Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-6-941-2014].docx
Bylos nr.: 1-6-941/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Telšių rajono apylinkės prokuratūra prokuroras
Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistas
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Bylos perdavimas nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva (BPK 423 str.)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.1-6-941/2014

Proceso Nr. 1-86-1-00824-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.

(S)

 

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

Nuosprendis

 

Lietuvos Respublikos Vardu

2014 m. kovo 17 d.

Telšiai

 

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė,

sekretoriaujant Indrei Stonytei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,

kaltinamajam I. G.,

nukentėjusiajai J. G.,

Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui Jonui Barauskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

nustatė:

 

I. G. 2013-09-26 apie 19.40 val. atėjęs pas savo atskirai gyvenančią žmoną J. G. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mažamečių vaikų akivaizdoje žmonai J. G. tyčia sudavė vieną smūgį ranka į kaklo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu su žmona gyveno atskirai, nes vyko skyrybų procesas. 2013-09-26 apie 19.30 val. atėjo aplankyti vaikų. Buvo šiek tiek išgėręs. Jį pamatęs jam į glėbį atbėgo mažasis sūnus A. Paėmęs į rankas sūnų norėjo palipti į antrame aukšte esantį vaikų kambarį. Vaiko išsinešti nenorėjo. Buvusi žmona ir jos draugas jį stūmė lauk, tada jie visi susigrūmė. Susitumdymo metu galėjo netyčia užgauti žmoną. Žmonai jokių smūgių nesudavė ir suduoti nenorėjo. Jį išstūmė ir viskas pasibaigė. Vaikai stumdymosi nematė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 44, 57).

Kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, todėl teismas jais netiki ir priimdamas nuosprendį nesivadovauja.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2013-09-26 apie 19.30 val. pas ją į namus atėjo išgėręs vyras I. G., atsisėdo virtuvėje prie stalo, kur ji tuo metu su kaimyne E. M. gėrė kavą. Paskui paėmė vaiką į glėbį, bet ji neleido jam su vaiku niekur eiti, nes jis buvo girtas, ir atėmė vaiką. Tada vyras supyko, atsisėdęs virtuvėje prie stalo žiūrėjo į ją kaip patrakęs, po to atsistojo, sudavė smūgį į kaklą ir išbėgo pro duris lauk. Niekas jo nestumdė. Nubėgęs prie namelio, kuriame gyvena, pasiėmė kastuvą ir bėgo atgal link jų grasindamas užmušti, dukra išbėgo lauk jį raminti. Smūgį matė kaimynė E. ir dukra R. Jos draugas A. smūgio nematė, nes nusisukęs žiūrėjo televizorių. Nuo smūgio jai buvo užėmę kvapą ir kaklas buvo mėlynas.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 21, 24, 27).

Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teimas netikėti jais neturi pagrindo, todėl priimdamas nuosprendį jais vadovaujasi.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2013-09-26 vakare I. G. atėjo pas J., bendravo su sūnumi A. Jis nusisukęs žiūrėjo televizorių. Jurgita pasakė, kad vaikas yra sergantis ir jo neduos, liepė jam išeiti. Netrukus pradėjo verkti vaikas ir trenkėsi durys. Pagal garsus suprato, kad kažkas ne taip. Jam atsisukus J. buvo susiėmusi už kaklo. Suprato, kad I. G. sudavė J. ir išbėgo lauk. Paties smūgio nematė. I. G. niekas nestumdė.

Liudytoja R. G., kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra, parodė, kad atėjęs tėtis norėjo išsinešti brolį A. Mama neleido, nes jis buvo išgėręs, ir pasakė jam eiti lauk. Ji taip pat paprašė tėčio išeiti. Tada tėtis trenkė mamai ir išbėgo lauk. Ji tuo metu buvo virtuvėje ir matė smūgį. Tėtis ir anksčiau yra mušęs mamą. Mamai nuo smūgio buvo mėlynė.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2013-09-26 vakare buvo pas J., gėrė arbatą ir žiūrėjo televizorių. Atėjo neblaivus Ingridas ir norėjo pasiimti vaiką. J. vaiko nedavė, pasakė, kad duos kai bus blaivas, be to A. sirgo. I. atsisėdo prie stalo. Jie apsižodžiavo. R. paprašė tėvą išeiti. Tada jis dar labiau susinervino, greit pašoko, trenkė smūgį Jurgitai į kaklą ir išbėgo lauk. Ji išsigando ir pabeldė į sieną mamai, tokiu būdu pagal susitarimą pranešdama, kad reikalinga pagalba. Taip pat iškvietė policiją. J. nuo smūgio buvo sunku kvėpuoti ir kalbėti, atsirado mėlynė, kuri gijo ilgai.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2013-09-26 apie 20 val. žiūrėdama televizorių, išgirdo smūgius į sieną ir bėgo pas Jurgitą žiūrėti, kas atsitiko. Pakeliui I. G. puolė ją ir sumušė kumščiais. Nuėjus pas J., J. buvo susiėmusi už kaklo, vos pakalbėjo, jos kaklas buvo mėlynas. Tai ne pirmas atvejis kaip I. G. smurtauja. Jurgita yra labai tyli moteris ir nesiskundžia.

Liudytoja S. M. parodė, kad paties įvykio nematė, atėjo vėliau kartu su mama, kai sesuo E., kviesdama pagalbą, pabeldė į sieną. Matė, kad J. kaklas mėlynas. Girdėjo kaip J. pasakojo apie įvykį policijos darbuotojams.

2013-09-26 apžiūrėta įvykio vieta ir 2013-09-26 tarnybiniu pranešimu konstatuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, nurodant, kad sužalojimas patirtas dėl smūgio į kaklą (b.l. 9-15, 16-18).

Liudytojai, policijos pareigūnai, Evaldas Budrys ir Jonas Siebas parodė, kad šio kokretaus įvykio nepamena, nes panašių iškvietimų yra daug. Liudytojas Jonas Siebas papildomai parodė, kad jis surašė šioje byloje esantį tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir, sprendžiant pagal tarnybiniame pranešime nurodytas pastabas, sužalojimas turėjo būti matomas akivaizdžiai.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas Jonas Barauskis parodė, kad I. G. ir J. G. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma apie vienerius metus, nuo tada kai prasidėjo skyrybų procesas. Skyriuje lankėsi abu, nesutarimai buvo užsitęsę, nes buvo toleruojami ir nutylėti nukentėjusiosios. Kai I. G. būna blaivas, jokių nesutarimų nekyla.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. G. sudavė nukentėjusiajai smūgį į kaklą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. I. G. suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą ir to norėjo. Kaltinamojo I. G. veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, naudojant smurtą artimoje aplinkoje, dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje. I. G. anksčiau neteistas, nusikaltamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 77). Anksčiau administracine tvarka buvo baustas pagal LR ATPK 181 str. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesais dėl to, kad mažamečių vaikų akivaizdoje kėlė triukšmą, garsiai šūkavo, agresyviai elgėsi žmonos atžvilgiu ir keikėsi necenzūriniais žodžiais (b.l. 74). Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, smurtauja ne pirmą kartą. Nors administracinė nuobauda išnykusi, šios nusikalstamos veikos padarymas tų pačių mažamečių vaikų akivaizdoje, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į agresiją. Kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios neatsiprašė ir dėl savo elgesio nesigaili. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

 

nusprendžia:

 

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                        Vaida Rimkienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • ATPK 181 str. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams
  • BPK