Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-29-593/2020;

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01568-2019-4;

        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos D. P. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       D. P. 2019 m. gegužės 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą t. y. už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)”, kuri valdo transporto priemonę „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. gegužės 15 d., 11.11 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), šį automobilį pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 541, su papildoma lentele Nr. 840, zonoje, nesumokėjęs vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą ir ANK 418 straipsnį.

2.       Institucijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 520,00 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. pateikė dėl jo skundą apylinkės teismui.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi D. P. įgaliotojo atstovo advokato Ginto Gustaičio skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos vyriausiosios specialistės Brigitos Augustinienės 2019 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai tyrimo atlikimui. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių – laiko ir padarius nepagrįstas išvadas dėl kvalifikuojančio požymio, tai yra nusižengimo pakartotinumo.

4.       Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

4.1.       Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nagrinėjamu atveju, vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto gatvėmis pažeidimai užfiksuoti ne vienu metu, o atskirai. Taip pat pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius siuntė pranešimą D. P. dėl informacijos suteikimo apie asmenį, padariusį administracinius nusižengimus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra oficialus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įmonės elektroninis paštas, be to D. P. asmeniškai buvo informuotas apie administracinius nusižengimus telefoninio pokalbio metu, o galiausiai registruotu laišku adresuotu juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu siunčiamame rašte Nr. 64-2-7985, kuris buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui A. E. P.. Pranešimuose buvo išvardintos atskirai kiekvieno nusižengimo datos, laikai, nusižengimo padarymo vietos, transporto priemonės, nusižengimo padarymo esmės dėl kurių D. P. turėjo pateikti asmenų duomenis, kurie keturių atskirų nusižengimų padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, tačiau to nepadarė iki šiol. Institucijos manymu, minėtos aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad D. P. informuotas telefoninio pokalbio metu, elektroniniu laišku bei raštu apie keturis atskirus pažeidimus, žinojo apie juos ir turėjo pareigą juos atskleisti pateikdamas reikalaujamą informaciją, o administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį kyla už kiekvieną neatskleistą nusižengimą atskirai. Be to, apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad D. P. iki šiol nepateikė reikalaujamų duomenų, dėl ko keturi administraciniai nusižengimai liko neatskleisti.

4.2.       Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus administracinius nusižengimus nepriklausomai nuo jų skaičiaus, turėjo būto vertinamas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį pažeidimai, o kaip vienas administracinis nusižengimas, kvalifikuotinas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, teigiant, jog D. P. žinodamas apie keturis atskirus administracinius nusižengimus, neįvykdęs pareigos atskleisti asmenis, kurie galimai padarė keturis administracinius nusižengimus, pats padarė keturis atskirus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnyje. Taip pat teigiama, kad minėta, apylinkės teismo padaryta, išvada prieštarauja aiškinamajame rašte (2010-03-19 XIP-1839) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nurodytiems ANK 611 straipsnio pakeitimais siekiamiems teigiamiems rezultatams - užtikrinti greitą, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą, siekiant užkirsti vairuotojų padariusių nusižengimus atsakomybės neišvengiamumą. Be to, apelianto manymu pirmosios instancijos teismo pateiktas aptariamas teisės aiškinimas suponuoja situaciją, kuomet D. P. pateikus duomenis apie asmenį dėl vieno administracinio nusižengimo,  taptų nebeįmanoma surašyti administracinio nusižengimo protokolų dėl likusių neatskleistų asmenų, padariusių administracinius nusižengimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone.

4.3.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-325-954/2018 Kauno apylinkės teismas pasisakė dėl ANK 431 straipsnio nuostatų taikymo situacijoje, kuomet įmonės vadovas vienu užklausimu buvo informuotas dėl pareigos pranešti apie  du teisės pažeidimus padariusius asmenis. Nors minėtos įmonės atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad transporto priemone priklausančia ir vairuojama pareiškėjo buvo padaryti pažeidimai, todėl juos galima traktuoti kaip vieną nepranešimą, dėl ko turėjo būti surašytas vienas nutarimas ir paskirta viena nuobauda, tačiau teismas su tokiu teisės aiškinimu nesutiko ir vadovavosi ANK 38 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kai tais atvejais, kuomet vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje teismas išaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė du atskirus administracinius nusižengimus dėl atskirų nepranešimų už atskirus teisės pažeidimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis juos bendrinti. 

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Gintas Gustaitis atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog Institucija ginčija skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog D. P. už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nepagrįstai buvo surašyti keturi nutarimai, kuriais jam buvo paskirtos 520 eurų dydžio baudos, teigiant, kad D. P. įvykdė keturis atskirus administracinius nusižengimus, už kurių įvykdymą jam visiškai pagrįstai ir teisingai buvo surašyti keturi nutarimai. Neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.

8.       Iš administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausiasis specialistas A. V. 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis „BMW“ 2018 m. kovo 8 d. 15:14 val. adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 16 d. 21:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 15 d. 11:09 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi“ 2018 gegužės 15 d. 11:11 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti neapmokėjus už jų parkavimą ir, vadovaujantis ANK 611 straipsniu, pateiktas prašymas per tris darbo dienas faksu arba elektoriniu paštu pateikti duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, dokumento suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris minėtų administracinių nusižengimų padarymo metu naudojosi transporto priemonių savininkui (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančiomis transporto priemonėmis. Be to, analogiško turinio pranešimas 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo įteiktas minėtos įmonės atstovui. Nepaisant to, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nei jo įgaliotas asmuo Institucijai jos prašomų domenų nepateikė, todėl 2019 m. liepos 10 d. Institucija priėmė keturis nutarimus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos keturios vienodos administracinės nuobaudos, t. y. 520 eurų dydžio baudos.

9.       Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos kompetentingiems pareigūnams vienu pranešimu D. P. prašant suteikti informaciją, apie jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo nubaudimas keliais atskirais nutarimais buvo visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Tačiau apeliaciniame skunde minėta apylinkės teismo išvada yra ginčijama, teigiant, kad nepaisant to, jog D. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pareiga pateikti informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui apie asmenis, kurie naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis padarė keturis administracinius nusižengimus, buvo suformuota viename 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime, D. P., neįvykdęs šios pareigos, turi būti laikomas padariusiu keturis atskirus ANK 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kadangi turėjo pareigą atskleisti ne vieną, o keturis administracinius nusižengimus. Tokią savo poziciją Institucija  grindžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto turiniu bei apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-325-954/2018, kuriais vadovautis apygardos teismas nemato jokio pagrindo, kadangi minimas įstatymo projekto aiškinamasis raštas neturi teisės akto galios, o teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu apygardos teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylas, kuriose asmenims buvo inkriminuotas ANK 431 straipsnis, yra išaiškinę, kad asmeniui gali būti surašyti atskiri administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 431 straipsnio atitinkamą dalį tik tais atvejais, kuomet minėtas asmuo nepateikia duomenų dėl kiekvieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pagal atskirus, už kiekvieną iš pažeidimų kompetentingo pareigūno surašytus ir išsiųstus pranešimus dėl duomenų pateikimo (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-581/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-593/2019). Įvertinęs apygardos teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, taip pat šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pritaria ne apelianto pozicijai, o skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju Institucija, surašydama D. P. keturis administracinius nusižengimo protokolus ir jų pagrindu nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, nepagrįstai išskaidė 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešime suformuotą vieningą pareigą pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip nepagrįstai pasunkindama jo teisinę padėtį.

10.       Institucijos apeliaciniame skunde be kita ko akcentuojama ir tai, jog D. P. buvo tinkamai informuotas apie jo vadovaujamai įmonei nuosavybės teise priklausančiais automobiliais padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir supažindintas su pareiga pateikti tam tikrus duomenis apie šių pažeidimų aplinkybes, tačiau to iki šiol nepadarė. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad aptariamoje administracinio nusižengimo byloje, ginčo dėl nurodytų aplinkybių  nėra, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu D. P. niekuomet neteigė, kad aptariamų duomenų Institucijai nepateikė tik todėl, kad nebuvo tinkamai informuotas apie minėtą pareigą. Be to, tokia išvada nėra padaryta ir skundžiamoje nutartyje, o iš jos turinio  matyti, kad būdai, kuriais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas apie pareigą pateikti Institucijai jos prašomus duomenis, niekaip neįtakojo apylinkės teismo sprendimo panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą ir grąžinti D. P. administracinio nusižengimo bylą Institucijos Viešosios tvarkos skyriui tyrimui atlikti, todėl plačiau dėl šio skundo argumento nepasisakoma.

11.       Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog skundžiama nutartimi Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimas buvo panaikintas konstatavus, kad šioje byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. nustačius tai, jog aptariamas protokolas buvo surašytas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių – laiko ir padarius nepagrįstas išvadas dėl kvalifikuojančio požymio. Vis dėlto, Institucijos apeliaciniame skunde jokie argumentai susiję su apylinkės teismo išvadomis dėl netinkamo administracinio nusižengimo protokolo surašymo nėra pateikiami, o ginčijama tik teismo padaryta išvada, kad D. P. buvo nepagrįstai surašyti keturi nutarimai. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad net tuo atveju, jei aukštesnysis teismas ir nepritartų išvadai, kad keturi protokolai buvo surašyti nepagrįstai, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nebūtų, kadangi aptariama aplinkybė neturėjo lemiamos reikšmės priimant sprendimą panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą ir grąžinti D. P. administracinio nusižengimo bylą Institucijos Viešosios tvarkos skyriui tyrimui atlikti.

12.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja     Daiva Jankauskienė