Civilinė byla Nr. 2A-1202-945/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10852-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Raudonas autobusiukas“ dėl skolos priteisimo, atsakovės mažosios bendrijos „Raudonas autobusiukas“ priešieškinį ieškovei V. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės mažosios bendrijos „Raudonas autobusiukas“ (toliau – atsakovė) 1 599,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. šalys sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius (patalpų eksploatavimo, komunalinius, nekilnojamojo turto, žemės nuomos). 2020 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo ir priėmimo aktu patalpos perduotos atsakovei. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė 1 599,10 Eur skola.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo priteisti atsakovei iš ieškovės 495 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, jos nebuvo reprezentatyvios išvaizdos, tačiau pasirašant nuomos sutartį ieškovė neinformavo atsakovės, jog patalpos gali turėti esminių trūkumų. 2021 m. sausio 25 d. per lubas pratekėjęs vanduo apliejo atsakovės nuomotas patalpas ir jose buvusius daiktus. Ieškovė neneigė apliejimo fakto ir savo atsakomybės, buvo suderinta atsakovei atlygintinų nuostolių suma (350 Eur) ir ja sumažintas mokėtinas nuomos mokestis už 2021 m. vasario mėn. Po šio įvykio ieškovė nepašalino patalpų trūkumų, todėl 2021 m. gegužės 3 d. patalpos vėl buvo aplietos. Atsakovė nedelsiant apie apliejimo faktą informavo ieškovę, 2021 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei vertingiausių aplietų daiktų nuotraukas su nuostolių apskaičiavimu ir pagrindimu, prašydama atlyginti nuostolius. Ieškovė sutiko atlyginti 1 095 Eur nuostolius, grynais pinigais sumokėjo 600 Eur, 495 Eur sumos atsakovei iki šiol neatlygino. Be to, 2021 m. gegužės mėn. ėmė nebesidarinėti įėjimo į patalpas durys, nuo pastato stogo ir fasado sienų žemėn kristi tinko gabalai, trupėti plytos, todėl naudotis patalpomis tapo neįmanoma. Ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. atsiuntė pranešimą, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutraukia nuomos sutartį. Ieškovei nebendradarbiaujant, atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nutraukia nuomos sutartį dėl avarinės patalpų būklės, iš karto atlaisvino patalpas, atidavė turėtus patalpų raktus ieškovės darbuotojui R. (pavardė nežinoma). Apie patalpų atlaisvinimą atsakovė 2021 m. birželio 1 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę. Atsakovės vadovė prašė, kad patalpų priėmimo–perdavimo aktas atsakovei pasirašyti būtų atsiųstas elektroniniu paštu, tačiau ieškovė akto neatsiuntė. Ieškovė 2021 m. gegužės ir birželio mėn. nesiėmė priemonių patalpų naudojimo trikdžiams pašalinti, todėl atsakovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 3.6 punktu, neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už šiuos mėnesius. Ieškovė nepateikė įrodymų (elektros, paslaugų tiekėjų sąskaitų faktūrų), kad 2021 m. gegužės ir birželio mėn. patalpose buvo realiai sunaudotas ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas elektros energijos kiekis, suteiktos papildomos paslaugos. Ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja iš atsakovės netesybų, nes nuomos sutartyje šalys dėl jų nesusitarė. Ieškovės reikalaujami priteisti 471,74 Eur nekilnojamojo turto ir 26,89 Eur žemės mokesčiai nėra pagrįsti skaičiavimais, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai atsirado tokio dydžio prievolė valstybei dėl konkrečių patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, patenkino priešieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 495 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal nuomos sutartį perdavė atsakovei naudotis tvarkingas negyvenamąsias patalpas, atitinkančias reikalavimus vykdyti sandėliavimo veiklą, neturinčias užslėptų defektų.
7. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis nutrūko 2021 m. birželio 1 d. Atsakovė, grąžindama patalpas ieškovei, nesurašė patalpų perdavimo akto, ieškovė nepaneigė, jog ji vengė tokį aktą pasirašyti. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės mėn. patalpos buvo užlietos liūties, tapo visiškai netinkamos naudoti pagal jų paskirtį, kadangi nebuvo galima saugiai sandėliuoti prekių, egzistavo pavojus įeiti į pastatą, o ieškovė kliūčių nepašalino ir neįrodė, kad pašalino. Teismas nusprendė, kad nesaugus patekimas į pastatą, rizika, jog atsakovės turtas galėjo būti bet kada aplietas, sudarė pagrindą taikyti nuomos sutarties 3.6 punktą, pagal kurį atsakovė, kaip nuomininkė, turėjo teisę nemokėti nuomos mokesčio tol, kol nebus pašalinti trūkumai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė neprivalo mokėti nuomos mokesčių už 2021 m. gegužės–birželio mėn., todėl ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog atsakovė yra skolinga 727,91 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. gegužės ir birželio mėn. (600 Eur + PVM), 1,91 Eur delspinigių už 2021 m. gegužės mėn. nuomą (pagal 2021 m. birželio 1 d. sąskaitą).
8. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas už papildomas paslaugas ir elektros suvartojimą, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, nes patirtų realių išlaidų ieškovė jokiais dokumentais neįrodinėjo, o teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog ji šių išlaidų nėra apmokėjusi. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovė priskaičiavo netesybas (baudą), lygią nuomos mokesčiui už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta 348,39 Eur suma). Kadangi šalys nuomos sutartyje nesitarė dėl netesybų, jų dydžio, teismas netenkino ieškovės prašymo jas priteisti.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog sugadinti daiktai buvo įsigyti ir priklausė būtent atsakovei, ieškovė nesutiko su prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl daiktų įvertinimo. Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip patalpų nuomotoja ir nekilnojamojo turto savininkė, elgėsi neteisėtai, nes nevykdė įstatyme ir sutartyje nustatytų pareigų garantuoti, jog daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą, nebuvo rūpestinga ir atidi, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, jo neapdraudė, todėl atsakovei buvo padaryta žala, kurią ieškovė privalo atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nuostolius sudarė 1 095 Eur suma, ieškovė pripažino ir atlygino 600 Eur nuostolius, liko skolinga 495 Eur, kurie priteistini atsakovei iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naują įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendime yra daug techninių klaidų, sąvokų painiojimų (painiojamos nuomotoja su nuomininke, ieškovė su atsakove), neatitikimų, dėl ko jo motyvai sunkiai suprantami ir klaidinantys.
1.2. Teismo argumentai, kad atsakovė įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį dėl avarinės patalpų būklės, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Byloje nebuvo pateikta įrodymų (specialistų išvadų, defektinių aktų), patvirtinančių, kad patalpos turėjo esminių trūkumų ir buvo avarinės būklės. Aplinkybės, kad liūčių metu vanduo pateko į patalpų vidų, savaime nereiškia, jog patalpos turi esminių trūkumų ir nėra tinkamos naudoti. Pastatas, kuriame yra patalpos, yra senas, nudėvėtas, todėl ieškovė, išnuomodama patalpas, neprisiėmė patalpų kokybės garantijos įsipareigojimų, kadangi jai pačiai nėra aiški patalpų techninė būklė. Per metus į patalpas tik du kartus pateko vanduo ir abu kartus po intensyvios liūties, todėl akivaizdu, kad tokios patalpos negali turėti esminių trūkumų. Po pirmosios liūties vandeniui patekus į patalpų vidų, atsakovė toliau nuomojo patalpas, mokėjo nuomos mokestį, tuo pripažindama, kad patalpos jai yra tinkamos.
1.3. Teismas neteisingai nustatė nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes. Ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 4.2 punktu, 2021 m. gegužės 5 d. įspėjo atsakovę, kad po 3 mėnesių nutraukia nuomos sutartį. Kadangi atsakovė neįgijo teisės nutraukti nuomos sutartį ankstesniu terminu, nuomos sutartis pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 5 d. Laikotarpiu iki nuomos sutarties nutraukimo dienos patalpos buvo atsakovės žinioje, todėl atsakovė turėjo sumokėti nuomos mokestį.
1.4. Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo netesybų. Ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už likusį nuomos laikotarpį iki nuomos sutarties nutraukimo, tačiau per klaidą sąskaitoje vietoje nuomos mokesčio nurodė, kad tai yra bauda. Bylos narinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, tačiau teismas šių argumentų nevertino.
1.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti nuomos laikotarpiui patalpoms tenkantį nekilnojamojo ir žemės mokesčius, nes ieškovė nebuvo deklaravusi ir sumokėjusi šių mokesčių. Teismas nevertino aplinkybės, kad mokesčiai už 2021 m. yra deklaruojami ir mokami 2022 m..
1.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė, įrodinėdama žalos dydį, pateikė įsigijimo sąskaitas visai kitų daiktų nei tų, kurie tariamai liūties metu buvo apgadinti, arba pagal ieškovės pateiktas sąskaitas neįmanoma identifikuoti įsigytų daiktų.
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas teisingai įvertino nuomos sutarties nutraukimo momentą, nustatė ieškovės reikalautą priteisti sumą. Nors ieškovė nurodo, kad sprendimo turinys nėra aiškus, tačiau skunde pati paaiškina, kurią sutarties šalį teismas turėjo omenyje, kalbėdamas apie nuomos sutarties nutraukimą, kas liudija, kad teismo argumentai ieškovei buvo suprantami.
2.2. Byloje buvo atsakovės pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuose matyti patalpų, pastato fasado būklė, pati ieškovė skunde pripažįsta, kad pastatas buvo senas, nudėvėtas, neneigia fakto, jog patalpos ir atsakovės daiktai buvo aplieti mažiausiai du kartus per pusę metų. Taigi yra įrodyta, kad patalpos turėjo tokių trūkumų, dėl kurių atsakovės prekių sandėliavimo paskirčiai tapo netinkamos.
2.3. Ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus užtikrinti atsakovės veiklai reikalingų patalpų nuomą, jei ieškovei iki šiol neaiški patalpų techninė būklė. Be to, tokiu atveju bloga patalpų būklė negalėjo būti žinoma atsakovei nuomos sutarties sudarymo metu ir atsakovė neprisiėmė rizikos dėl aplinkybių, apie kurias nebuvo informuota. Net ir vienas vandens patekimas į patalpas, jei jis neištaisomas, gali būti laikomas esminiu patalpų trūkumu. Tai, kad atsakovė po 2021 m. sausio 25 d. apliejimo naudojosi patalpomis, nereiškia pripažinimo, jog patalpos tinkamos, nes atsakovė tikėjosi, kad ieškovė sutvarkys patalpas.
2.4. Atsakovė nutraukė nuomos sutartį pagal jos 4.4 punktą, o ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnį (dėl esminio pažeidimo), ieškovė neginčijo nuomos sutarties nutraukimo iš atsakovės pusės. Net jei būtų pripažįstama, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ne nuo 2021 m. birželio 1 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., atsakovė turėjo teisę nemokėti nuomos mokesčio nuomos sutarties 3.6 punkto pagrindu.
2.5. Baudos nurodymą sąskaitoje faktūroje lėmė ne klaida, o tai, kad, ieškovei manant, jog nuomos sutartis nutraukta pagal atsakovės 2021 m. gegužės 31 d. pranešimą, ji dar siekė išsireikalauti iš atsakovės daugiau lėšų šalių nesutartu būdu.
2.6. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl mokėtinų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, nes realių išlaidų ieškovė neįrodinėjo, o teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ji šių išlaidų nėra faktiškai apmokėjusi ir nėra deklaravusi.
2.7. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir sugadintų daiktų įsigijimo dokumentus, detaliai susiedama kiekvieną daiktą su įsigijimo dokumentais. Ieškovė skunde nenurodo, kurių daiktų įsigijimo iš sąskaitų faktūrų ji negali identifikuoti ar nustatyti. Kita vertus, ieškovė byloje neteikė įrodymų, kad aplieti daiktai priklausė kitam asmeniui, o ne atsakovei.
2.8. Atsakovė įrodė, kad buvo susitarta dėl 1 095 Eur dydžio žalos, todėl ieškovei sumokėjus 600 Eur, ji liko skolinga 495 Eur sumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gegužės 26 d. šalys sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 295,73 m2 ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos atsakovei buvo perduotos 2020 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis už kiekvieną mėnesį sudaro 300 Eur (nuomos sutarties 3.1 punktas). Atsakovė (sutartyje įvardijama nuomininke) taip pat įsipareigojo mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, kurie skaičiuojami valstybės kompetentingos institucijos sprendimu nustatyto dydžio bei terminais (nuomos sutarties 3.4 punktas). Nuomos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad mokesčiai už patalpų eksploatavimo ir ryšių paslaugas, elektros energiją, dujas, šiltą ir šaltą vandenį, kanalizaciją bei patalpų šildymą, jei tokie yra, mokami bendrais jų mokėjimo terminais betarpiškai šias paslaugas teikiančioms įmonėms ir organizacijoms arba per ieškovę (sutartyje įvardijama nuomotoju) (nuomos sutarties 3.5 punktas). Šalys susitarė, kad nuomos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.; jei iki nuomos pabaigos likus 3 mėnesiams šalys nepranešė apie sutarties nutraukimą, pripažįstama, kad sutartis pratęsiama tam pačiam laikotarpiui, tomis pačiomis sąlygomis (nuomos sutarties 5.1 punktas). Nagrinėjamu atveju šalys nepranešė apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl jos galiojimas buvo pratęstas. 2021 m. gegužės 3 d. ieškovės atsakovei išnuomotos patalpos buvo aplietos vandeniu. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės prievolės sumokėti nuomos ir kitus su patalpų nuoma susijusius mokesčius bei atsakovės dėl patalpų apliejimo patirtų nuostolių dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymą. Ieškovė nurodo, kad įrodymo pateikimo būtinybė kilo rengiant apeliacinį skundą, nes už 2021 m. mokėtini mokesčiai buvo sumokėti 2022 m., po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, jis gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą.
Dėl nuomos ir kitų mokesčių (ne)priteisimo
15. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra sunkiai suprantami ir klaidinantys. Nors sprendime ir yra tam tikrų netikslumų, tačiau akivaizdu, kad sprendimas yra aiškus ir suprantamas, be to, pati ieškovė apeliaciniame skunde paaiškino, ką reiškia tam tikros sprendimo dalys, kuriose yra minėtų netikslumų.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuomos sutartis atsakovės vienašališkai nutraukta 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu nuo 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su tokia išvada, kadangi ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 4.2 punktu, 2021 m. gegužės 5 d. įspėjo atsakovę, kad po 3 mėnesių nutraukia nuomos sutartį, todėl nuomos sutartis pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 5 d., o atsakovė neturėjo teisės nuomos sutartį nutraukti ankstesniu terminu. Teisėjų kolegija pritaria šiam apeliacinio skundo argumentui.
17. Atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu atsiųstame laiške nurodė, kad dėl avarinės patalpų būklės atsakovė nutraukia nuomos sutartį. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, kad atsakovė nuomos sutartį nutraukė pagal jos 4.4 punktą, o ne pagal CK 6.217 straipsnį (dėl esminio pažeidimo). Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad, tuo atveju, kai patalpos ar dalis jų sunaikinama ar pasidaro netinkamos naudotis dėl gaisro, vandalizmo, potvynio, uragano, karo ar kitų force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, taip pat dėl valdžios institucijų sprendimų, sutartis atsakovės sprendimu gali būti tuoj pat nutraukta. Atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. pranešime nenurodė, dėl kurios nuomos sutartyje nurodytos priežasties patalpų būklė tapo avarinė ir netinkama naudotis. Tą pačią dieną tarp šalių vykusiame susirašinėjime atsakovė ieškovei nurodė, kad nuo pastato fasado krenta akmenys, vienas iš jų atsakovės vadovei pataikė į galvą, tai jau penktas incidentas, dėl ko atsakovė negali saugiai naudotis patalpomis. Iš 2021 m. sausio 27 d. šalių susirašinėjimo matyti, kad vienas iš patalpų apliejimų įvyko 2021 m. sausio mėn., ieškovė sutiko atlyginti dėl šio apliejimo atsakovės turėtus nuostolius. Kitą kartą atsakovei išnuomotos patalpos buvo aplietos 2021 m. gegužės 3 d. Apie kitus du incidentus, kuriuos mini atsakovė, byloje nėra duomenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po pirmojo patalpų užliejimo atsakovė aiškiai neišreiškė reikalavimo pagerinti patalpų būklę, nenurodė, kad, priešingu atveju, ji inicijuos nuomos sutarties nutraukimą. Netgi po dar dviejų incidentų, kuriuos mini atsakovė ir apie kuriuos nepateikia jokių įrodymų, atsakovė nenutraukė nuomos sutarties, nereiškė konkrečių reikalavimų dėl patalpų būklės. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl patalpų apliejimo, krentančio tinko, vėliau ir dėl blogai besidarinėjančių durų neatitinka nė vienos iš nuomos sutarties 4.4 punkte nurodytų sąlygų, dėl kurių atsakovė būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 1 d., yra nepagrįsta.
18. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2021 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo atsakovę, jog pagal nuomos sutarties 4.2 punktą nutraukia nuomos sutartį nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vadovaujantis nuomos sutarties 4.2 punktu, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš sutarties termino pabaigą raštu įspėjusi atsakovę prieš 3 mėnesius. Taigi, darytina išvada, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ne 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo atsakovės informavimo apie nuomos sutarties nutraukimą.
19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei išnuomotos patalpos buvo aplietos mažiausiai du kartus. Po paskutinio patalpų apliejimo 2021 m. gegužės 3 d., atsakovė tik 2021 m. gegužės 31 d. aiškiai išreiškė poziciją dėl patalpų netinkamumo jos vykdymai veiklai, taip pat nurodė, kad patalpos yra atlaisvintos. Nors pagal nuomos sutarties 6.2 punktą šalys patalpų perdavimą turi įforminti patalpų perdavimo–priėmimo aktu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė naudojosi patalpomis po 2021 m. birželio 1 d. Nuomos sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad, tuo atveju, jeigu dėl ieškovės ar su ja susijusių asmenų kaltės atsiranda trukdymų atsakovei vykdyti įprastinę veiklą patalpose arba patalpos tapo netinkamos naudoti ne dėl atsakovės kaltės, atsakovė nemoka nuomos mokesčio tol, kol nebus pašalinti minėti trūkumai, kuriuos ieškovė turi pašalinti per protingą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės kaltės buvo aplietos patalpos, nuo pastato ėmė kristi tinkas ar blogai darinėtis durys, todėl darytina išvada, jog būtent dėl ieškovės kaltės atsirado trukdžių atsakovei išsinuomotose patalpose vykdyti įprastinę veiklą. Nors ieškovė apeliaciniame skunde neigia, kad patalpos turėjo esminių trūkumų, tačiau šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad patalpos buvo užlietos, nuo pastato krenta tinkas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė ėmėsi priemonių per protingą laiko tarpą pašalinti atsiradusius trikdžius atsakovei naudotis patalpomis, todėl atsakovė po 2021 m. birželio 1 d., kuomet ji aiškiai išreiškė nenorą naudotis patalpomis, neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio dėl patalpų netinkamumo jos įprastinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės nuomos mokestį už 2021 m. birželio, liepos ir dalį rugpjūčio mėn. (ieškovės teigimu, nuomos mokestis už liepos – rugpjūčio mėnesius PVM sąskaitoje faktūroje įvardintas kaip netesybos) vertintinas kaip nepagrįstas.
20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neprivalo mokėti nuomos mokesčio, taip pat kitų mokesčių ir už 2021 m. gegužės mėn., nes atsakovė tuo metu veiklos patalpose nebevykdė. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip minėta, atsakovė tik 2021 m. gegužės 31 d. informavo ieškovę, kad atlaisvino patalpas ir daugiau jomis nesinaudos. Tai reiškia, kad atsakovė iki 2021 m. gegužės 31 d. naudojosi patalpomis, nepaisant to, jog jos neatitiko atsakovės poreikių ir lūkesčių, iki 2021 m. gegužės 31 d. nepareikalavo, kad ieškovė atliktų tam tikrus veiksmus patalpų būklei pagerinti, nepranešė ieškovei, jog nemokės nuomos mokesčio, nes patalpų būklė yra netinkama, priešingai, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovė nurodė, jog atsakovė nuomos mokestį išskaičiuos iš nuostolių sumos. Taigi, pati atsakovė neneigė pareigos sumokėti nuomos mokestį už 2021 m. gegužės mėn. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuomos mokestį, sudarantį 363 Eur (300 Eur + PVM), už 2021 m. gegužės mėn. yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
21. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LAKSA37215 nurodyta, kad už papildomas paslaugas atsakovė turi sumokėti 9,67 Eur (plius PVM) sumą, už elektros energijos suvartojimą – 0,51 Eur (plius PVM), o 2021 m. birželio 1 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LAKSA37563 nurodyta, kad papildomos paslaugos sudaro 9,67 Eur (plius PVM), elektros energijos suvartojimas – 0,12 Eur (plius PVM). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų už papildomas paslaugas ir elektros energiją, nepaisant to, jog atsakovė įsipareigojo šiuos mokesčius sumokėti nuomos sutarties 1.3 punktu. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas pripažįsta neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei buvo sudarytos galimybės pateikti konkrečius įrodymus apie turėtas išlaidas už elektros energiją ir papildomas paslaugas, tačiau ieškovė nepateikė jokių su šiomis išlaidomis susijusių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei iš atsakovės negali būti priteistos PVM sąskaitose faktūrose Nr. LAKSA37215 ir Nr. LAKSA37563 nurodytos sumos už papildomas paslaugas ir elektros energiją.
22. Ieškovė 2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LAKSA37563 nurodė, jog atsakovės mokėtinas žemės mokestis sudaro 26,89 Eur, o nekilnojamojo turto mokestis – 471,74 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, tačiau su tokia pozicija teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
23. Vadovaujantis nuomos sutarties 3.4 punktu, atsakovė įsipareigojo sumokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, kurie skaičiuojami valstybės kompetentingos institucijos sprendimu nustatyto dydžio bei terminais. Nors atsakovė ir nurodė, kad sudarydama sutartį neturėjo tikslo prisiimti pareigą mokėti tokio pobūdžio mokesčius, jog žinodama apie tokių mokesčių dydį nebūtų sudariusi sutarties, tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, joje yra aiškiai nurodytos nuomininko pareigos, tiesiogiai įvardijant aptariamus mokesčius. Net jeigu atsakovė ir tinkamai nesuprato savo prievolių apimties ar jų neįvertino, pasirašydama sutartį ji prisiėmė su tuo susijusią riziką.
24. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2021 m. spalio 18 d. sumokėjo 661,48 Eur žemės nuomos mokestį. Iš juridinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad žemės nuomos mokestis už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 253,66 Eur. 2022 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė raštą, kuriame paaiškino, kad visas patalpų plotas, nuo kurio skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, yra 1 709,27 m2, už jį žemės nuomos kaina už metus yra 253,66 Eur. Atsakovei buvo išnuomotos 295,73 m2 ploto patalpos, todėl atsakovės mokėtinas žemės nuomos mokestis sudaro 43,89 Eur (295,73 m2 × 253,66 Eur ÷ 1 709,27 m2). Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad 2021 m. atsakovė patalpomis naudojosi tik sausio–gegužės mėn., todėl atsakovės mokėtino žemės nuomos mokesčio suma sudaro 18,29 Eur (43,89 Eur ÷ 12 mėn. × 5 mėn.).
25. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. rašte taip pat nurodė, kad visas patalpų plotas, nuo kurio apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 1 061,95 m2, už kurį nekilnojamojo turto mokestis už metus sudaro 534,80 Eur. Apskaičiavimui pritaikytas mokesčio tarifas yra 0,7 proc. Apskaičiuotas nekilnojamojo turto mokestis nuo visų patalpų (1 061,95 m2) sudaro 534,80 Eur (76 400 Eur × 0,7 proc.), todėl už 295,73 m2 ploto patalpas nekilnojamojo turto mokestis yra 148,93 Eur (534,80 Eur ÷ 1 061,95 Eur × 295,73 m2). Vėlgi 2021 m. atsakovė patalpomis naudojosi tik sausio–gegužės mėn., todėl atsakovės mokėtino nekilnojamojo turto mokesčio suma sudaro 62,05 Eur (148,93 Eur ÷ 12 mėn. × 5 mėn.). Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymą, kad, 2022 m. sausio 18 d. duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos 2022 m. sausio 14 d. yra pateiktos, ieškovė yra neskolinga valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė yra sumokėjusi 2022 m. sausio 18 d. rašte nurodytą nekilnojamojo turto mokestį, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 62,05 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokestį.
26. Kaip minėta, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie 2020 m. sumokėtų žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių dydį, taigi elgėsi pasyviai ir neįvykdė jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius už 2020 m. birželio–gruodžio mėn. laikotarpį.
27. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LAKSA37563 įrašyti 1,91 Eur (plius PVM) delspinigiai. Nuomos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad, nesumokėjus nuomos mokesčio nustatytu laiku, atsakovė įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesumokėjo 363 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. gegužės mėn. PVM sąskaita faktūra Nr. LAKSA37215, kurioje buvo nurodytas atsakovės mokėtinas nuomos mokestis už 2021 m. gegužės mėn., buvo išrašyta 2021 m. gegužės 5 d., šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAKSA37563, kurioje nurodyta atsakovės pareiga sumokėti delspinigius, išrašyta 2021 m. birželio 1 d. Vadinasi, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (17 d.) atsakovė turi sumokėti 1,85 Eur (363 Eur × 0,03 proc. ÷100 proc. × 17 d.) dydžio delspinigius, todėl ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės.
28. Taigi, atsakovės prievolės pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 443,34 Eur (363 Eur + 18,29 Eur + 62,05 Eur) skolą ir 1,85 Eur netesybas, todėl šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės ieškovei, jai kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 445,19 Eur (443,34 Eur + 1,85 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kiti ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl nuostolių atlyginimo (ne)priteisimo
29. Atsakovė priešieškinyje prašė taikyti ieškovei civilinę atsakomybę. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Atsakovė nuostolių jai padarymo faktą kildino iš ieškovės veiksmų (neveikimo), kuriais ši neužtikrino atsakovei galimybės saugiai naudotis ieškovės jai išnuomotomis patalpomis, dėl to buvo aplieptos atsakovės išsinuomotos patalpos ir sugadinti jai priklausantys daiktai.
30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pažeidė nuomos sutartyje nustatytą pareigą užtikrinti, jog patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos buvo išnuomotos, todėl patalpos 2021 m. gegužės 3 d. buvo aplietos vandeniu. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad patalpas apliejus vandeniu buvo sugadinta dalis atsakovei priklausiančių daiktų, todėl ji patyrė nuostolių. Šias aplinkybes patvirtina pačios ieškovės sutikimas atlyginti atsakovei 600 Eur nuostolius už sugadintus atsakovės daiktus. Byloje ginčas kilo tik dėl nuostolių dydžio, kadangi, atsakovės teigimu, dėl patalpų apliejimo ji patyrė 1095 Eur nuostolius, todėl ieškovė jai turi sumokėti 495 Eur nuostolių atlyginimo sumą.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovei buvo padaryti 1 095 Eur dydžio nuostoliai. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad, pirma, ieškovė įrodė, jog šalys susitarė dėl 600 Eur nuostolių atlyginimo, antra, atsakovė neįrodė didesnio nuostolių dydžio.
32. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė iš ieškovės yra gavusi 600 Eur nuostoliams dėl aplietų daiktų atlyginti. Kaip minėta, ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju nuostolių dydžio įrodinėjimo našta teko atsakovei. Nors atsakovė nagrinėjamoje byloje teigė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 1 095 Eur žalos atlyginimo, byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. L. S. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad, nors atsakovė reikalavo atlyginti jai 1 095 Eur nuostolius, susitikimo su atsakovės vadovės sutuoktiniu metu buvo pasiektas kompromisas dėl 600 Eur nuostolių atlyginimo. Aplinkybės, kad atsakovės vadovės sutuoktinis paėmė tuos 600 Eur, o atsakovė neneigia juos gavusi, teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visgi buvo pasiektas susitarimas dėl 600 Eur nuostolių atlyginimo, priešingu atveju, šalims nesutarus dėl konkretaus nuostolių dydžio, ieškovei apskritai nebuvo pagrindo mokėti atsakovei kokią nors pinigų sumą, tuo labiau negaunant atsakovės rašytinio patvirtinimo, jog ieškovė sumokėjo tam tikrą nuostolių sumą ir dar liko kažkiek skolinga atsakovei.
33. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad atsakovė neįrodė, jog jos nuostoliai buvo didesni, nei šalių sutarta suma. Atsakovė, įrodinėdama nuostolių dydį, nurodė, kad jis grindžiamas ne sugadintų daiktų įsigijimo verte, o tokių arba panašių daiktų rinkos verte. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuostolių apskaičiavimo tvarka, tuo labiau, kad atsakovė neįrodė dalies kaip sugadintų nurodytų daiktų įsigijimo ir priklausymo atsakovei. 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kuriose nuotraukose užfiksuoti sugadinti griliai, kuriuos priešieškinyje atsakovė įvertino 570 Eur suma, taip pat stalas, kuris įvertintas 99 Eur suma. Taip pat atsakovės atstovė paaiškino, kad daiktai buvo įsigyti urmu aukciono būdu, sąskaitoje jie nėra detalizuoti. Atsakovės atstovės teigimu, dviejų grilių įsigijimą įrodo 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad buvo įsigyta 1 paletė gyvūnų lovų, automobilių sėdynių užvalkalų, kojinių ir kt., iš viso 142 vnt., už 425 Eur sumą. Stalo, kurį, kaip minėta, atsakovė įvertino 99 Eur, ir kėdės, kuri atsakovės įvertinta 40 Eur, įsigijimą įrodo 2019 m. kovo 26 d. sąskaita, kurioje šie daiktai priskirti eilutei „Namų likvidacija“. Joje nurodyta, kad prekės buvo įsigytos už 8,17 Eur sumą. Atsakovės atstovė teigė, kad „Bimarco“ sėdynės, kurią atsakovė įvertino 220 Eur suma, įsigijimą įrodo tos pačios sąskaitos eilutė „Sporto likvidacija“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra mažai tikėtina, nes šioje eilutėje nurodyta, kad buvo įsigyta tik viena prekė už 1 099,16 Eur, tačiau ji nedetalizuota, o atsižvelgiant į kainų neatitikimą, abejotina atsakovės atstovės teiginiais, kad „Bimarco“ sėdynė buvo įsigyta už tokią kainą. Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodė, kad sugadinta buvo 4 vnt. garso kolonėlių „Bang Olufsen Beovox RL45“ po 30 Eur. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos matyti, kad 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovė įsigijo 62 vnt. tokių garso kolonėlių už 363 Eur sumą. Tai reiškia, kad 4 vnt. atsakovės nurodytų kolonėlių kaina yra 23,42 Eur (363 Eur ÷ 62 vnt. × 4 vnt.), tačiau atsakovė nurodė 120 Eur nuostolių sumą dėl šių kolonėlių sugadinimo. Dalies daiktų įsigijimo ir vertės atsakovė nepagrindė, pridėjo skelbimus apie parduodamus tokius pačius arba panašius daiktus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė įrodė didesnę nei 600 Eur nuostolių sumą, su kuria sutiko ieškovė.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio, t. y. nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti jai iš ieškovės 495 Eur nuostolių atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
35. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieškinys patenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama 443,34 Eur skola, 1,85 Eur delspinigiai ir procesinės palūkanos, o priešieškinis atmetamas.
36. Patenkinus 28 proc. (445,19 Eur ÷ 1 599,10 Eur × 100 proc.) ieškinio reikalavimų ir atmetus priešieškinį, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovė neturi teisės į 240 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą, 100 Eur išlaidų už dubliko dėl priešieškinio parengimą, 100 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą, 15 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį atlyginimą. Kitos atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos 900 Eur išlaidos (400 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Eur išlaidos už tripliko dėl ieškovės ieškinio parengimą, 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 100 Eur išlaidos už atstovavimą 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdyje) vertintinos kaip atitinkančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokatės teisines paslaugas, todėl, atmetus 72 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei priteisiama iš ieškovės 648 Eur (900 Eur × 72 proc. ÷ 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus apie advokatui sumokėtą 350 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje). Atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio advokato suteiktą teisinę paslaugą. Kadangi buvo patenkinta 28 proc. ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 111,44 Eur ((48 Eur + 350 Eur) × 28 proc. ÷ 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
38. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovės priteisiama 536,56 Eur (648 Eur – 111,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
39. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, todėl šios išlaidos neskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jai atstovaujančiai advokatei sumokėjo 500 Eur sumą, ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio. Patenkinta apeliacinio skundo dalis apskaičiuotina sudėjus patenkintos ieškinio reikalavimo dalies sumą (445,19 Eur) ir atmesto priešieškinio reikalavimo sumą (495 Eur) bei gautą rezultatą (445,19 Eur + 495 Eur = 940,19 Eur) padalinus iš apeliacinio skundo sumos (1 599,10 Eur + 495 Eur = 2 094,10 Eur) ir gautą rezultatą padauginus iš 100 proc. (940,19 Eur ÷ 2 094,10 Eur × 100 proc. = 45 proc.). Taikant šią proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiama 24,30 Eur (54 Eur × 45 proc. ÷ 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese, o atsakovei iš ieškovės – 275 Eur (500 Eur × (100 proc. – 45 proc.) ÷ 100 proc.). Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovės priteisiama 250,70 Eur (275 Eur – 24,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „Raudonas autobusiukas“, juridinio asmens kodas 304097882, 443,34 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 34 ct) skolą, 1,85 Eur (euro 85 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (445,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Raudonas autobusiukas“, juridinio asmens kodas 304097882, iš ieškovės V. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 536,56 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Raudonas autobusiukas“, juridinio asmens kodas 304097882, iš ieškovės V. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,70 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Gintautas Koriaginas