Civilinė byla Nr. e2-749-813/2015

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00454-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija

14.1; 14.3.11;14.4.; 14.7;18.2.2.;

99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 116.1; 125.7.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovui asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkui H. K., atsakovės UAB „Novus rex“ atstovui direktoriui M. M., advokatui Viliui Masiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovo D. R. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Novus rex“ dėl darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, negrąžintų pinigų priteisimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2015-03-31 priimtas ieškinys, kuriuo ieškovas D. R. iš atsakovės UAB „Novus rex“ prašė priteisti 3735,83 Eur nesumokėto darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, 530,19 Eur delspinigių, 738,29 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių, 1303,29 Eur negrąžintus pinigus, 17 512,79 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo 2015-03-23 nutartimi atsisakytas priimti ieškovo D. R. patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti, kad jis nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 dirbo nelegalų darbą pas atsakovę.

Atsakovė UAB „Novus rex“ per teismo nustatytą terminą teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir teismas šį procesinį dokumentą priėmė.

Teisme 2015-04-23 gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (patikslintas ieškovo D. R. ieškinys), kuriuo jis iš dalies pakeitė ieškinio dalyką bei pagrindą ir prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą, 2) iš atsakovės UAB „Novus rex“ jam priteisti 1737,51 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, 3) 395,99 Eur delspinigių, atskaičius mokesčius, 4) 473,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius, 5) 1303,29 Eur skolą; 6) 1012,51 Eur išeitinę kompensaciją, atskaičius mokesčius, 7) 17 761,46 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2015-05-23 iki 2015-04-22, 8) iš atsakovės UAB „Novus rex“ priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 1662,10 Eur socialinio draudimo mokestį (9 proc.), socialinio draudimo mokestį (30,98 proc.) ir įmoką į garantinį fondą (0,2 proc.), 9) iš atsakovės UAB „Novus rex“ priteisti Valstybinei mokesčių inspekcijai 541,54 Eur gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), 10) iš atsakovės UAB „Novus rex“ priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš dalies palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad prašo iš atsakovės UAB „Novus rex“ ieškovui D. R. priteisti 1) 1609,57 Eur (5557,50 Lt) iki mokesčių nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-22; 2) 1012,51 Eur išeitinę kompensaciją, nes ieškovas buvo atleistas iš darbo akcininko sprendimu, t.y. DK 124 str. 1 d. 1 p. ir Akcinių bendrovių 20 str. 1 d. 4 p. pagrindu, o ne DK 127 str. pagrindu; 3) 13 158,93 Eur už uždelstą atsiskaitymo laiką su ieškovu paskutinę jo darbo dieną, skaičiuojant nuo 2012-05-23 iki 2012-06-10 ir nuo 2012-06-11 iki 2015-05-26, nes atsakovė ieškovui 2012-06-10 sumokėjo 745,64 Lt algos už 2012-05 mėn., tačiau liko nesumokėta atostoginiai, išeitinė išmoka; 4) priteisti 1303,29 Eur (4500,00 Lt) skolą, nes ieškovas vykdė pinigines prievoles už atsakovę; 5) įpareigoti atsakovę „Sodrai“ patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 p. Ieškovo atstovas paaiškino, kad lyginant su paskutiniu patikslintu ieškovo D. R. ieškiniu, reikalavimų skaičius pamažėjo, nes ieškovas neprašo skaidyti mokesčių, o prašo priteisti bendrą sumą iki mokesčių.

Ieškovas D. R. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Jam buvo nesumokėtas darbo užmokestis (nepilnas pervestas). Nuo 2012 m. sausio mėn. mokėjo 575,00 Lt per mėnesį, nors turėjo mokėti 2300,00 Lt už 10 valandų per savaitę arba 2 valandas per dieną. Alyginimo dydį nustatė akcininkas sprendimu. Darbo užmokestis priklausė nuo išdirbto laiko. 2011 m. dirbo viršvalandžius, bet pinigų neprašė, nes jį ir akcininkę siejo artimi santykiai. Jis iš viso dirbo 8 val., t.y. 6 val. viršvalandžių. 2011 m. buvo tabelyje fiksuota po 8 valandas per dieną, o nuo 2012 m. fiksuota po 2 val. per dieną, nes darbo sutartyje buvo sutarta dirbti 10 valandų per savaitę arba 2 valandas per dieną. Jis pats kaip atsakovės įmonės direktorius vedė darbo laiko apskaitą. Kad per mažai jam yra mokama reiškė pretenzijas akcininkei, buhalterei. Realiai jam darbo užmokestį mokėjo akcininkė R. M., o jis bankinių pavedimų nevykdė. Ieškovas neturėjo prieigos prie įmonės sąskaitos, neturėjo PIN kodų. Kreipėsi beveik po 3 metų po atleidimo iš darbo į Valstybinę darbo inspekciją, po to į teismą, nes iš pradžių įmonės gailėjo dėl jos jaunumo ir galimo nemokumo. Išeitinės kompensacijos prašo, nes yra atleistas akcininko sprendimu. Nurodė, kad iš įmonės jokios vagystės neįvykdė. Jam niekas nepranešė apie atleidimą nuo gegužės 22 d. Nuo 2012-05-23 turėjo nedarbingumą, o gegužės 24 d. pastebėjo, jog yra atleistas, ir pats per prisijungimą prie Sodros duomenų bazės šį dokumentą anuliavo. Ieškovas bukalterės prašė palaukti, kol grįš po ligos. 2012-06-04 jam pranešė, kad jis atleistas. Ieškiniu reikalaujamą išeitinę kompensaciją paskaičiavo buhalteriai iš kitos įmonės, jo paties sesuo. Atsiskaitymas paskutinę jo darbo dieną buvo uždelstas, nes jis neturėjo prieigos prie banko, nebuvo prileistas prie kasos, todėl pats su savimi negalėjo atsiskaityti. Ieškovas prašo priteisti algą, išeitinę kompensaciją, atostogų kompensaciją ir tą, ką savo lėšomis pirko įmonei. Gegužės mėn. ieškovui buvo dalis pinigų pervesta, bet už ką - jis konkrečiai nežino. Atostogų kompensacija nebuvo išmokėta. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1300,29 Eur skolą nieko konkrečiai paaiškinti negali: kokias prekes už savo asmeninius pinigus įmonės reikmėms ir už kokias sumas pirko, nežino. Jam įmonė nepateikė dokumentų apie atskaitingus asmenis, kuriems įmonė yra skolinga, nors įmonė vedė atskaitingų asmenų buhalteriją. Visus banko pavedimus (įskaitant atlyginimo pervedimus) darė akcininkė, o iš ieškovo prisijungimai buvo atimti. Be to, ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nagrinėjama darbo byla. 2012-06-04 sužinojo, kad yra atleistas. Neginčija, kad iš įmonės direktoriaus pareigų atleistas akcininkės įsakymu. Nurodė, kad buhalterė, išmokėdama jam nepilną atlyginimą, tą žinojo ir buvo dokumentai, kad jam kaip vadovui yra skola, tačiau atsakovė dokumentų ieškovui nepateikė, nors ieškovas prašė. Ieškovas kaip įmonės direktorius buvo ir įmonės kasininku. Jis vykdė akcininko nurodymus, tai pagrindžia akcininkės prisijungimai prie banko.

Atsakovės UAB „Novus rex“ atstovas direktorius M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Darbo užmokestis D. R. buvo skaičiuojamas pagal faktiškai išdirbtą laiką. Maksimalus darbo užmokestis buvo 2300 Lt už maksimalią pagal Darbo kodeksą 40 valandų savaitę. O darbo sutartyje buvo 10 valandų per savaitę arba 2 val. per savaitę, tai 4 kartus mažiau. 2011 m. direktorius D. R. dirbo maksimaliai 8 val. per dieną arba 40 val. per savaitę ir gavo 2300,00 Lt darbo užmokestį. Direktorius buvo ir kasininkas, ruošė darbo laiko apskaitos ir algos mokėjimo žiniaraščius, kasos knygas, taigi žinojo apie jam mokamo atlyginimo dydį. Visos sumos buvo išmokėtos direktoriui, taip pat ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pats D. R. peržiūrėjo visas sąskaitas faktūras ir jokios įmonės skolos D. R. nėra. Priešingai, yra jo skola įmonei, bet priešieškiniu nėra prašoma jos priteisti.

Atsakovės UAB „Novus rex“ atstovas advokatas Vilius Masiulis teismo posėdyje paaiškino, su ieškiniu nesutinka. 2011 m. D. R. dirbo po 8 valandas per dieną už 2300 Lt per mėnesį maksimalų atlyginimą. Nuo 2012 m. sausio mėn. dirbo keturis kartus mažiau, todėl gavo 575,00 Lt atlyginimą. Jokių pretenzijų darbo sutarties galiojimo metu nebuvo. Atsiskaitymai yra padaryti banko pavedimais. Buhalterė S. L. įmonėje dirbo nuo 2012 m. vasario mėn. Ieškovas D. R. už 2012 m. sausio mėn. irgi gavo mažesnę algą. Taigi keičiantis įmonės buhalteriams buvo mokamas tas pats darbo užmokestis. Iš konkliudentinių šalių veiksmų aiškiai matyti kaip šalys vertino darbo sutarties turinį ir akcininko sprendimą. Kad ieškovas žinojo apie atleidimą iš direktoriaus pareigų, įrodo jo veiksmai kitą dieną po atleidimo – per internetinę Sodros duomenų bazę anuliavo atleidimo įforminimą ir užblokavo prieigą prie Sodros buhalterei, tokiais veiksmais sukeldamas problemų įmonei. Buhalterei iškilo problema informuoti Sodrą apie ieškovo atleidimą, todėl Sodroje yra nurodytas dabartinis atleidimo pagrindas pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovo teiginiai, kad jis nežinojo apie atleidimą arba tai sužinojo tik 2012 m. birželio 4 d., visiškai neatitinka jo paties atliktų veiksmų. Jis turėjo visus įgaliojimus, po atleidimo veikė įmonės vardu, o tai patvirtina, kad jis galėjo išspręsti atsiskaitymo su savimi klausimą. Tiek įmonės buhalterė, tiek akcininkė patvirtino, kad ieškovas turėjo prieigas prie įmonės Šiaulių banke turėtos sąskaitos iki darbo sutarties nutraukimo. Būtent iš tos sąskaitos ir buvo mokamas atlygimas darbuotojams. Ieškovas jokių įrodymų apie skolą nepateikė, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su visais įmonės turimais buhalterinės apskaitos dokumentais. 2015-05-26 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, kad iš atsineštų atsakovės atstovo dokumentų ieškovas susirinktų visus jam reikiamus dokumentus, bet jis nesugebėjo to padaryti. Reikalavimas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo yra reiškiamas tam, kad būtų galima prisiteisti išeitinę išmoką, nors pradiniame ieškinyje šio reikalavimo nebuvo. Reikalavimas dėl ieškovo atstovavimo išlaidų nepagrįstas, nes jį atstovavo asociacija. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidos atlyginamos tik už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas.

Liudytoja R. M. teismo posėdyje parodė, kad D. R. buvo įmonės direktorius nuo įmonės veiklos pradžios 2011 m. iki 2012-05-22, o 2012-05-23 buvo atleistas už šiukštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 str., nes pavogė liudytojos rankinę. 2012-05-22 ji pateikė pareiškimą policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio baigties nežino. 2012-05-23 pranešta Sodrai dėl direktoriaus atleidimo. 2012-05-24 D. R. prisijungė prie Sodros ir panaikino atleidimo pagrindą, užblokavo prieigą buhalterei S. L.. Liudytoja mano, kad ieškovas yra atleistas už šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Paaiškino, kad į darbą D. R. priėmė kitas akcininkas. Darbo sutartyje ir akcininko sprendime nustatytas darbo užmokesčio dydis nebuvo keistas. Pati liudytoja įmonės valdyme nedalyvavo. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, darbo laiko apskaitą buvo atsakingas pats direktorius D. R.. 2012 m. D. R. dirbo mažiau, nes tai susiję su buhalterine apskaitos griežtesniu tvarkymu, kasos aparato įvedimu. Atleidžiant 2012-05-22 nebuvo kalbos apie pinigus, išeitinę išmoką. Pati liudytoja už įmonės visas skolas mokėdavo pati, o D. R. dėjo parašus ir įmonės pinigais pirko ne su įmonės veikla susijusias prekes, pavyzdžiui, žolės sėklas, trąšas. D. R. už savo asmeninius pinigus nieko nepirko įmonei, nes tam neturėjo pinigų, iš paties D. R. žino, kad jis yra skolininkas vykdymo procese. Alga sumažėjo, nes direktorius dirbo mažiau valandų per dieną. D. R. buvo atsakingas už tabelių pildymą. Liudytoja pati jungėsi prie įmonės banko sąskaitos, nes nepasitikėjo D. R., nes tik jis turėjo slaptažodžius ir niekam jų nedavė. Liudytoja su buhaltere nuėjo į ,,Swedbank“ banką ir prašė išduoti prisijungimus ir joms, kad žinotų, kas vyksta su įmonės pinigais. Pamena atvejį, kai D. R. susižymėjo tabelyje, kad dirbo pilnas darbo valandas, o Sodroje pažyma, kad sirgo, už tai jam buvo išmokėta pilna alga. Direktorius D. R. nedarė savo darbo, nes jis neatsiskaitė su įmonės kreditoriais, todėl buhalterė suformuodavo pavedimus tiekėjams, atlyginimus, o liudytoja R. M. juos pasirašydavo. Įmonė turėjo dvi sąskaitas – ,,Swedbank“, AB ir Šiaulių banke. Šiaulių banke D. R. turėjo prieigą iki atleidimo dienos ir iš šios sąskaitos buvo mokamas darbo užmokestis jam.

Liudytoja S. L. teismo posėdyje parodė, kad įmonėje UAB „Novus Rex“ buhaltere dirbo nuo 2012-02-28 iki 2014 m. gegužės mėn. D. R. darbo užmokestį priskaitė pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį pagal faktiškai dirbtą laiką. Buvo pretenzijos iš D. R. dėl blogai apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tada ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Buvo atsiųstas atsakymas elektroniniu paštu kaip skaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2012 m. jam mažesnė alga paskaičiuota pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį jis pats buhalterei ir pateikdavo. D. R. nereiškė liudytojai pretenzijų dėl netinkamos darbo laiko apskaitos ar darbo užmokesčio. Buvo tik pretenzija dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. D. R. 499,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas pervedė kartu su atlyginimu. Apskaičiavo pagal Valstybinės darbo inspekcijos konsultaciją. Dėl išeitinės kompensacijos išmokėjimo prašymo nebuvo. D. R. tuo pačiu buvo ir kasininkas visais 2012 m. Liudytojai nebuvo žinoma, kad jis savais pinigais vykdytų ,,Novus Rex“ prievoles. Sodrai pranešimą išsiuntė už šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Po to D. R. užblokavo liudytojai prieigą prie Sodros, pats atšaukė tą pranešimą, o trečią pranešimą Sodrai vėl liudytoja siuntė, tik nežino, kokį atleidimo pagrindą nurodė. Dėl uždelsimo atsiskaityti su D. R. paskutinę jo darbo dieną liudytoja paaiškino, kad pavedimas atliktas vėliau, bet pats D. R. buvo direktorius, kasininkas ir turėjo prisijungimus, todėl galėjo viską susitvarkyti laiku. Ji apskaičiuodavo darbo užmokesčio dydį, o D. R. mokėdavo sau algą. Liudytoja įvedė tvarką, kad būtų indeksuojami visi pinigai, inkasavo, kad būtų finansinė tvarka. Už 2 valandas per dieną buvo mokamas 575,00 Lt atlyginimas proporcingai mokamam darbo užmokesčiui už 8 valandas per dieną. Už 8 valandas per dieną jam buvo nustatytas maksimalus 2300,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį, todėl dirbant 2 valandas per dieną buvo mokamas 575,00 Lt atlyginimas. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2011-06-20 UAB ,,Novus Rex" akcininko sprendimu nuspręsta sudaryti darbo sutartį su D. R. eiti UAB ,,Novus Rex" direktoriaus pareigas nuo 2011-06-22 ir nustatytas maksimalus mėnesinis darbo užmokestis – 2300 Lt (du tūkstančiai trys šimtai litų) ir nuspręsta mokėti jį už išdirbtas valandas. Ieškovas D. R. ir atsakovė UAB „Novus Rex“ 2011-06-20 sudarė darbo sutartį Nr. 2 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2011-06-22 pradėjo įmonėje dirbti direktoriumi. Darbo sutartis buvo sudaryta neterminuotai, šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį - mėnesinį pareiginį atlyginimą, sutartą priimant į darbą ir numatytą priėmimo į darbą įsakyme (darbo sutarties 3.1 p.), buvo nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė: 10 valandų darbo savaitė (darbo sutarties 5 p.). UAB ,,Novus Rex" vienintelio akcininko 2012-05-22 sprendimu nuspręsta nuo 2012 m. gegužės 22 d. atleisti D. R. iš UAB ,,Novus Rex" direktoriaus pareigų.

Byloje kilo ginčas skirtingai aiškinant D. R. darbo užmokesčio dydį. Ieškovas D. R. iš atsakovės UAB ,,Novus Rex" prašo priteisti 1609,57 Eur iki mokesčių nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-22. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad darbo sutartyje buvo sutarta dirbti 10 valandų per savaitę arba 2 valandas per dieną ir už šį išdirtą laiką jam turėjo būti mokamas 2300,00 Lt darbo užmokestis. Tuo tarpu atsakovės UAB „Novus rex“ atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad darbo užmokestis D. R. buvo skaičiuojamas pagal faktiškai išdirbtą laiką, maksimalus 2300 Lt darbo užmokestis buvo mokamas už Darbo kodekse numatytą 40 valandų savaitę arba 8 valandas per dieną.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-06-20 UAB ,,Novus Rex" akcininko sprendimu buvo nustatytas maksimalus mėnesinis darbo užmokestis – 2300 Lt, kuris mokamas už išdirbtas valandas. Darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė: 10 valandų darbo savaitė; darbo pradžia, pietų pertrauka ir darbo pabaiga nustatoma darbdavio darbo grafikuose arba darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi iš šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkto nuostatatų matyti, kad šalys susitarė dėl ne viso darbo savaitės darbo laiko: 10 valandų darbo savaitės (DK 146 str. 1 d. 1 p.). DK 146 str. 3 d. numatyta, kad minėtu atveju darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Iš 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad sausį D. R. dirbo 22 dienas, 44 valandas (2 val. per dieną), vasarį - 20 dienų, 40 valandų (2 val. per dieną), kovą - 22 dienas, 44 valandas (2 val. per dieną), balandį - 20 dienų, 40 valandų (2 val. per dieną), gegužį – 15 dienų, 30 valandų (2 val. per dieną). Atintinkamai 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais jam buvo išmokėtas 575,00 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (pvz., 2300:22:8×44= 575,00 Lt (sausio mėn.) darbo užmokestis, gegužės mėnesį – 392,05 Lt (neatskaičius mokesčių) (2300:22:8×30=392,05 Lt) darbo užmokestis. Iš 2013-01-24 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1301/24-2 matyti, kad 2011 m. gruodžio mėn. D. R. dirbo 21 dieną (darbo dienų skaičius mažesnis dėl šventinių dienų), 167 valandas (8 val. per dieną) ir gavo 2300,00 Lt (neatskaičius mokesčių). Taigi D. R. 2011 m. gruodžio mėn. dirbo daugiau valandų per dieną, t. y. 8 valandas, palyginti su 2012 m. sausio - gegužės mėn., kai dirbo vos po 2 valandas per dieną, todėl jam už 2012 m. sausio - gegužės mėn. buvo paskaičiuotas proporcingai 4 kartus mažesnis darbo užmokestis. Byjoje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas akcininkei ar buhalterei dėl to, kad jam nuo 2012 m. sausio - gegužės mėn. buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią atlyginimo mokėjimo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, sistemiškai aiškinant darbo sutarties ir 2011-06-20 UAB ,,Novus Rex" akcininko sprendimo nuostatas, teismas daro išvadą, kad 2011-06-20 UAB ,,Novus Rex" akcininko sprendime nustatytas 2300,00 Lt darbo užmokestis buvo mokamas už įprastinę darbo laiko trukmę, t. y. už 8 valandas per dieną arba 40 valandų per savaitę. Tuo tarpu 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad D. R. 2012 m. sausio - gegužės mėnesiais dirbo po 2 valandas per dieną (gegužės mėnesį dirbo mažiau darbo dienų, kadangi 2012-05-22 buvo atleistas), t.y. keturis kartus mažiau nei 2011 m., todėl jam buvo mokamas atitinkamai keturis kartus mažesnis atlyginimas. Taigi ieškovo D. R. reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB ,,Novus Rex" 1609,57 Eur iki mokesčių nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-05-22 yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje keliamas ginčas ir dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.2 bei 7 punktu, t.y. nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų skaičius yra dauginamas iš metinio darbo dienų koeficiento ir vienos dienos darbo užmokesčio. Iš byloje esančios pažymos ,,Atostogų kompensacija“ matyti, kad D. R. vidutinis darbo užmokestis buvo teisingai paskaičiuotas už 2012 m. vasario (575,00 Lt, 20 darbo dienos), kovo (575,00 Lt, 22 darbo dienos) ir balandžio mėnesį (575,00 Lt, 20 darbo dienų), vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 27,82 Lt taip pat buvo teisingai paskaičiuotas (575,00 + 575,00 + 575,00 / 62 dienos). Iš minėtos pažymos matyti, kad ieškovas turėjo 17,97 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Ieškovui iš viso buvo priskaityta 499,93 Lt (neatskaičius mokėtinų mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas (27,82 Lt x 17,97). Taigi skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nebuvo dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (šiuo atveju 0,7 - pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. A1-535). Taigi, darbdavys taikė palankesnę darbuotojui kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiavimo tvarką. Iš darbuotojo atlyginimo kortelės už 2012 metus, priskaitymų – išskaitymų žiniaraščio, atsiskaitymo už 2012 m. gegužės mėn. pažymos matyti, kad už 2012 m. gegužės mėnesį ieškovui buvo paskaičiuota 499,93 Lt atostogų kompensancija ir 392,05 Lt etatinis atlyginimas, viso priskaityta 891,98 Lt (neatskaičius mokesčių) arba 745,64 Lt (atskaičius mokesčius). Iš ,,Swedbank”, AB, sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-06-11 į ieškovo sąskaitą buvo pervesti 745,64 Lt (į minėtą sumą įeina ir 499,93 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas). Taigi, atsakovė išmokėjo ieškovui visą jam priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Ieškovo atstovas parengiamojo posėdžio metu galutinai suformulavo reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovę ,,Sodrai“ patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 p. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neginčija atleidimo pagrindo, o prašo įpareigoti atsakovę pateikti patikslintus duomenis Sodrai. Ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinį ieškovo reikalavimą - įpareigoti atsakovę ,,Sodrai“ patikslinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 p., todėl šis reikalavimas atmestinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Novus rex“ 1012,51 Eur išeitinę kompensaciją, nes ieškovas buvo atleistas iš darbo akcininko sprendimu, t. y. DK 124 str. 1 d. 1 p. ir Akcinių bendrovių 20 str. 1 d. 4 p. pagrindu, o ne DK 127 str. pagrindu. VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-02 pažymoje Nr. 16A-666 D. R. atleidimo iš darbo pagrindu nurodytas Darbo kodekso 127 str. 1 d. Ieškovas, kaip jau buvo minėta, nereiškė reikalavimo dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, todėl laikytina, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. (SDFV Kauno skyriaus 2015-02-02 pažyma Nr. 16A-666), todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl išeitinės išmokos, numatytos DK 140 str. 2 d., priteisimo. DK 140 str. 3 d. nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kadangi darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 1 d., todėl jis patenka į DK 140 str. 3 d. numatytą reguliavimo išimtį, kai numatyta išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 13 158,93 Eur už uždelstą atsiskaitymo laiką su ieškovu paskutinę jo darbo dieną, skaičiuojant nuo 2012-05-23 iki 2012-06-10 ir nuo 2012-06-11 iki 2015-05-26, nes atsakovė ieškovui 2012-06-10 sumokėjo 745,64 Lt algos už 2012 m. gegužės mėn., tačiau neva liko nesumokėta atostoginiai, išeitinė išmoka. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo, ir nustačius, kad ieškovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir visa kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, netenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2012-06-11 iki 2015-05-26. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, D. R. iš UAB ,,Novus Rex" direktoriaus pareigų atleistas 2012 m. gegužės 22 d., o darbo užmokestis už gegužės mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jam pervesta tik 2012-06-10 (2013-01-24 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1301/24-2, ieškovo atstovo paaiškinimai). Tuo tarpu DK 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1. darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2. dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Ši norma nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Byloje nustatyta, kad su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta (ieškovui pinigai buvo pervesti 2012-06-10) ir kad dėl tokio uždelsimo ieškovas nėra kaltas, todėl atsakovės atžvilgiu taikytinos DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės: ieškovui priteistinas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2012-05-23 iki 2012-06-10 iš viso 153,09 Eur (528,58 Lt) (neatskaičius mokesčių).  Pagal DK 27 str. 2 d. bendras ieškinio senaties terminas darbo ginčams yra treji metai. Prašymą išnagrinėti darbo ginčą ieškovas darbo ginčų komisijai pateikė 2015-01-22. Todėl ieškinio senaties terminas dėl uždelsto išmokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2012 metų gegužės mėnesį nepraleistas (Vilniaus apygardos teismo 2014-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2031-160/2014).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1303,29 Eur skolą, nes ieškovas vykdė pinigines prievoles už atsakovę. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-03-23 nutartimi konstatavo, kad ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti negrąžintus pinigus, iš viso 1303,29 Eur, patikslintame ieškinyje nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis padengdavo su atsakovės veikla susijusias išlaidas, tačiau tik dalį pinigų atsakovė grąžino ieškovui, likdama skolinga 1303,29 Eur. Pats ieškovas teigė, kad savo asmeninėmis, o ne darbdavio, lėšomis įvykdė darbdavio prievoles prieš trečiuosius asmenimis, todėl įgijo reikalavimo teisę į darbdavį tokio dydžio, kiek už jį sumokėjo, ir dalį šios skolos darbdavys ieškovui jau grąžino. Tai reiškia, kad šis D. R. ieškinio piniginis reikalavimas vertinamas kaip kylantis iš skolos CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, o ne iš darbo teisinių santykių, todėl turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad ieškovas 2015-03-27 sumokėjo žyminį mokestį, tuo sutikdmas, kad minėtas reikalavimas nėra susijęs su darbo teisiniais santykiais, o kylantis iš civilnių teisinių santykių. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo nurodyti konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiandžių šį reikalavimą dėl minėtos skolos priteisimo. Nėra aišku, kada ir kokius atsakovės įsiskolinimus ieškovas padengė savo asmeninėmis lėšomis, kokią dalį pinigų atsakovė grąžino ieškovui. Ieškovas ir jo atstovas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl minėtos skolos susidarymo aplinkybių ir dydžio siekė perkelti atsakovei, nurodydami, kad atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų, kuriuos neva privalėjo pateikti ieškovui, ieškovas negali pateikti šį reikalavimą pagrindžiančių duomenų. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškovui buvo išduoti liudijimai gauti šiam ieškinio reiklavimui pagrįsti reikalingus dokumentus. Be to, atsakovės atstovas direktorius M. M. į 2015-05-26 parengiamąjį teismo posėdį pristatė per 8 segtuvus įmonės UAB „Novus Rex“ buhalterinės ir personalo apskaitos dokumentų bei pasiūlė ieškovui iš jų masės išsirinkti tuos, kurie susiję su byla ir kuriais ieškovas pageidauja grįsti ieškinį, ypač jo reikalavimą dėl 1303,29 Eur (4500,00 Lt) skolos priteisimo, tačiau ieškovas ir jo atstovas per teismo suteiktą pertrauką to padaryti nesugebėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad jis atsisako reikalavimo dėl 1303,29 EUR skolos priteisimo, tačiau vėliau šį atsisakymą atsimėmė. Taigi ieškovo pozicija dėl 1303,29 EUR skolos priteisimo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 1303,29 Eur. Be to, pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad negali pateikti reikalavimo dėl 1303,29 Eur skolos priteisimo iš atsakovės pagrindžiančių duomenų, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str., CK 1.137 str.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu tris kartus raštu, vieną kartą žodžiu parengiamojo posėdžio metu, kelis kartus teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus, taip pat teismo posėdžio metu dalies reikalavimų atsisakė, o vėliau šiuos atsisakymus atsiėmė. Taigi ieškovo ir jo atstovo pozicija dėl reiškiamų reikalavimų atsakovei ir jų apimties bylos nagrinėjimo metu buvo besikeičianti ir nestabili, kas leidžia abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.) buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių. Už patenkintą reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo turėjo būti sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas minimalus turtiniuose ginčiuose mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (96 str. 1 d.).

Pateikti kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo 2033,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą teisme). Ieškovą atstovavo asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. Teismas pažymi, kad kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015). Tuo tarpu asociacijos ,,Idėja Kaunui“ įstatų 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodyta, kad asociacijos tikslas yra narių ir sananorių veiklos koordinavimas, interesų atstovavimas, gynimas ir jų atstovavimas teisme bei kitų viešųjų interesų tenkinimas; narių ir savanorių teisių, garbės ir orumo, darbo santykių ir teisių gynimas teisme, kai yra ginčas tarp narių (savanorių) ir trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo patirtų 2033,36 Eur išlaidų už teisines paslaugas nepriteisia.

Atsakovė šioje byloje turėjo 1300,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 68,06 Eur už UAB Scandinavian Accounting and Consulting suteiktą konsultaciją (PVM sąskaita – faktūra serija SAC Nr. 008814). Teismas nepriteisia atsakovei 68,06 Eur už UAB Scandinavian Accounting and Consulting suteiktą konsultaciją, kadangi nėra aišku, kokiais konkrečiai klausimais buvo konsultuotasi su minėta įmone ir teismas negali spręsti, ar minėtos išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, taip pat nepateikta įrodymų, kad už šias konsultacijas buvo faktiškai sumokėta. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 99 proc. ieškinio reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 1287,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur sumos, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270 str. teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Novus Rex“, į. k. (duomenys neskelbtini), 153,09 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 09 ct) (neatskaičius mokesčių)  vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1287,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB ,,Novus Rex“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB ,,Novus Rex“, į. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas               /pasirašyta elektroniniu parašu/              Darius Kantaravičius