Civilinė byla Nr. e2-178-517/2023
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00813-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1;
2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,
atsakovei R. T., Virginijai Bradulskienei,
atsakovų R. T. ir E. T. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,
tretiesiems asmenims – Ukmergės globos centro įgaliotam atstovui Vygandui Kaseliui, A. C.,
uždarame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. T. ir E. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo E. T., asmens kokas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globos įstaigą Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. T., asmens kokas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globos įstaigą Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. 2013 m. rugsėjo 27 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., gim. 2011 m. gegužės 21 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjo, Ukmergės globos centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje.
Ieškinyje nurodyta, kad su R. T. šeima buvo vykdoma atvejo vadyba. Po vaikų paėmimo buvo pateiktos Mobiliosios komandos rekomendacijos dėl darbo su šeima. Jose nurodoma, kad mamai rekomenduojama registruotis pas priklausomybės ligų konsultantą, vykti į reabilitaciją, siekti spręsti psichotropinių medžiagų vartojimo problemą. Susirasti gyvenamąjį būstą ir sudaryti vaikams saugią ir jų poreikius atitinkančią aplinką, buitį. Buvo jaučiamas tėvų motyvacijos keistis stygius. Per laikinosios globos laikotarpį jau buvo organizuoti penki atvejo vadybos posėdžiai. Į kai kuriuos posėdžius motina neatvyko, nors iš anksto buvo informuota. Posėdyje, kuris vyko 2021 m. lapkričio 15 d. buvo nustatyta, kad situacija šeimoje nėra pasikeitusi. Moteris neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi jokių pajamų ir nuolatinio darbo. Priklausomybės problemų nesprendžia, pas specialistus nesilanko. Motinai sudalyta galimybė matytis su vaikais. Vaikų tėvas E. T. nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo ir bendravimo yra visiškai neišalinęs. Jokių kontaktų su vaikais nepalaiko, išlaikymo neteikia. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą matyti, kad nuo leidimo paimti vaikus iš tėvų momento (2021 m. gegužės 18 d.) praėjus daugiau kaip metams laiko, atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaikų ir iniciatyvos jų auginti nerodo. Ieškovo vertinimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, neįgyvendina savo tėvų valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis, todėl yra pagrįstas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų, motinos R. T. valdžią, nepilnamečių vaikų A. T., A. T. ir M. C. atžvilgiu ir tėvo E. T. tėvų valdžią, nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu (t. 1., el. b. l. 1-10).
Atsakovai, atstovaujami advokatės Virginijos Bradulskienės, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad R. T. nedirba, gyvena dabar atskirai, neturi gyvenamosios vietos. Pastovių pajamų neturi. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovė R. T. neturės galimybės teikti trims vaikams po 200 eurų kasmėnesinėmis išmokomis. Jai tokio dydžio išlaikymas bus nepakeliama našta. Teismas spręsdamas reikalavimus dėl išlaikymo dydžio, privalo įvertinti tėvų turtinę padėtį, vaikų poreikius ir aplinkybę ar priteisiamas išlaikymas bus nepakeliama našta ir realiai neįvykdomas. Ieškovo reikalavimai pareikšti dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei R. T. visų trijų vaikų A. T., A. T. ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atsakovui E. T. pareikšti reikalavimai dviejų vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu. Šių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove R. T., priteistas vaikams išlaikymas iš atsakovo E. T.. E. T. turi įsiskolinimą šių vaikų išlaikymui. Jis neturi galimybės vaiku auginti, prižiūrėti, neprieštarauja, kad vaikai gyventu su seneliais. Nepilnametis M. C., kiek suprantama pagal ieškinio reikalavimus gyvena su tėvu A. C.. M. C. gyvenamoji vieta, kai tėvai gyvena atskirai nėra nustatyta, nėra išspręsti kiti klausimai susiję su šiuo nepilnamečiu vaiku. Nėra galimybės nuspręsti ar M. C. tėvas A. C. turi galimybę teikti po 200 eurų sūnaus išlaikymui. Tėvai privalo teikti išlaikymą kiek įmanoma lygiomis dalimis, nes iš atsakovės R. T. reikalaujama priteisti po 200 eurų kasmėnesinėmis išmokomis.
Teismo prašo ieškovės ieškinio netenkinti, suteikiant galimybę pakeisti situaciją ir suteikti galimybę auginti ir auklėti vaikus patiems tėvams (el. b. l. 166-169).
Trečiasis asmuo Ukmergės globos centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtų neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat rodo neprieštaraujantis, kad E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. A. T. ir A. T. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta Ukmergės globos centre, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje (t. 1., el. b. l. 103).
Trečiajam asmeniui A. C. ieškinys ir jo priedai įteikti asmeniškai, trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas D. Bielskis parodė, kad palaiko ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Atsakovė R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad nori rūpintis savo vaikais, tačiau socialinėms darbuotojams vis neįtinka jos gyvenimo sąlygos. Yra pasiryžusi rūpintis savo vaikais, mano, kad yra neteisinga jai apriboti neterminuotai motinos valdžią. Vaikus lanko, vaikai abu prisirišę prie jos, nori bendrauti su mama. Pagal esamas gyvenimo sąlygas, jei A. C. ją priimtų gyventi, ji galėtų pasiimti vaikus, A. C. tam neprieštarauja. Su A. C. tarėsi dėl darbo, jis žadėjo padėti. Užsiregistravo sveikatos įstaigoje dėl priklausomybės gydymo. Pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Nori pati rūpintis savo vaikais, ji yra jų mama ir ji turi juos auginti. Kol išspręs situaciją dėl gyvenamojo būsto, sutinka, kad jai laikinai būtų apribota motinos valdžia. Nurodo neturinti galimybės vaikams mokėti po 200 Eur kas mėnesį, gebėtų mokėti po 100 Eur, nes paprasčiausiai neturi iš ko sumokėti reikalaujamą išlaikymą. Teismo prašo neapriboti neterminuotai motinos valdžios, kol situacija išsispręs, prašo laikinai apriboti motinos valdžią.
Trečiasis asmuo A. C. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikai mamą R. T. myli, tai matosi iš jų elgesio. Jo ir R. T. santykiai nors ir buvo nutrūkę, tačiau šiuo metu nesipyksta. Konfliktų priežastis buvo alkoholis, tiki, kad R. T. susitvarkys priklausomybę nuo alkoholio. R. T. jų bendrą sūnų lanko dažnai. Jis sutinka, kad R. T. su vaikais iš kitos santuokos gyventų jam priklausančiame individualiame name, vaikams būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. R. T. vaikus pažįsta, jie ne vienerius metus kartu gyveno, vaikai jį myli. Pats turi autoservisą, galėtų R. T. priimti dirbti. Nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl M. C. teikiamo išlaikymo iš R. T.. Su R. T. savanoriškai išspręs išlaikymo klausimą bendro sūnaus atžvilgiu. R. T. gali pas jį apsigyventi bet kada. Prašo netenkinti ieškinio reikalavimų, sietinų su jų bendru sūnumi M. C., nes ji bendrauja su vaiku, jie matosi. Atsisako reikalavimo ir dėl vaikui teikiamo išlaikymo, nes R. T. pagal išgales prisideda prie vaiko išlaikymo.
Globos centro atstovas parodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad E. T. su vaikais jokių ryšių nepalaiko. Mama R. T. vaikus lanko, su jais bendrauja ir telefonu. Vaikų ryšys su mama pastebimas gana artimas, vaikai jos pasiilgsta, bendrauja noriai. Informacijos dėl A. C. netinkamo elgesio su sūnumi neturi, M. C. gyvenant globos centre tėvas vaiką dažnai lankydavo ir dabar vaikas jam grąžintas.
Atsakovų ieškovė nurodė, kad su E. T. nepavyko užmegzti ryšio, neturi papildomos informacijos. R. T. sureagavo į esamą situaciją, deda pastangas susigrąžinti vaikus. Vaikai nori bendrauti su mama, ji juos lanko globos įstaigoje. Su A. C. susitarusi dėl tolimesnio gyvenimo pas jį, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jai ir jos vaikams. R. T. ėmėsi realių veiksmų gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Svarbu pripažinti, kad R. T. neturi finansinių galimybių mokėti prašomą išlaikymą. R. T. gebėtų mokėti po 100 Eur kiekvienam vaikui. Dėl M. C., neaišku ar pagrįstai pareikštas ieškinys, kadangi tarp A. C. ir R. T. nėra kilęs ginčas dėl jų bendro vaiko išlaikymo. Taip pat R. T. nuo M. C. bendravimo nėra nusišalinusi, su juo bendrauja, jį lanko. Svarbu įvertinti aplinkybes, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindai R. T. neterminuotai apriboti motinos valdžią, kai jos atžvilgiu nebuvo laikinai apribota motinos valdžia.
Atsakovas E. T. į posėdį neatvyko. Apie posėdį informuoti asmeniškai.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai R. T. ir E. T. yra A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai. R. T. taip pat yra M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina. R. T. ir A. C. šeima Skyriui dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos yra žinoma nuo 2016 metų. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuojami ne pirmą kartą. Pažymėtina, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, R. T. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Ukmergės rajono savivaldybėje. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą. Galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai šeimoje buvo nustatyti: 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. sausio 25 d., 2020 lapkričio 26 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2018 liepos 29 d. Nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį A. T.: 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2016 liepos 8 d. Nuo 2018 m. lapkričio 9 d., R. T. ir A. C. šeimai Ukmergės nestacionarių socialinis paslaugų centrui inicijavus atvejo vadybos procesą, šeimai buvo skirtos ir iki šiol teikiamos socialinės paslaugos. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras Tarnybos prašymu 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. pateikė informaciją apie šeimą. Nurodoma, kad R. T. alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui atsisako. Balandžio mėnesį buvo gaunami pranešimai, kad R. T. galimai vartoja alkoholį. Moteris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Socialinei darbuotojai bendraujant su moterimi pastebima, kad jos emocinė būsena prasta, nuotaikos permainingos. A. C. nurodo, kad bendros ateities su R. T. neplanuoja. 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. eS2-5296-627/2021, teismas leido paimti vaikus A. T., A. T. ir M. C. iš tėvų R. T., E. T. ir A. C.. Įvertinus esamą situaciją šeimoje, kai vaiko teisių pažeidimai kartojasi, šeima nevykdo įsipareigojimų ir nekeičia savo gyvenimo būdo, galimai yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, namuose neužtikrina vaikams saugios aplinkos, todėl nepilnamečiai vaikai šiuo metu negali grįžti į šeimą. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 13-876, vaikų A. T., A. T. ir M. C. globėju paskirtas Ukmergės globos centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš šeimos paimti vaikai saugiai apgyvendinti budinčios globotojos I. L. šeimoje. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 13-662, vaikų A. T., A. T. ir M. C. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 19 d. atvejo vadybos plano peržiūros metu buvo nuspręsta, kad šiuo metu vaikams aplinkybės grįžti į šeimą netinkamos, vaikams laikinoji globa yra tęsiama. Situacija šeimoje iš esmės nesikeičia. R. T. niekur nedirba, alkoholio vartojimo problemos nesprendžia, tikslinga kreiptis į teismą dėl R. T. ir E. T. tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu. 2022 m. balandžio 19 d. A. T. buvo aplankyta budinčios globotojos V. S. šeimoje, užpildytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, registracijos Nr. 3GPA-241. A. T. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 13-875 nustatyta laikinoji globa. Mergaitės tėvas su šeima negyveno, vaikais nesirūpino, jais nesidomi, nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs, išlaikymo neteikia. Motina neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, girtavo. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Vaikui globotojos šeimoje yra sudarytos geros ir saugios gyvenimo sąlygos. Motinai sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, bet į kai kuriuos susitikimus motina neatvyko, nors vaikai jos laukė. Budinti globotoja V. S. tinkamai vykdo globotojos pareigas. Jos šeimoje yra užtikrinamas vaiko ugdymo procesas, sveikatos priežiūra, auklėjimas ir saugi aplinka. 2022 m. balandžio 19 d. A. T. buvo aplankytas budinčios globotojos I. L. šeimoje, užpildytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, registracijos Nr. 3GPA-242. A. T. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 13-876 nustatyta laikinoji globa. Vaiko tėvas su šeima negyveno, vaikais nesirūpino, jais nesidomi, nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros yra nusišalinęs, išlaikymo neteikia. Motina neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, girtavo. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Vaikui globotojos šeimoje yra sudarytos geros ir saugios gyvenimo sąlygos. Motinai sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, bet į kai kuriuos susitikimus motina neatvyko, nors vaikai jos laukė. Budinti globotoja I. L. tinkamai vykdo globotojos pareigas. Jos šeimoje yra užtikrinamas vaiko ugdymo procesas, sveikatos priežiūra, auklėjimas ir saugi aplinka. 2022 m. balandžio 19 d. M. C. buvo aplankytas budinčios globotojos I. L. šeimoje, užpildytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, registracijos Nr. 3GPA-243. M. C. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 13-876 nustatyta laikinoji globa. Vaiko tėvai girtavo, nesirūpino vaiko priežiūra ir auklėjimu. Tėvas jau keli mėnesiai nevartoja alkoholio, lanko sūnų. Motina neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, girtauja. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Vaikui globotojos šeimoje yra sudarytos geros ir saugios gyvenimo sąlygos. Motinai sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, bet į kai kuriuos susitikimus motina neatvyko, nors vaikai jos laukė. Budinti globotoja I. L. tinkamai vykdo globotojos pareigas. Jos šeimoje yra užtikrinamas vaiko ugdymo procesas, sveikatos priežiūra, auklėjimas ir saugi aplinka. Bus organizuota neeilinė globos peržiūra, jei atsiras laikinosios globos nutraukimo pagrindai arba bus priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. 2022 m. balandžio 27 d. buvo išklausyta M. C. nuomonė, Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 3VAIK-96. Berniukas paaiškino, kad labai džiaugiasi pasimatymais su tėčiu, kurie vyksta Ukmergės globos centre. Tėtis visada atneša kokių nors dovanų, skanumynų, jie kartu žaidžia. Pasak M. C., tėtis tvarkosi namus, susirado darbą ir remontuos mašinas, o tada jis sugrįš į namus. Vaikas buvo linksmas, sakė, kad labai pasiilgo savo senų namų ir nori ten pabūti. Sakė, kad namuose jis turi savo kambarį, ten yra daug jo žaislų, norėtų visada gyventi pas tėtį, nes labai jį myli. M. C. pasakojo, kad susitinka ir su mama, bet ji su A. C. negyvena, gyvena kitur. M. C. su tėčiu bendrauja ir telefonu, labai laukia jo skambučių. 2022 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-809, buvo panaikinta M. C. laikinoji globa. Vaikas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 3VG-25 buvo grąžintas tėvui A. C., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. T. nuo 2022 m. liepos 25 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2., el. b. l. 2-4), nuomojasi būstą (t. 2., b. l. 1), kreipėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymosi (t. 2., el. b. l. 83). Teismo posėdžio metu atsakovė R. T. nurodė ketinanti keisti gyvenimo būdą iš esmės, pasiryžusi pasveikti nuo alkoholizmo, taip pat nurodė, kad su vaikais bendrauja, palaiko ryšį, grįžusi gyveni pas A. C., gyventų su sūnumi M. C., pasiimtų kartu ir vaikus ir iš pirmosios santuokos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis nei R. T. nei E. T. nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas. Nenustatyta, kad R. T. turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, kurios darytų įtaką atsakovės darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas. Užimtumo tarnybos duomenimis R. T. nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. kovo 7 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 metų vasario mėnesį R. T. draudžiamosios pajamos buvo 121 euras ir ligos išmoka. Gyventojų registro duomenimis R. T. gyvenamosios vietos nėra deklaravusi. R. T. 2022 m. kovo 15 d. bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį, 140 eurų bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2021 m. gegužės 17 d. bausta pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, vartojo psichotropines medžiagas. 2021 m. balandžio 19 d. bausta pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4(1) dalį, 210 erų bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2021 m. sausio 25 d. bausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 500 eurų bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2019 m. kovo 16 d. bausta pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, 200 eurų bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2019 m. kovo 8 d. bausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 85 eurų bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO papildomai matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-208-1156/2023, kurioje R. T. yra kaltinamoji.
E. T. teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje pateiktas atsakovo 2021 m. kovo 12 d. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog vaikais nesirūpina, finansiškai prisidėti prie vaikų išlaikymo negali, kadangi turi daug įsiskolinimų, pats vaikų auginti nenori (t. 1., b. l. 18). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T. be A. T. ir A. T. turi dar vieną mažametį vaiką (t. 1., el. b. l. 33). E. T. nuo 2021 m. balandžio 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio mėnesį jo draudžiamosios pajamos buvo 730 eurų. Bylos duomenimis E. T. neturi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. E. T. baustas 2019 m. gegužės 25 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda, bauda sumokėta 2019 m. gegužės 24 d. Baustas 2018 m. gruodžio 10 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 15 eurų bauda, bauda sumokėta 2018 m. gruodžio 11 d.
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad atsakovai (vaiko motina ir tėvas) vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas auklėti vaiką, tinkamai nesirūpina vaiku ir daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Bylos nagrinėjimu metu atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodo, kad ieškinys neįrodytas, grindžiamas prielaidomis. Teigia, kad atsakovė R. T. iš tiesų anksčiau netinkamai prižiūrėjo vaikus, vedė netinkamą gyvenimo būdą, tačiau pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, nori susigrąžinti savo vaikus. Atsakovas savo pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu išreiškęs nėra.
Teismas, pirmiausia spręsdamas dėl atsakovo E. T. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, netinkamu gyvenimo būdu, išvadų gyvenime nedarymu. Tiek iš bylos duomenų, tiek trečiojo asmens Ukmergės globos centro atstovo parodymai teisme, pagrindžia aplinkybes, kad atsakovas savo vaikais nesirūpina, neatvyksta jų aplankyti, nesistengia su jais užmegzti ryšio, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas E. T. būtų bandęs inicijuoti kokios nors formos susitikimą su vaikais iki teismo, ryšio su vaikais kūrimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas keistų savo gyvenimo būdą ir realiai siektų susigrąžinti A. T. ir A. T.. Nėra duomenų, kad atsakovas keistų savo gyvenimą iš esmės. Atsakovas dėl savo paties netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, vaikais nesirūpina ir tėvo pareigų jų atžvilgiu iš esmės neįgyvendina. Taip pat byloje pažymėta, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas aplinkybes, turimą atsakovo charakterizuojančią medžiagą, Tarnybos atstovų paaiškinimus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovui E. T. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Todėl šis ieškovo reikalavimas yra tenkinamas, t. y. neterminuotai apribojama atsakovo E. T. (tėvo) valdžia dukros A. T. ir sūnaus A. T. atžvilgiu.
Pažymėtina, ir tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), ir jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis), dėl to net ir pritaikius neterminuotą valdžios apribojimą, atsakovui iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, savo požiūrį vaiko atžvilgiu, yra galimybė ateityje panaikinti neterminuotą valdžia jo vaiko atžvilgiu, kol šis dar neįvaikintas.
Sprendžiant dėl atsakovės R. T., tai pirmiausia atkreiptinas dėmesys į atsakovės R. T. elgesį šios civilinės bylos žodinio posėdžio metu. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir teismo posėdžio metu nustatytas atsakovės elgesys tikėtinai rodo, jog atsakovė nėra visiškai atvira, yra linkusi meluoti (neatskleisti visos tiesos, o aplinkybes pasakoja (aiškina teismui) išimtinai taip ir tas, kurios jai naudingos pagal situaciją). Tai gana aiškiai atskleidžia (įrodo) atsakovės paaiškintos aplinkybės dėl iškeltos civilinės bylos esmės, dėl socialinių darbuotojų nusistatymo jos atžvilgiu, dėl ko jai neleidžiama pasiimti vaikų gyventi kartu. Teismui pasiteiravus atsakovės, kaip ji ketina išlaikyti savo vaikus, jei jie jai būtų grąžinti, pastaroji nurodė, kad ketina įsidarbinti pas trečiojo vaiko tėvą, kuris ją priimtų gyventi ir padėtų finansiškai. Atsakovė nurodo, kad yra nedirbanti, jos gaunamos pajamos mažos, negalėtų teikti vaikams prašomo išlaikymo, tačiau objektyvių priežasčių, kodėl nuo 2021 m. gegužės 18 d. teismo leidimo paimti vaikus neįsidarbino, teismui nurodyti negalėjo. Paminėta ir tai, kad atsakovė tik po teismo posėdžio pateikė duomenis apie pradėtą gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui. Taigi, atsakovė nenurodė teismui šioje byloje aktualių aplinkybių atvirai, neatskleidė teismui reikšmingų aplinkybių. Šios aplinkybės, jų visuma, kartu rodo, kad atsakovė nesistengia spręsti savo finansinių aspektų (problemų), nesistengia pakeisti savo finansinės padėties, lieka nėra aišku, kaip atsakovė galėtų išlaikyti vaikus, jeigu jie būtų sugrąžinti atsakovei. Taip pat šios aplinkybės rodo netinkamą atsakovės bendradarbiavimą su jai paskirtais atvejo specialistu, socialine darbuotoja, kadangi neprašo pagalbos spręsti šias problemas.
Teismo posėdžio metu Ukmergės globos centro atstovas nurodė, kad atsakovė, priešingai nei atsakovas E. T., stengiasi neprarasti ryšio su vaikais, juos lanko, vaikai laukia susitikimo su mama. R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad myli savo vaikus, nenori jų prarasti, todėl yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, ką įrodo ir viešosios įstaigos Ukmergės ligoninė pažyma apie R. T. pradėtą gydymąsi nuo alkoholizmo.
Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neneigė aplinkybių dėl kurių A. T., A. T. ir M. C. paimti iš jos, t. y. dėl netinkamos vaiko priežiūros, dėl netinkamo rūpinimosi vaiku, amoralaus elgesio (girtavimo), dėl tokio atsakovės elgesio ne kartą buvo kilusi grėsmė ir vaikams (jų sveikatai) (t. y. net keli CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai apriboti motinos valdžią), tačiau teigia, kad gailisi, šis jos elgesys šiuo metu iš esmės pasikeitė, paaiškino, kad ankstesnis jos elgesys buvo netinkamas, suprato savo klaidas ir padarė išvadas.
Sprendžiant dėl ieškovo byloje įrodinėtų valdžios sąlygų atsakovės R. T. atžvilgiu, t. y. vengimo atlikti savo pareigas auklėti, nesirūpinimu dukra ir sūnumi, darymu žalingos įtakos vaikui, teismas pabrėžia, kad tokiose bylose vadovaujamasi principu, jog visus su vaikais susijusius klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus. Tokiose bylose svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, išlaikymą, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Teismo vertinimu, įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, atsakovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, jog iš tiesų atsakovės elgesys pasikeitė iš esmės visose srityse ir tas elgesys yra stabilus. Teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovė rūpintųsi vaikais (teiktų nuolatinį išlaikymą). Tai vienas iš motinos (tėvo) valdžios apribojimo pagrindų. Kaip byloje nustatyta, atsakovė, žinodama, kad turi 3 išlaikytinius vaikus, nesiekia išspręsti savo finansinių problemų, nedirba dėl subjektyvių priežasčių. Taip pat byloje nustatytas nevisiškai tinkamas bendradarbiavimas su specialistais, kurie negalėjo įsitikinti iš esmės, ar iš tiesų atsakovės problemos su alkoholio vartojimu yra išspręstos (ar rizika išlikusi), atsakovė iš dalies nepaisė visos valstybės institucijų siūlomos pagalbos (pagalbą priėmė selektyviai). Atsakovė turi (turėjo) aktyviau bendradarbiauti su jai paskirtais specialistais (nesudaryti nuolatinių prielaidų abejoti savo elgesiu (rizikų išnykimu), nepasiekiamumu – retsykinis bendravimas nėra laikomas tinkamu, o turi būti bendradarbiavimas be trikdžių, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimų rizikų vaikui). Atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo (tai patvirtino ir Ukmergės globos centras, kuriam ilgą laiką buvo patikėta atsakovų vaikų laikinoji globa, nurodydamas, kad laikinosios globos laikotarpiu atsakovė išlaikymo neteikė). Teismas pabrėžia, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, tai yra imperatyvi pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos negalima atsisakyti vykdyti, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis, o turi būti susidariusi ypač objektyvi (išimtinė) priežastis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys (jų visuma) patvirtina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą tinkamai rūpintis dukra ir sūnumi, t. y. būdama darbinga, neturi nuolatinių pajamų, neišsilaiko darbovietėse, neteikia dukrai ir sūnui reikalingo išlaikymo, objektyvios priežastys teismui neįrodytos. Atsakovė, elgdamasi taip neatsakingai ir neįsitvirtindama darbo rinkoje, nors turi nepilnamečių vaikų (išlaikytinių), kuriems reikalingas nuolatinis išlaikymas, veikė nepateisinamai. Šios aplinkybės tikėtinai patvirtina ir asmenines atsakovės turimas problemas (nes tai nėra pavienis atvejis, o nuolat pasikartojantis atsakovės elgesys, kuris nesprendžiamas). Dėl tokio nepateisinamo atsakovės elgesio, visa vaikų A. T. ir A. T. išlaikymo našta faktiškai tenka valstybei ir laikinai paskirtajam globėjui. Toks atsakovės elgesys tikėtinai rodo, kad ji neveikė geriausiais vaikų interesais, nebuvo įvykdyti visi pagalbos plano uždaviniai.
Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tokioje byloje vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (teismo sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Vien pavienis (selektyvus) elgesys dar nepatvirtina elgesio pasikeitimo iš esmės (kaip kad šiuo atveju). Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. T. ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtų baudų nėra sumokėjusi. Taip pat atsakovė yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kurios išnagrinėjimas iš esmės gali pakeisti atsakovės padėtį, jei ji taptų nuteistąja.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė galėtų užtikrinti savo vaikui saugią aplinką, priešingai neturint neabejotinų duomenų apie atsakovės gyvenimo būdo keitimą iš esmės, stabilumą, tokia nežinomybė (neturėjimas nuolatinių pajamų, neturėjimas nuolatinio darbo, taip pat iki galo neišsiaiškinus dėl atsakovės alkoholio problemų išsprendimo) keltų atsakovės vaikams didelę grėsmę. Tačiau kartu bylos aplinkybių visuma rodo, kad nors vaikai jau gana ilgą laiką paimti iš atsakovės, atsakovės elgesys per šį laikotarpį iš esmės dar nepasikeitęs, visos problemos neišspręstos, tačiau įžvelgiama ir išties teigiamų pokyčių – kaip patvirtino Ukmergės globos centro atstovas, gana atsakingai atvyksta pasimatyti su vaikais, atveža vaikams lauktuvių, nuolat domisi vaikais (šioje vietoje savo elgesį pakeitė ir jis keičiasi teigiama linkme), t. y. siekiama atkurti ir palaikyti ryšį su vaikais (o motinos, biologinės šeimos ryšiai, jeigu tik nedaro žalos vaikui, turi būti gyvi, puoselėjami, turi būti siekiama išsaugoti), taip pat atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra tvirtai pasiryžusi keisti gyvenimo būdą, susitarė dėl darbo ir pastovios gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi kartu su vaikais, taip pat pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Šie prie bylos pateikti duomenys tikėtinai rodo, kad atsakovė tam tikras išvadas bando daryti (ir tai daro aktyviais veiksmais), nėra visiškai nusišalinusi, vyksta tam tikri pokyčiai atsakovės elgesyje, todėl šios aplinkybės tikėtinai rodo, jog atsakovės situacija gyvenime gali pasikeisti. Byloje nepaneigtas atsakovės tam tikras teigiamas elgesio pokytis ir mažesnis ypatingos žalos darymas vaikams.
Kaip minėta, nustačius bent vieną iš tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-826/2019). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaikui sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti. Nustatyta, kad atsakovė nesirūpino tinkamai dukra ir sūnumi, elgėsi žalingai vaikų atžvilgiu, šiuo atveju visos problemos (rizikos) nėra išspręstos, nustatyta atsakovės kaltė dėl nesirūpinimo, kitas jos elgesys, kuris neatitiko geriausių vaikų interesų, tačiau teismui, išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, vertinama, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikams, todėl atsakovei turi būti taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovės ir jos vaikų ryšiui ir jo nepaneigia, kadangi atsakovei paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaikais (įsidarbinus nuolatiniame darbe ilgesniam laikui, pradėjus teikti išlaikymą), pradėjus veikti geriausiais vaiko interesais, pasikeitus situacijai iš esmės, atsiradus stabilumui, pradėjus tinkamai bendradarbiauti su specialistais, kad šie galėtų įsitikinti, ar visos rizikos yra išnykusios (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies – terminuotai apribojama atsakovės valdžia į dukrą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Tačiau kartu atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaiku, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Atsakovei teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, kuris turi būti vykdomas visas, nebent susiklosto iš tiesų objektyvios priežastys, todėl atsakovei ir toliau selektyviai nevykdant tam tikrų uždavinių, toliau tinkamai nebendradarbiaujant su specialistais, nesprendžiant finansinių problemų (kuris leistų mokėti išlaikymą vaikams), laikinas valdžios apribojimas gali būti pakeistas neterminuotu. Atsakovės išsakytas noras, kad vaikai būtų grąžinti, kartu nesistengiant visais būdais pašalinti visų rizikos veiksnių, neatitinka vaikų interesų. Šiuo atveju konkreti individuali šeimos situacija ir vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, tikėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų fizinį ir psichinį saugumą, vaikų grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaikų interesų ir negarantuotų vaikų gerovės, bet atsakovės motinos valdžia apribota laikinai, tai reiškia, kad yra tikimybė, jog atsakovė gali pakeisti ir likusį savo elgesį teigiama (palankia) linkme, kuri būtų pagrindas grąžinti vaikus. Kaip minėta, atsakovė deda pastangas atstatyti ryšį su vaikais, pagerinti santykius su vaikais, fiksuotas dalinis atsakovės pagalbos plane iškeltų uždavinių vykdymas, atsakovė ėmėsi kai kurių jai rekomenduotų priemonių situacijai gerinti (lankė priklausomybių konsultanto konsultacijas, pradėjo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui), tačiau taip pat dalis uždavinių ir neįvykdyta.
Pabrėžtina, kad motinystė ir tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti (atkurti) motinos valdžią, turi nuosekliai nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaikais, keisti savo gyvenimo būdą sūnaus ir dukros atžvilgiu iš esmės bei stabiliai, nemeluoti kitiems asmenims (ypač tiems, kurie nori jai padėti), būti sąžininga, vykdyti uždavinius sąžiningai, nuolat bendradarbiauti su Tarnyba, jai priskirtais specialistais (kad šie įsitikintų uždavinių vykdymu, nesislapstyti nuo specialistų, nurodyti jiems visus kontaktus, kuriais atsakovė galėtų būti pasiekiama bet kuriuo metu), t. y. turi būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Vien pavieniai veiksmai ir iš esmės epizodiniai (selektyviniai uždavinių vykdymai), neįrodo gyvenimo būdo iš esmės keitimo, ypač, kai atsakovė nesistengia išsilaikyti darbovietėse, gauti nuolatines pajamas, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui, savo išlaidoms ir skoloms dengti. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-809, buvo panaikinta M. C. laikinoji globa. Vaikas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 3VG-25 buvo grąžintas tėvui A. C. gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad nepilnametis M. C. grąžintas tėvui A. C. ir jo atžvilgiu ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pasikeitusios. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. C. parodė, kad iš esmės susitvarkė gyvenimo būdą, jam buvo grąžintas sūnus, turi nuosavus namus, rūpinasi vaiku ir jį auginą. Iš A. C. parodymų nustatyta, kad atsakovė R. T. sūnumi M. C. rūpinasi, jį dažnai lanko, jų tarpusavio ryšys nenutrūkęs, vaikas mamą myli. A. C. nurodė, kad nereiškia reikalavimo dėl sūnaus išlaikymo iš R. T., kadangi atsakovė prisideda prie vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes. Juolab posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovė R. T. ketina keltis gyventi į A. C. namus, kur kartu gyvens ir jos sūnus M. C..
Teismas, spręsdamas dėl neterminuotos motinos valdžios R. T. atžvilgiu dėl sūnaus M. C., pažymi, kad vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šiuo metu M. C. gyvena su tėvu A. C., jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė R. T. su sūnumi M. C. palaiko ryšius, bendrauja, vaiką lanko, nėra atsiribojus nuo vaiko auginimo, neneigia savo kaip motinos pareigų sūnaus M. C. atžvilgiu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė A. C., R. T. pagal savo finansines išgales prisideda prie sūnaus išlaikymo. Teismui nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog R. T. vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų M. C., piktnaudžiautų motinos valdžia, elgtųsi su vaiku žiauriai, darytų sūnui žalingą įtaką amoraliu elgesiu bei nesirūpintų juo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo ieškinys dalyje dėl R. T. neterminuotos motinos valdžios apribojimo sūnaus M. C. atžvilgiu atmestinas. Kartu pažymima, kad atmetus ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo M. C. atžvilgiu, teismo sprendime nebepasisakoma dėl kitų klausimų, sietinų su M. C. gyvenamosios vietos nustatymu ir jam teikiamo išlaikymo priteisimu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą globėjo Ukmergės globos centro vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-662, likusiems be tėvų priežiūros nepilnamečiams A. T. gim. 2013 m. rugsėjo 27 d., A. T. gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Šiuo metu vaiku globėju yra paskirtas Ukmergės globos centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) globos namuose, (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-278, 2022 m. balandžio 6 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-265, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jų amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. Globotoja tinkamai rūpinasi vaikų priežiūra, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Todėl ieškovo nuomone yra tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globotojo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečių A. T. gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T. gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Ukmergės globos centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vaikų A. T. gim. (duomenys neskelbtini), A. T. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma Ukmergės globos centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis CK 3.275 straipsniu, globojamiems vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo laikinieji globėjai skiriami iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytojais.
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų R. T. ir E. T. išlaikymą dukrai dukrai A. T. ir sūnui A. T. po 200,00 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, protingumo bei proporcingumo principus, į atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, išlaikytinius asmenis, dėl to turėtų būti priteistinas išlaikymas 200,00 Eur periodinis išlaikymas kiekvienam vaikui.
Teismas vertindamas atsakovų galimybę mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pažymi, kad nors atsakovui ir yra darbingi, jų atžvilgiu nenustatyta sveikatos problemų, dėl kurių jie negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų, tačiau vertinant nurodytus aspektus bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į atsakovų turimų išlaikytinių skaičių, jų gaunamas pajamas ir realią galimybę mokėti vaikams išlaikymą, sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 200,00 Eur tenkintas iš dalies ir iš atsakovų R. T. ir E. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. T. ir A. T. po 170,00 Eur, ateityje (pagerėjus iš esmės atsakovų turtinei padėčiai) turėtų būti sprendžiamas šio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors šiuo atveju atsakovės motinos valdžia nebuvo apribota neterminuotai, o apribota laikinai, M. C. atžvilgiu ieškinys atmestas pasikeitus esminėms aplinkybės, dėl ko ieškovės atstovės teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus, laikoma, kad teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai.
Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)KOR-C-2022-04901 atsakovai R. T. ir E. T. yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat nagrinėjant civilinę bylą buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsakovai R. T. ir E. T. yra 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.
Darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl kitų klausimų
CPK 4961 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad nepilnamečiams vaikams laikinoji globa buvo nustatyta 2021 m. gegužės 21 d. ir jau yra suėję CK 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyti laikinosios globos vykdymo terminai (12 arba 18 mėn.), teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnamečių A. T. ir A. T. nuolatinės globos nustatymo, vaikų nuolatinio globėjo paskyrimo nagrinėjimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. 2013 m. rugsėjo 27 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjo, Ukmergės globos centro, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globos įstaigą Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kokas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globos įstaigą Ukmergės globos centrą, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos A. T. ir A. T. nustatymo ir vaikams nuolatinio globėjo paskyrimo.
Atleisti atsakovus R. T. ir E. T. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Teisėjas Rinaldas Adamonis