Civilinė byla Nr. e2A-1383-340/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31171-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d.  sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ ieškinį  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopark“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo Swedbank lizingas, UAB, ir 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ (toliau- UAB „Tectis“, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopark“ (toliau - UAB „Autopark“, atsakovė) 4513,80 Eur nuostolius, susijusius su automobilio  remontu, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT184802/PPS ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė iš atsakovės įsigijo naudotą automobilį RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pasirinktas pagal atsakovės pateiktą Komercinį pasiūlymą bei apžiūrėjus jį vietoje. 2019 m. birželio 4 d. Turto priėmimo-perdavimo aktu automobilis buvo perimtas Vilniuje. Perėmimo metu akivaizdžių automobilio trūkumų nebuvo, tačiau vykstant iš Vilniaus (automobilio įsigijimo vietos) į Kauną, užsidegė perspėjimo lemputė - aušinimo skysčio trūkumas. Skystis buvo nedelsiant papildytas. Vis gi toliau eksploatuojant automobilį, problema pasikartojo, todėl transporto priemonė buvo pristatyta (2019-06-21) į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur buvo apžiūrėta, atliktas jos techninis aptarnavimas ir pakeisti tepalai. Vėl pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, kad profilaktinis aptarnavimas problemos nepanaikino ir 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, 2019 m. liepos 16 d. pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis, tačiau problema nedingo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. automobilis buvo pristatytas patikrai bei remontui dėl per didelio aušinimo skysčio sunaudojimo. Patikrinę variklį, specialistai nustatė variklio bloko trūkimą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad jau pardavimo metu automobilis turėjo esminius defektus ir Pirkėjas (ieškovas) apie tai nebuvo informuotas. Kadangi nusipirktu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, automobilio defektų paieška ir remontas pagal specialistų pateiktas sąskaitas ir apmokėjimai kainavo 3719,80 Eur. Be to, buvo patirtos ir kitos išlaidos - kito automobilio nuomos išlaidos - 744,00 Eur, sumokėtas kelių mokestis 50,00 Eur. Viso ieškovė patyrė 4513,80 Eur išlaidų, susijusių su netinkamos kokybės automobilio pirkimu už kurias yra atsakinga atsakovė, todėl sutartinės atsakomybės teisiniu pagrindu atsakovė privalo atlyginti ieškovei nuostolius.

3.       Atsakovė UAB „Autopark“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

4.       Nurodė, kad ieškovė reiškia nepagrįstą ieškinį, nes Sutartimi ieškovei buvo parduota transporto priemonė RENAULT TRAFIC, atitinkanti visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją. Sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinomi jokie akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai. Be to, transporto priemonė buvo parduota su atlikta ir galiojančia technine apžiūra. Ieškovės nurodytas variklio defektas, jeigu toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu. Iki automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ieškovei buvo sudarytos visos galimybės atlikti transporto priemonės patikrą. Be to, jai buvo pasiūlyti du vienodi automobiliai. Atlikę apžiūrą, ieškovės atstovai pasirinko būtent šią transporto priemonę (įvertinę techninę komplektaciją, mažesnę ridą ir kt.). Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė nesuteikė jokių garantijų dėl automobilio tolimesnio eksploatavimo, kadangi buvo parduodamas jau eksploatuotas automobilis (nenaujas). Atsakovei nebuvo žinomi jokie ieškovei parduoto automobilio trūkumai. Praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo, ieškovės atstovas telefonu informavo apie Pretenzijoje nurodytus, tačiau neaišku kokiomis aplinkybėmis, atsiradusius automobilio defektus. Iš ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio variklis buvo pakeistas nauju, nors buvo trūkęs tik variklio blokas. Į bylą nepateikti įrodymai, kad trūkusio variklio bloko nebuvo galima suremontuoti. UAB „Lautra motors“ paaiškinimas, jog ši bendrovė nekeičia sugedusios detalės, bet keičia visą variklį, neįrodo, kad konkrečiu atveju kitame servise nebūtų pakeista tik sugedusi detalė. Kadangi automobilio gedimai paprastai sutvarkomi operatyviai, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl kito automobilio nuomos, net iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, sumokėtą UAB „Sostena“ ir UAB „Lautra motors" 21 proc. dydžio PVM susigrąžino atlikdama PVM užskaitą, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė turėtų sumokėti ieškovei sumą, 21 proc. didesnę nei realios ieškovės patirtos automobilio remonto išlaidos. Teigia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinyje nurodyti transporto priemonės gedimai atsirado dar iki jos pardavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Tectis“ atsakovės UAB „Autopark“  naudai 2541 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad  2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT184802 /PPS ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį RENAULT TRAFIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos). Tą pačią dieną (2019-06-04) Turto priėmimo-perdavimo aktu transporto priemonė perduota ieškovei, kuri pasirašydama aktą, patvirtino jai perduodamo turto kompleksiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems Turto pirkimo dokumentams (2 punktas); nuo Akto pasirašymo momento, ieškovei perėjo atsitiktinio turto žuvimo ir sugedimo, fizinio ir moralinio susidėvėjimo rizika bei valdytojo atsakomybė (3 punktas). 2019 m. birželio 21 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur jis buvo apžiūrėtas ir atliktas jo techninis aptarnavimas, pakeisti tepalai. 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, o 2019 m. liepos 16 d. - pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis. Ieškovė kreipėsi į UAB „Lautra Motors“, kuri 2019 m. rugpjūčio 2 d. remonto užsakymo-paraiškoje Nr. 908606 nurodė, kad atliktas variklio keitimas, o 2019 m. rugsėjo 2 d. išrašė sąskaitą-faktūrą 2757,62 Eur sumai. Dėl patirtų išlaidų ieškovė atsakovei 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė rašytinę Pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitų išlaidų apmokėjimo. 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakyme į Pretenziją, atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, motyvuodama, kad pardavė visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus atitinkančią ir 2019 m. gegužės 29 d. Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją.

7.       Teismas pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai kyla iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-505-6862016 25 punktas).

8.        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę RENAULT TRAFIC, faktiškai atitinkančią visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją (Sutarties 1.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu būtų nurodyti nustatyti ir užfiksuoti transporto priemonės trūkumui, juolab, kad automobilis buvo parduotas su atlikta ir galiojančia technine apžiūra.

9.       Byloje nustatytų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Juolab, kad automobilio priėmimo-perdavimo metu dalyvavęs liudytojas A. D. (ieškovės darbuotojas, vairuotojas), pagal specialybę - automechanikas, galėjo ir turėjo galimybę įsitikinti ar automobilis neturi akivaizdžių automobilio trūkumų, ypač tokių kaip aušinimo skysčio netekimas.

10.       Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovė automobilį įsigijo 2019 m. birželio 4 d., tačiau Pretenziją atsakovei pateikė tik 2019 m. rugsėjo 6 d. (t.y. praėjus trims mėnesiams). Byloje nėra duomenų, kad dėl automobilio trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi anksčiau, nors aušinimo skysčio mažėjimo priežastis buvo nustatyta jau 2019 m. rugpjūčio 2 d., pravažiavus net 2459 km. Taigi nesant duomenų apie automobilio eksploatavimo aplinkybes po sandorio sudarymo, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė tiek sandorio sudarymo metu, tiek automobilio eksploatavimo metu, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė reikiamų priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio automobilio būkle (neatliko automobilio patikrinimo servise; nuodugnios techninės apžiūros) ir nedelsdama nesikreipė į atsakovę dėl automobilio trūkumų, juolab, kad buvo perkamas jau naudotas automobilis.

11.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo, bei padarė išvadą, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. ieškovei neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tectis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės   teismo 2020 m. vasario 27  d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės UAB „Autopark“ 4513,80 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės perdavimo ieškovei. Teismas nevertino ir nepasisakė, kad automobilio defektas (aušinimo skysčio mažėjimas) išaiškėjo jo atsiėmimo dieną, liudytojų parodymų, taip pat, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į automobilių remonto servisą dėl automobilių patikros ir remonto iki defektas buvo nustatytas. Netinkamai įvertinęs byloje įrodymus, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.317 straispnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymą ir sutartį taisyklę, kuri nustato, kad parduodamo daikto kokybė yra vienas esminių reikalavimų daiktui. Pardavėjas atsako už bet kokį daikto kokybės neatitikimą nuosavybės teisei perinant pirkėjui, net jeigu daikto trūkumas paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį kai pardavėjas garantuoja daikto kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles.

15.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo galimybę prieš pirkdama automobilį jį patikrinti, tačiau to nepadarė. Apeliantė nesutinka, kad ieškovė nepatikrino automobilio. Prieš perkant automobilį jis buvo apžiūrėtas vietoje vizualiai, jo buvo pavažiuota iki aikštelės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, tačiau tokia teise nepasinaudojo, kad pirkėjos elgesys  neatitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo elgesio. Tam kad būtų konstatuotas pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už pareigos perduoti kokybišką daiktą nevykdymo, turi būti nustatytas didelis pirkėjo neatsargumas, t.y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Automobilio defektas buvo nustatytas atlikus ne vieną testavimą specializuotose įmonėse, t,y, daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs.

16.       Apeliantė nesutiko su teismo argumentais, kad ieškovė automobilį įsigijo 2019-06-04, tačiau atsakovei pretenziją patiekė tik 2019 m. rugsėjo 6 d. , t.y. po trijų mėnesių. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė nedelsiant pranešė apie automobilio defektus žodžiu (telefonu), nes įstatymas nenustato pateikti būtent rašytinės pretenzijos.

17.       Atsakovė UAB „Autopark“  atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Tectis“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

18.        Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktoje remonto paraiškoje užfiksuoti automobilio odometro rodmenys rodė, jog automobilio rida yra 61859 km, t.y. automobilis nuo įsigijimo momento buvo nuvažiavęs apie 2500 km. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilio defektas galėjo atsirasti dėl intensyvios eksploatacijos.

19.        Nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilio defektas buvo jau automobilio perdavimo dieną, nes defektas buvo nustatytas tik 2019-08-02, o iki tol oficialiame gamintojo atstovo servise darant automobilio techninį aptarnavimą nurodytas defektas nebuvo nustatytas, t.y. nustatytas defektas yra automobilio eksploatacinis defektas susijęs su automobilio dėvėjimusi, o ne su atsakovo atsakomybe pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Autopark“ yra iš esmės komiso pagrindais veikiantis automobilių pardavėjas; ieškovė žinojo, kad ši transporto priemonė iki tol buvo lizinguojama vienoje iš lizingo paslaugas teikiančių bendrovių, pati UAB „Autopark“ šia transporto priemone nesinaudojo ir jos neeksploatavo, bendrovei transporto priemonės būklė yra žinoma tik tokia, kokia ją galima įvertinti paprastosios (neekspertinės) apžiūros metu. Iki transporto priemonės RENAULT TRAFIC pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo UAB „Tectis“ buvo sudarytos visos galimybės atlikti transporto priemonės patikrą. Taip pat bendrovei buvo pasiūlyti du vienodi automobiliai. Savo nuožiūra atlikę apžiūrą UAB „Tectis“ atstovai pasirinko būtent šį automobilį, įvertinę techninę automobilio komplektaciją bei mažesnę automobilio ridą. Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Autopark“ jokių garantijų dėl automobilio tolimesnio eksploatavimo pirkėjui nesuteikė ir nežadėjo, kadangi parduodamas buvo jau eksploatuotas automobilis (t.y. ne naujas automobilis), tai buvo esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga.

20.       UAB „Autopark“ nežinoma, kaip ir kiek laiko šis automobilis buvo naudojamas, kas jame buvo tvarkoma, keičiama ir pan. Kaip patvirtino byloje liudytoju apklaustas A. D., ieškovė, įsigijusi automobilį, papildomai kreipėsi į RENAULT atstovus Lietuvoje, kurie jiems pateikė duomenis, kad automobilis pirktas naujas iš salono Lietuvoje, jis buvo tinkamai prižiūrimas atliekant einamuosius privalomus po tam tikros ridos aptarnavimus (tepalų keitimas, automobilio patikra, kitų detalių, kurias rekomenduoja keisti gamintojas, keitimas ir kt.), o būtent tai patvirtina, kad variklio defektas buvo atsitiktinis gedimas, atsiradęs automobilio eksploatacijos metu, o ne tyčia atsakovės paslėptas ar nuslėptas nuo ieškovo defektas.

21.       Pirkėjui buvo pasiūlyta ir sudarytos visos sąlygos patikrinti automobilį savo nuožiūra pasirinktame bet kuriame automobilio techninės būklės vertinimą atliekančiame autoservise, tačiau pirkėjas šios galimybės atsisakė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

22.       Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23.       Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

25.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

26.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

27.       Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

28.       Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

29.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

31.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT184802 /PPS ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį RENAULT TRAFIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos). Tą pačią dieną (2019-06-04) Turto priėmimo-perdavimo aktu transporto priemonė perduota ieškovei, kuri pasirašydama aktą, patvirtino jai perduodamo turto kompleksiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems Turto pirkimo dokumentams (2 punktas); nuo Akto pasirašymo momento, ieškovei perėjo atsitiktinio turto žuvimo ir sugedimo, fizinio ir moralinio susidėvėjimo rizika bei valdytojo atsakomybė (3 punktas). Ieškovė teigia, kad vykstant iš Vilniaus (automobilio įsigijimo vietos) į Kauną ir pravažiavus apie 80 km., užsidegė perspėjimo lemputė - aušinimo skysčio trūkumas. 2019 m. birželio 21 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur jis buvo apžiūrėtas ir atliktas jo techninis aptarnavimas, pakeisti tepalai. 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, o 2019 m. liepos 16 d. - pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis. Ieškovė kreipėsi į UAB „Lautra Motors“, kuri 2019 m. rugpjūčio 2 d. remonto užsakymo-paraiškoje Nr. 908606 nurodė, kad atliktas variklio keitimas, o 2019 m. rugsėjo 2 d. išrašė sąskaitą-faktūrą 2757,62 Eur sumai. Dėl patirtų išlaidų ieškovė atsakovei 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė rašytinę Pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitų išlaidų apmokėjimo. 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakyme į Pretenziją, atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, motyvuodama, kad pardavė visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus atitinkančią ir 2019 m. gegužės 29 d. Komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją.

32.       Bylos duomenimis ieškovė iš karto informavo atsakovę apie problemą su automobilio aušinimo skysčiu, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Nors variklio aušinimo skysčio neįprastai greitas mažėjimas nereiškia, kad automobilį naudoti neįmanoma, tačiau automobilio su tokiu trūkumu naudojimas yra apsunkintas, nesaugus, reikalauja papildomų pastangų ir sąnaudų; ieškovė pagrįstai dėjo pastangas nustatyti šios problemos priežastį ir 2019 m. birželio 21 d., birželio 27 d., liepos 16 d. kreipėsi į servisą dėl aušinimo skysčio nuotekų problemos. Dėl nurodytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad  parduotas daiktas nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį įprastinėmis sąlygomis.  Patikrinus automobilio Renault Trafic valt. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį specializuotame autoservise  UAB „Lautra Motors“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo nustatyta variklio bloko problema, trūkęs blokas. Ieškovė nutarė pakeisti išspręsti problemą radikalai ir pakeisti automobilio variklį. Tai patvirtina 2019-08-19 Remonto užsakymas-paraiška remonto užsakymas-paraiška Nr. 908606, 2019-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr.0058399,2019-06-21 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001175,2019-06-27 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001232, 2019-07-16 PVM sąskaita faktūra SOS Nr.21001438. 

33.       Daikto (automobilio) trūkumas išaiškėjo per kelias valandas nuo jo įsigijimo, todėl įvertinusi  byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad daikto trūkumas buvo automobilio perdavimo pirkėjui metu.

34.       Daikto trūkumo paaiškėjimo aplinkybės taip pat patvirtina, kad šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t.y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Aušinimo skysčio nutekėjimo problema paaiškėjo pravažiavus apie 80 km,  o nutekėjimo priežastis (trūkęs variklio blokas) buvo nustatyta tik po variklio pakeitimo; atlikus įprastinius patikrinimus servise  2019 m. birželio 21 d., birželio 27 d., liepos 16 d.  defekto priežastis nustatyta nebuvo.

35.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos tesimas  be pakankamo pagrindo padarė išvadą, jog apeliantė nepasinaudojo CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, dėl ko jos elgesys neatitiko apdairaus, atidaus, rūpestingo pirkėjo standarto.

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad automobilis variklio defektas atsirado iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei (CK 6.333 str. 1 d.); variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai sunkiai  nenustatomas), išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, – ieškovei nuvažiavus automobiliu nedidelį kelio atstumą paaiškėjo automobilio trūkumas – automobilio aušinimo skysčio nutekėjimas ir saugiai eksploatuoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį be papildomų priemonių ir išlaidų buvo neįmanoma.

37.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius minėtą automobilio variklio defektą, atsakovė net neįrodinėjo, jog šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.); atsakovės pozicija iš esmės grindžiama prielaidomis, kad ieškovė, suprasdama, kad perka naudotą daiktą turėjo galimybę nustatyti perkamo daikto (automobilio) trūkumus, tačiau ja nepasinaudojo; pirkėja kreipėsi su rašytine pretenzija po trijų mėnesių po automobilio įsigijimo, t.y. automobilio trūkumai galėjo atsirasti netinkamai eksploatuojant automobilį. Teisėjų kolegija atmeta atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, kaip neįrodytus.

38.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nepagrįstai konstatavo pagrindų daikto pardavėjo atsakomybei kilti nebuvimą. Ieškovė pasirinko vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynybos būdą - reikalavimą atlyginti pirkėjo patirtas trūkumų šalinimo išlaidas; apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat prašo atlyginti kitas išlaidas, ieškovės manymu, susijusias su automobilio defektų šalinimu - kito automobilio nuomos išlaidas, sumokėtą kelių mokestį.

39.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai  vertino byloje nustatytas faktinės aplinkybės, nepagrįstai pripažino, kad atsakovė neatsako už paaiškėjusius parduoto automobilio defektus, neturi pagrindo atlyginti jų šalinimo išlaidas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumo, nesiaiškino, ar visos ieškovės nurodytos  sąnaudos yra pagrįstos ir  susijusios su automobilio defektų šalinimu, netyrė ir nepasisakė dėl atsakovės atgrumentų dėl prašomos priteisti sumos dydžio, nevertino, ar dėl paaiškėjusio defekto buvo būtina keisti variklį, ar buvo galima keisti variklio bloką, ir kt. Teismas  nenustatinėjo  bylos faktinių aplinkybių išdėstytų aplinkybių, neabejotinai turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovei priteistinos sumos dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio esmės.

40.       Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokio dydžio automobilio defektų šalinimo suma laikytina  pagrįsta. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirti ir išnagrinėti šalių argumentai dėl priteistinos sumos dydžio, gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl ieškovės negautų pajamų dydį pagrindžiančių duomenų realumo (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės  teismo 2020 m. vasario 27  d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Teisėjai Virginijus Kairevičius 

Danutė Kutrienė

Tatjana Žukauskienė