Bylos Nr. 1S-524-530/2017

Proceso Nr. 1-55-1-00058-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 8 m. laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu 2013 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas – priteista 2310 Lt turtinei žalai atlyginti, kita dalis nepakeista.
1. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. vasario 23 d., pabaiga – 2021 m. vasario 23 d.
2. 2017 m. balandžio 10 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti R. R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad R. R. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
4. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, R. R. P. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, pažeidžia tarptautines nuostatas taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurie atitinka formalias paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą kalinimo poveikį ir skatinant kalinančiųjų įsiliejimą į visuomenę. Nuteistasis pažymi, kad pagal galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo sąlygos išimtinai siejamos su taikytomis reabilitacijos priemonėmis, įgyvendinimo rezultatais bei nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais. Teismas, nepatvirtindamas nutarimo, rodo nepasitikėjimą komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra kompetentinga spręsti lygtinio paleidimo klausimus.
2. Nuteistojo teigimu, pagal teisminę praktiką, padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis, pavojingumas negali būti pripažintas realiu pagrindu, dėl kurio nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą. Teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo formaliai atitinkant įstatymo reikalavimus, baudžia antrą kartą už tai, už ką jis jau yra nubaustas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, konstatuodamas, jog neatlikta bausmės dalis yra dar didelė, turi atsižvelgti, jog BVK 157 straipsnis sudaro galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir įstatymas nenurodo kokia bausmės dalis vertinama kaip per didelė.
3. Nuteistojo teigimu, teismas konstatuodamas kriminogeninius veiksnius, didžiausią dėmesį skiria rizikos balams, o ne kitoms aplinkybėms. Kriminogeniniai veiksniai yra praeities dalykas, o lygtinio paleidimo klausimas – dabartis. Likusi bausmės dalis negali būti kliūtimi netaikyti lygtinį paleidimą, kadangi privaloma atlikti bausmės dalis yra numatyta įstatyme. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, asmuo lieka prižiūrimas ir stebimas, pažeidus sąlygas, grąžinamas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį.
4. Nuteistasis nurodo, jog jo kriminogeninio elgesio rizika žema, jis įsipareigoja įrodyti, kad pasitaisė ir nenusikals, nori likti pilnaverčiu visuomenės nariu, nes prieš visuomenę jaučia didelę atsakomybę. Nuteistasis prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir jo skundą tenkinti.
5. Nuteistojo R. R. P. skundas atmetamas.
6. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo R.R. P. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
10. Nors nuteistasis R. R. P. nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir buvo du kartus skatintas, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi egzistuoja nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo elgesio pozityvi kaita kitomis priemonėmis, tik kaip pareikšta padėka ir trumpalaikio pasimatymo suteikimas, dar nėra įvertinta, ir nors jis charakterizuojamas palankiai, tačiau, vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
11. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. R. P. nuteistas už smurtinio, tyčinio, labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą. Tad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju, jokiu aspektu lygtinio paleidimo netaikymas negali būti vertinamas kaip pakartotinis baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką.
12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog šiuo metu paleidus R. R. P. lygtinai, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. R. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Danutė Giačaitė

              Evaldas Gražys

              Olegas Šibkovas