Civilinė byla Nr. 2-4459-1115/2020 

Procesinis bylos Nr. 2-52-3-01059-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.7.5.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei

dalyvaujant ieškovui S. N. (S. N.), ieškovo atstovui advokato padėjėjui Valdmirui Kononovui (Vladimir Kononov), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. (S. N.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti žalą.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       I. (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo išspręsti kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo iš ieškovo S. N. atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) reikalavimą dėl 1 145 Eur turtinės žalos priteisimo iš S. N. kaip nepagrįstą. 

2.       Ieškovas nurodė, kad  DGK Sprendimu patenkino atsakovės prašymą dėl žalos priteisimo ir nusprendė išieškoti iš S. N. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 1 127,41 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsakovė savo reikalavimą atlyginti žalą grindė jos pačios sudarytu aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovui grįžus iš komandiruotės į Ispaniją, pastebėti transporto priemonių vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)  apgadinimai: 1) trūksta galo dešinės pusės purvasaugio (95 Eur), sulankstyta aliumininė aikštelė (275 Eur), apgadintos priekabos dvi daiktadėžės (190 Eur), apgadintas priekabos tentas, kairė pusė (70 Eur), apgadintas galinis bamperis (193 Eur), apgadintas galinis spoileris (145 Eur), apgadintas kairės pusės žibintas (45 Eur), trūksta 11 tvirtinimo diržų (132 Eur), iš viso 1 145 Eur žala. 

3.       Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė DGK jokių įrodymų, išskyrus jos pačios surašytą 2019 m. spalio 31 d. aktą dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos Nr. 2, kuriame nurodomi apgadintų daiktų įvertinimai. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, nurodydama žalos dydį, rėmėsi ne realiai nustatomo apgadinimo įvertinimu, o savo išgalvotu įkainojimu, kuris neturi nieko bendra nei su žalos nustatymu, nei su reikalavimu atlygintu žalą. Atsakovė pažeidė nuostatą, kad žala turi būti atlyginama tik ta apimtimi, kiek ji realiai padaryta – draudžiama pelnytis kito asmens sąskaita. Ieškovo nuomone, vien akto Nr. 2 buvimas negali būti vertinamas kaip ieškovo kaltės pripažinimas ir žalos buvimo faktas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė reikalauja atlyginti žalą vien todėl, nes ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei – išmokėti jam darbo užmokestį (Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.       Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nėra sudariusi su juo visiškos materialinės atsakomybės sutarties, taip pat darbo sutartyje nėra aptartas ieškovo pareigų turinys ir šių pareigų apimtis. Be to, atsakovė iš ieškovo 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė išieškomos žalos dydį, nes nusprendė: 1) iš S. N. išieškoti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalą; 2) padaryti 17,59 Eur sumos įskaitą iš darbuotojui S. N. priklausančių su darbo santykiais susijusių mokėjimų. Taigi tariamos žalos dydis buvo jau atsakovės nustatytas.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškinio dalį, kurioje reikalaujama panaikinti DGK Sprendimą, atsisakė priimti. Kitą ieškinio dalį priėmė. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi nagrinėjama byla yra dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių.

6.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir DGK Sprendimą palikti nepakeistą.

7.       Atsakovė nurodė, kad S. N. pagal 2019 m. spalio 17 d. neterminuotos darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotoju. Darbo sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. S. N. 2019 m. spalio 18 d. darbdavio įsakymu 2019 m. spalio 18 d.–2019 m. spalio 30 d. buvo išsiųstas į komandiruotę į Ispaniją. Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. grįžo iš komandiruotės. Apžiūrėjus jo vairuojamą vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 31 d. buvo užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, įrangos trūkumas. Vairuotojas S. N. paaiškino, kad vilkiką ir priekabą apgadino reiso metu stovėjimo aikštelėje užkabinęs metalinius atitvarus ir pakrovimo vietose. Eismo įvykio metu policija nebuvo kviečiama, draudžiamas įvykis nebuvo fiksuojamas ir eismo įvykio deklaracija nebuvo pildoma. Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Transporto priemonių apgadinimai ir trūkstama įranga įvertinta 1 145 Eur suma.

8.       Atsakovė taip pat nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. surašytas aktas Nr. 2, kuriame užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, trūkstama įranga ir jų įvertinimas. Su pažeidimų aktu ir įvertinimu darbuotojas susipažino, aktą pasirašė, jokių pastabų nepateikė.

9.       Atsakovė pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad nesudarė su darbdaviu visiškos materialinės atsakomybės sutarties, tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d. DK nenumato tokios rūšies sutarčių sudarymo. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog DK numatyta, kokiais atvejais ir kokia apimtimi darbuotojas turi atlyginti darbdaviui padarytą žalą (DK 151 straipsnis, 153 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovės įsitikinimu, ieškovas, vairuodamas darbdavio jam suteiktas transporto priemones, dėl savo didelio neatsargumo apgadino transporto priemones, tokiais savo veiksmais padarydamas darbdaviui žalą. Dėl šios aplinkybės darbdavys 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymu nutarė išieškoti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalą ir padarė 17,59 Eur sumos išskaitą iš darbuotojui priklausančių su darbo santykiais susijusių mokėjimų. Likusi neatlyginta žalos suma 1 127,41 Eur, dėl kurios atlyginimo darbdavys ir kreipėsi į DGK.  

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsiliepimo dalį, kuria prašoma DGK Sprendimą palikti nepakeistą, atsisakė priimti. Kitą atsiliepimo dalį priėmė.

11.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesinių dokumentų reikalavimus. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad nors atsakovė surašė aktą dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos, tačiau ieškovas žalą padarė dėl didelio neatsargumo, o akto pavadinimas nekeičia esmės.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

12.       I. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotoju (b. l. 37-39, 67-69). I. (duomenys neskelbtini) darbdavio 2019 m. spalio 18 d. įsakymu 2019 m. spalio 18 d.–2019 m. spalio 30 d. buvo išsiųstas į komandiruotę į Ispaniją (b.l. 30, 65). Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. grįžo iš komandiruotės. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. I. 2019 m. spalio 31 d. surašė tarnybinį pranešimą, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 21 val. buvo užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, kuriuos padarė tolimųjų reisų vairuotas S. N.: trūksta galo dešinės pusės purvasaugio, sulankstyta aliumininė aikštelė ant vilkiko rėmo, apgadintos priekabos dvi daiktadėžės, apgadintas priekabos tentas, priekis kairės pusės, sulankstytas galinis priekabos spoileris, išplėštas galinis priekabos bamperis, sudaužytas galinis priekabos žibintas, pamesti tvirtinimo diržai (11 vienetų). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu policija nebuvo kviečiama, draudžiamasis įvykis nebuvo fiksuojamas, deklaracija nepildyta. Taip pat nurodyta, kad mašina palikta nesutvarkyta, automobilio salonas purvinas, iš salono sklido tabako ir alkoholio kvapas, o transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 29, 79). Į bylą yra pateiktos fotonuotraukų kopijos (b. l. 43-46, 70-76). Darbdavio 2019 m. spalio 31 d. akte dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos Nr. 2 nurodyta, kad tarptautinių reisų vairuotojas S. N. pripažįsta, kad netinkamai atlikdamas savo pareigas, padarė įmonei žalą: 1) trūksta galo dešinės pusės purvasaugio (95 Eur), sulankstyta aliumininė aikštelė (275 Eur), apgadintos priekabos dvi daiktadėžės (190 Eur), apgadintas priekabos tentas, kairė pusė (70 Eur), apgadintas galinis bamperis (193 Eur), apgadintas galinis spoileris (145 Eur), apgadintas kairės pusės žibintas (45 Eur), trūksta 11 tvirtinimo diržų (132 Eur), iš viso 1 145 Eur žala be PVM. Aktas pasirašytas direktoriaus V. I., vadybininko V. I., S. N.. Nurodyta, kad pridedamas darbuotojo paaiškinimas ir kad su aktu susipažino S. N. (b. l. 34, 66). Į bylą yra pateiktos preliminarios atstatomojo remonto darbų sąmatos (b. l. 35-36, 77-78). Darbdavys 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymu dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo ir išskaitos iš su darbo santykiais susijusių mokėjimų Nr. N/2019/003 nurodė: 1) iš S. N. išieškoti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalą; 2) padaryti 17,59 Eur sumos išskaitą iš darbuotojui S. N. priklausančių su darbo santykiais susijusių mokėjimų. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu S. N. tą pačią dieną atleistas iš einamų pareigų pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (b. l. 28). 

13.       DGK 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu DGKS-8038 tenkino S. N. prašymą dėl prašomų priteisti su darbo santykiais susijusių išmokų ir nusprendė išieškoti darbuotojo naudai 800 Eur dienpinigių už komandiruotėje 2019 m. spalio 18 d.–2019 m. spalio 30 d. būtas dienas. 2020 m. sausio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį S. N. prašydama pripažinti, kad su S. N. yra visiškai atsiskaičiusi (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.       UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į DGK su prašymu išspręsti ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo. DGK 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1913, kuriuo nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš S. N. išieškoti 1 127,41 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl darbuotojo pareigos atlyginti darbdaviui padarytą žalą, atliekant darbo funkcijas

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl DK nuostatų, galiojusių iki 2017 m. liepos 1 d., kuriomis remiantis galėjo būti mažinamas darbdaviui iš darbuotojo priteistos žalos atlyginimas, yra nurodęs, kad bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų, inter alia, nuo žalos padarymo tretiesiems asmenims grėsmės (rizikos). Pažymėjo, kad kuo pavojingesnė veikla yra vykdoma, tuo didesnis žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnis egzistuoja ir tuo yra didesnė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, daugiausia ir pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems veiklos tikslams įgyvendinti, veiksmus. Vadinasi, kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018; žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1564-852/2017).

16.       Nors šiuo atveju keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo darbdaviui, o ne tretiesiems asmenims, tačiau kasacinio teismo praktika šioje byloje aktuali vertinant darbdavio veiklą, rizikos laipsnį darbuotojui vykdant darbdavio jam pavestas pareigas. Teismas pažymi, kad atsakovė užsiima tarptautinių pervežimų veikla, todėl, teismo vertinimu, neišvengiamai rizikos laipsnis egzistuoja ir yra pakankamai didelė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė, t. y. įvykti eismo įvykiui.

17.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

18.       Teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir kitose civilinių santykių srityse: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Tik esant šių sąlygų visumai, atsiranda pareiga atlyginti žalą. Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas S. N. 2019 m. spalio 18 d.  darbdavio įsakymu 2019 m. spalio 18 d.–2019 m. spalio 30 d. buvo išsiųstas į komandiruotę į Ispaniją (b.l. 30, 65). Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. grįžo iš komandiruotės. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. I. 2019 m. spalio 31 d. surašė tarnybinį pranešimą, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 21 val. buvo užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, kuriuos padarė tolimųjų reisų vairuotojas S. N.: trūksta galo dešinės pusės purvasaugio, sulankstyta aliumininė aikštelė ant vilkiko rėmo, apgadintos priekabos dvi daiktadėžės, apgadintas priekabos tentas, priekis kairės pusės, sulankstytas galinis priekabos spoileris, išplėštas galinis priekabos bamperis, sudaužytas galinis priekabos žibintas, pamesti tvirtinimo diržai (11 vienetų). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu policija nebuvo kviečiama, draudžiamasis įvykis nebuvo fiksuojamas, deklaracija nepildyta.

20.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas turėjo būti rūpestingu ir atidžiu bei nedaryti darbdaviui žalos. Pažymėjo, kad ieškovas, įvykus eismo įvykiui, turėjo pareigą fiksuoti automobilio transporto priemonės būklę, paskambinti telefonu darbdaviui ir pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Kadangi ieškovas padarė eismo įvykį, apgadino atsakovei priklausančią darbo priemonę, nepranešė telefonu apie eismo įvykį darbdaviui, nefiksavo jo nuotraukomis, apie eismo įvykį darbdaviui tapo žinoma tik ieškovui grįžus iš komandiruotės, be to, nustatytas daiktadėžių apgadinimas ir diržų trūkumas, tai, atsakovės įsitikinimu, ieškovui kyla pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

21.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas S. N. neneigė, jog apgadino transporto priemonę, tačiau nesutiko su tarnybiniame pranešime nurodytu transporto priemonės apgadinimo mastu bei tuo, kad pametė tvirtinimo diržus. Ieškovas nurodė, jog, dirbant vairuotoju ir važiuojant per Europą nemokamais siaurais keliais dideliu vilkiku su priekaba, kartais įvyksta eismo įvykiai. Šį kartą, jam važiuojant rampa, ieškovas transporto priemone kliudė metalinius atitvarus ir ją apgadino. Ieškovas taip pat nurodė, kad apie eismo įvykį policijai nepranešė, deklaracijos nepildė, nes tretiesiems asmenims žalos nepadarė, vilkiko ir priekabos nefotografavo. Ieškovas pažymėjo, kad nepranešimas policijai apie eismo įvykį nepadarius žalos tretiesiems asmenims – įprasta praktika, nes, pranešus policijai, darbdaviui pabrangtų draudimo paslaugos. Ieškovo teigimu, jis skambino darbdaviui ir pranešė apie eismo įvykį.

22.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors byloje yra pateiktas atsakovės aktas dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog ieškovas žalą padarė dėl didelio neatsargumo, o akto pavadinimas nekeičia esmės. Taigi teismas, atsižvelgdamas į atsakovės poziciją, nagrinėja, ar yra pagrindas atlyginti žalą dėl didelio ieškovo neatsargumo.

23.       Kaip minėta, dėl įvykio policija nebuvo kviečiama, draudžiamasis įvykis nebuvo fiksuojamas, deklaracija nepildyta, kadangi nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Laikytina, kad ieškovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes jam nebuvo surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintos transporto priemonės.

24.       Svarbu pažymėti ir tai, kad, vertinant aplinkybę, jog ieškovui nebuvo surašytas protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo konstatuoti ir jo kaltę, kadangi darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, nes darbdavys, siekdamas, kad darbuotojui būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi pareigą įrodyti atsakovo kaltę, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

25.       Neįrodžius darbuotojo neteisėtų veiksmų ir kaltės, laikytina, jog atsakovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant būtų galima priteisti žalos atlyginimą iš ieškovo, kadangi tik esant minėtų sąlygų visumai, atsiranda pareiga atlyginti žalą.

26.       Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė negrindė savo atsikirtimų į ieškinį Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Be to, aplinkybę, kad ieškovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtina ir tai, kad, kaip minėta, ieškovui nebuvo surašytas protokolas už saugaus eismo taisyklių pažeidimą (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-138-267/2020). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad ieškovas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai.

27.       Teismas, įvertinęs atsakovės ir ieškovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, konstatuoja, kad ieškovas neatidžiai manevravo, todėl eismo įvykio metu atsitrenkė transporto priemone į metalinius atitvarus, ją apgadino, taip pat komandiruotės metu apgadino transporto priemonės daiktadėžę (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas žalą padarė dėl neatidumo.

Dėl kitų transporto priemonės apgadinimų darbuotojui eksploatuojant transporto priemonę

28.       Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovui grįžus iš komandiruotės, be eismo įvykių metu transporto priemonės apgadinimų, pastebėti šie transporto trūkumai: trūko 11 tvirtinimo diržų ir buvo apgadintos dvi daiktadėžės.

29.       Bylos nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad transporto priemonė dėl senumo nebuvo apdrausta KASKO draudimu, tačiau pažymėjo, kad ji, prieš išvykstant ieškovui, techniškai buvo tvarkinga, krovinys iš Ispanijos grįžo pritvirtintas diržais.

30.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokios būklės transporto priemonė buvo prieš išvykstant į komandiruotę, kiek buvo diržų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo jau ne kartą buvo naudota, į tai, kad byloje atsakovė nepateikė įrodymų apie transporto priemonės būklę prieš išvykstant ieškovui į komandiruotę, į tai, kad krovinys grįžo pritvirtintas, bei į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė šiek tiek apgadinęs vieną daiktadėžę, į tai, kad transporto priemonė jos eksploatavimo metu neišvengiamai dėvisi, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovui kyla atsakomybė dėl minėtų (sprendimo 25 punktas) transporto priemonės trūkumų.

Dėl transporto priemonės apgadinimų fiksavimo, policijos kvietimo, deklaracijos pildymo ir darbdavio informavimo padarius žalą

31.       DK 34 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše; darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.

32.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė, kad atsakovė į bylą nepateikė pareiginių nuostatų, nurodė, kad pareiginių nuostatų ieškovas nepasirašė. Be to, teismo posėdžio metu nekilo dėl to ginčo. Taigi ieškovas su pareiginiais nuostatais supažindintas nebuvo. Tačiau atsakovė teigė, kad ieškovas, būdamas profesionaliu vairuotoju, pasirašęs darbo sutartį, kurioje nurodytos darbovietė ir darbo funkcija, privalėjo žinoti savo pareigas tiek važiuojant į Europos Sąjungos šalis, tiek įvykus eismo įvykiui.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąmoningai. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytas argumentas, jog jis neturėjo pareigos pranešti policijai (dėl brangstančio draudimo) ar užpildyti eismo įvykio deklaracijos (nebuvo kito asmens, su kuriuo jis galėtų pildyti ją), liko nepaneigtas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ieškovo pareigas pranešti policijai, pildyti deklaraciją, jų nepatvirtino ir liudytojo parodymai. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nebuvo apdraudusi transporto priemonės KASKO draudimu (ji apdraudė tik vairuotojo civilinę atsakomybę), todėl ieškovo išvykimas iš įvykio vietos nevertintina kaip aplinkybė, sukėlusi atsakovei žalą, nes, bet kuriuo atveju (išvykus ar neišvykus ieškovui iš įvykio vietos), atsakovė nebūtų įgijusi teisės į draudimo išmoką.

34.       Nagrinėjamu atveju darbdavys taip pat teigė, kad ieškovas turėjo pareigą fiksuoti automobilio transporto priemonės būklę, paskambinti telefonu darbdaviui ir pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Liudytojas nurodė, kad ieškovas, įvykus eismo įvykiui, turėjo pareigą tik telefonu pranešti darbdaviui apie eismo įvykį.

35.       Teismo vertinimu, nesant pareiginių nuostatų, taip pat įrodymų, jog darbuotojas su jais buvo supažindintas, lieka nepaneigti ieškovo argumentai, kad jis neturėjo pareigos fiksuoti vilkiko kėbulo ir priekabos nuotraukomis po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo, kad jis turėjo pareigą paskambinti telefonu darbdaviui ir pranešti apie eismo įvykį, nurodė skambinęs. Atsakovė ir liudytojas nurodė, kad ieškovas, įvykus eismo įvykiui, darbdaviui neskambino.

36.       Kaip minėta, darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nepateikė įrodymų (pvz., telefono skambučių išklotinių), galinčių patvirtinti ar paneigti telefono skambučio darbdaviui faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, net jei laikyti atsakovės argumentus, kad ieškovas apie eismo įvykį darbdaviui pranešė tik grįžęs į Lietuvą, pagrįstais, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pagrindas teigti, jog ieškovas buvo ypatingai aplaidus ir nerūpestingas.

37.       Teismas sprendžia, kad, nesant aiškių ir nedviprasmiškų nurodymų, kada (iškart įvykus eismo įvykiui ar grįžus į Lietuvą) tolimųjų reisų vairuotojas privalo pranešti darbdaviui apie įvykusį eismo įvykį, kaip jį fiksuoti, ieškovas turėjo teisę ir pareigą, atidžiai ir apdairiai įvertinęs transporto priemones būklę, savo nuožiūra nuspręsti dėl kelionės tęsimo bei darbdavio informavimo būdo ir momento.

38.       Pažymėtina, ir tai, kad atsakovė į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime nurodė, jog mašina palikta nesutvarkyta, automobilio salonas purvinas, iš salono sklido tabako ir alkoholio kvapas, tačiau nei savo atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu savo atsikirtimų negrindė nurodytais motyvais, įrodymų dėl ieškovo neblaivumo ir purvino salono nepateikė (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

Dėl žalos dydžio

39.       Atsakovė tiesioginius nuostolius įrodinėjo aktu dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos (1 145 Eur be PVM suma), pasirašytu ieškovo, bei preliminariomis atstatomojo remonto darbų sąmatomis.

40.       Teismo vertinimu, šiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyti skaičiai rodo tik atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytus įkainojimus, o ne atsakovės realiai patirtą žalą, paslaugų ir prekių realią vertę (žr. taip pat pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-138-267/2020). Be to, liudytojas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apgadintą transporto priemonę remontavo atsakovės pajėgomis ir naudojo dėvėtas detales, o akte nurodė naujų detalių kainą.

41.       Aplinkybės, kad ieškovas pasirašė 2019 m. spalio 31 d. aktą dėl sąmoningai (tyčia) įmonei padarytos materialinės žalos 1 145 Eur be PVM suma (b. l. 34), teismo vertinimu, nepakanka žalos dydžiui nustatyti. Darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių šalis, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiame akte ieškovo parašas yra ties grafa „Su aktu susipažinau“, tai teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas jį matė ir su juo susipažino, tačiau nesuteikia pagrindo pripažinti, jog ieškovas sutiko su akte nurodytomis aplinkybėmis ir darbų bei prekių vertėmis.

42.       Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas ieškovo paaiškinimas, nurodytas akte. Be to, ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog nesutinka su jame nurodytu žalos dydžiu, laikė jį nepagrįstu, todėl ir kreipėsi į teismą prašydamas atsakovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo laikyti nepagrįstais.

43.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė, apskaičiuodama nuostolius, nevertino remontuojamų automobilio detalių nusidėvėjimo, kai tuo metu atsakovė savo pajėgomis remontavo transporto priemonę bei naudojo dėvėtas detales, nepateikus į bylą įrodymų, pagrindžiančių realius nuostolius, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės nurodomus nuostolius.

44.       Teismas pažymi, kad darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

45.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškinį tenkina ir konstatuoja, kad atsakovė iš ieškovo nepagrįstai reikalavo atlyginti 1 145 Eur be PVM sumą (1 127,41 Eur DGK sprendimo suma + 17,59 Eur sumos įskaita iš darbuotojui S. N. priklausančių su darbo santykiais susijusių mokėjimų darbdavio nurodymu). 

46.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavio reikalavimas išieškoti iš ieškovo 1 145 Eur be PVM nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstu, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti darbdavio 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymą dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo ir išskaitos iš su darbo santykiais susijusių mokėjimų Nr. N/2019/003. Nors ieškovas ieškinyje tokio konkretaus reikalavimo nesuformulavo, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad jis nesutiko su visa 1 145 Eur be PVM nuostolių suma, ją kvestionavo, prašė išspręsti šalių ginčą dėl visos, kaip jis nurodo, tariamai patirtos atsakovės žalos (CPK 417 straipsnis).

47.       Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48.       Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie šioje byloje jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinio reikalavimus, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes darbuotojas kreipėsi į teismą su ieškiniu darbdaviui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi 34 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuo kurio mokėjimo buvo atleistas ieškovas, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat patyrė byloje 8,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 42,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nurodymą dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo ir išskaitos iš su darbo santykiais susijusių mokėjimų Nr. N/2019/003.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 42,33 Eur (keturiasdešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                 Indrė Savkinienė