ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atvira karta“ dėl neteisėtai pasisavintų duomenų grąžinimo, tretieji asmenys byloje – viešoji įstaiga „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“, viešoji įstaiga „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, viešoji įstaiga „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (toliau – ir UAB) patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę UAB „Atvira karta“ grąžinti į ieškovės serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavintus individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenis, apimančius: 1. 2013-02-18 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“; 2. 2015-02-07 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“; 3. 2015-12-23 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, t. y. iki tol, kol į ieškovės serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) bus sugrąžinti laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavinti individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenys, šiuos asmens duomenis saugoti naudojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (angl. (duomenys neskelbtini)) standartus atitinkančius informacinių technologijų sprendinius. Duomenys, kurių atžvilgiu atsakovė įpareigojama atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, apima: 1.1. 2013-02-18 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“; 1. 2. 2015-02-07 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“; 1. 3. 2015-12-23 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“; 2. taikyti atsakovei draudimą imtis tam tikrų veiksmų, t. y. iki tol, kol į ieškovės serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) bus sugrąžinti laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavinti individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenys, uždrausti šiuos asmens duomenis ištrinti. Duomenys, kurių atžvilgiu atsakovei pritaikomas draudimas imtis tam tikrų veiksmų, apima: 2.1. 2013-02-18 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“; 2.2. 2015-02-07 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“; 2.3. 2015-12-23 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui viešajai įstaigai „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“. Nurodė, kad teismo atsakovei nustatytas įpareigojimas grąžinti asmens duomenis ieškovei yra vienintelė turima galimybė apginti savo pažeistas materialines teises, o šių teisių efektyvi gynyba galima tik įpareigojant atsakovę asmens duomenis tinkamai saugoti ir jų neištrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių duomenų apie tai, kaip gali nukentėti jos turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, kaip gali būti padaryta jai žala, jeigu nebus imtasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Vertindamas prašymo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymėjo, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovės prašomų išreikalauti su asmens sveikata susijusių asmens duomenų, kurie pagal BDAR vertinami kaip specialių kategorijų asmens duomenys, yra sudarytos kokios nors jų tvarkymo sutartys kaip tą numato BDAR nuostatos. Teismo vertinimu, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tik tada, jei, esant sudarytoms asmens duomenų tvarkymo sutartimis, būtų pateikta patikimų duomenų apie atsakovės ketinimus sunaikinti prašomus išreikalauti duomenis. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė realiai siekia sunaikinti duomenis ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1.1. Vadovaujantis CPK 145 str. 1 d. 12 p., įpareigoti atsakovę UAB „Atvira karta“ atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, t. y. iki tol, kol į ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) bus sugrąžinti laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavinti individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenys, šiuos asmens duomenis saugoti naudojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (angl. (duomenys neskelbtini)) standartus atitinkančius informacinių technologijų sprendinius. Duomenys, kurių atžvilgiu atsakovė UAB „Atvira karta“ įpareigojama atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, apima: 1. 2013-02-18 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis; 2. 2015-02-07 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis; 3. 2015-12-23 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis; 1.2. Vadovaujantis CPK 145 str. 1 d. 6 p., pritaikyti atsakovei UAB „Atvira karta“ draudimą imtis tam tikrų veiksmų, t. y. iki tol, kol į ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) bus sugrąžinti laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavinti individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenys, uždrausti šiuos asmens duomenis ištrinti. Duomenys, kurių atžvilgiu atsakovei UAB „Atvira karta“ pritaikomas draudimas imtis tam tikrų veiksmų, apima: 1. 2013-02-18 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis; 2. 2015-02-07 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis; 3. 2015-12-23 - 2020-04-03 laikotarpio asmens duomenis, priklausančius duomenų valdytojui Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Ieškovei gali kilti teisinė atsakomybė prieš duomenų valdytojus (sveikatos priežiūros įstaigas) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų su savavališkai pasisavintais duomenimis. Galimas atsakomybės dydis yra nustatomas vertinant konkretaus galimo asmens duomenų teisinio reguliavimo pažeidimo teisines aplinkybes ad hoc, tačiau vien administracinė bauda pagal BDAR 83 str. 4 d. gali siekti iki 2 % ankstesnių įmonės finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos.

3.2.                      Egzistuoja reali galimybė, jog dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl ginčo esmės vykdymas pasidarytų neįmanomas - kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė vieną kartą neturėdama teisinio pagrindo ar nurodymo asmens duomenis jau ištrynė (iš ieškovės serverių). Antrasis atsakovės savavališkų veiksmų rezultatas ištrinant šiuo duomenis ir iš atsakovės serverių lemtų sveikatos priežiūros įstaigų duomenų neatkuriamą praradimą. Prašomos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemones yra proporcingas, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (ypač įpareigojimo neištrinti duomenų atžvilgiu) atsakovė nepatirtų visiškai jokių suvaržymų, ji tik būtų įpareigota neištrinti duomenų ir naudoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) standartus atitinkančius informacinių technologijų sprendinius dėl duomenų saugumo, t. y. sprendinius, kuriuos ir taip savo veikloje naudoja dauguma informacinių technologijų įmonių. Ieškinyje taip pat pateikti įrodymai dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų vienintelio tikslo - pakenkti ieškovei.

3.3.                      Ieškinys yra prima facie pagrįstas - kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė pripažįsta savavališkai pasisavinusi asmens duomenis. Taip pat atsakovė jau po atlikto BDAR pažeidimo nepaklūsta tiek duomenų tvarkytojo (ieškovės), tiek ir duomenų valdytojų (asmens priežiūros įstaigos) nurodymams grąžinti neteisėtai pasisavintus asmens duomenis, taigi teismo atsakovei nustatytas įpareigojimas grąžinti asmens duomenis ieškovei yra vienintelė ieškovės turima galimybė apginti savo pažeistas materialines teises, o šių teisių efektyvi gynyba galima tik įpareigojant atsakovę asmens duomenis tinkamai saugoti ir jų neištrinti iki būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

4.       Atsakovė UAB „Atvira karta“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Ieškovė savo prašymą grindžia vien deklaratyviais (t. y. niekuo nepagrįstais) teiginiais. Niekur nėra nustatyta, kad atsakovė būtų pasisavinusi kurio nors asmens duomenis, kaip ir savavališko duomenų pasisavinimo momento, taip pat, kad kažkokie UAB „Atvira karta“ veiksmai buvo nesąžiningi ar neteisėti. Niekur nėra nustatyta, jog atsakovė nevykdė iki 2020-04-03 tarp ieškovės ir atsakovės galiojusios sutarties įsipareigojimų, kaip ir to, kad jos elgesys kažkuriuo momentu buvo piktybiškas. Niekas nėra nustatęs ir ieškovės atskirajame skunde minimo, neva atsakovės atlikto, BDAR pažeidimo. Atsakovė neatlieka jokių neigiamų veiksmų nei ieškovės, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Tretieji suinteresuoti asmenys ir toliau naudoja atsakovės programinę įrangą ir iš esmės jau vien tai akivaizdžiai prieštarauja bet kokiems ieškovės atskirojo skundo argumentams. Atsakovė neturi jokios duomenų tvarkymo sutarties su ieškove ir apskritai nėra jokio pagrindo, kodėl ieškovė turėtų tokius duomenis turėti ir gauti.

4.2.                      Ieškovė teismų prašo spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o iš esmės ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi netinkamai traktuoja teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą. Teismas netaikė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl to, jog ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų ir svarių argumentų, pagrindžiančių ieškovės žalos susidarymo aplinkybes, taip pat duomenų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo vykdymas, ar tapti neįmanomas.

4.3.                      Ieškovė ir jos aptarnaujamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos iki šios dienos savo pasirinkta apimtimi naudoja atsakovės programinę įrangą, o atsakovė programinės įrangos tiekimo ieškovei nėra nutraukusi (tą patvirtina ir pridedamas su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės susirašinėjimas su ieškove). Kaip matyti iš atsakovės susirašinėjimo su ieškove dokumentų, atsakovė ieškovei pasiūlė derėtis dėl naujos paslaugų kainos, o 2020 m. balandžio 4 d. pažymėjo, jog paslaugų teikimo sutarties nenutrauks, apie ką dar kartą patvirtino 2020 m. balandžio 24 d. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad paslaugų teikimas nėra nutrauktas iki šios dienos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali netrukdomai naudoti atsakovės teikiamą (duomenys neskelbtini) sistemą, tuo tarpu visi trukdžiai neabejotinai yra susiję tik su pačios ieškovės bandymais sudaryti kliūtis sveikatos priežiūros įstaigoms naudotis atsakovės sukurta sistema ir jos teikiamomis paslaugomis.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. 

7.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

8.       Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nurodė faktinį reikalavimo pagrindą sudarančius argumentus ir pateikė įrodymus, kurie, jos nuomone, reikalavimą pagrindžia, todėl, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, teismui nenustačius akivaizdaus ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, yra pakankama sąlyga preliminariam patikslinto ieškinio pagrįstumui CPK 144 straipsnio prasme konstatuoti.

10.       Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atsakovės nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė.

11.       Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

12.       Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus ieškinio vertinimo, turi įvertinti ir būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą taikyti CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę grindžia tuo, jog ši priemonė užkirstų galimybes kilti ir didėti neigiamiems pažeidimo padariniams, nes ieškovei gali kilti teisinė atsakomybė prieš duomenų valdytojus (sveikatos priežiūros įstaigas) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų su savavališkai pasisavintais duomenimis. Ieškovė pažymi, kad atsakovė vieną kartą neturėdama teisinio pagrindo ar nurodymo asmens duomenis jau ištrynė (iš ieškovės serverių), o antrasis atsakovės savavališkų veiksmų rezultatas ištrinant šiuo duomenis ir iš atsakovės serverių lemtų sveikatos priežiūros įstaigų duomenų neatkuriamą praradimą. Mano, kad prašomos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (ypač įpareigojimo neištrinti duomenų atžvilgiu) atsakovė nepatirtų visiškai jokių suvaržymų, ji tik būtų įpareigota neištrinti duomenų ir naudoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) standartus atitinkančius informacinių technologijų sprendinius dėl duomenų saugumo, t. y. sprendinius, kuriuos ir taip savo veikloje naudoja dauguma informacinių technologijų įmonių.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra galima nustatyti  duomenų pasisavinimo fakto, kaip ir savavališko duomenų pasisavinimo momento. Ieškovė remiasi atsakovės 2020-03-20 raštu - pranešimu, teiktu į UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ atsakymą į UAB „Atvira karta“ 2020-03-03 pranešimą, kuriuo ieškovė buvo įspėta apie besibaigiančią 2020-04-03 paslaugų sutartį, pradelstus mokėjimus ir neteisėtos nesąžiningos konkurencijos veiksmus (be kita ko, atkreipiant dėmesį į neprieštaravimą derybas dėl paslaugų sutarties pratęsimo atnaujinti abiem šalims priimtinomis sąlygomis). Atkreiptinas dėmesys, kad pranešime atsakovė pažymėjo ir tai, jog pagal galiojusią paslaugų sutartį UAB „Atvira karta“ paslaugas teikė tretiesiems asmenims, o UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, remdamasi UAB „Atvira karta“ pajėgumais, tarpininkaudavo/ perparduodavo paslaugas perkančiosioms organizacijoms didesne kaina. Taip pat nurodytame rašte akcentuota, kad ieškovė ir atsakovė neturi sudariusios jokio susitarimo ar kito dokumento dėl duomenų tvarkymo (kuriame būtų numatytos techninės priemonės, kurių turėtų laikytis ar kitos sąlygos) ir tam nėra jokio pagrindo, kadangi UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ nėra, niekada nebuvo ir net negalėtų būti jokių (duomenys neskelbtini) sistema administruojamų duomenų (taip pat pacientų asmens duomenų) valdytojas.

15.       Pažymėtina, kad šioje bylos stadijoje nėra nustatyta, jog atsakovė yra nesąžininga ar padarė kokius ieškovės nurodytus pažeidimus, visi šie teikiniai yra ginčo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ieškinį atsakovei UAB „Atvira karta“ dėl neteisėtai pasisavintų duomenų grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei, tol nėra nustatyta, jog atsakovė nevykdė iki 2020-04-03 tarp ieškovės ir atsakovės galiojusios sutarties įsipareigojimų, kad jos elgesys kažkuriuo momentu buvo nesąžiningas. Atsakovės teigimu, ji neturi jokios duomenų tvarkymo sutarties su ieškove ir apskritai nėra jokio pagrindo, kodėl ieškovė turėtų tokius duomenis turėti ir gauti. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo metu negalima teigti, kad yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

16.       Ieškovė taip pat prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei iki tol, kol į ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ serverį (pavadinimas „kriziucentras.sritis.lt“, IP adresas (duomenys neskelbtini)) bus sugrąžinti laikotarpyje tarp 2019-03-01 ir 2019-09-01 neteisėtai pasisavinti individualių pacientų a/110 formos kortelių asmens duomenys, uždrausti šiuos asmens duomenis ištrinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo metu teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl ieškovės prašomų išreikalauti su asmens sveikata susijusių asmens duomenų, kurie pagal BDAR vertinami kaip specialių kategorijų asmens duomenys, yra sudarytos kokios nors jų tvarkymo sutartys kaip tą numato BDAR nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tik tada, jei, esant sudarytoms asmens duomenų tvarkymo sutartimis, būtų pateikta patikimų duomenų apie atsakovės ketinimus sunaikinti prašomus išreikalauti duomenis, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė realiai siekia sunaikinti duomenis ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pabrėžė, jog ieškovės teigimu, atsakovė duomenis pasisavino laikotarpiu 2019-03-01–2019-09-01, ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų, tačiau aplinkybių, kodėl būtent dabar kilo grėsmė duomenims, nenurodė. Taigi, nėra pagrindo byloje taikyti ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

17.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepatvirtina atsakovės ketinimų imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tuo pačiu ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį.

18.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Atsakovė UAB „Atvira karta“ prašo priteisti 660 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi atsakovė pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, išlaidos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovės UAB „Atvira karta“, juridinio asmens kodas 301300587, naudai priteisti iš ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, juridinio asmens kodas 302571901, 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Rasa Bartašienė