Civilinė byla Nr. e2A-408-798/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00143-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 11.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merula“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų nutraukti pirkimus panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Merula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 30 d. priimtus sprendimus, kuriais nutraukti tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 695686 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1)“ (toliau – Pirkimas 1) ir tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 696435 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH)“ (toliau – Pirkimas 2).
2. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymus dalyvauti pirkimuose, tačiau perkančioji organizacija, pirkimams esant pasiūlymų vertinimo stadijoje, 2024 m. sausio 30 d. informavo pirkimuose dalyvaujančius dalyvius, jog priėmė sprendimus pirkimus nutraukti dėl pirkimų dokumentuose padarytų esminių klaidų. Ieškovė pretenzija reikalavo panaikinti nemotyvuotus sprendimus, tačiau atsakovė nesutiko tęsti pirkimų procedūrų, nurodydama, kad: 1) reikia panaikinti iš pirkimų sąlygų 23.9 papunkčiuose nustatytą reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymais teikti tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal pirkimų sąlygų specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą (toliau – ir Sąrašas); 2) pirkimų sąlygos nenumato reikalavimo transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais; 3) pirkimų sąlygose yra nustatytas realios situacijos neatspindintis lyginamasis koeficientas ir, pakartotinai atlikus rinkos vertinimą, pastebėta, kad yra nustatyti per dideli maksimalūs įkainiai, reikia atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą.
3. Ieškovės vertinimu, reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu teikti Sąrašą nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) principų ir niekaip nekliudo pirkimų procedūrų tęsimui. Perkančioji organizacija turi teisę patikslinti bei pakoreguoti tokią neesminę sąlygą (dėl Sąrašo), esant paskelbtiems pirkimams, o ne dėl nurodytos mažareikšmės priežasties iš karto imtis ultima ratio (kraštutinė priemonė, paskutinis argumentas) priemonių ir nutraukti pirkimus. Ieškovė įsitikinusi, kad perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio įtvirtinti reikalavimą žymėti transporto priemones pavėžėjimo paslaugos ženklais taip pat yra nepagrįstas, nes pirkimų sąlygos numato tiekėjams reikalavimą naudotis ekstremalių situacijų valdymo informacine sistema. Todėl keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan., o tai nesudaro pagrindo manyti, kad keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas. Negana to, ieškovė tvirtina, kad perkančioji organizacija iš anksto, prieš skelbdama pirkimus, turi numatyti, kokią kainodarą taikys, apskaičiuoti galimas pirkimų / įkainių vertes, parengti pirkimo dokumentus, todėl, perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio keisti maksimalius įkainius, lyginamąjį koeficientą nėra logiškas ir apskritai nėra pagrįstas, t. y. nėra aišku ką, kodėl ir kaip perkančioji organizacija norėtų keisti (kaip pakeistų koeficientus, įkainius ar pan.). Atsakovė nepagrindė poreikio atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą; kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, kuriais yra įsigyjamos analogiškos pavėžėjimo paslaugos, dokumentų sąlygos taip pat numato tiek ridą, tiek nulinę ridą, tam tikrais atvejais numato ir maksimalius įkainius ir pan. Todėl šiuose pirkimuose nustatytos sąlygos yra teisėtos, tinkamos ir atitinka nusistovėjusią praktiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, viena vertus, pirkimų dokumentuose numatė, jog tiekėjai kartu su pasiūlymais turi pateikti tik Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, o pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų bus reikalaujama tik iš galimų pirkimų laimėtojų, kita vertus, tose pačiose sąlygose taip pat nurodė, kad tiekėjų, kurie su pasiūlymu nepateiks Sąrašo, pasiūlymas bus atmetamas. Taigi, pirkimų sąlygos šiuo atveju yra dviprasmiškos, dėl to tiekėjai jas suprato skirtingai – Pirkime 1 Sąrašo nepateikė dešimt tiekėjų iš aštuoniolikos Pirkime 1 dalyvavusiųjų, o Pirkime 2 Sąrašo nepateikė du iš trylikos Pirkime 2 dalyvavusiųjų. Be to, kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiosios organizacijos prašomas pateikti Sąrašas vertintinas daugiau kaip papildomos informacijos suteikiantis dokumentas, neturintis reikšmės sprendžiant, ar tiekėjas neturi / turi pašalinimo pagrindą. Nepaisant to, atsakovei pirkimų sąlygose numačius, kad tokio dokumento nepateikimas sukelia tiekėjui rimtas pasekmes (pasiūlymo atmetimą), ir esant duomenims, jog dalis tiekėjų šio Sąrašo nepateikė, laikytina, kad tokia situacija neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo ir atitinkamos padėties nebuvo galima ištaisyti (pasiūlymų vertinimo stadijoje nėra galimybės nuspręsti, jog tam tikros pirkimo sąlygos yra perteklinės, nereikšmingos ir pan.), tai pagrįstai sudarė pagrindą nutraukti pradėtas pirkimų procedūras.
6. Perkančioji organizacija nurodė, kad pirkimų vykdymo metu iškilo poreikis transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais, nes bandomojo projekto, kurio metu siekiama išbandyti pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo modelį, metu buvo pastebėta, jog neženklinti automobiliai sukuria įtampas ir problemas – gyventojai atsisako naudotis paslauga, manydami, kad pas juos gal būt atvažiavo ne pavėžėjimo paslaugos teikėjo transporto priemonė, o pavėžėjai be vienkartinių leidimų negali patekti į didžiųjų ligoninių teritorijas. Taigi, toks argumentas yra logiškas ir neabejotinai svarbus. Būtent tam ir yra atliekamas bandomasis pavėžėjimo paslaugų teikimo projektas, kurio metu siekiama identifikuoti galimas problemas naujai diegiamai pacientų pavėžėjimo paslaugai ir numatyti galimus problemų sprendimo būdus. Paaiškėjus poreikiui transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais, tokia sąlyga neabejotinai turi būti įtraukiama į pirkimo, kuriuo perkamos pavėžėjimo paslaugos, sąlygas, nes priešingu atveju, ateityje gali kilti ginčų dėl tokios sąlygos (neįtrauktos į pirkimo dokumentus) vykdymo, juolab kad perkamų paslaugų suteikimo terminas – 36 mėnesiai. Ir tai yra pakankamai svarus pagrindas nutraukti vykdomų pirkimų procedūras, nepaisant to, kad pirkimai jau buvo pasiekę pasiūlymų vertinimo stadiją.
7. Teismo įvertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, kad keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan., kas neva nesudaro pagrindo laikyti, jog keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 511 straipsnio 4 dalies bei šiuo metu galiojančio Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1196, 3–5 punktų, pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu. Dėl to, akivaizdu, ne visi keleiviai (pacientai) turės galimybes naudotis mobiliaisiais telefonais.
8. Atsakovė pirkimus nutraukė remdamasi ir kitu argumentu – pirkimų vykdymo metu iškilusiu poreikiu pakeisti galimus maksimalius įkainius ir atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą, nes šios pirkimų sąlygos sukūrė sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir taip laimėti pirkimus. Kaip nurodė atsakovė, tiekėjai pasiūlymuose vietoje to, kad siūlytų įkainius, atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius, artimus nustatytiems maksimaliems įkainiams. Be to, tie tiekėjai, kurie jau teikia paslaugas, turėdami faktinius ridų duomenis, gali manipuliuoti įkainiais (pavyzdžiui, nulinės ridos įkainius nurodyti didesnius, nei ridos įkainius) ir taip laimėti pirkimus. Tokiu atveju paslaugų teikimo metu atsakovė nepagrįstai permokėtų tokiems tiekėjams už jų teikiamas paslaugas. Todėl sutiktina, kad pakeitus galimus maksimalius įkainius ir atsisakius įkainių diferencijavimo pirkimų dokumentų sąlygose, tokia galimybė būtų eliminuota. Ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės sprendimai nutraukti pirkimus inter alia (be kita ko) dėl nurodytos priežasties yra pagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Merula“ prašo panaikinti 2024 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas Sąrašo sąlygą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo reikalavimų ir atsakomybės dėl neaiškių pirkimo sąlygų paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (dviprasmiškos ir / ar perteklinės sąlygos negali būti taikomos tiekėjų nenaudai).
9.2. Teismas nevertino fakto, kad pirkimuose Sąrašo nepateikę tiekėjai nebuvo pašalinti iš pirkimų – šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl egzistavusios realios galimybės ištaisyti esamą padėtį ir tiekėjų teisės tikslinti pasiūlymų duomenis (padėtis galėjo / gali būti ištaisyta ne nutraukiant pirkimus, o tiekėjams suteikus galimybę patikslinti pasiūlymus Sąrašu, nes dėl pirkimų sąlygų dviprasmiškumo – toks patikslinimas galimas / leistinas). Teismas nusprendė, kad susiklosčiusi padėtis dėl Sąrašo sąlygos yra neištaisoma, visiškai nevertindamas įvairių galimybių, kaip iš tikrųjų įmanoma ištaisyti tokią padėtį. Padėtį ištaisyti buvo galima nesiimant pačių griežčiausių ir išimtinių priemonių, t. y. pirkimų nutraukimo: 1) sąlyga dėl Sąrašo yra papildoma / perteklinė – dėl to turi būti vadovaujamasi turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl papildomos / perteklinės sąlygos nesilaikymo tiekėjai negali būti šalinami iš pirkimų, nes tai būtų neproporcinga; 2) Sąrašo sąlyga yra dviprasmiška – dėl to turėjo būti sudaryta galimybė tiekėjams patikslinti pasiūlymą Sąrašu, nes toks patikslinimas yra nulemtas pirkimo sąlygų trūkumų, todėl yra leistinas / pateisinamas.
9.3. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika tiekėjai, kurie nepateikė reikalaujamo Sąrašo, iš pirkimo procedūrų negali būti pašalinti vien dėl to, kad nesilaikė tokių pirkimo sąlygų reikalavimų, kurios yra papildomos ir perteklinės bei kurių pažeidimas yra itin formalus, net jeigu pirkimo sąlygos reikalauja pateikti Sąrašą ir pagal pirkimo sąlygas, o ne pagal jų esmę (Sąrašas nesusijęs nei su tiekėjo kvalifikacija, nei su papildomų balų skyrimu ar pan., o yra tiesiog „kitas dokumentas“), tiekėjai tokio dokumento negali patikslinti.
9.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl transporto priemonių ženklinimo (antrosios pirkimų nutraukimo sąlygos). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija rašytiniais įrodymais nepagrindė poreikio transporto priemonių ženklinimui, nepateikė įrodymų kada ir iš ko konkrečiai gavo papildomos informacijos, kada paaiškėjo toks deklaruojamas perkančiosios organizacijos poreikis.
9.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą, nes konstatuodamas transporto priemonių ženklinimo poreikį, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės ir / ar rašytiniai įrodymai tai patvirtina (remtasi tik pačios perkančiosios organizacijos subjektyviais teiginiais procesiniuose dokumentuose, kurie nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
9.6. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino tiekėjo nuoseklios pozicijos, jog rašytiniai įrodymai: nuotrauka, iš kurios matyti SMS žinutės turinys, kurį gauna keleiviai (pacientai) prieš atvykstant jų pavėžėti (ieškinio priedas Nr. 14), ESVIS pavėžėjimo modulio sukūrimo ir susijusių paslaugų pirkimo techninė specifikacija (ieškinio priedas Nr. 13) ir faktinės aplinkybės (paslaugos vykdomos, byloje nėra tą paneigiančių įrodymų, kad keleiviai (pacientai) atsisako naudotis paslaugomis ar pan.) patvirtina neabejotiną galimybę suteikti pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas neženklintomis transporto priemonėmis, be to – analogiškos paslaugos yra teikiamos šiuo metu. Perkančiajai organizacijai nurodžius, kad keleiviai atsisako vykti – nepateikta tai patvirtinančių įrodymų (pvz., šiuo metu teikiančių tokias analogiškas paslaugas tiekėjų ataskaita, keleivių skundai ar kt.). Todėl perkančioji organizacija neįrodė, kad egzistuoja VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti pirkimų nutraukimo pagrindai.
9.7. Jeigu keleivis (pacientas) neturi mobiliojo telefono, tai nereiškia, kad keleivis (pacientas) yra be socialinių įgūdžių ir / ar neįgalus tiek, jog negeba nustatyti atvykusio pavėžėjimo transporto. Neįgaliesiems, neturintiems socialinių įgūdžių, senyviems ar kt. keleiviams (pacientams), negebantiems savarankiškai užsisakyti pavėžėjimą, tiek jį užsakyti, tiek atpažinti atvykusį transportą gali padėti jų artimieji ar kt. Atmestini kaip nepagrįsti teiginiai, kad neženklintos transporto priemonės sudaro nesusipratimus ar pan., byloje nėra nė vieno tą patvirtinančio atvejo (pvz., atvejo, kada keleivis (pacientas) būtų atsisakęs įlipti į nežymėtą transporto priemonę ar kada paslauga būtų nesuteikta dėl to, kad keleivis (pacientas) neturi mobiliojo ryšio telefono, kt.). Taigi, net ir neženklintos transporto priemonės sudaro galimybę įsigyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkantį pirkimų objektą.
9.8. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas poreikį keisti nustatytus įkainius, ridą, pažeidė įrodymų tyrimą ir / ar vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pirmumą suteikė perkančiosios organizacijos argumentams, sprendime nevertinant tiekėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie akivaizdžiai paneigė perkančiosios organizacijos poziciją. Taip pat teismas pažeidė procesinio sprendimo motyvavimo pareigą.
9.9. Byloje pateikti tiekėjo rašytiniai įrodymai ir argumentai, patvirtinantys, kad pirkimuose nebuvo nustatyti pernelyg dideli maksimalūs leistini įkainiai. Taip pat iš tiekėjo byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pirkimų sąlygos dėl įkainių ir ridos yra įprastos tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose.
9.10. Į bylą perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad prieš ginčo pirkimų paskelbimą atliko rinkos tyrimus ir gavo jų rezultatus, apie kuriuos nurodo ginčo pirkimų specialiosiose sąlygose 9 punkte. Įrodymų nepateikimas kelia pagrįstų abejonių perkančiosios organizacijos pozicijos pagrįstumu ir leidžia daryti pagrįstas prielaidas, jog (a) pirkimų sąlygose buvo tik formaliai nurodyta, kad rinkos tyrimai buvo atlikti, tačiau iš tiesų praktiškai tokio tyrimo perkančioji organizacija neatliko arba (b) tyrimą atliko ir jo metu gavo būtent tokius rezultatus ir išvadas, kurie ir sudarė pagrindą šiuose pirkimuose nustatyti tokius įkainius, kokie ir yra įtvirtinti.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija, kad vertinamos nuostatos, susijusios su Sąrašo pateikimo būtinybe ir būtinybės Sąrašo pateikimo ir, atvirkščiai, Sąrašo nepateikimo faktą perkančiajai organizacijai vertinti, yra įtvirtintos specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte, 34 punkte ir 12 priede. Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punktas, 34 punktas ir 12 priedas iki perkančiosios organizacijos sprendimų nutraukti pirkimus priėmimo, galiojo ir buvo privalomos ne tik visiems tiekėjams, siekiantiems dalyvauti ir dalyvaujantiems pirkimuose, bet ir perkančiajai organizacijai, taigi ją įpareigojančios. Vertinamos nuostatos yra būtent atsakovės sprendimuose nutraukti pirkimus nurodyto turinio, o ne kitokio turinio. Pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punktą tiekėjui nustatyta pareiga su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikti būtent Sąrašą ir nenustatyta jo teisė (diskrecijos teisė / asmeninės nuožiūros laisvė) vietoj Sąrašo pateikti perkančiajai organizacijai EBVPD ar kokį kitą (lygiavertį, panašų ar jam prilygintą) dokumentą. Specialiųjų pirkimo sąlygų 34 punktas nustatė perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jis su pasiūlymu nepateikia Specialiųjų pirkimo sąlygų inter alia 23.9 punkte nurodyto dokumento, t. y. Sąrašo. Pagal VPĮ teisės normas iš tiekėjo turi būti reikalaujama su pasiūlymu pateikti tik tiekėjo užpildyta EBVPD ir jokio Sąrašo ar kito panašaus (jam prilyginto dokumento) negali būti iš tiekėjo reikalaujama pateikti, o tai reiškia, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, jog aptariamuoju teisiniu aspektu tarp pirkimų sąlygų ir VPI teisės normų yra akivaizdus prieštaravimas, kurį atsakovė turėjo (privalėjo) išspręsti.
10.2. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagristai Sąrašą laiko neesmine informacija, o nagrinėjamas nuostatas dėl Sąrašo pateikimo perteklinėmis Pirkimo sąlygomis, pagal kurias esą tiekėjas, nepateikęs Sąrašo ir tuo padaręs tik formalų pažeidimą, negali būti pašalinamas iš pirkimo procedūros. Minėta, kad pirkimo sąlygų prasme Sąrašas yra vienas iš tiekėjo privalomai su pasiūlymu perkančiajai organizacijai tiektinų dokumentų, kurio nepateikimas lemia konkrečias ir vieninteles įmanomas teisines pasekmes: tiekėjo pasiūlymo atmetimą, kurios būtų laikomos neteisėtomis VPĮ normų prasme.
10.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nagrinėjamu atveju atsakovui jau nebuvo galimybės VPĮ nustatyta tvarka paaiškinti ir / ar patikslinti pirkimo sąlygų, leisti tiekėjams papildyti pasiūlymus ir / ar kitais VPĮ normų prasme būdais, kurių inter alia ieškovė apeliaciniame skunde tiesiogiai taip ir neįvardijo, kaip perkančiajai organizacijai ištaisyti susidariusią situaciją. Ieškovės įvardytas susidariusios situacijos galimas ištaisymo būdas, numatytas VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje, gali būti taikomas laike tik ribotai. Pagal VPĮ 36 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus, nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė sprendimus nutraukti pirkimus priėmė tik po susipažinimo su pirkimuose gautais tiekėjų pasiūlymais, t. y. jau po pasiūlymo pateikimo pirkimuose nustatyto termino pabaigos, taigi tuomet, kai joks perkančiosios organizacijos paaiškinimas (patikslinimas) VPI 36 straipsnio 6 dalies prasme nebuvo teisėtai galimas.
10.4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė savo poziciją taip pat grindžia perkančiajai organizacijai tenkančia pareiga objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, taip pat tuo, kad jai taikytinas profesionalumo reikalavimas. Be to, pasak ieškovės, viešojo pirkimo sąlygų neaiškumai, netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi tiekėjų nenaudai. Atsakovė šiuo aspektu pažymi, kad ieškovės nurodyti reikalavimai, kurie keliami perkančiajai organizacijai, nepašalina ir neatima iš perkančiosios organizacijos teisės nutraukti viešojo pirkimo procedūras, jeigu tam yra VPĮ 29 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinti pagrindai. Iš VPĮ 29 straipsnio 3, 4 dalių turinio negalima spręsti, kad nutraukti viešojo pirkimo procedūras perkančiajai organizacijai būtų neleidžiama, jeigu perkančioji organizacija galbūt nevisiškai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai vykdė jai priklausančias funkcijas, nes tokio pobūdžio išlyga, ribojanti tokiu atveju perkančiosios organizacijos teisę priimti sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimo, VPI 29 straipsnio 3, 4 dalyse neįtvirtinta.
10.5. Vien abstraktaus pobūdžio ieškovės nuorodos į kasacinio teismo nutartis, nesiejant jomis išnagrinėtose bylose buvusios faktinės situacijos su šios bylos faktine situacija, per se (savaime) nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neįrodo, jog teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant viešojo pirkimo nutraukimo sąlygas, reglamentuojančias VPĮ teisės normas, kurios galiojo sprendimų priėmimo metu.
10.6. Atsakovė sprendimus nutraukti pirkimus grindė tuo, kad atsakovė nustatė poreikį, jog transporto priemonės, skirtos pavėžėjimo paslaugoms teikti, turi būti ženklinamos specialiaisiais ženklais, kai tuo tarpu pirkimų sąlygos nenumatė tokio reikalavimo šios rūšies paslaugų tiekėjui.
10.7. Bylos duomenimis, atsakovė atsakyme į pretenziją ieškovei aiškiai nurodė, kad atsakovę iš kitų bandomąjį projektą vykdančių perkančiųjų organizacijų pasiekė informacija, jog jos susidūrė su problema, jog gyventojai, kuriems turi būti suteikta pavėžėjimo paslauga, bijodami apgaulės, kad pas juos galbūt atvyko ne pavėžėjimo paslaugą teikiantis transportas, atsisako naudotis tokia paslauga. Atsakovę tokio pobūdžio informacija pasiekė įvairių darbinių susitikimų, kurių eiga ir rezultatai nebuvo nei protokoluojami, nei fiksuojami atitinkamomis priemonėmis, su bandomojo projekto partneriais metu ar kitaip su jais atitinkamiems atsakovės darbuotojams bendraujant, tarpusavyje žodžiu keičiantis reikšminga tokio pobūdžio paslaugų teikimui informacija. Nurodytas aplinkybes atsakovė pakartojo savo patektuose procesiniuose dokumentuose.
10.8. Ieškovė apeliaciniame skunde ir toliau laikosi pozicijos, kad specialus ženklinimas transporto priemonėms nėra reikalingas. Atsakovė paaiškina, kad pavėžėjimo paslauga turės būti teikiama iš esmės trims asmenų (pacientu) grupėms: (i) asmenims, kuriems pavėžėjimo reikia dėl atitinkamų sveikatos sutrikimų; (ii) asmenims, kurie yra sulaukę 75 metų amžiaus ir vyresni arba kurie turi nepakankamu pajamų; (iii) asmenims, kurie turi atitinkamas negalias, atitinkamą nedarbingumo lygį. Atsakovės įsitikinimu, pavyzdžiui, tikrai reikšminga dalis antrajai grupei priklausančių asmenų neturi išmaniųjų telefonų ar apskritai telefonų, todėl jų reikalinga informacija, ieškovo nurodoma SMS žinutės forma apie atvyksiančią transporto priemonę, realiai gali nepasiekti. Tokiu atveju jiems reikalinga pavėžėjimo paslauga, kai ji teikiama be lydinčio asmens, galėtų būti arba nesuteikta, arba suteikta nesavalaikiai (pavėluotai). Dėl šios priežasties teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai pažymėjo, kad akivaizdu, jog ne visi keleiviai (pacientai) turės galimybes naudotis mobiliaisiais telefonais.
10.9. Ieškovei apeliaciniame skunde teigiant, kad teisės aktai nenumato, jog pavėžėjimo paslaugos turi būti teikiamos specialiai pažymėtomis transporto priemonėmis, tenka pabrėžti, kad tai neapriboja ir neatima iš atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisės šios rūšies paslaugą teikimo pirkimui skirtuose pirkimo dokumentuose transporto priemonėms numatyti papildomą reikalavimą, jei toks reikalavimas perkančiosios organizacijos vertinimu yra būtinas ir proporcingas siekiamam paskelbto viešojo pirkimo tikslui pasiekti bei dirbtinai neriboja tiekėjų sąžiningos konkurencijos.
10.10. Atsakovė byloje pateikė faktinius duomenis, kurie patvirtina, kad pirkimų metu atsakovės nustatyti maksimalūs įkainiai iš esmės neatitinka vežimo paslaugų kainos, už kurią įvairiose savivaldybėse šiuo metu teikia taksi (iš esmės panašias) ar pavėžėjimo (analogiškas) paslaugas atitinkami ūkio subjektai (privatūs asmenys). Apibendrintus duomenis apie aktualiuoju laikotarpiu faktiškai egzistuojančius (realiai esančius) mažiausius įkainius ir / ar dažniausiai pasitaikančius įkainius, atsakovė pateikė 2024 m. kovo 22 d. atsiliepimo į ieškinį 24 punkte. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad tokių duomenų teisingumo ieškovė neginčija, vadinasi, pripažįsta, jog mažiausi įkainiai ir / ar dažniausiai pasitaikantys įkainiai yra žymiai mažesni, palyginus juos su pirkimų sąlygose nurodytais maksimaliais įkainiais.
10.11. Atsakovės įsitikinimu, apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai įtikinamai nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo privalu tęsti pradėtas pirkimų procedūras. Apeliaciniame skunde esantys ieškovės argumentai nepagrindžia, kad teismas, sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai taikė VPĮ 29 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliantė skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra nepakankamai ir / arba visiškai nemotyvuotas, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
13. Teisėjų kolegija pažymi teismo sprendimo tinkamo motyvavimo svarbą. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, turi teisę savo nutartimi, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą netinkamai arba nepakankamai motyvavo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai procesinis sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo atliktas įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimų nutraukti pirkimus, pagrįstumo tyrimas bei vertinimas. Nurodydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės ir pažeidžiant tinkamo motyvavimo pareigą, apeliantė nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir / arba faktinių aplinkybių interpretavimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
16. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba 2023 m. gruodžio 13 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 695686 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1)“, o 2023 m. gruodžio 15 d. paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 696435 „Nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH)“. Pasiūlymų pateikimo terminai atitinkamai 2024 m. sausio 18 d. ir 2024 m. sausio 29 d. Pirkime 1 pasiūlymus pateikė 18 tiekėjų, o Pirkime 2 – 13 tiekėjų.
18. Perkančioji organizacija 2024 m. sausio 30 d. informavo abiejuose pirkimuose pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie priimtus sprendimus nutraukti pradėtas pirkimų procedūras visose pirkimų dalyse, kadangi pirkimų dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimai tampa nebetikslingi ar juos įvykdžius būtų įsigyti perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantys pirkimų objektai (VPĮ 29 straipsnio 4 dalis).
19. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2024 m. sausio 30 d. sprendimus dėl pirkimų procedūrų nutraukimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį toliau atliekant visus kitus VPĮ nustatytus veiksmus. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai yra nemotyvuoti, todėl ydingi, pažeidžia esminius viešųjų pirkimų principus ir užkerta kelią efektyviai tiekėjų teisių gynybai. Juolab kad viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, t. y. perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį.
20. Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. pateikė atsakymus į pretenziją, kuriais pretenziją dėl abiejų pirkimų atmetė. Atsakymuose į pretenziją atsakovė iš esmės analogiškai nurodė, kad „perkančioji organizacija prieš priimdama sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, nustatė, šias svarbias aplinkybes:
„3.1. Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte yra nustatyta, kad „tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti 23.9. Tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą“. Šis dokumentas yra svarbus atliekant tiekėjo pasiūlymo vertinimą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo. Specialiųjų pirkimo sąlygų 34 punkte yra numatyta, kad „34. Perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 23 punkte, išskyrus Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.1–23.4 punkte, nurodyti dokumentai ir prekių pavyzdžiai (kai taikoma). Šių dokumentų ir pavyzdžių (kai taikoma) nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą be galimybės perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl dokumentų ir pavyzdžių (kai taikoma) pateikimo.“. Šis pirkimo sąlygų punktas sukuria ydingą praktiką, kad nors tiekėjai ir teikia Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kuris atstoja visus dokumentus, įskaitant ir skirtus įvertinti pašalinimo pagrindų nebuvimą, tačiau tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti dokumentą nurodytą Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkte, kuris turėtų būti teikiamas tik galimo laimėtojo. Šio dokumento nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą, o perkančioji organizacija neturi teisės papildomai prašyti tiekėjo šį dokumentą pateikti. Tokia praktika galimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.
3.2. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede nustatytos sąlygos paslaugos teikimui neatitinka tikrųjų Perkančiosios organizacijos poreikių, tiekėjas teikdamas paslaugą neprivalo atlikti tam tikrų veiksmų ir dėl to gali būti klaidinami paslaugos gavėjai arba paslaugos gavėjai gali būti įtraukti į pinigų išviliojimo schemas. Perkančiąją organizaciją pasiekė signalai, kad kitos perkančiosios organizacijos, įsigyjančios paslaugas pagal panašią techninę specifikaciją, susiduria su problema, kai transporto priemonės nėra specialiai žymimos pavėžėjimo paslaugos ženklais, gyventojai atsisako naudotis paslauga ir mano, kad pas juos galimai atvyko ne pavėžėjimo paslaugos transportas. Tiek pavėžėjimo paslaugos gavėjai, tiek gyventojų grupes buriančios organizacijos teikia rekomendaciją, kad pavėžėjimo paslaugai skirtas transportas būtų žymimas specialiais ženklais. Tokia prievolė į Pirkimo sąlygas nėra įtraukta. Nesant sąlygai, kad tiekėjas privalo žymėti savo transporto priemones specialiais ženklais, tiekėjai to neprivalės daryti, todėl perkančioji organizacija negalės užtikinti, kad teikiama paslauga atitiktų paslaugos gavėjų lūkesčius. Taip pat Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta ir atlyginimo tiekėjui tvarka už transporto priemonių žymėjimą. Nesant tokios sąlygos Pirkimo dokumentuose įvykdžius Pirkimą būtų įsigytas Perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.
3.3. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede yra nustatyta kelianarė kainodara ir nustatyti galimi maksimalūs įkainiai. Tvirtinant Pirkimo dokumentus ir nustatant lyginamąjį koeficientą buvo laikomasi pozicijos, kad 1 ridos kilometrui tenka ((0,297 Pirkimo 1 atveju) ir 0,306 (Pirkimo 2 atveju)) nulinės ridos kilometrų. Jau vykdant pirkimą, gavus daugiau faktinių duomenų, pagal kitas panašias sutartis, apie realias ribas, buvo nustatyta, kad toks santykis nėra teisingas ir neatspindi tikrojo ridos ir nulinės ridos santykio. Tokia ydinga praktika, kai yra nustatomos dvi ridos (rida ir nulinė rida) sukuria sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir numatyti, kad rida yra kelis kartus brangesnė nei nulinė rida. Tokia tiekėjų manipuliacija buvo nustatyta ir susipažinus su tiekėjų pasiūlymais šiame Pirkime. Taip pat atlikus pakartotinį rinkos įkainių vertinimą ir atsižvelgus į socialinių partnerių patirtį ir nuomonę buvo nustatyta, kad Perkančioji organizacija yra nustačiusi per didelius galimus maksimalius įkainius ir tiekėjai vietoje to, kad siūlytų įkainius atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius netolimus nustatytiems maksimaliems. Siekiant, kad nebūtų konkurencijos iškraipymų bei kad būtų racionaliai naudojamos lėšos (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) būtina keisti galimus maksimalius įkainius bei atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą“.
21. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. pateikė antrą pretenziją panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. sausio 30 d. sprendimus dėl pirkimų procedūrų nutraukimo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį toliau atliekant visus kitus VPĮ nustatytus veiksmus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atsakyme į pretenziją nurodytos pirkimų nutraukimo priežastys yra deklaratyvios, „pritemptos“, dėl ko pirkimai nutraukti nepagrįstai. Anot ieškovės, reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu teikti Sąrašą nepažeidžia VPĮ principų ir niekaip nekliudo pirkimų procedūrų tęsimui. Net jei ir pažeistų ar toks reikalavimas būtų laikomas pertekliniu, perkančioji organizacija turi teisę patikslinti bei pakoreguoti tokią Sąrašo neesminę sąlygą esant paskelbtiems pirkimams, o ne dėl nurodytos priežasties iš karto imtis ultima ratio priemonių ir nutraukti pirkimus. Ieškovė pretenzijoje taip pat nurodė, kad pirkimų sąlygos numato tiekėjams reikalavimą naudotis ekstremalių situacijų valdymo informacine sistema, todėl keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą yra informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan. ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad keleiviai (pacientai) gali neatskirti, kada jų paimti atvyko pavėžėjimo transportas. Negana to, ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija iš anksto, prieš skelbdama pirkimus, turi numatyti, kokią kainodarą taikys, apskaičiuoti galimas pirkimų / įkainių vertes, parengti pirkimo dokumentus. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos argumentas dėl poreikio keisti maksimalius įkainius, lyginamąjį koeficientą nėra logiškas ir apskritai nėra pagrįstas, t. y. ką ir kaip perkančioji organizacija norėtų keisti (kaip pakeistų koeficientus, įkainius ar pan.). Taip pat nepagrįsti teiginiai apie neva egzistuojantį poreikį atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą. Perkančioji organizacija turi ilgametę patirtį įsigydama pavėžėjimo paslaugas ir prieš skelbdama pirkimus, atidžiai ir kruopščiai parengė pirkimo sąlygas. Kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, kuriais yra įsigyjamos analogiškos pavėžėjimo paslaugos, dokumentų sąlygos numato tiek ridą, tiek nulinę ridą, tam tikrais atvejais numato ir maksimalius įkainius ir pan. Todėl šiuose pirkimuose nustatytos sąlygos yra teisėtos, tinkamos ir atitinka nusistovėjusią praktiką.
22. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 1 d. pateikė ieškovei du iš esmės analogiškus atsakymus į antrą pretenziją, kuriuose nurodė, kad ieškovės 2024 m. vasario 22 d. pretenzija yra pakartotinė (dėl tų pačių perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų), todėl perkančioji organizacija 2024 m. vasario 22 d. pretenziją paliko nenagrinėtą.
Dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.9 punkto (Sąrašo pateikimo)
23. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pirmiausia nurodė, kad teismas, vertindamas Sąrašo sąlygą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo reikalavimų ir atsakomybės dėl neaiškių pirkimo sąlygų paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (dviprasmiškos ir / ar perteklinės sąlygos negali būti taikomos tiekėjų nenaudai).
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso reikalavimų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023, 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad, pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtinus vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinio (ir būtent dėl to tarp šalių kilus ginčui), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-178-469/2021, 35 punktą). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 31, 32 punktus).
26. Taigi, apeliantė yra teisi teigdama, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota aiški taisyklė, jog dviprasmiškos ir / ar perteklinės sąlygos negali būti taikomos tiekėjų nenaudai. Tačiau apeliantė nevertina to fakto, kad VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikotarpiui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ši tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą tokią informaciją pateikti, paaiškinti pirkimo sąlygas, jas patikslinti. Taigi, tiekėjams taip pat suteikta iniciatyvos teisė (perkančioji organizacija tokią turi pagal VPĮ 36 straipsnio 6 dalį) siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek Pirkimo 1, tiek Pirkimo 2 Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 1 punkte perkančioji organizacija nurodė, kad: „su pasiūlymu teikiamas tik EBVPD. Perkančioji organizacija su pasiūlymu nereikalauja pateikti lentelėje nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Šių dokumentų prašoma tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą“. Tačiau Specialiųjų sąlygų 23.9 papunktyje nustatė, kad: „tiekėjas kartu su pasiūlymu, parengtu pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede pateiktą pasiūlymo formą, turi pateikti: tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ar priežiūros organo narių ar kitų asmenų, turinčių teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, sąrašą, parengtą pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą“. Be to, Specialiųjų sąlygų 34 punkte nustatyta, kad: „perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 23 punkte, išskyrus Specialiųjų pirkimo sąlygų 23.1–23.4 punktuose, nurodyti dokumentai ir prekių pavyzdžiai (kai taikoma)“.
28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta, jog Pirkimų sąlygos šiuo atveju yra dviprasmiškos, dėl to tiekėjai jas suprato skirtingai – Pirkime 1 Sąrašo nepateikė dešimt tiekėjų iš aštuoniolikos Pirkime 1 dalyvavusiųjų, o Pirkime 2 Sąrašo nepateikė du iš trylikos Pirkime 2 dalyvavusiųjų. Šių teismo nustatytų faktinių duomenų apeliantė skunde neginčija ir nepaneigia, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai juos įvertino.
29. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš nustatytų duomenų yra pagrindas teigti, kad tiekėjai pirkimo sąlygas suprato nevienodai, tačiau net ir turėdami iniciatyvos teisę siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio, į perkančiąją organizaciją nesikreipė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pasibaigus VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje nurodytam terminui perkančioji organizacija (atsakovė) pirkimų sąlygų tikslinti jau nebegalėjo.
30. Teismų praktikoje aiškinama, kad pasiūlymų aiškinimo institutas, įtvirtintas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia galimybės tiekėjui pateikti papildomus dokumentus po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo, turinčių įtakos tam, jog pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1714/2011). Siekiant įgyvendinti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus viešojo pirkimo procedūroje, visiems tiekėjams turi būti sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime ir teikti dokumentus. Tais atvejais, kai tiekėjas dokumentų nepateikė ar pateikė ne visus reikalingus dokumentus, o pasiūlymų pateikimo terminai pasibaigė, tokio tiekėjo naujų dokumentų pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino suteiktų vienam iš pirkimo dalyvių pranašumo, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei pirkimų sąlygose numačius, jog tokio dokumento nepateikimas sukelia tiekėjui rimtas pasekmes (pasiūlymo atmetimą) ir esant duomenims, kad dalis tiekėjų šio Sąrašo nepateikė, laikytina, jog tokia situacija neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo ir atitinkamos padėties nebuvo galima ištaisyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo dalyje priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados. Apeliantės argumentai dėl šios dalies pripažintini nenuosekliais, kadangi nė vienas tiekėjas iš pirkimų pašalintas nebuvo todėl, kad perkančioji organizacija pirkimus savo sprendimais nutraukė, pirkimų procedūros užbaigtos pirkimo sutarties sudarymu nebuvo. Tą sąlygojo dviprasmiškai suformuluotos pirkimo sąlygos. Akivaizdu, kad, vadovaujantis pirkimo dokumentų sąlygomis, ginčo Sąrašo nepateikimas lemia perkančiosios organizacijos pareigą priimti sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo. Ir priešingai nei skunde teigia apeliantė, šios padėties, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija ištaisyti nebegalėjo.
32. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai ir pagrįstai nurodė, jog perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimų nutraukimo nėra pagrindo naikinti.
Dėl transporto priemonių ženklinimo
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl transporto priemonių ženklinimo (antrosios pirkimų nutraukimo sąlygos). Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog perkančioji organizacija jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė poreikio transporto priemonių ženklinimui, nepateikė įrodymų kada ir iš ko konkrečiai gavo papildomą informaciją, kada paaiškėjo toks deklaruojamas perkančiosios organizacijos poreikis. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino tiekėjo nuoseklios pozicijos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Analogiškos paslaugos yra teikiamos šiuo metu, o perkančiajai organizacijai nurodžius, kad keleiviai atsisako vykti – nepateikta tai patvirtinančių įrodymų (pvz., šiuo metu teikiančių tokias analogiškas paslaugas tiekėjų ataskaita, keleivių skundai ar kt.). Todėl perkančioji organizacija neįrodė, kad egzistuoja VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti pirkimų nutraukimo pagrindai.
34. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. To paties straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pirkimų vykdymo metu iškilo poreikis transporto priemones žymėti specialiais skiriamaisiais ženklais, nes bandomojo projekto, kurio metu siekiama išbandyti pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo modelį, metu buvo pastebėta, jog neženklinti automobiliai sukuria įtampas ir problemas – gyventojai atsisako naudotis paslauga, manydami, kad pas juos galbūt atvažiavo ne pavėžėjimo paslaugos teikėjo transporto priemonė, o pavėžėjai be vienkartinių leidimų negali pateikti į didžiųjų ligoninių teritorijas. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi teigia, kad atsakovė neįrodė, jog bandomąjį projektą vykdė, nepateikė pacientų skundų dėl nepaženklintų transporto priemonių.
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skelbiant pirkimus transporto priemonių ženklinimo reikalavimo tiekėjams nustatyta nebuvo. Atsakovė pirkimus nutraukė dėl to, kad Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede nustatytos sąlygos perkamos paslaugos teikimui neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių, o apeliantė skunde neginčijo aplinkybės, jog transporto priemonių ženklinimo reikalavimo pirkimų metu nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovė sprendimus dėl pirkimų nutraukimo grindė poreikiu, jog transporto priemonės, skirtos pavėžėjimo paslaugoms teikti, turi būti ženklinamos specialiaisiais ženklais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pirkimų nutraukimui gali būti taikoma VPĮ 29 straipsnio 4 dalis.
37. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, jai, kaip perkančiajai organizacijai, priklauso diskrecijos teisė spręsti, kokių prekių, paslaugų ar darbų jai reikia ir koks pirkimo objektas atitinka jos poreikius, o koks ne. Taigi, ji taip pat turi ir pareigą spręsti apie tai ar pirkimuose padarytos klaidos gali būti laikomos esminėmis, atsižvelgiant į pirkimo objektą, ar ne ir ar tolimesnis pirkimų vykdymas ir toliau išlieka tikslingas, ar tampa jau nebetikslingas. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad pirkimų toliau tęsti nebetikslinga, kadangi atsakovė iš kitų bandomąjį projektą vykdančių perkančiųjų organizacijų sužinojo, jog jos susidūrė su problema, kad gyventojai, kuriems turi būti suteikta pavėžėjimo paslauga, bijodami apgaulės, jog pas juos galbūt atvyko ne pavėžėjimo paslaugą teikiantis transportas, atsisako naudotis tokia paslauga.
38. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė neįrodė, jog bandomąjį projektą vykdė. Pirmiausia, iš atsakovės pateikto atsakymo ieškovei yra akivaizdu, kad ne pati atsakovė bandomąjį projektą vykdė, o informaciją gavo iš kitų subjektų. Antra, atsakovė dalyvauja įvairaus pobūdžio darbiniuose susitikimuose, kurie nėra fiksuojami garso ir vaizdo įrašais, nėra protokoluojami, todėl ji negali pateikti rašytinių įrodymų apie juose vykdomas diskusijas ir keliamas problemas. Trečia, atsakovė šių argumentų nuosekliai laikėsi visos bylos nagrinėjimo metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl iš esmės pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės išdėstyta pozicija nesivadovauti.
39. Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo 4, 4.1–4.5; 5, 5.1–5.2 punktuose yra nustatyta, kad pavėžėjimo paslaugos turės būti teikiamos trims pagrindinėms asmenų (pacientų) grupėms: (i) asmenims, kuriems pavėžėjimo reikia dėl atitinkamų sveikatos sutrikimų; (ii) asmenims, kurie yra sulaukę 75 metų amžiaus ir vyresni arba kurie neturi pakankamų pajamų; (iii) asmenims, kurie turi negalias, nedarbingumo lygį. Ir nors nėra pagrindo nesutikti, kad keleiviai (pacientai) apie atvyksiantį pavėžėjimo transportą bus informuojami SMS žinute, kurioje pateikiamas vairuotojo vardas, transporto priemonės valstybinis numeris, atvykimo laikas ir pan., tačiau gali susiklostyti situacija, kuomet asmens (paciento) kitas asmuo nelydės, o asmuo, kuriam yra reikalinga pavėžėjimo paslauga, mobilaus telefono neturės. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovė pagrįstai į pirkimo sąlygas nusprendė įtraukti reikalavimą dėl transporto priemonės ženklinimo.
40. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia šios dalies pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.
Dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priede nustatytos kainodaros
41. Trečiasis pagrindas, dėl kurio atsakovė nutraukė pirkimus – pirkimų vykdymo metu iškilęs poreikis pakeisti galimus maksimalius įkainius ir atsisakyti ridos diferencijavimo į ridą ir nulinę ridą, nes šios pirkimų sąlygos sukūrė sąlygas tiekėjams manipuliuoti įkainiais ir taip laimėti pirkimus.
42. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodė, kad pirkimuose nebuvo nustatyti pernelyg dideli maksimalūs leistini įkainiai, o taip pat iš tiekėjo byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pirkimų sąlygos dėl įkainių ir ridos yra įprastos tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė nepateikė į bylą jos procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus patvirtinančių įrodymų, o atsakovės kartu su tripliku į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog rinkos tyrimą atsakovė iš tiesų atliko. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad tiekėjų siekiamos įsigyti paslaugos viešajame pirkime kaina neturėtų būti artima maksimaliems pirkimo sąlygose nustatytiems įkainiams. Kadangi tokiu atveju perkančioji organizacija nepagrįstai permokėtų tiekėjams už jų teikiamas paslaugas. Atitinkamai susiklosto situacija, kada tiekėjai pasiūlymuose vietoje to, kad siūlytų įkainius, atitinkančius rinkos sąlygas, siūlo įkainius, artimus nustatytiems maksimaliems įkainiams. Iš esmės apeliaciniame skunde atsakovės pateiktų įkainių ieškovė neginčija, todėl yra pagrindas spręsti, kad sąlygose nustatyti įkainiai turėjo tiesioginės įtakos pirkimuose dalyvavusių tiekėjų siūlytos paslaugos kainai.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, ieškovė neįrodė, kad egzistavo būtinybė atsakovei pirkimo procedūras tęsti ir priešingai, atsakovė įrodė, jog buvo pagrindas pirkimų procedūras nutraukti. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovės sprendimų panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 (toliau – Rekomendacijos).
47. Kadangi apeliantės skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48. Atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti 3 194,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą). Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 743,39 Eur (8.11 papunktis). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ (juridinio asmens kodas 159914036) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (juridinio asmens kodas 235042580).
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė
Alma Urbanavičienė