Teisėja Gražina Kazilionienė                  Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-5-350/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00713-2012-1

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:  79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 4 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sutrumpintas likusios specialiosios teisės atėmimo terminas,

n u s t a t ė:

A. K. 2012-04-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, už tai, kad 2012-03-15, 03.39 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,42 % girtumo laipsnis) ir nepateikė automobilio registracijos dokumento.

Pažeidėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti. Teismas, nustatęs, kad A. K. įvykdė visas sąlygas, numatytas ATPK 329 straipsnyje, kuriame įtvirtinti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, skundžiamu 2012-11-16 nutarimu sutrumpino A. K. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą  penkiais mėnesiais.

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariatas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą, A. K. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino netrumpinti.  Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose (Nr. N-4-2128/2006, Nr. N-5-1886/2006) yra ne kartą konstatavęs, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, turi tirti ne tik tai, ar yra įvykdytos LR ATPK 329 str. numatytos sąlygos (asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, asmuo išklausė specialų paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, yra visuomeninės organizacijos ar darbdavio tarpininkavimas sutrumpinti šį terminą), bet taipogi įvertinti visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis nuspręsti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. buvo nubaustas minimaliomis atitinkamų straipsnių sankcijoje numatytomis nuobaudomis, kad jam nustatytas girtumo laipsnis artimas vidutiniam, be to praeityje jis sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus, nes nuo 2008 m. ATPK tvarka baustas net 4 kartus. Be to, A. K. teismui pateiktame prašyme nurodomos aplinkybės negali būti vertintinos kaip išskirtinės, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, jog įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, todėl trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nebuvo tikslinga.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Skundą pateikusi institucija nepateikė įrodymų, jog A. K. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET, be to, paskutinis iš apeliaciniame skunde įvardintų ankstesnių pažeidimų padarytas iki aptariamo pažeidimo daugiau kaip prieš dvejus metus ir pastarojo pažeidimo padarymo metu nebegaliojo, o tai, kad pažeidėjui buvo  nustatytas girtumo  laipsnis, kuris  artimas lengvo neblaivumo laipsnio maksimaliai ribai, o už aptariamus pažeidimus buvo paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos minimalios nuobaudos šiuo atveju nėra pagrindas netaikyti ATPK 329 str. normos.

Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą ir priimtą procesinį sprendimą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ATPK 329 str. nuostatų taikymo A. K. atžvilgiu ir jų nebekartoja.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog A. K. atitinka visas ATPK 329 str. numatytas formaliąsias sąlygas,  kurioms esant galimas nurodytos teisės atėmimo termino sutrumpinimas. 

Institucija skundžianti pirmosios instancijos teismo nutarimą iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų,  patvirtinančių, kad A. K. taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis nepadarė jam reikiamos įtakos ir, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik praėjus pilnam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje įrodytos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, jog yra pagrindas A. K. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų  kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., teismas,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

                      Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                          Algirdas Gaputis