Civilinė byla Nr. e2-310-755/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00179-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.5; 3.2.6.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vilmai Daukšienei, Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Monikai Tamošaitei,

atsakovui V. S.,

vertėjai Aušrai Ismailovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. S.,

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)  „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. S. 131 161,32 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdyje atstovė paaiškino, jog Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankrotą bylą. Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti 170 019,03 Eur kreditoriniai reikalavimai. Buvęs bendrovės vadovas atsakovas V. S. per teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui bendrovės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir dokumentų neperdavė, todėl teismo nutartimi jam buvo skirta bauda. Nežiūrint į tai, atsakovas bendrovės finansinės atskaitomybės nepateikė.

Pagal 2014 metų balansą bendrovė turėjo turto už  348 422,73 Eur, iš kurio  administratoriui perduota ilgalaikio materialaus turto už 11 330 Eur. Atsakovas neišsaugojo ir galimai prarado turto už 337 092,79 Eur. Nepaisant to, prašė atlyginti mažesnę žalą - sumą, kuri lygi bankroto byloje patvirtintų 169 917,84 Eur kreditorių reikalavimų sumai. 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu nurodė, jog pripažįsta, jog 2015 metais UAB“(duomenys neskelbtini)“ atliko užskaitymų už 173 007,29 Eur. Minusavus šią sumą iš turto vertės 2014 metais (337 092,79 Eur), liko neperduota administratoriui turto už 164 085,50 Eur (337 092,79 Eur -173 007,29 Eur). Dar 32 924,18 Eur bendrovė turėjo gauti iš bankrutavusios Valstybinės įmonės „Visagino statybininkai“. Šią sumą irgi minusuoja  iš neperduoto turto vertės ir lieka neperduota turto už 131 161,32 Eur (164 085,50 Eur-32 924,18 Eur), toks žalos atlyginimo dydis reikalaujamas iš atsakovo.

Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau pagal Valstybės įmonės (toliau-VĮ) Registrų centro pateiktą 2014 m.(paskutinį) balansą, viso bendrovės turėto turto administratoriui neperdavė. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl atsakovo veiksmai yra neteisėti. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus VĮ Registrų centras, kuriais vadovavosi teismas, iškeldamas bankroto bylą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d.  iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 45 801 Lt (13 264,89 Eur), trumpalaikio turto už 1 157 233 Lt (335 157,84 Eur), atitinkamai bendra bendrovės turto vertė buvo 348 422,73 Eur.

Atsakovas bankroto administratoriui neperdavė turto už 337 092,79 Eur. Šia neperduoto turto suma jis sumažino galimybę patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir tuo padarė bendrovei žalą. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, elgesį vertina kaip neatsakingą, nerūpestingą, neprotingą ir prieštaraujantį įstatymui, įpareigojančiam vadovą veikti išimtinai įmonės interesais ir rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teigia, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo ieškinį patenkinti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad bankroto administratorius dėl savo neveikimo bendrovės turto neperėmė. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso 11 transporto priemonių, tačiau 4 iš jų balanse neapskaitomos ir yra nurašytos. Visa ši informacija pateikta bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui. Teigia, kad bankroto administratorius nepagrįstai reikalauja žalos pagal 2014 metų balanso duomenis, nes šis balansas nėra aktualus. Tai patvirtina kreditoriams mokėtinų sumų dydis, nes teismas patvirtino kreditorių reikalavimus 41 255,98 Eur sumai. Nesutinka, kad jis yra atsakingas už žalą, nes jo veiksmais ji nepadaryta, turto jis nenusavino, pats yra bendrovės kreditorius, iki šiol moka bankui bendrovės skolą. Iš balanso, sudaryto 2017 m. vasario 24 d., matyti, kad bendrovė bankroto bylos iškėlimo laikui turėjo turto už 82 762 Eur, o skolos sudarė 82 655 Eur. Balanso duomenis patvirtina kreditorių sąrašas bendrai 82 654,69 Eur sumai(t.1,b.l. 45-51). Debitoriai bendrovei skolingi 78 510,37 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimai turi būti atmesti.

Ieškinys atmetamas.      

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 1991-11-15, įmonės generalinis direktorius nuo 1993-02-10 iki 2017-02-14 buvo atsakovas V. S. (b.l. 19-21). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vadybos apskaita“. Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 170 019,03 Eur sumai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir bendrovės dokumentų. Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi dėl šio skyrė atsakovui baudą. Teismas 2019 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, ji išregistruota iš įmonių registro. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. S. bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 337 890,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, valstybei  3 509 Eur žyminio mokesčio ir 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Proceso metu pirminis ieškovas BUAB“(duomenys neskelbtini)“ perleido dabartinei ieškovei reikalavimo teisę, atsiradusią panaikinto teismo sprendimo pagrindu, į atsakovą.

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad po 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Pagal 2014 metų balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 348 422,73 Eur, t. y. ilgalaikio turto už 45 801 Lt (13 264,89 Eur), trumpalaikio - už 1 157 233 Lt (335 157,84 Eur) (t.I,b.l.21-22). 

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, jog materialus bendrovės turtas už 11 329,94 Eur pagal 2014 metų balanso duomenis administratoriui buvo perduotas, dėl jo perdavimo pretenzijų neturima. Iš dokumentų perdavimo priėmimo akto matyti, jog 2019 m. sausio 3 d. atsakovas perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. S. 11 aplankų įvairių buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų ir aplanką su 2015 metų sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų ir užskaitymų aktais, kurį sudarė 125 lapai(t.I,b.l.130).

Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. patikslintu pareiškimu konkretizavo, jog 2014 metais bendrovė turėjo turto už 337 092,79 Eur( kitoje vietoje nurodo, kad jo buvo 348 422,73 Eur, kas atitinka 2014 metų balanso duomenis), iš šio turto 327 927,19 Eur sudaro gautinos sumos, iš šios sumos minusuoja 11 329,94 Eur perduoto ilgalaikio turto, įskaitymus 173 007,29 Eur sumai, nerealizuotą 32 924,18 Eur reikalavimo  teisę į BVĮ “Visagino statybininkai“ ir teigia, jog liko neperduota turto už 131 161,32 Eur. Kadangi materialus ilgalaikis turtas perduotas, sprendžiama, jog ieškovė vertina, jog neperduotu turtu yra gautinos sumos (debitorių įsiskolinimai), 24 881 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos) ir finansinis turtas 1 000 Eur , nurodytas 2014 m. balanse.

Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB“(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlęs UAB“(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. S. laikotarpį - ne ilgiau kaip 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos - per kurį jis privalo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d. Teismo nutarties nurodymų atsakovas savalaikiai neįvykdė.        Įstatymas reglamentuoja, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymas aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais.                                                Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o įmonės padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.), o, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).                Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, kt.).                                                Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) ir ABĮ nuostatas vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 - 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Viena iš įstatymuose įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).                        Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą bendrovės turtą, svarbu nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar konkrečiu atveju įmonės vadovas rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarti, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, kt.).                                                Taigi, vadovo rūpestingumo pareiga apima ir pareigą saugoti įmonės turtą, tinkamai vesti turto apskaitą. Įstatymas reglamentuoja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalis).                Ieškovė grindžia reikalavimą teiginiu, jog atsakovas perdavė bankroto administratoriui ne visą įmonės turtą, todėl žala yra neperduoto pagal balansą turto vertė( jos dalis). Žalos padarymo (turto dalies neišsaugojimo faktas) nustatymas yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Jos įrodymas yra procesinė ieškovės pareiga. Teismo vertinimu, ieškovė šios būtinos atsakomybės sąlygos neįrodė.                                        Atsakovas V. S., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, finansinės atskaitomybės parengimą , pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, įstatymų nustatytos pareigos tinkamai nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės-finansinės veiklos nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo savalaikiai nerengė ir viešam registrui nepateikė. Nepaisant to, tas savaime neįrodo žalos fakto, nes atsakovas išsaugojo ir 2019 metų pradžioje perdavė bankroto administratoriui dokumentus , kurių pagrindu buvo galima parengti finansinę atskaitomybę bankroto bylos iškėlimo laikui.                                                        Nagrinėjant šią bylą (ieškinys teisme priimtas 2018 m. liepos 17 d.), atsakovas bankroto administratoriui pateikė finansinius atskaitomybės dokumentus -2017 m. vasario 24 d. parengtuose ir sudarytuose 2017 m. vasario 14 d. stoviui (nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo laikui) , kuriuose (balanse) nurodė, kad bendrovė turi turto už 82 762 Eur, iš jo debitorių įsiskolinimas 78 510,37 Eur, skolų (pagal kreditorių sąrašą) buvo 82 654,69 Eur (t.1,b.l.45-51). 2017 m. vasario 24 d. buhalterinės atskaitomybės dokumentus parengė liudytojas Č. M. pagal atsakovo ir  UAB“Verus auditus“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą apskaitos 2014 m. vasario 14 d. būsenai sudarymo sutartį .Č. M. paaiškinimu ,viešai prieinamais duomenimis nustatyta, jog jis parengė 2017 m. vasario 14 d. stoviui UAB“(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę, jis vadovauja bendrovei, teikiančiai buhalterinės apskaitos paslauga, pats turi reikiamą tam išsilavinimą. Pasak Č. M., jis parengė 2017 m. kovo 14 d. finansinę atskaitomybę pagal jam atsakovo pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pakako, kad padaryti išvadas dėl turto dydžio, jo struktūros, įsipareigojimų mąsto, kurias jis nurodė balanse.                        Teismo vertinimu, nėra pakankamų prielaidų spręsti, jog 2017 m. vasario 14 d. stovio balanso duomenys būtų netikslūs  ar turėtų esmingų trūkumų, kurie neleistų jais vadovautis. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų bendrovė ūkinės veiklos nebevykdė, iki liepos 1 d. buvo atleisti visi darbuotojai, jis pats 2015 metais įsidarbino kitoje bendrovėje. Dėl šio reikšmingi apskaitos dokumentai , apimantys laikotarpį nuo 2015 metų , kad įvertinti ar per laikotarpį iki 2017 m. vasario 14 d. keitėsi ir kaip įmonės turto ir įsipareigojimų apimtys, ar tas tinkamai atspindėta apskaitoje.                                                Ieškovės teigimu  buhalterinė apskaitą įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai, pradiniai dokumentai išsaugoti tik dalinai, todėl 2017 m. vasario 14 d. stoviui sudaryto balanso duomenys yra netikslūs ,Č. M. neturėjo pakankamai patikimos medžiagos, kad sudarytų patikimą balansą.        Su tokiu teiginiu teismas nesutinka ir sprendžia, jog yra pagrindas vertinti, jog 2017 m.vasario 14 d. stovio balanso duomenys iš esmės atitinka faktinę padėtį ir jais galima remtis kaip tinkamu įrodymu.                                                        CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).                                        Šiuo atveju teismas vertina,jog galima daryti labiau tikėtiną išvadą,jog 2017 m. vasario 14 d. stoviui Č. M. parengta finansinė atskaitomybė yra tinkamas ir atsakovo poziciją pagrindžiantis įrodymas.                                                        Iš 2019 m. sausio 3 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nustatyta,jog atsakovas perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui K. S. 11 aplankų įvairių buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų ir aplanką su 2015 metų sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų ir užskaitymų aktais. Šį aplandą sudaro 125 lapai (t.I,b.l.130). Kiek konkrečiai kokių dokumentų perduota nedetalizuota, dokumentai priimti be pastabų. Iš archyvui po BUAB “(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo perduotų dokumentų turinio matosi, jog 2015 metais aktualių dokumentų (sąskaitos-faktūros, atliktų darbų ir užskaitymų aktai) perduota ne daugiau nei 70 dokumentų. Kodėl jų perduota mažiau nei perimta patikimų duomenų nėra. Pasak juos perdavusio liudytojo M. S., gali būti, jog tarp perimtų dokumentų buvo jų kopijų, kurie archyvui neperduodami. Galimai buvo ir trumpalaikio saugojimo dokumentų, pvz., sąskaitos-faktūros, kurie archyvui irgi neperduodami, gal sumaišytas numeravimas. Kur tokiu atveju kopijos ar tokie dokumentai būtų laikomi nežino. Liudytojas Č. M. teigė, jog jam finansinei atskaitomybei parengti buvo pateikta didesnės apimties dokumentai. Toks jo paaiškinimas, faktas ,jog archyvui buvo perduota ne visi 125 lapai dokumentų, aktualių 2015 metų apskaitai, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui ir tas trukdo patikrinti (paneigti) atsakovo ir liud.Č. M. teiginius dėl perduotų dokumentų pakankamumo atskaitomybei 2017 m. vasario 14 d. parengti  , leidžia spręsti, jog ieškovė neįrodė, kad 2017 m .vasario 14 d. atskaitomybė yra netinkama ir ja remtis negalima.                        Dėl pasakyto teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, remiasi minėta finansine atskaitomybe - balansu, debitorių , kreditorių sąrašais.                        Minėta, jog ginčo dėl to, jog buvo perduotas visas materialus turtas nėra. Iš balanso matome, jog likusią turto dalį 78 510,37 Eur sudarė gautinos sumos. Iš debitorių sąrašo galima identifikuoti, jog tai yra reikalavimo teisės į UAB “Energetikos montažas“ 45 586,19 Eur sumai ir į bankrutavusios valstybės įmonės (toliau-BVĮ) “Visagino statybininkai“ 32 924,18 Eur sumai.                 Iš BVĮ “Visagino statybininkai“ administratoriaus paaiškinimo nustatyta, jog šiai įmonei bankroto byla iškelta 2014 m. birželio mėn., ji liko skolinga UAB “(duomenys neskelbtini)“ 32 924,18 Eur, bet bankroto byloje kreditinis reikalavimas nebuvo pateiktas  ir atitinkamai nebuvo patvirtintas, UAB “(duomenys neskelbtini)“ išregistruota, BVĮ “Visagino statybininkai“ bankroto byla tebevyksta. Taigi, dėl reikalavimo šiai įmonei pagrindo ir dydžio pagrindo ginčo nebuvo ir nėra, kodėl bankroto administratorius nesiėmė priemonių šį reikalavimą realizuoti, nors apie skolą duomenys buvo užfiksuoti Sąskaitoje 2411 apyvarta pagal klientus,  nežinoma.                                 Iš Liteko sistemos duomenų matyti, jog UAB “Energetikos montažas“ taip pat iškelta bankroto byla (Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl to įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d.), ji nebaigta iki šiol. Kodėl bankroto administratorius nesiėmė priemonių šį reikalavimą realizuoti, nors apie skolą duomenys buvo užfiksuoti Sąskaitoje 2411 apyvarta pagal klientus, kaip ir BVĮ “Visagino statybininkai“ atžvilgiu, nežinoma.                                        Taigi, apibendrintai sprendžiama, jog bankroto bylos iškėlimo laikui UAB “(duomenys neskelbtini)“turtą sudarė materialus ir finansinis (reikalavimo teisės) turtas. Materialus turtas buvo perduotas, duomenis (Sąskaita 2411 apyvarta pagal klientus) apie finansinio reikalavimo teises atsakovas perdavė administratoriui. Jie administratoriaus nebuvo realizuoti, bet į tai įtakoti atsakovas neturėjo realių svertų. Kadangi atsakovas perdavė administratoriui fizinį turtą ir pakankamus dokumentus apie debitorius( jų sąrašą, Sąskaitą 2411 apyvarta pagal klientus), todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas dėl kaltų jo veiksmų neišsaugojo bendrovės turto ir taip padarė įmonei, kreditoriams žalos. 2017 m. vasario 14 d. nėra apskaityta, jog įmonė turėtų atsargų, finansinių investicijų, todėl sprendžiama ,jog bankroto bylos UAB “(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo laikui tokio turto bendrovė nebeturėjo.                                                         Dėl to kas pasakyta, ieškinys atmetamas.                        Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 92, 93 straipsniai). Jas sudaro 16,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ,kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 16,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                        Eigirdas Činka