Civilinė byla Nr. e2S-1994-480/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11306-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.9.9.; 3.1.18.6.; 3.1.7.6.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ir atsakovo G. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18968-1110/2019 pagal ieškovų A. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ieškinį atsakovams G. S. ir I. S. dėl uždraudimo naudotis akcininkų sutartyje numatyta teise skirti bendrovės vadovą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. T., A. T. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gruodžio 9“ pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovams G. S. ir I. S. naudotis 2016 m. birželio 26 d. UAB „Gruodžio 9“ Akcininkų sutarties 6.6.3. punkte suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai vienasmeniškai spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atšaukimo klausimus, iš atsakovų priteisti ieškovų A. T. ir A. T. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. S. 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, panaikinti 2019 m. liepos 9 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams G. S. ir I. S. naudotis Akcininkų sutarties 6.6.3 papunktyje suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai mėnesiais spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atšaukimo klausimus.
3. Prašyme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ieškinyje iškeltas reikalavimas yra apriboti Akcininkų sutartyje įtvirtintą atsakovų teisę vienasmeniškai spręsti dėl UAB „Gruodžio 9“ vadovo atšaukimo ir skyrimo klausimo kalendoriniais mėnesiais nuo rugsėjo iki gruodžio imtinai, konstatuotina, kad kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs ir kilęs iš Akcininkų sutarties bei todėl turi būti nagrinėjamas arbitražo teisme. Šiuo atveju ieškovų pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi ginčo šalys tokio reikalavimo teismingumą yra perdavusios Vilniaus komercinio arbitražo teismui.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Ieškovai A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kuriame prašė atsakovo G. S. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu atmesti.
6. Atsiliepime nurodė, kad arbitražinis susitarimas laikomas neveikiančiu / netekusiu galios (angl. inoperative) tais atvejais, kai šalys aktyviai siekia bylinėtis teisme, o ne arbitraže, nes reiškia teisės ginčus spręsti arbitraže atsisakymą. Nustačius, jog abi šalys šioje byloje pateikė procesinius dokumentus, būtinus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje darytina išvada, kad abi arbitražinio susitarimo šalys yra atsisakiusios arbitražinio susitarimo, todėl byla turi būti baigta nagrinėti teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovų A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-18968-1110/2019 paliko nenagrinėtą, panaikino 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nustatė, kad byloje pareikštas prevencinio ieškinio reikalavimas neabejotinai yra susijęs su Akcininkų sutartimi (konkrečiai, su sutarties dalimi dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo). Teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo tokio pobūdžio ginčą spręsti arbitraže.
9. Teismas sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2-3 dalyse nurodytas nearbitruotinų ginčų kategorijas.
10. Teismas nurodė, kad nors galima pripažinti, jog atsakovas prieštaravimą bylos nagrinėjimui teisme pareiškė ir nesavalaikiai (teikdamas ne pirminį procesinį dokumentą, o tripliką ir vėliau prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu), tačiau ši aplinkybė neįgalina ignoruoti šalių susitarimo dėl jurisdikcijos.
11. Teismas padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, o paliekant ieškinį nenagrinėtą, naikintinos ir byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
12. Teismas sprendė, kad atsakovo procesinis elgesys, kai jis, būdamas viena iš arbitražinio susitarimo šalių, arbitražinio susitarimo sudarymo faktą ir savo prieštaravimą dėl jurisdikcijos atskleidė teismui tik tada, kai byla iš esmės jau yra parengta nagrinėti teismo posėdyje, negali būti laikomas tinkamu, todėl atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovai A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo G. S. 2019 m. birželio 6 d. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą ir prašymą panaikinti 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti, ir bylą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Akcininkų sutarties vykdymo, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kadangi šioje byloje ieškovai yra pareiškę prevencinį ieškinį, kurio tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų veiksmų, kuriais ieškovams gali būti padaryta žala, uždraudimo, o ne dėl UAB „Gruodžio 9“ valdymo sprendimų priėmimo.
1.2. Akcininkų sutarties šalys, sudarydamos minėtą sutartį, sulygo tik atskirus tarpusavio klausimus spręsti Akcininkų sutartyje nurodytu būdu ir šie klausimai neapima galimos žalos padarymo Atsakovui G. S. einant UAB „Gruodžio 9“ vadovo pareigas.
1.3. Atsakovas G. S. išreiškė savo valią laikytis arbitražinio susitarimo, tačiau tą padarė nesavalaikiai ir tik po to, kai pateikė procesinius dokumentus, būtinus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, t. y. po to, kai išreiškė valią atsisakyti arbitražinio susitarimo ir tokiu būdu arbitražinio susitarimo atsisakė.
1.4. Skundžiama nutartimi palikus ieškovų ieškinį nenagrinėtu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad byla per įmanomai trumpiausią laiką būtų išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo.
1.5. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, todėl panaikinus nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir toliau nagrinėjant ieškovų ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo poreikis išlieka.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Nepaisant to, kad pareikšto prevencinio ieškinio tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos, tai nepaneigia aplinkybės, kad šiuo atveju reikalaujami uždrausti veiksmai yra tiesiogiai susiję su akcininkų sutartimi, joje numatytomis akcininkų teisėmis.
2.2. Susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai – visi šalių ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ir/ar su ja susiję, sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Tai reiškia, kad arbitražinis susitarimas apima bet kuriuos įmanomus potencialiai kilti ginčus, susijusius su akcininkų sutartimi.
2.3. Atsižvelgiant, kad ieškovai nei ieškinyje, nei dublike egzistuojančios arbitražinės išlygos galiojimo neaptarė, o ir atsakovai iki tripliko savo pozicijos dėl ginčo arbitruotumo neišreiškė, konstatuotina, kad atsakovai vien dėl to, jog gynėsi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų ir pateikė procesinius dokumentus, negali būti pripažinti, kaip atsisakę arbitražinio susitarimo.
2.4. Šiuo atveju, byla neturi būti nagrinėjama teisme, kadangi atsakovai išreiškė norą pasinaudoti arbitražine išlyga (savo valios dėl arbitražinio susitarimo nepakeitė), o teismas turi pareigą, nepaisant šalių pirminio pasyvumo, atsisakyti jurisdikcijos.
2.5. Iš arbitražinio susitarimo kyla ne tik pozityvi pareiga spręsti ginčą arbitraže, bet ir negatyvi pareiga, pagal kurią šalys tiesiogiai ar netiesiogiai pasižada susilaikyti nuo ieškinio teikimo kitur, negu numatyta arbitražinėje išlygoje, todėl ieškovų argumentai apie paralelų bylinėjimąsi teisme yra nepagrįsti ir nesuderinami su ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos perdavimo arbitražui esme.
2.6. Nesutiktina, kad palikus ieškovų pareikštą prevencinį ieškinį nenagrinėtu būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Nepaisant to, kad ginčo šalys jau pateikė visus parengiamuosius procesinius dokumentus ir byla galėtų būti nagrinėjama iš esmės, tai nepaneigia aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismas neturi šiam ginčui nagrinėti būtinos jurisdikcijos. Be to, vien aplinkybė, kad ginčas būtų nagrinėjamas arbitražo teisme, nesąlygoja, jog bylos nagrinėjimas užsitęs ilgiau nei ją nagrinėjant bendros kompetencijos teisme. Jau paruošti procesiniai dokumentai reiškia jau susiformavusią šalių poziciją, kas leis ginčą nagrinėjant arbitraže nustatyti minimalius terminus bei labai greitai pereiti prie ginčo nagrinėjimo iš esmės.
2.7. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys šiuo atveju privalo būti paliktas nenagrinėtu, ieškovų reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės apkritai netenka prasmės, kadangi išnyksta jų pritaikymui būtinosios sąlygos, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi numatytos laikinosios apsaugos priemonės turi likti panaikintos.
15. Atskiruoju skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atsakovo G. S. naudai priteisti iš ieškovo A. T. 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovas, siekdamas ginčo nagrinėjimo, turėjo arba kreiptis į arbitražą, arba ginčyti arbitražinę išlygą, bet nei vieno, nei kito nepadarė, todėl yra pagrįsta teigti, jog būtent ieškovas netinkamai įgyvendino savo procesines teises. Būtent todėl, jog ieškovas kreipėsi į teismą, o ne į arbitražą, atsakovas patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovo veiksmų, todėl teismas turėjo priteisti ieškovui prašytas bylinėjimosi išlaidas.
3.2. Netinkamu būtų galima laikyti tokį elgesį, jei atsakovas proceso pradžioje būtų pastebėjęs, žinojęs apie arbitražinę išlygą ir naudotųsi tuo vilkinant procesą, tačiau atsakovas buvo sąžiningas ir pastebėjęs egzistuojant arbitražinei išlygai nedelsdamas rėmėsi ja 2019 m. rugsėjo 6 d. triplike. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo kaltės.
3.3. Būtent ieškovas pateikė ieškinį teismui, o atsakovas turėjo į pateiktą ieškinį atsiliepti. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pateikti ieškinį teismingai institucijai (arbitražui). Tuo tarpu atsakovas privalėjo atsiliepti į pateiktą ieškinį, t. y. atsakovas bet kuriuo atveju dėl ieškovo kaltės turėjo patirti tam tikras bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje apskritai nepasisakė dėl teismingumo ir nebandė įrodinėti, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
3.4. Byla buvo pradėta būtent ieškovo iniciatyva, todėl ieškovas, ieškinį palikus nenagrinėtu, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, t. y. atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
4.1. Priešingai nei nurodyta atsakovo atskirajame skunde, byloje kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme, o ne arbitraže, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad tiek ieškovas A. T., tiek kiti ieškovai kreipdamiesi su prevenciniu ieškiniu į teismą netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė dėl ieškovų kaltės.
4.2. Atsakovui tinkamai ir laiku atskleidus arbitražinio susitarimo faktą ir savalaikiai pateikus prašymą dėl jurisdikcijos, bylinėjimosi išlaidos atsakovo nebūtų patirtos arba bent jau jos būtų buvę mažesnės. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą tenka pačiam atsakovui, jų atsiradimą lėmė paties atsakovo neapgalvotai pasirinktas procesinis elgesys.
17. 2019 m. lapkričio 12 d. gautas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti atsakovo naudai iš ieškovo A. T. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad šalys susidarė dėl arbitražinės išlygos, panaikintos 2019 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones bei atsakovui nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl šalių ginčo nagrinėjimo teisme / arbitraže
20. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 1 dalis). Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 3 dalis).
21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje pareikštas prevencinio ieškinio reikalavimas neabejotinai susijęs su Akcininkų sutartimi, šiuo atveju su sutarties dalimi dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo. Ginčo šalys Akcininkų sutarties 19.2. punktu susitarė, kad visi šalių ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ir/ar su ja susiję, kurių nepavyko išspręsti derybų būdu ar bet kuriai iš šalių nusprendus, kad ginčą spręsti derybomis netikslinga, sprendžiami arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos materialine teise. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalių arbitražinis susitarimas apima šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo.
22. Kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigų gavus ieškinį, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas, yra plėtojama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.), CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 41–42 punktus).
23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, teikdamas teismui tripliką, pareiškė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl sutartimi sulygtos arbitražinės išlygos, taip pat tą pačią dieną pateikė atskirą prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Ieškovams buvo suteikta galimybė pateiktį atsiliepimą į pareikštą prašymą. Pirmosios instancijos teismas, nors ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo išsiaiškinęs apie galiojantį arbitražinį susitarimą, tačiau šiai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo, t. y. atsakovui išreiškus prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsniu kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama, tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys savo susitarimu gali ne tik pakeisti teritorinį bylos teismingumą, bet ir apskritai perduoti ginčą spręsti kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui. CPK 23 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šalys gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Galimybių sudaryti pirmiau įvardytus susitarimus įtvirtinimas yra šalių autonomijos principo, leidžiančio pačioms šalims pasirinkti elgesio modelį (tiek, kiek jų pasirinkimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir, inter alia (be kita ko), apimančio ir šalių laisvę susitarti dėl kito ginčų sprendimo būdo ar kitos ginčų nagrinėjimo vietos, negu nustato bendrosios taisyklės (CPK 22, 29 straipsniai), pripažinimo išraiška. Kita vertus, šalių autonomijos principo aptariamais (kaip ir kitais) aspektais veikimo sfera nėra neribota – šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinio ir rūšinio teismingumo (CPK 32 straipsnio 2 dalis), o tiek, kiek susiję su arbitražinių susitarimų sudarymo galimybėmis, kaip minėta, yra nustatytos tam tikros nearbitruotinų ginčų kategorijos (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), tačiau visais kitais atvejais, jeigu šalių susitarimas dėl teismingumo ar arbitražinis susitarimas neperžengia pirmiau įvardytų ribų ir nėra kitų aplinkybių, galinčių neutralizuoti tokį susitarimą (žr., pvz., Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį), tokie susitarimai yra privalomi šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, turi būti pripažįstami ir vykdomi teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
26. Spręsdamas klausimą dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko ieškovų ieškinį nenagrinėtą. Ieškovai su priimta nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas G. S. pateikdamas teismui procesinius dokumentus išreiškė valią atsisakyti arbitražinio susitarimo ir tokiu būdu arbitražinio susitarimo atsisakė, todėl ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas.
28. Pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iš viešosios teisės, o iš šalių sutarties laikyti arbitražo sprendimą privalomu. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-3-247-684/2016).
29. Nors valios dėl ginčų sprendimo būdo išreiškimas arba atsisakymas bei forma, kuria jis atliekamas, yra šalių prerogatyva, tačiau šalių pasirinkimas yra ribojamas įstatymo nuostatomis. Pasyvus šalies elgesys procese, jai nereiškiant prieštaravimų dėl ieškinio nagrinėjimo teisme arba juos pareiškiant bylos nagrinėjimo metu, nėra pakankami konstatuoti, kad šalis konkliudentiniais veiksmais atsisakė arbitražinio susitarimo.
30. Pripažinus tylėjimą arba pasyvų šalies elgesį, jai prieštaravimus dėl ieškinio pareiškus, kai byla yra parengta nagrinėti iš esmės, būtų paneigiama pirmiau nurodytų CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų pakeitimo esmė ir įstatymų leidėjo valia. Be to, pripažinus, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais atsisakė spręsti ginčą arbitraže, nagrinėjamu atveju, be kita ko, kiltų ir teisinio aiškumo ir apibrėžtumo problema, nes nebūtų žinoma šalių suderintos valios dėl tokio atsisakymo apimtis, t. y. ar šalys apskritai atsisakė sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos, ar tik susiaurino jos taikymo sritį, eliminuodamos ginčo dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo arbitražinę išlygą.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog arbitražinė išlyga šalims yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
32. Skundžiama nutartimi teismas taip pat panaikino 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovams G. S. ir I. S. naudotis Akcininkų sutarties 6.6.3 papunktyje suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai mėnesiais spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atšaukimo klausimus.
33. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad panaikinus skundžiamos nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtinas, ir toliau nagrinėjant ieškovų ieškinį, išlieka laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo poreikis. Kadangi nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, o ieškovų atskirasis skundas atmestinas, laikytina, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, lieka galioti.
34. Be to, atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1671-924/2019, kurioje buvo išnagrinėtas atsakovo G. S. 2019 m. liepos 17 d. pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties. Kauno apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje 2019 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
35. Atsakovas G. S. atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
37. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui prašytas bylinėjimosi išlaidas.
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
39. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Kaip pirmiau nurodyta, CPK 94 straipsnis tiesiogiai įpareigoja teismą atsižvelgti į šalių elgesį bylos proceso metu ir į bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Visa tai kompleksiškai įvertinus ir nustatytina atsakomybė dėl proceso. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
40. Byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu, konstatavus, kad tarp bylos šalių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas ir šalys nukreiptinos į arbitražą. Neabejotina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai turėjo žinoti ir žinojo apie arbitražinį susitarimą, sudarytą Akcininkų sutartyje. Kol nėra duomenų, jog arbitražinis susitarimas yra ginčijamas arba nebegalioja, taip kaip atsakovas, pirmosios instancijos teismo teigimu, būdamas viena iš arbitražinio susitarimo šalių, arbitražinio susitarimo sudarymo faktą ir savo prieštaravimą dėl jurisdikcijos atskleidė tik tada, kai byla iš esmės jau buvo parengta nagrinėti teismo posėdyje, todėl toks elgesys negali būti laikomas tinkamu, taip ir ieškovų elgesys, apeliacinės instancijos manymu, nebuvo tinkamas teikiant ieškinį teismui prieš tai nemėginant ginčo išnagrinėti derybų būdu ir/ar kreipiantis į arbitražą, kaip tai yra sutarę šalys Akcininkų sutartyje.
41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio. Tuo atveju, jei ieškovai būtų paisę jų ir atsakovų sudaryto arbitražinio susitarimo dėl jurisdikcijos, arba atsakovas iš karto būtų pareiškęs prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nei ieškovai, nei atsakovai nebūtų patyrę bylinėjimosi išlaidų. Kitaip tariant, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą tenka ir ieškovams, ir atsakovams.
42. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė tiek ieškovų, tiek atsakovų neapgalvotai pasirinktas procesinis elgesys, tačiau kadangi ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu nesilaikydami arbitražinio susitarimo, todėl sutiktina su atsakovo argumentais atskirajame skunde, kad byla buvo pradėta būtent ieškovų iniciatyva, todėl teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovai turi prisiimti iš to kylančias pasekmes ir atlyginti kitai šaliai, šiuo atveju atsakovui, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas taip pat turėjo žinoti apie galiojantį tarp šalių sudarytą arbitražinį susitarimą, tai galėjo nurodyti atsiliepime į ieškinį, o ne triplike, todėl atsakovo G. S. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis dalyje, kuria atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovo G. S. naudai priteisiant iš ieškovų lygiomis dalimis pusę atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
44. Atsakovas su 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. K171, kurioje detalizuojamos atsakovo patirtos išlaidos: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimas – 750 Eur; 2) atskirojo skundo parengimas – 500 Eur; 3) pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) – 262,50 Eur; iš viso – 1 512,50 Eur.
45. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas Advokatų profesinės bendrijos Kenstavičius ir partneriai sąskaitą apmokėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl visų atsakovo patirtų išlaidų maksimalus priteistinas dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į pirmojo 2019 m. ketvirčio VDU, kuris sudarė 935,70 Eur.
46. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1 512,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas, šios išlaidos neviršija jų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 punktai), yra pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl proporcingai atsakovo atskirojo skundo tenkinimo daliai, kas sudaro 756,25 Eur, jos priteisiamos atsakovui iš kiekvieno iš ieškovų po 252,08 Eur.
47. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į byloje nustatytus faktus, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, jis nėra ginčijamas, o aiškios valios dėl jo taikymo srities susiaurinimo ar visiško atsisakymo šalys nėra išreiškusios, apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ir pakeisti skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje, todėl ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o nutartis dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovui iš kiekvieno iš ieškovų po 252,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas G. S. už atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. K236, 2019 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 393) patvirtina, kad atsakovas Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 605 Eur.
50. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.16 punktu, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, atmetus ieškovų A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ atskirąjį skundą, atsakovui G. S. priteistina iš atsakovų, išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumą mažinant iki 388,12 Eur (iš kiekvieno iš ieškovų po 129,37 Eur), nes atsakovo sumokėta 605 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį (0,4 X 970,30 Eur = 388,12 Eur).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno iš ieškovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“, juridinio asmens kodas 304291150, po 252,08 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus aštuonis centrus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno iš ieškovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“, juridinio asmens kodas 304291150, po 129,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė