KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ atstovui advokatui A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“ atstovui advokatui R. T..

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltria“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 63469,01 Eur skolos bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. į UAB „Aknera” (toliau – ieškovė) kreipėsi UAB „Baltria” (toliau – atsakovė) dėl elektros įvado darbų atlikimo. 2017 m. ieškovė atliko elektros įvado darbus, o atsakovė už juos atsiskaitė. Tuo metu pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo labai apleistas. Po šių darbų atsakovės direktorius nurodė, kad norės įrengti etapais visą pastatą. Pradžioje buvo kalbėta apie palėpės įrengimą, o vėliau ir apie pirmo ir antro aukšto elektros įrengimo darbus. 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė pasiūlė atsakovei preliminarias sąmatas, nes nebuvo aiškūs konkretūs darbų ir medžiagų kiekiai. Buvo sutarta, kad kiekiai bus aktuojami pagal faktą, o už susidariusią sumą atsakovė barteriu atveš ieškovei du automobilius, nes jis užsiėmė automobilių prekyba iš JAV. Susitarus ieškovė pradėjo darbus, tikslių projektų visiškai nebuvo, visus darbus ieškovė derino individualiai su atsakove. Darbų eigoje darbų kiekis, atsižvelgiant į atsakovės norus daryti visą pastatą, ženkliai išaugo. Ieškovė vienu metu darė darbus visame pastate. Tam tikrų nesutarimų kilo tik dėl to, kad atsakovė norėjo, jog ieškovė atliktų darbus labai greitai, o to atlikti ieškovė negalėjo, nes darbų greitis priklausė ne nuo ieškovės darbuotojų, o kitų objekte dirbančių darbuotojų ir ieškovės darbuotojams perduodamų patalpų, darbo vietos. Viską apsunkino tai, jog atsakovė neturėjo darbų vykdytojo ir viskas vyko labai chaotiškai. Dėl darbų kokybės atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, tačiau 2018 m. gruodžio 7 d. darbai buvo sustabdyti. Nuo to laiko ieškovei susisiekti su užsakove buvo beveik neįmanoma, nes pastaroji vis atidėdavo susitikimus. Tuomet ieškovė sužinojo, kad atsakovė atleido visus darbuotojus, kurių didžioji dauguma buvo ukrainiečiai. Po ilgų susirašinėjimų 2019 m. sausio mėnesį ieškovė susitiko su atsakovės direktoriumi ir aptarė atliktus darbus. Jokių priekaištų dėl darbų atlikimo jis nereiškė, išskyrus, kad ieškovė galėjo darbus atlikti kiek greičiau, tačiau sutiko, kad darbų kiekis ženkliai išaugo sugalvojus įrengti visą pastatą. Susitikimo metu buvo sutarta, jog ieškovė tęs pradėtus darbus bei atsakovės prašomus papildomus darbus, t.y. pilnai įrengs apsaugos sistemą, interneto tinklus, pilnai įrengs video stebėjimo sistemą ir sustatys domofonus. Po susitarimo ieškovė toliau darė elektros instaliavimo darbus, o atsakovės direktorius išvažiavo į JAV. Pradėjus kalbėti apie automobilius, atsakovės direktorius pradėjo išsisukinėti, vengti bendravimo, pradėjo remtis kažkokiais išmanytais skaičiavimais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vengiama parvežti automobilius arba atsiskaityti, darbus sustabdė pati ieškovė, nes susidarė didelė skolos suma. Atsakovės laiške nurodytus nekokybiškus darbus atliko ne ieškovės darbuotojai ir tie darbai nėra užaktuoti ieškovės darbų atlikimo aktuose. Vėliau atsakovė visiškai nustojo bendrauti, atsakinėti į laiškus, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

3.       Iš viso ieškovė UAB „Aknera“ 2018-2019 metais atsakovės UAB „Baltria“ naudai atliko elektros instaliavimo, interneto, apsaugos, vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo darbų, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. NR. 18/11-30A.P., NR. 18/11-30-1, NR. 18/11-30-5, NR. 18/11-30-7., NR. 18/11-30-2, NR. 18/11-30-6., NR. 18/11-30-4, NR. 18/11-30-3, NR. 19/05-17A., NR. 19/05- 17In., NR. 19/05-17V, už 63 469,01 Eur sumą, kurią sudaro panaudotos medžiagos ir atlikti darbai.

4.       Nagrinėjamu atveju šalys buvo sutarusios, kad už atliktus darbus atsakovė mokėjimą atliks ieškovei už faktiškai atliktus darbus pagal pateiktą darbų Atlikimo aktą, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė be pagrindo vengia atlikti apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Savalaikiai dėl atliktų darbų aktų pretenzijų pareikšta nebuvo. Aktuose nėra atlikta jokių atsakovės atstovo žymų dėl netinkamo darbų atlikimo, tačiau ieškovei už darbus visiškai neapmokama.

5.       LR CK 6.210 str. 2 d. dispozicijoje įtvirtinta taisyklė, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. reikalavimą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo kas nurodyta atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

6.       Civilinėje byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog, nors ir buvo siųstos atsakovei preliminarios statybos darbų sąmatos, tačiau įvertinus atsakovės pageidavimus (kurių statybos darbų eigoje vis daugėjo) buvo šalių nuspręsta, kad atsakovė atsiskaitys už faktiškai atliktus darbus, t. y. nebuvo nustatyti konkretūs atliekamų statybos darbų ir medžiagų kiekiai, o atlikti statybos darbai ir sunaudotos medžiagos buvo fiksuojami pagal faktą atliktų darbų akte.

7.       Šiuo atveju, ieškovei atlikus statybos darbus, buvo surašyti atliktų darbų aktai (toliau – Aktai), kuriuos pasirašė ieškovės komercijos direktorius A. K.: Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-2, 2018 m. spalio 30 d. 1 599,62 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-7 2018 m. lapkričio 23 d., 3252,69 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30.A.P. 2018 m. lapkričio 30 d., 3 372,51 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-1 2018 m. lapkričio 30 d. 30 620,14 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-3 2018 m. lapkričio 30 d. 4 374,46 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-4 2018 m. lapkričio 30 d.  1 864,65 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-5 2018 m. lapkričio 30 d. 9 668,98 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 18/11-30-6 2018 m. lapkričio 30 d. 643,72 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 19/05-17A 2019 m. gegužės 17 d., 3 715,14 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 19/05-17In 2019 m. gegužės 17 d. 3 061,19 Eur; Atliktų darbų aktas Nr. 19/05-17V 2019 m. gegužės 17 d., 1 295,91 Eur.

8.       Surašius Aktus, ieškovės atstovas A. K. ne kartą kvietė atsakovės atstovą susitikti ar kitokiu būdu suderinti ir patvirtinti Aktus, tačiau atsakovė ignoravo ieškovę ir į tokius pasiūlymus iš esmės neatsakė. Šį faktą patvirtina ieškovės atstovo A. K. siųsti el. laiškai atsakovės vadovui D. J. G. 2019 m. gegužės 3 d., gegužės 19 d., birželio 4 d., birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalis numato, kad Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Akivaizdu, kad atsakovė šią pareigą pažeidė.

9.       CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Šiuo atveju, nors Aktuose nebuvo padaryta žyma apie atsakovės atsisakymą pasirašyti Aktus, atsakovė savo veiksmais (tiksliau neveikimu) akivaizdžiai išreiškė savo atsisakymą pasirašyti Aktus bei nenorą bendradarbiauti su ieškove. Dėl šių priežasčių, ieškovės atlikti statybos darbai buvo vienašališkai perduoti atsakovei ieškovės vienašališkai pasirašytais Aktais.

10.       Nepagrįsti atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginiai, jog ieškovė nenurodo atliktų darbų apimties, kokybės, priėmimo ir vertės. Atvirkščiai, ieškovės atliktų darbų apimtį, kokybę, priėmimą ir vertę įrodo į civilinę bylą pridėti ieškovės vienašališkai pasirašyti Aktai ir būtent atsakovei tenka pareiga ginčyti Aktus ir įrodyti, kad pagrįstai vengė pasirašyti Aktus.

11.       Atsakovė tiek 2019 m. balandžio 6 d. el. laiške, tiek ir atsiliepime į ieškinį nepagrįstai nurodo, kad, neva, ieškovė nepilnai ir netinkamai atliko statybos darbus.

12.       Atsakovė nei bendraudamas su ieškove, nei kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė ieškovės atliktų darbų defektinių aktų, kaip ir nepateikė sutarčių ir atliktų darbų aktų su UAB „Visual Solutions“, UAB „Vaitrona“ ir UAB „Elektrobalt“, kurie, neva, ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus.

13.       Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove už faktiškai atliktus darbus, t. y. nebuvo nustatyta darbų apimtis ir naudojamų medžiagų kiekiai. Tuo labiau, statybos darbai nebuvo atliekami pagal statybos techninį projektą, o darbų apimtis buvo nustatoma „vietoje“, t. y. statybos objekte ieškovės ir atsakovės atstovams realiai apsilankius ir aptarus tolesnius statybos darbus, kuriuos jau pats ieškovės atstovas pasižymėdavo patalpų plane. Dėl šios priežasties, visi atsakovės teiginiai susiję su tuo, jog ieškovė nepilnai atliko tam tikrus statybos darbus, laikytini nepagrįstais.

14.       Be to, šalys nebuvo nustačiusios statybos darbų atlikimo terminų, dėl ko atsakovės teiginiai, jog ieškovė vėlavo atlikti statybos darbus, taip pat nepagrįsti.

15.       Atsakovė taip ir nepareiškė jokios pretenzijos ir / ar reikalavimo dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo, o, neva, pati iškart ėmėsi ieškovės atliktų darbų trūkumus taisyti ir atlikti nepadarytus statybos darbus. Ieškovei vykdant statybos darbus laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., atsakovė iš esmės neturėjo jokių priekaištų ieškovei dėl atliekamų statybos darbų ir tik tada, kai ieškovė, dėl atsakovės vengimo bendradarbiauti ir atsiskaityti su ieškove, nutraukė statybos darbus, atsakovė el. laišku nurodė tariamus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Atsakovės nurodyti atliktų darbų trūkumai ir veiksmai yra tik bandymas išvengti su ieškove atsiskaitymo už atliktus statybos darbus.

16.        Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei atsakovės atsakovas paaiškino, kad pridėti prie ieškinio darbų atlikimo aktai atsakovei nebuvo pateikti anksčiau iki ieškovės kreipimosi į teismą, ieškovės nurodyti darbai nebuvo priimti ir dalis ieškovės nurodytų darbų išvis nebuvo atlikti, todėl juos turėjo padaryti kiti rangovai, o derybos dėl darbų priėmimo nutrūko 2019 m. gegužės mėn. dėl neaiškių priežasčių. 2019 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku atsakovės direktorius pateikė visą eilę ieškovės darbų trūkumų ir pakvietė juos aptarti, o 2019 m. balandžio 7 d. laišku ieškovė vadovas sutiko derinti neaiškumus. 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu abi šalys sutiko aptarti darbų atlikimą.

17.        Ieškovės vėlavimas atlikti žodžiu sutartus darbus stabdė sekančių apdailos darbų atlikimą. 2019 m. balandžio 6 d. laišku atsakovei nurodžius esminius atliktų darbų trūkumus, ieškovės nepateikė jokio plano dėl jų šalinimo, taip pat nesiūlė ekspertinio vertinimo šalys, t.y. ieškovė ir atsakovė, nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tačiau buvo sutarę dėl konkrečių darbų atlikimo – rangovas įsipareigojo padaryti priešgaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, video stebėjimo (apsaugos) sistemos ir elektros sistemos (instaliacijos) darbus, o atsiskaitymas turėjo vykti atsakovei priėmus faktiškai atliktus darbus. Prieš atliekant darbus su ieškove buvo suderintas išvardintų sistemų įrenginių išdėstymas kiekvienoje konkrečioje patalpoje.

18.       Ieškovė 2016 ir 2018 metais buvo pateikusi preliminarias sąmatas, tačiau šalys jų galutinai nepatvirtino. Sąmatos nebuvo tikslios, nes kaip paaiškėjo darbų eigoje, jose nebuvo aptarti visi būtini darbai ir tinkami įrangos parametrai, nors ieškovė,  kaip šios srities profesionalas privalėjo tinkamai numatyti ir paskaičiuoti atliktinus darbus. Nežiūrint į šiuos trūkumus ieškovė, patikinusi atsakovę, kad visi klausimai bus išspręsti proceso eigoje, darbus vykdyti pradėjo ir atsakovė tam neprieštaravo tikėdama ieškovės sąžiningumu ir profesionalumu. Tačiau ieškovei sistemingai neįvykdant sutartinių įsipareigojimų sutartais terminais ir kokybės reikalavimų aspektu (daug darbų turėjo esminių trūkumų), tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų aktų pateikimo, darbų apimčių ir atsiskaitymo.

19.        Ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 6 d.  elektroniniu laišku atsakovės direktorius pateikė visą eilę ieškovės darbų trūkumų ir pakvietė juos aptarti, o 2019 m. balandžio 7 d.  laišku ieškovės vadovas sutiko derinti neaiškumus, tačiau nepateikė jokio plano dėl jų šalinimo, taip pat nesiūlė ekspertinio darbų vertinimo, nederino ir nesuderino papildomų darbų, apie jokios problemas atsakovės neįspėjo. 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu abi šalys sutiko aptarti darbų atlikimą, tačiau ieškovė atliktų darbų aktų derinimui nepateikė, o kreipėsi į teismą dėl ginčo sumos priteisimo.

20.       Ieškovės reikalaujamus apmokėti, tačiau tikrovėje sutartais terminais ir sąlygomis neatliktus darbus panaudodami atsakovės įgytas medžiagas atliko kiti rangovai, kuriuos atsakovė buvo priversta samdyti siekiant laiku užbaigti bendrastatybinius darbus. Už šiuos ieškovės neatliktus darbus atsakovė turėjo sumokėti UAB „Visual Solutions“ 3025 Eur už apsaugos (video) sistemos įrengimą, UAB „Vaitrona 10025 Eur už elektros sistemos (instaliacijos) įrengimą, pirko tam reikalingas medžiagas iš UAB „Elektrobalt“, įgijo elektros instaliavimo darbus iš individualios veiklos darbų tiekėjų L. R., A. Ž. ir kitų.

21.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys, nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, tačiau buvo sutarę dėl konkrečių darbų atlikimo – rangovas įsipareigojo padaryti priešgaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, video stebėjimo (apsaugos) sistemos ir elektros sistemos (instaliacijos) darbus, o atsiskaitymas turėjo vykti ir iki ginčo tarp šalių kilimo momento vyko atsakovei priėmus faktiškai atliktus darbus, dėl kurių ieškovė išrašydavo sąskaitą-faktūrą ir darbų aktą, o atsakovė sąskaitą pilnai arba dalimis apmokėdavo. Prieš atliekant darbus su ieškove buvo suderintas išvardintų sistemų įrenginių išdėstymas kiekvienoje konkrečioje patalpoje.

22.       Ieškovės Dubliko 6 p. pateiktą informaciją apie neva surašytus ir pateiktus atsakovei Dubliko 5 p. išvardintus 2018 m. spalio 30 d. – 2019 m. gegužės 17 d. laikotarpiu atliktų darbų aktus paneigia ieškovės Dubliko priedas Nr.1, nes jame esančiame ieškovės esą išsiųstame 2019 m. birželio 25 d.  laiške atsakovei teigiama, kad atliktus darbus ir jų aktus dar tik reikia derinti, „aktai nesuderinti kabo“, ir šiame laiške nėra jokios užuominos nei apie vienašališkai pasirašytus darbų aktus, nei apie tokių aktų ar jų projektų siuntimą atsakovei. Prie šio laiško nepridėta jokio akto kopija. Kituose tame pat priede esančiuose laiškuose tokių duomenų taip pat nėra. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo apie ginčo aktų ar jų projektų siuntimą atsakovei. Tai patvirtina atsakovės poziciją apie tai, kad ji tokių aktų negavo iki pat ieškovės kreipimosi į teismą. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Dubliko 8 p. ieškovės pripažinta aplinkybė apie tai, kad ginčo aktuose nėra jokios žymos apie vienašališką aktų pasirašymą. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad nebuvo pareigos paisyti sutartų terminų darbams, nes po elektros instaliacijos ar bet kokios kitos instaliacijos atliekami bendrastatybiniai apdailos darbai, o neatlikus pirmųjų, kiti etapai tampa negalimais.  Ieškovės pateiktas instaliacinių darbų planas jokiu būdu nepatvirtina, kad tas planas buvo įgyvendintas, nes atsakovei nebuvo pateikti derinimui atliktų darbų aktai ir darbai nebuvo priimti dėl ieškovės kaltės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                           II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai ir išaiškinimai  

23.       Tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta ir vykdoma žodinė rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrus elektros, vaizdo fiksavimo, priešgaisrinės saugos ir kitus instaliacijos darbus (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog sutarties dalykas – darbai nebuvo apibrėžti konkrečia apimtimi ir eigoje nuolat kito. Akivaizdu, kad ir darbų atlikimo terminai, negalėjo būti apibrėžti griežtais terminais, kadangi kintant darbų apimčiai (jai didėjant), nėra galimybės nustatyti konkrečius terminus.

24.       Ieškovė UAB „Aknera“  į bylą pateikė 2018-2019 metais atsakovės UAB „Baltria“ naudai atliktų darbų aktus Nr. NR. 18/11-30A.P., NR. 18/11-30-1, NR. 18/11-30-5, NR. 18/11-30-7., NR. 18/11-30-2, NR. 18/11-30-6., NR. 18/11-30-4, NR. 18/11-30-3, NR. 19/05-17A., NR. 19/05- 17In., NR. 19/05-17V, už 63469,01 Eur sumą, kurią sudaro sunaudotos medžiagos ir atlikti darbai.

25.       Ieškovei pareiškus ieškinį dėl darbų pagal minėtus aktus apmokėjimo, kilo ginčas dėl darbų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, apimties, darbų kainos, darbų kokybės.

26.       Byloje buvo teigiama, kad tarp šalių buvo tartasi, jog mainais už atliktus darbus atsakovė ieškovei parveš automobilį, tačiau, nei mainų nei apmokėjimo už darbus procedūros neįvyko. Teismas sprendžia, kad mainų klausimas tapo nebeaktualus ieškovei pareiškus ieškinį dėl apmokėjimo už darbus, reikalavimo dėl to nėra, todėl dėl šio klausimo teismas nenagrinėja.

27.       Atsakovei ginčijant atliktų darbų kiekius, kokybę pagal ieškovės pateiktus aktus, bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė teikti juos nuginčijančius įrodymus – paskirti ekspertizę, kad nustatyti atliktų darbų kiekius, kokybę bei kainą, tačiau atsakovė to atsisakė, ieškovė tai įrodinėja pateiktais aktais. Teismo posėdis taip pat ne kartą buvo atidėtas, sudarant galimybę šalių atstovams susitikti ir suderinti atliktus darbus vietoje, tačiau atsakovės atstovas niekaip negalėjo to padaryti, nurodydamas, kad vadovas yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, dėl pandemijos negali grįžti. Teismui pasiūlius pasinaudoti šiuolaikinėmis nuotolinėmis virtualiomis ryšio priemonėmis, kas akivaizdu yra įmanoma, iš atsakovės pusės to nebuvo net bandyta daryti. Taigi atsakovei niekaip nederinant su ieškove atliktų darbų kokybės, kainos, kiekio, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir sprendžia ją pagal pateiktus byloje įrodymus.

Dėl atliktų darbų apimties ir kainos

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą.

29.       Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovės atstovas A. K. kvietė atsakovės atstovą suderinti ir patvirtinti aktus, tačiau atsakovė į tokius pasiūlymus iš esmės neatsakė. Tai patvirtina ieškovės atstovo A. K. siųsti elektroniniai laiškai atsakovės vadovui D. J. G. 2019 m. gegužės 3 d., gegužės 19 d., birželio 4 d., birželio 25 d.

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

31.       Atsakovė nurodė, kad iki pat bylos iškėlimo, jai jokia forma nebuvo pateikti atliktų darbų aktai, ieškovė to neginčijo, tačiau kaip matyti iš minėtų, 2019 m. balandžio 6, 7 d. siųstų el. laiškų, tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų įforminimo bei apmokėjimo už juos. Atsakovės atstovas laiške nurodo, kad dalis darbų atlikta netinkamai, nurodo darbų broką, tačiau dėl to nepateikia ieškovei jokių tai patvirtinančių įrodymų, tai nurodo kaip savo nuomonę bei poziciją. Teismas sprendžia, kad aktų nepateikimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus jau gavus šiuos aktus, šie aktai buvo pateikti teisme su parašymu išduoti teismo įsakymą (bylos procesas truko nuo 2019 m. spalio mėnesio). Teismo įsitikinimu atsakovė, nurodydama konkretų broką ir nesutikdama mokėti už atliktus darbus turėjo ieškovei dėl to pateikti ne tik savo nuomonę bet ir tai patvirtinančius įrodymus, nesutinkant su darbų kokybe atsakovės atstovas turėjo imtis iniciatyvos apžiūrėti atliktus darbus ir tai įtvirtinti rašytiniais įrodymais. Kaip minėta, ieškovė siekė atliktus darbus perduoti pačiame objekte, dalyvaujant gyvai abiem šalims, tačiau atsakovė nevykdė savo pareigos priimti atliktus darbus, net nebandė to daryti ir teismui pasiūlius. Kaip minėta, teismo įsitikinimu galimybė tą padaryti yra paskiriant atstovą arba nuotolinėmis ryšių priemonėmis, derinantis ginčo klausimus su ieškove. Be to, net ir gavusi vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus su ieškiniu, atsakovė ar jos atstovas iki šiol taip ir nerado galimybių susitikti su ieškove objekte, bei įforminti darbų priėmimą ne vienašaliu, bet dvišaliu atliktų darbų aktu. Tai jog atsakovės vadovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, negali būti pagrindas tokio pasyvumo teisines pasekmes perkelti ieškovei.

32.       Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad net jei iš tiesų atsakovės vadovas būtų vienintelis asmuo iš atsakovės pusės galintis tinkamai įvertinti ieškovės atliktus darbus bei juos priimti, per trejus metus jis ne tik galėjo, bet, kaip įmonės vadovas, ir privalėjo pasirūpinti, kad jam pačiam negalint atvykti į Lietuvos Respubliką, darbų priėmimą atliktų kitas kompetentingas asmuo, juolab esant šiuolaikinių technologijų galimybėms.

33.       Be to labai svarbus įrodymas šioje byloje yra liudytojo J. T., kurį atsakovė samdė ginčo objekto darbų priežiūrai, duoti parodymai. Esminę reikšmę turi liudytojo parodymas apie tai, kad darbai, kuriuos atliko ieškovė nebuvo perdarinėjami kitų bendrovių, kad jis pats pranešdavo atsakovės atstovui apie ieškovės atliktus darbus, jokių nekokybiškai atliktų darbų jis, kaip pasamdytas atsakovės darbų priežiūrai nenustatė. Po ieškovės darbų nutraukimo, kitų bendrovių darbai buvo tik tęsiami, bet ne taisomi. Liudytojas patvirtino, kad visi jo paties išvardinti, o taip pat ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi kiti rangovai, kurie atliko panašius ar analogiškus darbus (L. R., UAB „Vaitrona“, UAB „Visual solutions“ arba „Stebkam“ ir kt.), kaip ir ieškovė, dirbo darbus, kurie vienas su kitu nesidubliavo ir tai nebuvo kitų rangovų darbų trūkumų taisymas, dėl įvairių priežasčių (iš esmės dėl didelės darbų apimties ir plotų), panašūs darbai objekte buvo atliekami skirtingų rangovų. Taip pat liudytojas į ieškovės atstovo klausimus apie ginčo aktuose nurodytas pirktas medžiagas nurodė, kad daugeliu atveju pripažįsta, kad medžiagos buvo pirktos, kai ko neprisimena, o jei ir pirko jis pats analogiškas prekes, nežino ar jos buvo naudojamos ieškovės darbams. Šis liudytojo (kuris teigė kontroliavęs, skaičiavęs objekte atliekamus darbus bei perduodavęs informaciją apie tai atsakovės atstovui) nurodytas faktas, visumoje su kitais aptartais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė atliko vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodytus darbus (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neatliko visų planuotų darbų (dėl to, kad buvo vengiama atsiskaityti, darbai buvo sustabdyti), todėl yra suprantama situacija, kad juos pabaigė kitos bendrovės.

34.       Liudytojo J. T. parodymai svarbūs ir tuo aspektu, kad  objektas, kuriame ieškovė atliko darbus, buvo sąlyginai didelis, t. y., apie 1500 kv. metrų, iš kurių apie 900-uose - 1 000-yje kvadratinių metrų darbus vykdė ieškovė, kadangi kuo didesnis plotas, tuo daugiau įvairių elektros taškų (rozečių, jungtukų ir pan.) bei medžiagų kiekis kurį reikia panaudoti. Be to, liudytojas, kuris teigė kontroliavęs ir stebėjęs darbų eigą, paklaustas kaip jis vertina, ar 63 000 Eur sumą, kurios reikalaujama už darbus, atitiktų ieškovės atliktų darbų pagal apimtį rinkos vertę, nurodė, kad bent jau dabartinėmis kainomis tai tokia suma išties atitiktų rinkos kainas.

Dėl darbų kokybės

35.       Atliktų darbų priėmimą bei darbų trūkumų fiksavimą reglamentuoja CK 6.662 straipsnis, kuris sako, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Kaip minėta teismui tai pasiūlius atsakovė nesutiko ir net neapžiūrėjo darbų.

36.       Atsakovė pateiktuose priėmimo perdavimo aktuose ar kitame dokumente, nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų, jokių įrodymų apie tai į bylą nepateikta. Iš esmės, darbų priėmimas neįvyko dėl atsakovės kaltės. Kilus ginčui bei iškėlus šią civilinę bylą, atsakovė nesikreipė į ekspertus, kurie tokius trūkumus, jei tokių išties buvo, įvertintų ir kaip nors užfiksuotų. Teismas sprendžia, kad esant nustatytoms šioms aplinkybėms, atsakovė neįrodė darbų trūkumų fakto, kaip neįrodė, kad jų apimtis bei vertė kitokia nei ieškovės nurodytuose rašytiniuose įrodymuose – ginčo aktuose (CPK 177, 178 straipsniai). Liudytojas J. T. nurodė, kad ieškovės atlikti darbai iš esmės neturėjo trūkumų. Kaip matyti iš atliktų darbų aktų, didžioji dalis darbų buvo atlikta nepraleidus atsakovės nurodomo 2-3 mėnesių termino, bet darbų apimtims keičiantis jis taip ir liko neaiškus. Be to, termino atlikti darbus praleidimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus.

37.       Rangos sutartimi (susitarimu) rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pagal užsakovo užsakymą (užduotį/projektą) atlikti tam tikrą darbą (šiuo konkrečiu atveju atlikti sutartyse numatytus rangos darbus), o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LR CK 6.644 str., 6.653 str., 6.681 str.), tačiau atsakovas elgiasi priešingai nei buvo sutarta ir reglamentuojama LR teisės aktuose, t. y. už faktiškai atliktus darbus pilnai nesumoka. Atsižvelgiant į tai, kad darbai pilnai atlikti, tačiau pilnai neapmokėti, ieškinys tenkintinas pilnai, skola priteistina iš atsakovo.

38.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Į bylą pateikti įrodymai (šalių elgesys sutarties vykdymo metu) patvirtina skolos faktą, tai, kad atsakovas piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus įrodoma tuo, jog darbai atlikti, medžiagos panaudotos, o atsakovas mokėti už darbus vengia be jokio objektyvaus pagrindo, todėl neapmokėta skolos suma iš atsakovo priteistina teismo sprendimu.

39.       Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto Įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DU AB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3- 98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

40.       Atsakovė už darbus nėra atsiskaičiusi net dalinai. Nors ieškovė atsakovei suteikė pakankamai ilgą terminą skolos sumokėjimui, bandė taikiu būdu išspręsti šį klausimą, ne kartą buvo informavusi apie galimų nuostolių, susijusių su skolos priteisimu, kompensavimu atsakovo lėšomis, tačiau atsakovė į pranešimus nereagavo ir elgėsi pasyviai, ko pasėkoje konstatuotina, kad atsakovės elgesys nulėmė ieškovės papildomų nuostolių atsiradimą, kurių buvo galima išvengti, jei atsakovė būtų elgusis rūpestingai ir atsakingai.

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas, todėl jį surašant/priimant darbus šalys turi būti labai atidžios ir rūpestingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-1 l-27nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007;2011-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011 ir kt.). Teismas, iš atsakovės elgesio procese (niekaip nerandant galimybių apžiūrėti ir priimti darbus) sprendžia, kad atsakovė iš esmės vengia apmokėti už atliktus darbus ir pasirašyti Atliktų darbų aktus ar kaip nors kitaip nustatyti atliktų darbų faktinę padėtį.

42.       Pagal kasacinio teismo praktiką rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Be to, net ir tais atvejais (ko šiuo konkrečiu atveju net ir nėra), jei ir būtų kokie nors trūkumai, tai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; 2014- 02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015-11-24. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015 ir kt.).

43.       LR CK 6.189 str. 1 d. nurodyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. LR CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė yra laikoma pažeidusia prievoles, nes neįvykdė įsipareigojimo – priimti darbus ir už juos sumokėti. Šiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus, numatytus LR CK 6.200 str., bei prievolę (LR CK 6.63 str.), todėl iš atsakovės ieškovei turi būti priteista ieškiniu prašoma suma (LR CK 6.189 str. 1 d.), todėl iš sutarčių kylančios prievolės šalių turi būti vykdomos (LR CK 6.200 str. 1 d.). LR CK 6.156 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (straipsnio 4 dalis). Sutarties laisvės, asmenų lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo pats rūpinasi savo interesais, teisėmis ir pareigomis. Taigi sutarties laisvės principas nepaneigia ir neatleidžia civilinių teisinių santykių subjektų nuo tam tikros atsakomybės, t. y. nuo pareigos prisiimti atitinkamus savo laisva valia atliktų veiksmų padarinius. Dėl atliktų darbų atsakovė pagrįstų įrodymais pretenzijų nepareiškė, nėra atlikta jokių atsakovės atstovo žymų dėl netinkamo darbų atlikimo, nesiimta ir kitų priemonių netinkamai atliktiems darbams nustatyti, tačiau už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas atsakovė net dalinai neapmokėjo.

44.       Taigi, faktiškai naudodamasi darbo rezultatais, atsakovė turi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti už atliktus darbus, nes, kaip ir minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tinkamai įvykdytos rangovo pareigos laikomos tuomet kai atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, kas įtvirtina užsakovo pareigą atliktus darbus priimti bei už juos apmokėti.

45.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, bei aiškiai suformuotai minėtai teismų praktikai teismas sprendžia, kad ieškinys kaip įrodytas tenkintinas pilnai, iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654, priteistina 63469,01 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“, juridinio asmens kodas 301240880. (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.38, 6.200, 6.644, 6.653. 6.681 straipsniai).

46.       LR CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies reikalavimą skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant priteistai skolai, priteistina iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (63 469,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“, juridinio asmens kodas 301240880 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo 2662,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 294 ,00 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinant ieškinį pilnai ieškovei iš atsakovės priteistina viso 2956,71 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

48.       Ieškovei 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atidėtas 883 Eur dalies žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėjimas valstybei, iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Tenkinus ieškinį pilnai, valstybei iš atsakovės priteistina   883,00 Eur  žyminio mokesčio (CPK 80, 84, 88, 93 straipsniai).   

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :        

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654, 63469,01 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 01 ct) uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“, juridinio asmens kodas 301240880.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (63 469,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“, juridinio asmens kodas 301240880.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654,   2956,71 Eur  (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 71 ct) bylinėjimosi  išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“, juridinio asmens kodas 301240880.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltria“, juridinio asmens kodas 300058654 valstybei 883,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.