneigtas.

99.       Ieškovai taip pat įrodinėjo sienelių Nr. 1 ir Nr. 2 neatitiktį teisės aktų reikalavimams remdamiesi tuo, kad sienelės yra pastatytos nesilaikant techninio projekto sprendinių bei neišlaikant reikalingo atstumo nuo sklypo ribos. Ieškovams byloje neįrodžius statybos teisės aktų pažeidimo atraminės sienelės Nr. 2 įrengimo aspektu, teismas reikalavimą šalinti atraminę sienelę Nr. 2 atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kartu teismas ieškovų argumentus dėl sienelės Nr. 1 pripažino pagrįstais, rėmėsi 2024 m. rugpjūčio 22 d. parengta specialistės V. C. išvada dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), rezultato ir konstatavo, kad nors sienelė Nr. 1 ir neįsiterpia į ieškovų žemės sklypą, tačiau pastatyta nesilaikant techninio projekto, kuriam buvo gautas statybos leidimas, sprendinių (pastatyta aukštesnė Namo 24 sklypo atžvilgiu ir kitokios, t. y. tiesios konfigūracijos).

100.       Kartu, vertindamas ieškovų reikalavimo pašalinti (patraukti) sienelę Nr. 1 tokiu atstumu, kad būtų išlaikytas teisės aktuose numatytas atstumas iki sklypo ribos pagrįstumą ir ieškovų argumentus dėl jų užstatymo teisės pažeidimo, teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia savavališkos statybos fakto, o ieškovų teisių pažeidimas laikytinas hipotetiniu, kadangi byloje ieškovai nepateikė jokių objektyvių, pagrįstų įrodymų kokiu mastu yra galimai suvaržyta jų užstatymo teisė žemės sklype. Nesant byloje jokio konkretaus statybos techninio projekto ar bent pradinėje projektavimo stadijoje pateiktų projektinių sprendinių dėl objektyvios galimybės ar jos apsunkinimo vykdyti naują statybą (duomenys neskelbtini) žemės sklype, teismas neturi pagrindo išvadai apie esminį ieškovų užstatymo teisių suvaržymą. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti.

101.       Kaip minėta šios nutarties 72 punkte, remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas.

102.       Nors bylą nagrinėjęs teismas akcentavo, kad konstatuoto pažeidimo neigiamas poveikis ieškovų gyvenimo kokybei ar nuosavybei nagrinėjamu atveju nėra įrodytas, teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad byloje nustatoma, jog atraminė sienelė Nr. 1 pastatyta gretimame žemės sklype tokiais atstumais nuo sklypo ribos, kurie neatitinka nustatytų teisės aktuose, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista.

103.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų apeliacinių skundų argumentais bei bylos medžiaga viena vertus pirmosios instancijos teismo motyvus dėl techninių galimybių pašalinti sienelę (jos polius) nebuvimo, sienelės Nr. 1 šalinimo pasekmių pačių ieškovų namui, bei ieškovų pasirinktos priemonės jų pažeistoms nuosavybės teisėms apginti neproporcingumu vertina kaip pagrįstus, kita vertus – pakartotinai akcentuoja, kad teismas, gindamas savininko teises turi veiksmingai pašalinti savininko teisių suvaržymą, taikyti proporcingas savininko teisių gynimo priemones, o kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su minėto ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo pašalinimu netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

104.       Minėta, kad reikalavimus dėl atraminių sienelių Nr. 1 ir Nr. 2 pašalinimo ieškovai be kita ko, grindė ir tuo, kad jos galimai pakeičia paviršinio vandens tekėjimo kryptį ir tokiu būdu pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkų teises.

105.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vandens srautų tekėjimo, pažymėjo, kad ieškovai išskyrė kliūtį – atraminę sienutę Nr. 1, lemiančią vandens srautų nuo (duomenys neskelbtini), sklypo šiaurinės dalies (viršaus) į apačią palei sienutę, kaip kliūtį, lemiančią tekėjimą į ieškovams priklausančio kieme esančio rūsio patalpas. Teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklypas yra su dideliu paaukštėjimu į šiaurę, ieškovai proceso metu teigė, kad jokio vandens srautų nutekėjimo reguliavimo, drenažo įrengta jų sklype niekada nebuvo. Tuo tarpu atsakovė savo žemės sklype įrengė lietaus nuotekų surinkimo priemones ir šios priemonės jokios žalos 24 sklypui nesukelia, ginčo dėl to byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad jokios detalesnės analizės, paskaičiavimo, kaip reljefo pasikeitimas ir sienutės pastatymas įtakoja vandens srautų pasiskirstymą sklype, vertinant (duomenys neskelbtini) sklypo reljefo ypatumus bei prieš tai buvusią padėtį, nepateikta, o į bylą pateiktų įrodymų nepakanka išvadai daryti apie esminį ieškovų gyvenimo ir veiklos sąlygų pablogėjimą, atsakovei įrengus atraminę sienutę Nr. 1 ir galimai tokiu būdu pakeitus vandens srautų kiekį ir jų nutekėjimo kryptį – tiesiai į 24 namo rūsį.

106.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl paviršinio vandens tekėjimo nenustatinėjo vandens tekėjimo į ieškovų rūsį priežasties ir netyrė atsakovės pritaikytų sprendimo būdų efektyvumo, iš esmės apsiribodamas teiginiu, kad jokių papildomų sprendinių įrengti lietaus surinkimo sistemą Namo 24 sklype statytojas išduodant statybos leidimą nebuvo įpareigotas.

107.       Tuo tarpu ieškovai laikosi pozicijos, kad neįrengiant paviršinio vandens surinkimo priemonių, tačiau pakeičiant buvusias vandens srautų kryptis ir vandenį aklinomis sienelėmis ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), korpusų pamatais nukreipiant link atsakovės atkastų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pamatų, paviršinis vanduo nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pradėjo sunktis į namo rūsį ir jį semia. Namo 24 sklypo paviršinės nuotekos, kurios natūraliai nubėgdavo į Namo 26 sklypą, turėjo būti arba nuvedamos į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį d 500 mm lietaus nuotekų tinklą (3 t., b. l. 57) ar vietinį lietaus nuotakyną, arba toliau turi nutekėti iki tol buvusia kryptimi, t. y. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

108.       Dėl aptariamo ieškovų reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar ieškovų žemės sklypo reljefas iš esmės nebuvo keičiamas, taip pat ar atsakovei formuojant gretimą sklypą nesusidarė aukščių skirtumas tarp šių gretimų sklypų ir ar atsakovės veiksmai nelėmė vandens srautų pasikeitimo ir sankaupų susidarymo ieškovų sklype. Atitinkamai teismas nevertino ar atsakovei kilo pareiga imtis priemonių siekiant užtikrinti, jog iš jos sklypo paviršinės nuotekos nepatektų į ieškovų sklypą ir taip nepažeistų pastarųjų teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatinėjamas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovų žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir skubotą sprendimą, kad ieškovai neįrodė CK 4.103 straipsnio (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) ir CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų (ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimo), todėl yra pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl šios sprendimo dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl betoninės konstrukcijos šalinimo ir siuprizinio sprendimo

109.       Iš 2023 m. birželio 19 d. parengto papildomo teismo eksperto Giedriaus Paužolio teismo ekspertizės akto pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vizualiai matoma betoninė konstrukcija, jos užfiksuotų taškų Nr. 1, 2, 3, 4 atžvilgiu į ieškovų žemės sklypą patenka 2,83 kv. m. plotu, o taikant 10 cm matavimų paklaidą – 2,09 kv. m. plotu, ekspertizės akte nurodžius šios betoninės konstrukcijos įsikišimo metmenis 4 taškuose. Teismas nurodė, kad ginčo betoninė konstrukcija yra fiksuojama ne antžeminėje, bet požeminėje ieškovų sklypo dalyje ir vertino, jog ieškovų reikalavimas šalinti su atramine sienele tiesiogiai sietiną betoninę konstrukciją, esančią požeminėje dalyje, atmestinas kaip neįrodžius esminio suvaržymo naudotis ta sklypo dalimi, kurioje po žeme yra 2,83 kv. m. betoninė konstrukcija. Kita vertus, susiklosčius ekstraordinariai situacijai, ir teismui neturint pagrindo abejoti tokio reikalavimo įgyvendinimo negalimumu, nesukeliant neproporcingos žalos tiek ieškovams, tiek kitiems tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad būtų racionalu, protinga ir logiška kompensuoti ieškovų žemės sklypo požeminės dalies 2,09 kv. m. (pritaikius 10 cm. paklaidą) ploto dalies užėmimą betonine konstrukcija pinigine kompensacija ir šios kompensacijos dydį paskaičiavo remdamasis viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenimis, priteisdamas ją ieškovams lygiomis dalimis.

110.       Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nesuderinęs su bylos šalimis, pakeitė ieškinio reikalavimą ir neproporcingai suvaržė atsakovų teises bei teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu.

111.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 35?37 punktus).

112.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų teisės bus pakankamai apgintos, ieškovams sudarius galimybę įrodinėti priteistinos piniginės kompensacijos dydį, taigi šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovų 9 reikalavimo - pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), inžinerinės komunikacijos vamzdį, įrengtą po žemėmis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), matomą ties sienelės pietvakarių kampu, esančiu ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ieškinio 29 priedo (1 t., b. l. 240) nuotraukose 14, 15, 17, 18, 19, kiek jis, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

113.       Teismas skundžiamu sprendimu šį ieškovų reikalavimą tenkino, įpareigodamas atsakovę UAB „Larėjas“ informuojant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus raštu prieš 10 dienų apie konkretų darbų atlikimo laiką, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), metalinį vamzdį (statybinę atlieką), po pašalinimo sutvarkant, išlyginant žemės sklypo paviršių bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas.

114.       Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį vamzdį įvardino kaip metalinį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutinka, kadangi Ekspertizės akte minėtas šalintinas vamzdis įvardintas kaip inžinerinių komunikacijų vamzdis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, įpareigojant atsakovę informuojant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus raštu prieš 10 dienų apie konkretų darbų atlikimo laiką, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinės komunikacijos vamzdį, po pašalinimo sutvarkant, išlyginant žemės sklypo paviršių bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas.

115.       Nors apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti ieškovus nurodytos darbus atlikti savo lėšomis, jei atsakovė UAB “Larėjas” per teismo nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdys, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti tokį teisių gynimo būdą neefektyviu ir negalimu taikyti šiuo konkrečiu atveju.

Dėl 10 reikalavimo (62.1.10 punktas) - nustatyta tvarka atsakovo lėšomis parengiant ir suderinant apželdinimo planą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkuriant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reljefą pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinį „Inžinerinių tinklų suvestinis planas“ M1:500 pagal rytinę ir šiaurinę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat pašalinant atsakovo įrengtas kliūtis buvusiems natūraliems paviršinio vandens srautams, šiaurinėje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje pagal Vilniaus miesto savivaldybės 4 leidimą pasodinant ne mažiau kaip 6 paprastuosius klevus („acer platanoides“) ir juos trejus metus prižiūrint, per priežiūros laiką neprigijusius, sunykusius atsodinant.

116.       Vertindamas šį ieškovų reikalavimą teismas sprendė įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti palei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) rytinę dalį ir (duomenys neskelbtini), sklype esantį griovį, jį užkasant bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas. Atsakovei UAB „Larėjas“ per nustatytą 6 mėnesio terminą neįvykdžius įpareigojimo, skirti atsakovei UAB „Larėjas“ 100 Eur baudą per dieną (duomenys neskelbtini), sklypo savininkų naudai lygiomis dalimis. Ieškovų reikalavimą dalyje dėl medžių atsodinimo atmetė.

117.       Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šios sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

118.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas).

119.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

120.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovų patikslinto ieškinio 2-5 reikalavimus (dėl sienų ir ventiliacijos kaminų), pagrįstai tenkino ieškinio 9 reikalavimą (dėl inžinerinės komunikacijos vamzdžio pašalinimo) ir iš dalies tenkino ieškinio 10 reikalavimą (dėl griovio užkasimo). 

121.       Tačiau pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovų procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio 1 reikalavimą (dėl statinių atitikties gaisrinės saugos reikalavimams užtikrinimo), ieškinio 6-8 reikalavimus (dėl atraminės sienutės Nr. 1 neatitikties teisės aktų reikalavimams bei atraminėmis sienutėmis Nr. 1 ir Nr. 2 galimai pakeistos paviršinio vandens tekėjimo krypties) ir savo iniciatyva, nesuderinęs su bylos šalimis, pakeitė ieškinio reikalavimą priteisdamas piniginę kompensaciją dėl betoninės konstrukcijos, tokiu būdu neproporcingai suvaržydamas ieškovų teises bei teisėtus interesus.

122.       Kadangi dėl Namo 24 dūmtraukio „iškėlimo“ darbų teisėtumo bei galimybės šiuos darbus atlikti, taip pat aplinkybių, susijusių su ieškovų nuosavybės teisių suvaržymu pastačius atraminę sienutę Nr. 1 nesilaikant techninio projekto ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl atraminėmis sienutėmis Nr. 1 ir Nr. 2 galimai pakeistos paviršinio vandens tekėjimo krypties bei dėl ieškovams priteistinos piniginės kompensacijos dėl betoninės konstrukcijos įrengimo pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti iš naujo, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių į kurias nebuvo atsižvelgta, teisėjų kolegija laiko, kad šių klausimų išsprendimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos instituto ir paskirties, šalys prarastų teisę į apeliaciją, todėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys naikinamos ir minėti klausimai  perduodami nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

123.       Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliantų (ieškovų) J. P., S. P., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A., M. K., Z. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliantų (ieškovų) S. D., S. D., J. R., E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio 1 reikalavimas pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovo statomo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), korpuso prie (duomenys neskelbtini) vakarinės sienos viršutinės dalies konstrukcijas ties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rytine siena su dūmtraukiu taip, kad jos atitiktų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų sprendinius ir neįsiterptų į erdvę virš Sklypo 24 panaikinti ir šį klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio 6-8 reikalavimai: pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, statinį sienelę, identifikuotiną pagal UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemą Nr. 2, kiek ji, įskaitant požeminę dalį, yra atsakovo faktiškai Sklype 24; pašalinti Pastato 26, Atsakovo statomo Sklype 26, statinį sienelę, esančią tarp statomų korpuso prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir kiemo korpuso, sujungtą su UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 2 nurodyta sienele, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24, kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kuriems esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį; pašalinti Pastato 26, statinį sienelę, esančią į šiaurę nuo kiemo korpuso, pietuose prasidedančią ties UAB „Krianta“ kontrolinių matavimų (1 t., b. l. 254) schemoje Nr. 1 koordinatėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėta vieta, kiek ji yra atsakovo faktiškai pastatyta Sklype 24, taip pat pašalinant tą šios sienelės dalį, pastatytą Sklype 26 ar ant ribos su Sklypu 24 kiek jos statyba pažeidė norminius atstumus iki Sklypo 24 ribos, kurioms esant sienelės statybai ieškovo sutikimas buvo privalomas, ir kiek sienelė pakeitė paviršinio vandens, nutekančio iš Sklypo 24, srautų kryptį panaikinti ir klausimus dėl ieškovų nuosavybės teisių suvaržymo pastačius atraminę sienutę Nr. 1 ir atraminėmis sienutėmis Nr. 1 ir Nr. 2 galimai pakeistos paviršinio vandens tekėjimo krypties grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Larėjas“ ieškovams S. D., S. D., J. R., E. R., J. P., S. P., M. K., Z. K., B. Ž., A. Ž., R. A., J. A. priteista 688,79 Eur kompensacija lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui priteisiant po 57,40 Eur sumą panaikinti ir klausimą dėl ieškovams priteistinos kompensacijos dydžio grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio vamzdžio pašalinimo pakeisti ir pakeistos sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovę UAB „Larėjas“, kodas 303260369, informuojant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkus raštu prieš 10 dienų apie konkretų darbų atlikimo laiką, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinės komunikacijos vamzdį, po pašalinimo sutvarkant, išlyginant žemės sklypo paviršių bei pateikti ieškovams išpildomąsias nuotraukas. Jei atsakovė UAB „Larėjas” per teismo nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdys, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai turi teisę atlikti nurodytos darbus savo lėšomis, jas išieškant iš atsakovės UAB „Larėjas”.

Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Visvaldas Kazakiūnas

                                                                        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                                            Urmila Valiukienė