Civilinė byla Nr. e2A-79-258/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08544-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2; 2.6.26; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olertros transportas“ dėl atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančius bei skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Irsana“ (toliau – ieškovė arba vežėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Olertos transportas“ (toliau – atsakovė arba užsakovė) 2020 m. liepos 30 d. atliktą vienašalį 3 800 Eur sumos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 800 Eur skolos, 242,32 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytu terminu ir sąlygomis pervežti krovinį (vaisiai, 21 000 kg) iš Nyderlandų į Rusiją iki 2020 m. birželio 29 d. Vežimo sutartyje nurodyta, jog pervežimas bus atliekamas transporto priemonėmis, kuriose yra šaldytuvas, skirtas pervežti temperatūrinio režimo krovinius, o atsakovė įsipareigojo už atliktą pervežimą sumokėti sutartyje nurodytą 2 400 Eur užmokestį. Prieš pakraunant minėtą krovinį (šviežias kriaušes) į minėtas transporto priemones, ieškovės atstovas pamatavo krovinio temperatūrą, kuri buvo +7,5 laipsnio, ir iš karto SMS žinute apie tai informavo atsakovės atstovą. Prieš pakraunant ginčo krovinį atsakovės atstovas SMS žinute informavo, kad pervežant temperatūra turi būti + 2 laipsniai, vėliau telefonu patikslino, kad + 3 laipsniai (šią temperatūrą kaip tinkamą patvirtino ir krovinio gavėjo survejeris). Ginčo krovinį į minėtas transporto priemones krovė siuntėjas. Be kita ko, ieškovės atstovas, prieš pradedant krauti ginčo krovinį į transporto priemones, pažymėjo atsakovės atstovui, kad +2 laipsniai pervežimo metu nesumažins kraunamo krovinio, kurio temperatūra +7,5 laipsnio, temperatūros iki +3 laipsnių, kadangi transporto priemonėje esančio šaldytuvo funkcija yra ne atšaldyti krovinį, o tik palaikyti atitinkamą temperatūrą transporto priemonėje. Atsakovė su tuo sutiko ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Krovinys pagal vežimo sutartį į paskirties vietą buvo pristatytas sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2020 m. birželio 29 d., ir krovinio gavėjo buvo priimtas 2020 m. birželio 29 d. Krovinio gavėjas krovinio priėmimo metu jokių pretenzijų ieškovei dėl krovinio ar jo dalies sugadinimo, praradimo nepareiškė, krovinio ar jo dalies sugadinimo ar praradimo nenustatyta, tik CMR važtaraštyje padarė įrašą, jog „paskutinėse 6 paletėse temperatūra nuo +9 iki +11,5 laipsnių“. Ieškovės vairuotojui nebuvo parodyta, kaip ir kur minėta temperatūra nustatyta. Iškrovus krovinį į krovinio gavėjo sandėlį, ieškovės vairuotojas suprato, jog į sandėlį buvo iškviestas survejeris, kuris sandėlyje, tikėtina, atliko kažkokius veiksmus. Šiame procese ieškovės vairuotojas nebuvo pakviestas dalyvauti ir nedalyvavo. Ieškovės vairuotojas leido krovinio siuntėjo iškviestam asmeniui matuoti temperatūrą tuščioje priekaboje (iškrovus krovinį), tą minėtas asmuo darė skirtingais termometrais, tačiau jų parodymų ieškovės vairuotojui nerodė. Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. el. paštu atsiuntė ieškovei survejerio ataskaitą be jokių pretenzijų ir reikalavimų. Pateiktoje survejerio ataskaitoje nebuvo ir nėra nurodyta, jog patirtas koks nors nuostolis ir koks jo dydis, tik abstrakčiai teigiama, jog neva telefonu susisiekus su šaldymo agregatų gamintoju nustatyta, kad puspriekabėje turėjo būti oro kanalai, tačiau puspriekabėje nebuvo oro kanalų, kai toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad šaldymo agregato gedimų nenustatyta. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. liepos 30 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad neva dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (t. y. dėl netinkamos (per aukštos) temperatūros sugedo krovinio dalis, taip pat dėl puspriekabėje Nr. AK 079867 netinkamo veikimo – nebuvo oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų, dėl ko buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija puspriekabės viduje) patyrė 3 800 Eur nuostolį. Minėtoje pretenzijoje atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1840 2 500 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1939 3 000 Eur sumai už kitus atliktus pervežimus (dėl kurių jokių pretenzijų nebuvo pareikšta), todėl atsakovė vienašališkai įskaito vienarūšį priešpriešinį reikalavimą 3 800 Eur sumai. Ieškovė su tokia ieškovės pretenzija ir vienašališkai atliktu įskaitymu kategoriškai nesutiko ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą-nesutikimą ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą, kuriuose pažymėjo, kad buvo pateikta techniškai tvarkinga transporto priemonė, tinkamai veikianti; prieš pakraunant krovinį buvo pamatuota krovinio temperatūra ir atsakovė apie tai informuota, transporto priemonės šaldymo agregate nustatyta temperatūra buvo teisinga ir šaldymo agregatas viso pervežimo metu veikė be trikdžių.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovė kokiu nors būdu pažeidė ar galėjo pažeisti atsakovės teises, taip pat atsakovė neįrodė, kad dėl tariamo pažeidimo atsakovė patyrė kokių nors nuostolių. Krovinio gavėjas pretenzijoje atsakovei tik abstrakčiai nurodė, kad ji neva patyrė 3 800 Eur nuostolį, tačiau nenurodė, kaip tas nuostolis atsirado. Krovinio gavėjas neįrodė, kad patyrė kokių nors nuostolių, įskaitant jų dydžio, atsakovė neįrodė, kad konkrečiai 3 800 Eur sumą atlygino krovinio gavėjui, todėl atsakovė vienašalio įskaitymo atlikimo metu neturėjo galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje survejerio ataskaitoje yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys geros būklės ir tik 0,27 proc. krovinio dalis įvardijama kaip ,,pūvantys vaisiai“. Transporto priemonė, kuria buvo gabentas ginčo krovinys, yra tvarkinga, ką patvirtina puspriekabės refrižeratoriaus ATP sertifikatas. Atsakovė žinojo, kad krovinys jau prieš pakrovimą buvo netinkamai paruoštas pervežimui, nes jo temperatūra buvo +7,5 laipsnio, atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovės pateiktoje survejerio  ataskaitoje nurodyta, kad šaldymo agregato temperatūra viso pervežimo metu buvo teisinga; šią aplinkybę patvirtina ir temperatūrų grafikai. Survejeris be jokio pagrindo ataskaitoje nurodė, kad šaldymo agregate turi būti oro rankovės, o jų nesant – nebuvo užtikrinta oro cirkuliacija, kadangi turimas šaldymo agregato ATP sertifikatas patvirtina, kad šaldymo agregatas buvo ir yra tinkamas, techniškai tvarkingas ir veikiantis ir jokių reikalavimų dėl oro rankovių nebuvo ir nėra. Atsakovė pareiškė ne tik nepagrįstą pretenziją, atliko nepagrįstą įskaitymą, bet pretenziją pateikė ne per CMR konvencijoje nustatytus terminus (atsakovė pretenziją pateikė tik 2020 m. liepos 31 d., t. y. praleidus CMR konvencijos 30 straipsni o1 dalyje įtvirtintą terminą), o tai papildomai patvirtina pretenzijos ir įskaitymo nepagrįstumą. Vadovaudamasi CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 242,84 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku atsakovės neapmokėtų 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitų faktūrų.

4.       Atsakovė UAB „Olertros transportas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad CMR važtaraštyje pakrovimo metu jokių pastabų dėl vaisių prastos būklės nebuvo. Atsakovės nurodyta temperatūra vaisių pervežimui buvo +3 laipsniai ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. 2020 m. birželio 29 d. ieškovei pristačius vaisius krovinio gavėjui į galutinę paskirties vietą, paskutinėse 6 paletėse nustatyta aukšta vaisių temperatūra, todėl pervežimo metu vaisiai buvo sugadinti ir nebetinkamos prekinės išvaizdos. Dėl šios priežasties krovinio gavėjas atliko įrašą važtaraštyje CMR AVC-2002 ir tą pačią dieną, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, veikiant operatyviai ir rūpestingai buvo iškviestas LLC „AG Siurveyerskoje agenstvo Loss Edžastment“ ekspertas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad temperatūra, nustatyta pervežimui buvo +3 laipsniai. Ekspertas, atlikęs vaisių temperatūros matavimus, nustatė, kad kriaušių masės temperatūra sudarė nuo + 3,2 iki +15,2 laipsnių, o kriaušių pažeidimas buvo nustatytas dėžėse ant padėklų, kur krovinio masėje buvo užfiksuotos aukštos temperatūros rodmenys (nuo +8,1 iki +15,2 laipsnio). Atliekant puspriekabės - šaldytuvo vidaus oro temperatūros matavimus, rezultatai sudarė nuo +1,3 iki +12,3 laipsnių. Detaliau apžiūrėjęs puspriekabės – šaldytuvo vidaus paviršių, ekspertas nustatė, kad puspriekabės viduje nėra šaldymo įrangos ortakių (nuo priekinės sienelės link durų). Ekspertas nustatė neteisingą puspriekabės - šaldytuvo šaldymo įrangos (Thermo King SLXe 300), veikimą. Todėl Eksperto išvadoje konstatuota, kad gabenimo metu šaldymo įranga (Thermo King, modelis SLXe300) neužtikrino nustatyto temperatūros režimo palaikymo puspriekabės - šaldytuvo viduje - kadangi nėra ortakių, nuo šaldymo įrangos į puspriekabės vidų (nuo priekinės sienelės link durų) sutrikusi normali oro cirkuliacija puspriekabės - šaldytuvo viduje. Eksperto išvadoje nustatyta krovinio sugadinimo priežastis – ne neteisingos temperatūros nustatymas, bet oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų nebuvimas. Kadangi krovinio gavėjas dėl nekokybiškų vaisių pristatymo patyrė 3 800 Eur dydžio nuostolį, jis kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, reikšdamas reikalavimą, kad atsakovė atlygintų 3 800 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė atlygino gavėjui 3800 Eur nuostolius 2021 m. liepos 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo būdu. Atsakovė, atlyginusi nuostolius gavėjui, įgijo regreso teisę į žalą faktiškai padariusį asmenį – ieškovę.

5.       Atsakovė nurodė, kad CMR 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad krovinio gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje, jeigu neįrodoma priešingai. Byloje esantys šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinys iškrovimo metu buvo sugadintas ir nebetinkamos prekinės išvaizdos. Nesant jokių ieškovės pastabų dėl krovinio būklės jo priėmimo vežti metu darytina išvada, kad krovinio perdavimo ir ieškovės perėmimo savo dispozicijon metu vaisiai buvo tinkamos kokybės. Ieškovės pateiktas krovininis automobilis su šaldytuvu nebuvo tinkamas šviežių vaisių gabenimui; ieškovė neužtikrino krovinio gabenimui tinkamos transporto priemonės, todėl gabenami vaisiai sugedo. Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškinyje nurodyta aplinkybe dėl krovinio +7,5 laipsnių temperatūros pakrovimo metu ir jos įtakos dalies krovinio sugedimui. Pakrovimo metu net ir esant krovinio temperatūrai +7,5 laipsniams ir visą laiką palaikant pervežimo temperatūrą +3 laipsnius ir, kaip teigia ieškovė, esant techniškai tvarkingai puspriekabei, krovinio iškrovimo metu krovinys negalėjo būti dar labiau sušilęs, pavyzdžiui iki +15,2 laipsnių, t. y. dvigubai, kai tuo tarpu puspriekabės pradžioje (arčiausiai šaldymo įrenginio) buvusio krovinio temperatūra buvo +3,1 laipsnis. Atsakovės teigimu, nuostolių dydis nagrinėjamu atveju buvo nustatytas vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Anot atsakovės, gavėjo faktiškai patirtų nuostolių dydis yra lygus 3 800 Eur. Jie, pasak atsakovės, paskaičiuoti taip: krovinio vertė sudaro 20 716,26 Eur (16 777,60 Eur prekių kaina + 2 938,66 Eur mokestis už prekių įforminimą muitinėje); krovinio gavėjo pajamos už sugadinto krovinio skubų pardavimą yra lygios 16 916,26 Eur; taigi dėl krovinio sugadinimo patirtas 3 800 Eur nuostolis (20 716,26 Eur – 16 916,26 Eur). Šią sumą atsakovė atlygino krovinio gavėjui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę.

6.       Ieškovė pateiktame dublike nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad jau prieš krovinio pakrovimą buvo nustatyta, kad krovinio, kurio pervežimui nustatytas temperatūrinis reikalavimas +3 laipsniai, temperatūra buvo +7,5 laipsnio, o tai vienareikšmiškai patvirtina, kad dar prieš pakrovimą krovinys nebuvo tokios temperatūros, kuri turi būti pervežimo metu. Tai nėra ir negali būti vežėjo atsakomybė. Tik survejerio ataskaitos persiuntimas ieškovei 2020 m. liepos 3 d. nėra ir negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstos pretenzijos pateikimu, nes survejerio ataskaita nepatvirtina, kad buvo patirti kokie nors nuostoliai ir nepatvirtina jų dydžio. Atsakovė neįrodė, jog ieškovė kokiu nors būdu pažeidė ar galėjo pažeisti atsakovės teises, neįrodė, jog dėl tariamo pažeidimo atsakovė patyrė kokių nors nuostolių, įskaitant ir tai, kad neįrodė ne tik nuostolių fakto, bet ir jų dydžio. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ATP sertifikatas nepaneigia survejerio ataskaitos, kadangi, atvirkščiai, jei oro kanalai būtų privaloma sudėtinė refrižeratoriaus dalis, ką bando nepagrįstai teigti survejeris ataskaitoje nurodydamas, kad neva skambino kažkam, tai neabejotina, jog, nesant tokios privalomos šaldymo agregato dalies, joks ATP sertifikatas šaldymo įrenginiui nebūtų išduotas. Krovinys buvo priimtas vežti pagal invoisą, kuriame nurodyta krovinio vertė yra 16 770,60 Eur, o krovinys, jei būtų galima laikyti pagrįstais atsakovės pateiktus dokumentus, buvo parduotas už didesnę kainą, t. y. 16 916,26 Eur.

7.       Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad pažeidimas buvo nustatytas ir reklamacija pateikta per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo. Taigi prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės pristatymo metu nagrinėjamu atveju neįsigaliojo. Ekspertizės išvadoje buvo nurodyta nuostolių apskaičiavimo tvarka – nuostolis nustatomas pagal realizavimo ir/ar dalinio utilizavimo rezultatus, todėl nuostolių apskaičiavimas jau po ekspertizės išvados surašymo neeliminuoja nuostolių atsiradimo. Net ir turėjimas galiojančio ATP sertifikato, kuris buvo išduotas 2019 m. liepos 5 dieną (prieš metus iki ginčo krovinio vežimo) nepatvirtina, kad pervežimo metu puspriekabės šaldytuvas tinkamai paskirstė oro srautus puspriekabėje ir nepaneigia eksperto išvadoje konstatuotų faktų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Olertros transportas“ 2020 m. liepos 30 d. pranešimu atliktą įskaitymą 3 800 Eur sumai; priteisė iš atsakovės UAB „Olertros transportas“ ieškovei UAB ,,Irsana“ 3 800 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 410 Eur  bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9.       Teismas iš LLC ,,AG Siurveyerskoje agenstvo Loss Edžastment“ eksperto išvados nustatė, kad krovinio iškrovimo metu krovinio temperatūra svyravo nuo +3,1 laipsnio (puspriekabės pradžioje) iki +15,2 laipsnio (puspriekabės gale). Teismas sutiko su atsakove, kad net ir pakrovimo metu krovinio temperatūrai esant +7,5 laipsnio, tinkamai veikiant šaldymo įrangai, kai krovinio gabenimo temperatūra buvo +3 laipsniai, krovinys negalėjo sušilti dar labiau. Minėtoje eksperto išvadoje nurodyta, kad atliekant puspriekabės vidaus oro temperatūros matavimus, rezultatai svyravo nuo +1,3 iki +12,3 laipsnių, priklausomai nuo puspriekabės vietos. Kriaušių sugadinimai fiksuoti paletėse, kuriose kriaušių temperatūra yra aukštesnė nei +7,5 laipsnio.

10.       Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dalis kriaušių vežimo metu supuvo ir pernoko dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama oro cirkuliacija puspriekabės viduje, o ne dėl to, kad kriaušių temperatūra jų pakrovimo metu buvo +7,5 laipsnio. Tokią išvadą teismas padarė iš byloje pateiktos LLC ,,AG Siurveyerskoje agenstvo Loss Edžastment“ eksperto išvados, kurioje fiksuoti temperatūros skirtumai tiek pačios puspriekabės viduje, tiek kriaušių dėžėse, nepriklausomai nuo to, kad gabenimo temperatūra ir buvo nustatyta +3 laipsniai (ginčo tarp šalių dėl to nėra). Per didelę temperatūrą fiksavo ir krovinio gavėjas CMR važtaraštyje, padaręs įrašą, kad „paskutinėse 6 paletėse temperatūra nuo +9 iki +11,5 laipsnių“. Tuo atveju, jei šaldymo sistema būtų veikusi tinkamai, esant nustatytai +3 laipsnių temperatūrai puspriekabėje, kriaušių temperatūra negalėtų būti didesnė, nei buvo pakrovimo metu. Teismo vertinimu, nei ginčo puspriekabės refrižeratoriaus ATP sertifikatas, nei ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ta pačia transporto priemone vėliau buvo vežtas kitas atsakovės temperatūrinis krovinys, kuris nebuvo pažeistas, nepaneigia pirmiau šio konkretaus krovinio apžiūrą atlikusio ir šaldymo įrangą patikrinusio kvalifikuoto asmens nustatytų aplinkybių apie žymius temperatūrinius skirtumus tiek pačios puspriekabės viduje, tiek kriaušių dėžėse, nepriklausomai nuo to, kad krovinio gabenimo temperatūra ir buvo nustatyta +3 laipsniai. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja jos atsakomybę už dalies krovinio sugadinimą šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 1-2 dalys).

11.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sugadintas ne visas krovinys – LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“ eksperto išvadoje nurodyta, kad kriaušės, kuriose pažeidimų nenustatyta, sudaro 41 proc., pernokę vaisiai – 58,73 proc., pūvantys – 0,27 proc. Atsakovės teigimu, šie skaičiai yra negalutiniai, o pateikti iš kontrolinio mėginio. Teismas iš tos pačios eksperto išvados nustatė, kad pūvantys vaisiai klasifikuojami kaip atliekos ir turi būti utilizuojami, tuo tarpu pernokę vaisiai negali priklausyti 1-ai ar 2-ai kokybės klasei (bet gali būti realizuojami). Teismas nurodė, kad pačios atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad krovinio vertė jo pakrovimo metu – 16 777,60 Eur (2020 m. birželio 24 d. sąskaita 24670; CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis) ir kriaušės galutinio gavėjo buvo realizuotos už 16 916,26 Eur (1339578,24 Rb) (2020 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra, išrašyta pardavėjo LLC ,,Alfa-service“ pirkėjui LLC ,,Russer Treid“). Taigi krovinys (kriaušės) buvo realizuotas už didesnę kainą (16 916,26 Eur), nei nurodyta jų vertė krovinio paėmimo metu (16 777,60 Eur). Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė nepagrįstai į krovinio vertę įtraukė visą 3 938,66 Eur muito mokestį už prekių įforminimą muitinėje (prekių deklaracijos 47 punktas), nes sugadinus dalį krovinio (o ne visą), tokios išlaidos kompensuojamos proporcingai nuostolio dydžiui (CMR 25 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 4 dalis).

12.       Teismas pažymėjo, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas. Taisyklės, pagal kurias skaičiuojama vežėjo privaloma mokėti suma už krovinio sugadinimą, nustatytos CMR konvencijoje (CMR konvencijos 25 straipsnis; 23 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Atsakovė nepagrindė ieškovei (vežėjai) priklausančios mokėti sumos už dalies krovinio sugadinimą, kaip tai nustato CMR konvencijos nuostatos. Atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji atlygino krovinio gavėjui 3 800 Eur nuostolius pagal pastarojo 2020 m. liepos 16 d. pretenziją, kurioje, be kita ko, nenurodyti jokie prašomų priteisti nuostolių paskaičiavimai, savaime nereiškia, kad automatiškai atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti būtent tokio dydžio nuostolius. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo metu (2020 m. liepos 30 d.) atsakovė turėjo priešpriešinę apibrėžtą 3 800 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, kadangi atsakovės paskaičiuotas nuostolių dydis už krovinio dalies sugadinimą neatitinka CMR konvencijos nuostatų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės 2020 m. liepos 30 d. pranešimą, kuriuo atliktas įskaitymas 3 800 Eur sumai pripažino negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiu atsakovės 2020 m. liepos 30 d. atliktą įskaitymą 3 800 Eur sumai, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė likusią atsakovės neapmokėtą sumą (3 800 Eur) pagal pirmiau nurodytas 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminai yra suėję (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

13.       Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Šis straipsnis nurodytas CMR konvencijos VI skyriuje ,,Vežėjo atsakomybė“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. Šios palūkanos taikytinos tik vežėjo atsakomybės atvejais, t. y. sutartį pažeidus vežėjui. Šis straipsnis reglamentuoja vežėjo mokėtinų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės (užsakovės) 242,32 Eur palūkanas, vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Ieškovei prašant priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, šį prašymą teismas tenkino ir priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 800 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Olertros transportas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 dienos sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatytas tikslus krovinio sugadinimo mastas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sugadintas ne visas krovinys – LLC „AG Siurveyerskoje agentsvo Loss Edžastment“ eksperto išvadoje nurodyta, kad kriaušės, kuriose pažeidimų nenustatytam sudaro 41 proc., pernokę vaisiai – 58,73 proc., pūvantys – 0,27 proc., be to, ataskaitoje nurodyta, kad skaičiai negalutiniai, o pateikti iš kontrolinio mėginio. Sugadintam kroviniui priskirtini ne tik pūvantys, bet ir pernokę vaisiai. Vadinasi, nesant nustatytam tiksliam galutiniam krovinio sugadinimo mastui ir negalint apskaičiuoti mokesčio už prekių įforminimą muitinėje proporcijos sugadinto krovinio mastui, be kita ko, sumokėjus mokestį už visų prekių įforminimą muitinėje (kas pagrįstai išaugina visų prekių savikainą) atsakovės patirtas nuostolis buvo apskaičiuotas teisingai: 16 777,60 Eur prekių kaina plius 3938,66 Eur mokestis už prekių įforminimą muitinėje (muitinės rinkliava) – 16 916,26 Eur prekių pardavimo kaina.

15.3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į krovinio vertę neįtraukė muitinės rinkliavos, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad LLC „AG Siurveyerskoje agentsvo Loss Edžastment“ eksperto išvadoje konstatuoti ne mažiau kaip 59 proc. vaisių (58,72 proc. pernokę vaisiai + 0,27 proc. pūvantys vaisiai) pažeidimai (kriaušės, kuriose pažeidimų nenustatytam sudaro 41 proc., pernokę vaisiai – 58,73 proc., pūvantys – 0,27 proc.), pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir privalomai atliktų išlaidų, priteisimo klausimą proporcingai bent jau minimaliam byloje nustatytam krovinio sugadinimo mastui. Dėl to, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovės patirtus nuostolius ne mažesnei kaip 2323,81 Eur sumai (3938,66 Eur muitinės rinkliava * 59 proc. krovinio sugadinimo). Tačiau pirmosios instancijos teismas, be teisėto pagrindo paneigdamas CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą atsakovės teisę į papildomą muitinės rinkliavos kompensaciją proporcingai sugadinto krovinio mastui, muitinės rinkliavos priteisimo klausimo visiškai nesvarstė.

15.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nusprendė, kad ieškinys patenkintas 94 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – atsakovei iš ieškovės – 160 Eur. Pažymėtina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021-06-02 dieną atsakovė sumokėjo pagal sąskaitą NET No. 176/2021 605 Eur už UAB „Klaipėdos netas“ 2021-05-31 dienos raporto Nr. V212.21, parengto bylos nagrinėjimo metu ir pateikto į bylą, parengimą. Raporte buvo konstatuota, kad net ir atsižvelgus į krovinio temperatūrą jo pakrovimo metu šaldytuvo gale esančiose paletėse krovinys sušilo/užkaito, nes nebuvo pakankamai šaldomas pervežimo metu dėl nepakankamos paduodamo oro cirkuliacijos. Taigi šiuo rašytiniu įrodymu buvo įrodinėjama ieškovės atsakomybė už dalies krovinio sugadinimą. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Irsana“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13550-1101/2021 motyvus, kuriais ieškovė UAB „Irsana“ (vežėja) pripažinta atsakingu dėl krovinio dalies sugadinimo pakeisti pripažįstant, jog ginčo krovinio dalies sugadinimas atsirado ne dėl vežėjos UAB „Irsana“ kaltės, o dėl netinkamo krovinio paruošimo pervežimui/ kaip kroviniu disponuojančio asmens nurodymų pasekmė, kas nėra ieškovės atsakomybė; 2021-10-04 sprendimo dalį, kuria pripažinta 605,00 Eur suma atsakovės bylinėjimosi išlaidomis, panaikinti kaip nepagrįstą ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti pilna apimtimi; 2021-10-04 sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 242,32 Eur palūkanų priteisimo, pakeisti ir šį reikalavimą tenkinti priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovės pateiktos survejeris LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“ ataskaitos išvadą, jog neva telefonu susisiekus su šaldymo agregatų gamintoju nustatyta, kad puspriekabėje turėjo būti oro kanalai, tačiau puspriekabėje nebuvo oro kanalų, nors toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad šaldymo agregato gedimų nenustatyta ir t.t. Nepriklausomai nuo to, jog minėtas dokumentas pavadintas survjerio ataskaita, tačiau tai nereiškia ir negali reikšti, kad kiekvienas automatiškai survejerio ataskaitos teiginys yra laikomas teisingu ir pagrįstu. Tokia aplinkybė, kaip oro kanalų privalomumas ir jų nebuvimas (ką teigia atsakovė) turi būti įrodyta rašytiniais įrodymais, o šiuo atveju ši aplinkybė įrodinėjama telefoninio pokalbio pagalba, kuris neaišku, ar buvo iš tikrųjų, kam, kada skambinta, kas ką pasakė konkrečiai dėl refrižeratoriaus ir pan. Jokia šaldymo agregatų gamintojo rašytinė išvada nebuvo pateikta, byloje yra pateiktas šaldymo agregato sertifikatas, patvirtinantis šaldymo agregato tinkamumą, todėl akivaizdu, kad jos sertifikatas nebūtų buvęs išduotas, jei šaldymo agregatas būtų netinkamas.

16.2. CMR konvencijos 17 str. 2 dalis numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Ieškovė pažymi, kad prieš pakraunant ginčo krovinį į transporto priemones, ieškovės atstovas pamatavo krovinio (vaisiai) temperatūrą, kuri buvo +7,5 laipsnio, ir iš karto SMS žinute apie tai informavo atsakovės atstovą, dėl to ginčo nėra. Prieš pakraunant ginčo krovinį atsakovės atstovas informavo ieškovę, kad pervežant temperatūra - + 3 laipsniai. Ginčo krovinį į minėtas transporto priemones krovė siuntėjas. Ieškovės atstovas, prieš pradedant krauti ginčo krovinį į transporto priemones, pažymėjo ir paaiškino atsakovės atstovui, kad + 3 laipsnių temperatūra pervežimo metu nesumažins kraunamo krovinio, kurio temperatūra +7,5 laipsnio, temperatūros iki + 3 laipsnių, kadangi transporto priemonėje esančio šaldytuvo funkcija yra ne atšaldyti krovinį, o tik palaikyti atitinkamą temperatūrą transporto priemonėje, dėl ko ginčo taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad net ir pakrovimo metu krovinio temperatūrai esant +7,5 laipsnio, tinkamai veikiant šaldymo įrangai, kai krovinio gabenimo temperatūra buvo +3 laipsniai, krovinys negalėjo sušilti dar labiau, tačiau tokia išvada nepagrįsta.

16.3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl 242,32 Eur palūkanų priteisimo nurodydamas, kad CMR konvencijos 27 str. 1 dalis taikoma tik prašant priteisti tokias palūkanas iš vežėjo. Ieškovė pažymi, kad apskritai jos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, tinkamas, o netinkamos teisės normos nurodymas šiuo atveju nėra ir negali būti pagrindu tokį reikalavimą atmesti, kadangi teismas turi išimtinę prerogatyvą aiškinti ir taikyti teisę.

16.4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovės bylinėjimosi išlaidoms priskyrė 605,00 Eur išlaidas už UAB „Klaipėdos netas“ ataskaitą bei nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovės argumentus dėl šios sumos nepagrįstumo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ši suma negali būti pripažįstama būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, jos yra perteklinės, kadangi iš karto po krovinio (kriaušės) atvežimo į paskirties vietą buvo iškviestas survejeris LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“, o praėjus daugiau nei metams po įvykio dar vieno raporto užsakymas (juo labiau, kad UAB „Klaipėdos netas“ nei atliko krovinio apžiūros, nei transporto priemonės apžiūros) yra aiškiai perteklinis ir didinantis bylinėjimosi išlaidas.

16.5. Ieškovė įrodė, jog dėl krovinio dalies sugadinimo nekyla ir neįrodyta vežėjo atsakomybė, kadangi byloje yra pateiktas ginčo šaldymo agregato sertifikatas, patvirtinantis šaldymo agregato tinkamumą, todėl akivaizdu, kad joks sertifikatas nebūtų buvęs išduotas, jei šaldymo agregatas būtų netinkamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Klaipėdos netas“ apskritai neatliko krovinio apžiūros, neatliko transporto priemonės apžiūros, nedalyvavo apžiūroje daugiau nei prieš metus kroviniui atvykus į paskirties vietą, šios įmonės pateikta išvada, nesant jokių šaldymo agregato gamintojo išvadų, vertintina itin kritiškai juolab, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo krovinio dalis buvo sugadinta ne dėl kokių nors vežėjo neteisėtų veiksmų, kurie nenustatyti ir neįrodyti.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-04 dienos sprendimą skundžiamoje dalyje nepakeistą; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

17.1. Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo atstovų patvirtina, kad atsakovo atstovas siuntė ieškovo atstovui krovinio temperatūros matavimo nuotraukas bei prašė, kad vairuotojas dalyvautų apžiūros procese. Kaip matyti iš paties ieškovo dublike nurodytų aplinkybių, vairuotojas žinojo apie tai, kad į sandėlį iškviestas survejeris, leido matuoti temperatūrą, matė patikrinimo procesą, žinojo apie CMR važtaraštyje atliktą įrašą dėl aukštos krovinio temperatūros pristačius krovinį. Be to, ieškovas dublike patvirtino, kad 2020-07-03 dieną (dar nepraėjus 7 darbo dienoms po krovinio priėmimo) gavo iš atsakovės survejerio ataskaitą. Taigi krovinio iškrovimo vietoje iškvietus survejerį buvo atliktas krovinio būklės įvertinimas ir jo įvertinimo rezultatai užfiksuoti survejerio ataskaitoje, o ieškovas apie tai buvo informuotas. Sistemiškai analizuojant šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas ir/ar jį atstovaujantis vairuotojas galėjo imtis visų tinkamų savo teisėtų interesų apsaugos priemonių, tame tarpe, iškviesti kita nepriklausomą survejerį, pateikti kitą survejerio ataskaitą etc. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovas buvo pasyvus, nesiėmė jokios iniciatyvos bei protingų priemonių dalyvavimui žalos ir atsakomybės subjektų nustatymo procese, taip pat, neginčijo survejerio ataskaitos iki atsakovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo gavimo momento.

17.2. Ieškovo atsakomybę dėl krovinio dalies sugadinimo patvirtina ne tik survejerio ataskaitoje, bet ir UAB „Klaipėdos netas“ raporte pateiktos išvados. Du išsamūs rašytiniai įrodymai patvirtinta tą pačią išvadą – krovinio dalis sugedo, nes nebuvo užtikrinta tinkama oro cirkuliacija puspriekabės viduje.

17.3. UAB „Klaipėdos netas“ raportas buvo parengtas įvertinus krovinio temperatūrą pakrovimo metu – tai patvirtina Raporto priedas Nr. 6. Atitinkamai, UAB „Klaipėdos netas“ raporte net ir atsižvelgus į krovinio temperatūrą jo pakrovimo metu buvo konstatuota, kad šaldytuvo gale esančiose paletėse krovinys sušilo/užkaito, nes nebuvo pakankamai šaldomas pervežimo metu dėl nepakankamos paduodamo oro cirkuliacijos. Taigi UAB „Klaipėdos netas“ raporto rengimo metu nenustatyta krovinio temperatūros pakrovimo metu įtaka krovinio sugedimui.

17.4. Pervežamas krovinys (kriaušės) yra greitai gendantis produktas, o pervežimo temperatūra yra viena iš esminių pervežimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje taikytina ne tik CMR konvencija, bet ir 1970 m. Ženevos Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (toliau tekste, ATP). ATP konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustatanti, kad „Transporto priemonės turi būti pasirenkamos ir naudojamos taip, kad temperatūrą, nustatytą minėtuose prieduose, būtų galima palaikyti viso gabenimo metu <...>“. Taigi vežėjas turi pareigą transporto priemonę pasirinkti ir naudoti taip, kad reikiamą temperatūrą būtų galima palaikyti viso krovinio gabenimo metu, tame tarpe stebėti oro cirkuliaciją, t.y. kad +3 laipsnių temperatūra būtų ne tik puspriekabės pradžioje šalia šaldymo įrenginio, bet ir puspriekabės gale. Todėl ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas vežėjas, turėdamas pareigą transporto priemonę pasirinkti ir naudoti taip, kad reikiamą temperatūrą būtų galima palaikyti viso krovinio gabenimo metu (ATP konvencijos 4 straipsnio 1 dalis), bei žinodamas, jog šaldytuve nėra oro padavimo/paskirstymo rankovių bei faktinę oro temperatūrą šaldytuvo gale fiksuojančio sensoriaus („SENSOR 2“), turėjo atlikti krovinio išdėstymo šaldytuve kontrolę (įsitikinti išorine krovinio išdėstymo būkle) bei stebėti oro cirkuliaciją šaldytuvo viduje viso pervežimo metu. Tačiau UAB „Klaipėdos netas“ raporte konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo vairuotojas, nustatydamas +3 laipsnių pervežimo temperatūrą, neįsitikino išoriniu krovinio išdėstymu ir visiškai nestebėjo oro cirkuliacijos puspriekabės viduje, todėl dėl nepakankamos oro cirkuliacijos krovinys sugedo.

17.5. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad kito krovinio vežimas ta pačia transporto priemone patvirtina tinkamą šaldymo įrenginio veikimą ir ginčo krovinio pervežimo metu. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2021-02-05 dienos pervežimo sutartį dėl krovinio – vaisių (slyvų) pervežimo, pagal kurią vykdė 2021-02-02 – 2021-02-06 dienos pervežimą daugiau kaip po 7 mėnesių nuo ginčo krovinio pervežimo. Be to, per šį ilgą laikotarpį ieškovas galėjo atlikti pakeitimus puspriekabėje, neaiškios šio pervežimo aplinkybės (ieškovė, įvykus ginčo pervežimui ir sugadinus krovinį, vykdant kitą pervežimą galėjo imtis visų veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti pareigą pateikti tinkamą pervežimui transporto priemonę, stebėti oro cirkuliaciją pervežimo metu ir kt.). Ginčo krovinys buvo pakrautas 2020-06-25 dieną, Roterdame, Olandijoje. 2020-06-25 dieną Rorterdame, Olandijoje, buvo plius 30 laipsnių oro temperatūra. Taigi oro temperatūra taip pat galėjo turėti įtakos tinkamos ir tolygiai paskirstytos po visą puspriekabę pervežimo temperatūros užtikrinimui viso pervežimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ta pačia transporto priemone vėliau buvo vežtas kitas atsakovo krovinys, kuris nebuvo pažeistas, nepaneigia šio konkretaus krovinio apžiūrą ir šaldymo įrangą patikrinusio kvalifikuoto asmens nustatytų aplinkybių apie žymius temperatūrinius skirtumus tiek pačios puspriekabės viduje, tiek kriaušių dėžėse (pirmosios instancijos teismo sprendimo 26 punktas) yra teisėta ir pagrįsta.

17.6. Kadangi survejerio ataskaita patvirtina, jog temperatūra puspriekabės – šaldytuvo viduje svyravo nuo plius 1,3 laipsnių (arčiausiai šaldymo įrenginio) iki plius 12,3 laipsnių (toliausiai nuo šaldymo įrenginio, 0,5 m. atstumu iki puspriekabės durų), o sutinkamai su tuo, krovinio iškrovimo metu buvo nustatyta, kad krovinio temperatūra svyravo nuo +3,1 laipsnio (puspriekabės pradžioje) iki + 15,2 laipsnių (puspriekabės gale), darytina išvada, kad pakrovimo metu net ir esant krovinio temperatūrai +7,5 laipsniams ir visą laiką palaikant pervežimo temperatūrą +3 laipsnius krovinio iškrovimo metu krovinys negalėjo būti dar labiau sušilęs (t.y. dvigubai). Vadinasi, net ir palaikant tinkamą vežimui temperatūrą, bet nesant oro kanalų iš šaldymo įrenginio į puspriekabės vidų, buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija puspriekabės viduje, todėl šaltas oras nepateko į puspriekabės galą bei paneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, šalinančią ieškovo, kaip vežėjo atsakomybę.

17.7. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl 242,32 Eur priteisimo nurodydamas, kad CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis numato, kad „pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos 5 procentai metams <...>“. Taigi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo sumos, skirtos kompensacijai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas (pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punktas), šios palūkanos taikytinos tik vežėjo atsakomybės atvejais, t.y. sutartį pažeidus vežėjui. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“. Ši teisės norma, sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, nustato kompensuojamąsias palūkanas, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Taigi, kaip matyti iš cituojamų teisės normų, jose įtvirtinti skirtingi teisės normų taikymo pagrindai ir skirtingi palūkanų dydžiai. Vadinasi, ieškovei suformulavus materialų reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo sumos, skirtos kompensacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio ribų ir savo nuožiūra priteisti 6 procentų metines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

17.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike ginčijo survejerio ataskaitą ir jos išvadas. Analogiškus argumentus dėl survejerio ataskaitos ieškovė pateikia ir apeliaciniame skunde. Sutinkamai su tuo, atsakovei siekiant pagrįsti atsakovės argumentus dėl ieškovės, kaip vežėjos, atsakomybės už krovinio sugadinimą, ir tinkamai vykdant įrodinėjimo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, atsakovo iniciatyva buvo užsakytas UAB „Klaipėdos netas“ raportas, kurio išvados, kaip matyti iš jo turinio, taip pat patvirtina ieškovo atsakomybę už dalies krovinio sugadinimą (tai patvirtina pirmosios instancijos teismo 22 punktas). Taigi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo protingos, būtinos ir pagrįstos.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Olertros transportas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti ieškovės UAB „Irsana“ naudai iš atsakovės UAB „Olertros transportas“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės nurodytas nuostolių paskaičiavimas neatitinka CMR konvencijos nuostatų, yra neįrodytas; atsakovė nepagrįstai į krovinio vertę įskaičiuoja ir visą mokestį už prekių įforminimą muitinėje. Be kita ko, sprendime teisingai pažymėta, kad atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji atlygino krovinio gavėjui 3 800 Eur nuostolius pagal pastarojo 2020 m. liepos 16 d. pretenziją, kurioje, be kita ko, nenurodyti jokie prašomų priteisti nuostolių paskaičiavimai, savaime nereiškia, kad automatiškai atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti būtent tokio dydžio nuostolius.

18.2. Atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis, ką pripažino ir Pirmosios instancijos teismas ne tik todėl, kad atsakovė neįrodė, nepagrindė nurodomo nuostolio ir jo dydžio sutinkamai su CMR konvencijos nuostatomis, bet ir dėl to, kad, ieškovės įsitikinimu, atsakovė nei iki vienašalio įskaitymo atlikimo, nei vienašalio įskaitymo atlikimo metu, nei vėliau neįrodė, jog buvo kokie nors ieškovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos, neįrodė žalos fakto ir dydžio, neįrodė, jog atsakovė turi reikalavimo teisę į 3.800,00 Eur sumą apskritai. Tai reiškia, jog atsakovė neįrodė, jog ji apskritai vienašalio įskaitymo atlikimo metu turėjo į ieškovę kokių nors reikalavimų ir teisių, t.y. nebuvo ir nėra atsakovės konkrečiai apibrėžtų priešpriešinių teisių, reikalavimų į ieškovę; nesant tokių atsakovės apibrėžtų priešpriešinių teisių ir reikalavimų į ieškovę, konstatuotina, jog nėra ir galiojančio bei vykdytino atsakovės reikalavimo ar teisės į ieškovę.

18.3. Ieškovė neprivalo paneigti to, kas yra neįrodyta, t.y. nepriklausomai nuo to, jog atsakovės pateikta survejerio LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“ išvada yra pavadinta survejerio ataskaita, tai nereiškia ir negali reikšti, kad kiekvienas automatiškai survejerio ataskaitos teiginys yra laikomas teisingu ir pagrįstu; šiuo atveju iš ataskaitos turinio yra akivaizdu, kad jos teiginiai, susiję su puspriekabės oro kanalų nebuvimu yra aiškiai nepagrįsta, neteisėta. Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad neva telefonu susisiekus su šaldymo agregatų gamintojų nustatyta, kad puspriekabėje turėjo būti oro kanalai, tačiau puspriekabėje nebuvo oro kanalų, nors toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad šaldymo agregato gedimų nenustatyta ir t.t.

18.4. 2020 m. liepos mėnesį atsakovės ieškovei pateiktoje survejerio ataskaitoje nėra nurodyta, kad buvo faktiškai patirtas koks nors nuostolis, nenurodytas jo dydis, tik nurodyta, jog, survejerio nuomone, 0,27 procento viso krovinio (nuo 21 000 kg) vaisių yra pūvantys, kas objektyviai skaičiuojant niekaip negali kainuoti 3.800,00 Eur (pūvančių vaisių dalis nesudaro net 1 procento nuo viso krovinio, įvertinant ir tai, kad yra visuotinai žinoma, kad iki 10 procentų tokios rūšies krovinio netekimų yra laikomi natūraliais bei nuostoliu nelaikomi apskritai). Survejerio ataskaita nepatvirtina ir negali patvirtinti nuostolio fakto ir dydžio, nes joje fiksuojamas tik 0,27 procento nuo viso krovinio (nuo 21 000 kg) vaisių puvimas, tačiau jokia krovinio dalis nebuvo utilizuota, kadangi nepateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai; tai reiškia, jog visas krovinys buvo parduotas. Ši aplinkybė automatiškai nepreziumuoja ir negali preziumuoti, jog atsakovės nurodomas nuostolis iš tikrųjų buvo ir kad jis tikrai buvo tokio dydžio.

18.5. Iš krovinio gavėjo pretenzijos, adresuotos atsakovei, matyti, kad krovinio gavėjas tik abstrakčiai nurodo, jog jis neva patyrė 3.800,00 Eur nuostolį, tačiau nenurodo, nepaaiškina, kaip konkrečiai tas nuostolis atsirado (ar krovinio dalis – vaisiai – buvo utilizuota, ar dalis krovinio parduota mažesne kaina, kokia konkrečiai krovinio dalis parduota mažesne kaina, kokia ta mažesnė kaina ir t.t.) ir kokie konkrečiai dokumentai patvirtina visas minėtas aplinkybes, nes prie pretenzijos nebuvo pridėti jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskritai jokie dokumentai.

18.6. Atsakovė vienašalio įskaitymo atlikimo metu neturėjo jokios galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę, neįrodytas nei nuostolio faktas, nei jo dydis apskritai, todėl atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas yra neteisėtas ir negalioja.

18.7. Analizuojant byloje pateiktą atsakovės muitinės deklaraciją, matyti, kad joje nėra nurodyta konkrečiai to invoiso Nr. 24670, pagal kurį buvo vežamas konkrečiai šis krovinys, o muitinei privalo būti pateiktas konkrečiai tas invoisas, kuris lydi krovinį, t.y. invoisas Nr. 24670, ir jis turi atsispindėti muitinės dokumentuose. T.y. atsakovė pateikė į bylą įmonės Dutoit Europe invoisą Nr. 24670, pagal kurį išsiuntimo vietoje krovinio – kriaušių – kaina yra 16.777,60 Eur, tačiau šis invoisas taip ir nebuvo tikėtina pateiktas muitinei, nes jo nėra nurodyta jokioje atsakovės pateiktos muitinės deklaracijos grafoje. Dar daugiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktos muitinės deklaracijos, joje nurodomos kažkokios vertės USD valiuta (t.y. JAV doleriais), tačiau byloje esančiame ginčo krovinio invoise Nr. 24670 krovinio vertė nurodyta ne JAV doleriais, o EUR valiuta, t.y. eurais, kas taip pat objektyviai negali būti, kadangi valiutos rūšis nurodoma ta pati su tuo pačiu kroviniu susijusiuose dokumentuose, jei jie iš tikrųjų susiję.

18.8. Atsakovė pateikė neva 2020-07-31 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriuo įrodinėja užskaitą. Tačiau minėtas aktas yra be numerio, kas rodo, jog aktas buvo/galėjo būti sudarytas neaišku, kuriuo konkrečiai laiku; atsakovė pateikė du akto egzempliorius, nors pačiame akte nurodyta, kad vienas iš jų siunčiamas kitai šaliai, kas rodo, kad aktas galimai apskritai nebuvo siųstas kitai šaliai ir neaišku, kieno parašai yra tame akte; kita nurodomos užskaitos šalis yra ne Lietuvos, o Rusijos įmonė, todėl nesuprantama, kaip Rusijos įmonė galėjo suprasti lietuvių kalba parašytą tekstą, ir jį pasirašyti (jei pasirašė). Be to, iš pateikto įskaitymo akto neaišku, koks konkrečiai atsakovės reikalavimas, kokio dydžio ir kokiu pagrindu atsiradęs Rusijos įmonei „Alfa-servis“ yra įskaitomas.

18.9. Atsakovė, prašydama pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą nurodė, kad siekiant atsikirsti į ieškinio reikalavimus, jam reikalinga kreiptis į Rusijos įmonę ir gauti reikalingus dokumentus, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovės nurodomo 2020-07-31 įskaitymo dienai jis neturėjo jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių Rusijos įmonės „Alfa-servis“ reikalavimo teisę 3.800,00 Eur sumai, įskaitant dokumentų, patvirtinančių nuostolio faktą ir nuostolio dydį. Kaip matyti iš 2020 m. liepos mėn. Rusijos įmonės „Alfa-servis“ pateiktos pretenzijos, jokie nuostolio faktą ir jų dydį patvirtinantys dokumentai prie pretenzijos nebuvo pridėti.

18.10. Atsakovės nurodomas krovinio vertės skaičiavimas ir nustatymas aiškiai neatitinka CMR konvencijos nuostatų, t.y. CMR konvencijos 23 str. 1 dalis nustato, kad „kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti“. Byloje atsakovė yra pateikusi invoisą, pagal kurį buvo priimtas krovinys vežti krovinio paėmimo vežti vietoje, t.y. invoisas Nr. 24670, kuriame nurodyta krovinio vertė, yra 16.770,60 Eur, o krovinys, atvežtas į paskirties vietą, pagal atsakovės pateiktus dokumentus buvo parduotas už didesnę kainą, t.y. 16.916,26 Eur. Taigi, nuostolio nėra.

18.11. 605,00 Eur suma už UAB „Klaipėdos netas“ raportą suma negali būti pripažįstama būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, jos yra perteklinės, kadangi iš karto po krovinio (kriaušės) atvežimo į paskirties vietą atsakovės iniciatyva buvo iškviestas survejeris LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“; kaip matyti iš jo pateiktos ataskaitos, jis atliko apžiūrą, surašė ataskaitą, kuri yra byloje, o praėjus daugiau nei metams po įvykio dar vieno raporto užsakymas (juo labiau, kad UAB „Klaipėdos netas“ nei atliko krovinio apžiūros, nei transporto priemonės apžiūros, nei dalyvavo apžiūroje daugiau nei prieš metus kroviniui atvykus į paskirties vietą) yra aiškiai perteklinis, nepagrįstas ir tik didinantis bylinėjimosi išlaidas, todėl apskritai bet kokiu atveju turėjo būti atmestas.

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

20.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus Universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus dr. A. Ž. išvadą, ir remdamasi CPK 314 straipsniu, prašo šį naują įrodymą priimti. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su 2021-10-04 sprendimu, bei naujas įrodymas atsirado po sprendimo priėmimo. Nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, kad krovinys (kriaušės) galėjo dar labiau sušilti, esant kriaušių temperatūrai +7,5 C, nes jose tebevyko oksidacijos procesai, dėl ko papildoma išsiskiria šiluma nepriklausomai nuo to, kad pervežimo temperatūra +3 C; pažymėta, kad toks krovinys – kriaušės –prieš pervežimą turi būti atšaldytas iki reikiamos temperatūros.

21.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės prašymą prijungti prie bylos profesoriaus išvadą atmesti. Nurodo, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, kad galimai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp krovinio temperatūros +7,5 laipsnių pakrovimo metu ir dalies krovinio sugedimo pervežimo metu, galintis sudaryti pagrindą atleisti ieškovą, kaip vežėją nuo atsakomybės, neteikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nors šią aplinkybę nurodė jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, pateisinančių jo negalėjimą gauti ir pateikti profesoriaus išvadą dar pirmosios instancijos teismui. Be to,  atsakovės nuomone, profesoriaus išvados įrodomoji galia/patikimumas byloje visiškai nepagrįstas, todėl naujai prašomas priimti įrodymas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, kuriai buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais, turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktu naujų įrodymu ir dėl jo pasisakyti, ieškovės teikiamą įrodymą priima. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio įrodymo pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas priimamas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

24.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn. tarp šalių sudarytos pervežimo sutarties pagrindu ieškovė (vežėja) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. vykdė krovinio (šviežių kriaušių) vežimą iš Nyderlandų į Rusiją (krovinio gavėjas – Rusijos įmonė LLC ,,Alfa-service“). 2020 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl krovinio sugadinimo ir vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Minėtoje pretenzijoje nurodyta, kad: pristačius krovinį jo gavėjui LLC ,,Alfa-service“ buvo nustatyta, kad dalis krovinio yra sugadinta; nepriklausomoje ekspertų ataskaitoje konstatuotas neteisingas šaldymo agregato ,,Thermo King“ veikimas, kadangi buvo sutrikusi normali šalto oro cirkuliacija; atsakovės dėl krovinio sugadinimo patirtas nuostolis yra 3 800 Eur. Atsižvelgdama į tai, atsakovė išrašė ieškovei 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 800 Eur sumai. Kadangi ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras už ankstesnius pervežimus bendrai 5 500 Eur sumai, kurių atsakovė tuo metu nebuvo apmokėjusi, atsakovė minėtoje pretenzijoje nurodė vienašališkai įskaitanti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 3 800 Eur sumai.

25.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl atsakovės 2020 m. liepos 30 d. atlikto įskaitymo teisėtumo, tiek dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už ieškovės atliktus vežimus ir jo pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras.

26.       Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu pripažinti negaliojančiu jos 2020 m. liepos 30 d. atliktą vienašalį įskaitymą ir priteisti skolą, teigia, kad vežimas atliktas netinkamai (dėl vežimo metu neužtikrintos ir reikalingos vaisiams vežti temperatūros dalis kriaušių sugedo), todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Dėl atsakovės 2020 m. liepos 30 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

27.       Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

28.       Taigi atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kad sąskaita ieškovei dėl nuostolių, susijusių su ieškovės atliktu vežimu, buvo išrašyta teisėtai ir atitiko visas įskaitymui būtinas prieš tai paminėtas sąlygas.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė UAB „Olertros transportas“ paminėtų aplinkybių neįrodė.

30.       Atsakovė, reikalaudama atlyginti iš ieškovės nuostolius, rėmėsi CMR 17 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš pakraunant minėtą krovinį į pervežimui skirtas transporto priemones, Ieškovo atstovas pamatavo krovinio (vaisiai) temperatūrą, kuri buvo +7,5 laipsnio, ir iš karto SMS žinute apie tai informavo Atsakovo atstovą krovinį ieškovės atstovas pamatavo krovinio (vaisiai) temperatūrą, kuri buvo +7,5°C, ir iš karto SMS žinute apie tai informavo atsakovės atstovą, dėl to ginčo nėra. Ieškovės teigimu, prieš pradedant atsakovei krauti ginčo krovinį į transporto priemones, atsakovei buvo paaiškinta, kad + 3°C temperatūra pervežimo metu nesumažins kraunamo krovinio, kurio temperatūra +7,5°C, temperatūros iki + 3 laipsnių, kadangi transporto priemonėje esančio šaldytuvo funkcija yra ne atšaldyti krovinį, o tik palaikyti atitinkamą temperatūrą transporto priemonėje. Į bylą pateikta LLC ,,AG Siurveyerskoje agenstvo Loss Edžastment“ eksperto išvada, iš kurios matyti, kad ekspertas, 2020 m. birželio 29 d. iškrovus krovinį gavėjo sandėlyje, tikrino šalia sandėlio stovėjusios  puspriekabės, kuria gabentos kriaušės, šaldymo įranga. Ekspertas nustatė, kad nustačius temperatūrą + 3 3°C, puspriekabės–refrižeratoriaus vidaus oro temperatūra atitinkamose puspriekabės vietose svyravo nuo +1,3 iki +12,3°C; puspriekabės viduje nėra šaldymo įrangos ortakių. Ekspertas padarė išvadą, kad gabenimo metu šaldymo įranga neužtikrino nustatyto temperatūros režimo palaikymo puspriekabės–refrižeratoriaus viduje. Iš UAB ,,Klaipėdos netas“ atlikto raporto, matyti, kad survejeris pagal jam pateiktą medžiagą padarė išvadą, kad šaldytuvo gale stovinčiose paletėse kriaušės sušilo/užkaito, nes nebuvo pakankamai šaldomos pervežimo metu; tikėtina nepakankamo šaldymo priežastis – nepakankama paduodamo oro cirkuliacija šaldytuve. Pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovavosi šiais rašytiniais įrodymais ir padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad dalis kriaušių vežimo metu supuvo ir pernoko dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama oro cirkuliacija puspriekabės viduje, o ne dėl to, kad kriaušių temperatūra jų pakrovimo metu buvo +7,5°C. Taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja jos atsakomybę už dalies krovinio sugadinimą šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 1-2 dalys). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

32.       Ieškovė pateikė į bylą šaldymo agregato sertifikatą, kuris patvirtina, kad šaldymo agregatas veikia tinkamai. Tai nurodyta ir survejerio LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“ ataskaitos išvadoje. Remiantis kokybės įvertinimu, puspriekabės-refrižeratoriaus apžiūra ir gabenimo temperatūros režimo analize padaryta išvada, kad gabenimo metu Thermo King, modelis SLXe 300, šaldymo įranga neužtikrina nustatyto temperatūros režimo palaikymo puspriekabės-refrižeratoriaus viduje. Kadangi nėra ortakių, tai nuo šaldymo įrangos į puspriekabės vidų sutrikusi normali oro cirkuliacija puspriekabės-refrižeratoriaus viduje. Išvadoje nurodyta, kad nustatyta temperatūra plius 3°C. Oro temperatūra puspriekabės-refrižeratoriaus viduje, šaldymo įrangos valdymo skydelyje plius 3,3°C. Nurodyta, kad buvo susisiekta su Thermo King techninio centro specialistais, kurie ekspertui paaiškino, kad Thermo King šaldymo įrangai, modelis SLXe 300 leidžiami +-2°C temperatūros svyravimai – nuo plius 1°C iki plius 5°C. Tačiau eksperto išvadoje nėra įvertinta ta aplinkybe, kad pakrautų vežti kriaušių temperatūra buvo dvigubai didesnė nei temperatūra puspriekabės-refrižeratoriaus viduje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė, kuria buvo vežamos kriaušės, turėjo ATP sertifikatą, kelią abejonių eksperto nurodoma aplinkybė dėl oro kanalų šiai transporto priemonei reikalingumo ir ar dėl jų nebuvimo galėjo sugesti dalis kriaušių.

33.       Ieškovė po teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus Universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesorių dr. A. Ž. prašant nustatyti, ar krovinys (kriaušės) galėjo sušilti pervežimo metu dar labiau, jei prieš pakrovimą jo temperatūra buvo +7,5°C, o pervežimo metu +3°C. Profesorius savo išvadoje nurodė, kad krovinys (kriaušės) galėjo dar labiau sušilti, kadangi esant kriaušių temperatūrai +7,5°C jose tebevyko oksidacijos procesai, dėl ko papildoma išsiskiria šiluma nepriklausomai nuo to, kad pervežimo temperatūra +3°C; pažymėjo, kad toks krovinys – kriaušės – prieš pervežimą turi būti atšaldytas iki reikiamos temperatūros. Kaip minėta, krovinio pakrovimo temperatūra buvo +7,5°C, o vežant krovinį buvo palaikoma +3°C temperatūra. Byloje nėra duomenų paneigiančių šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateikta profesoriaus A. Ž. išvada dėl kriaušių pervežimo metu jose vykstančių oksidacijos procesų. Šioje išvadoje nurodoma, kad remiantis moksliniais faktais galima tvirtinti, kad veiksmų seka, kai prieš transportavimą krovinio temperatūra buvo +7,5°C, o pakrautas į puspriekabę, kurioje buvo temperatūra +3°C, nesustabdė vykstančių kriaušėse oksidacijos procesų, nes kriaušių krovinys turi būti iš anksto atšaldomas iki transportavimo temperatūros (ne daugiau kaip +2°C). Taip pat išvadoje nurodoma, kad iš bendrų chemijos dėsningumų yra žinoma, kad pakėlus reakcijos temperatūrą 10°C, reakcijos greitis paprastai padidėja nuo 2 iki 4 kartų. Nors šiuo atveju krovinio temperatūra buvo aukštesnė už aplinkos (puspriekabės) tik 4,5°C, bet prieš pakrovimą buvusi kriaušių temperatūros reikšmė (+7,5°C) jau leido kriaušėse toliau vykti oksidacijos procesams, nes tokioje temperatūroje kriaušėse esantys fermentai (oksidazės) dar išlieka aktyvūs ir katalizuoja oksidacijos reakcijas. Be to, oksidacijos metu papildomai išsiskiria šiluma (egzoterminis procesas), dėl ko kriaušių rudavimo ir tolimesnio puvimo greitis dar labiau padidėja. Tą patvirtina ir tas faktas, kad iškrovus krovinį paskirties vietoje - sandėlyje, kai temperatūra sandėlio viduje buvo nuo + 5,6 iki +7.1,  kriaušių krovinio temperatūra jau buvo pakilusi nuo + 9°C iki +11,5°C, nepaisant to, kad puspriekabėje buvo nustatyta +3°C temperatūra.

34.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių.

35.       Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau kriaušių prakrovimo metu esant jų temperatūrai +7,5°C, o ieškovei nurodžius, kad bus vežamas krovinys su nuolat palaikoma +3°C temperatūra atsakovei turėjo būti žinoma, kad pateiktų pervežimui kriaušių temperatūra nėra tinkama ir egzistuoja rizika, kad krovinys transportavimo metu gali pradėti gesti. Be to, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto d papunktį atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. Šiuo atveju buvo vežami vaisiai – kriaušės. Minėta, kad prieš vežant ieškovė paaiškino atsakovės atstovui, kad + 3°C temperatūra pervežimo metu nesumažins kraunamo krovinio, kurio temperatūra +7,5°C, temperatūros iki + 3°C, kadangi transporto priemonėje esančio šaldytuvo funkcija yra ne atšaldyti krovinį, o tik palaikyti atitinkamą temperatūrą transporto priemonėje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad natūralios krovinio savybės, t. y. kriaušėse prasidėję procesai lėmė tai, kad dalis krovinio buvo sugedęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakinga už dalies krovinio sugedimą.

36.       Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sugadintas ne visas krovinys. LLC ,,AG Siurveyerskoje agentstvo Loss Edžastment“ eksperto išvadoje nurodyta, kad kriaušės, kuriose pažeidimų nenustatyta, sudaro 41 proc., pernokę vaisiai – 58,73 proc., pūvantys – 0,27 proc. Iš atsakovės pateiktų įrodymų ir paskaičiavimų, kriaušės galutinio gavėjo buvo realizuotos už 16 916,26 Eur (1339578,24 Rb) (2020 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra, išrašyta pardavėjo LLC ,,Alfa-service“ pirkėjui LLC ,,Russer Treid“). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad krovinys (kriaušės) buvo realizuotas už didesnę kainą (16 916,26 Eur), nei nurodyta jų vertė krovinio paėmimo metu (16 777,60 Eur). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad nuostolių, susijusių su ieškovės atliktu pervežimu, atsakovė nepatyrė.

37.       Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ji patyrė 3 800 Eur nuostolių, pateikė atsakovės ir Rusijos įmonės „Alfa-servis“ 2020-07-31 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas nepatvirtina, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų patyrė 3800 Eur nuostolius. Kaip teisingai nurodo ieškovė, krovinio gavėjas, reikšdamas pretenziją, nenurodė ir nepaaiškino, kaip konkrečiai atsiranda, kokiu pagrindu ir kaip suskaičiuota nurodoma 3 800 Eur dydžio suma. Atsakovė pateikė du akto egzempliorius, nors pačiame akte nurodyta, kad vienas iš jų siunčiamas kitai šaliai, kas, sutiktina su ieškove, įrodo, kad aktas galimai nebuvo siųstas kitai šaliai. Taip pat iš pateikto įskaitymo akto neaišku, koks konkrečiai atsakovės reikalavimas, kokio dydžio ir kokiu pagrindu atsiradęs Rusijos įmonei „Alfa-servis“ yra įskaitomas. Nustačius aplinkybę, kad ieškovė nėra atsakinga už dalies krovinio sugadinimą, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė turi prievolę atsakovei padengti jos nurodomą 3 800 Eur dydžio nuostolį. Tuo labiau, kad 3 800 Eur nuostolių suma tinkamai nepagrindžiama.

38.       Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kas reiškia, jog įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 str. įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

39.       Taigi, norint atlikti vienašalį įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas. Kaip nustatyta byloje, ieškovė pagal Pervežimo sutartį su atsakove savo pareigas atsakovės atžvilgiu įvykdė ir turi teisę į atlyginimą už pervežimo paslaugas pagal sutartį. Tuo tarpu atsakovė, kaip jau nustatyta sprendime, neturi reikalavimo teisės į ieškovę dėl 3 800 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, nes šioje dalyje reikalavimo teisės neįrodė (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Dėl šios priežasties pripažintina, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Tuo pačiu nepagrįstas ir atsakovės atliktas įskaitymas dalyje, kuria tariamai atsakovės patirti nuostoliai buvo įskaityti į ieškovės reikalavimą atsiskaityti už pervežimo paslaugas. Todėl konstatuotina, kad 2020 m. liepos 30 d. atsakovės atliktas 3800 Eur įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą pripažino negaliojančiu, o ieškovei iš atsakovės priteisė 3 800 Eur skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 2020 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (pagal kurias atsakovė iš dalies atsiskaitė šiuo sprendimu pripažintu negaliojančiu 2020 m. liepos 30 d. įskaitymu).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl 242,32 Eur palūkanų priteisimo nurodydamas, kad CMR konvencijos 27 str. 1 dalis taikoma tik prašant priteisti tokias palūkanas iš vežėjo. Ieškovės nuomone, jos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, tinkamas, o netinkamos teisės normos nurodymas šiuo atveju nėra ir negali būti pagrindu tokį reikalavimą atmesti, kadangi teismas turi išimtinę prerogatyvą aiškinti ir taikyti teisę. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutinka iš dalies.

41.       Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Šalių sudarytoje sutartyje numatytas terminas ir ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose numatytas terminas apmokėti sąskaitas per 30 dienų. Sutartis nenumatė, kad praleidus terminą atsakovė palūkanų nemokės. Sutartyje buvo numatyta, kad pervežime dalyvaujančių šalių atsakomybę reglamentuoja CMR ir TIR konvencijos bei Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutartyje šalys nenumatė palūkanų, todėl sprendžiant dėl palūkanų priteisimo būtina vadovautis įstatymo nuostatomis (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

42.       Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 123,76 Eur palūkanų sumą už 238 dienas už laikotarpį nuo 2020-07-30 iki 2021-03-25 nuo laiku neapmokėtos 800 Eur sumos pagal ieškovės 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1840 (turėjo būti sumokėta iki 2020-07-29) ir 119,08 Eur palūkanų sumą už 229 dienas už laikotarpį nuo 2020-08-08 iki 2021-03-25 nuo laiku neapmokėtos 3 000 Eur sumos pagal ieškovės 2020-07-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1939 (turėjo būti sumokėta iki 2020-08-07) viso 242,84 Eur palūkanų sumą. Ieškinyje nurodė, kad šios palūkanos paskaičiuotos pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Šios palūkanos taikytinos tik vežėjo atsakomybės atvejais, t. y. sutartį pažeidus vežėjui. Šis straipsnis reglamentuoja vežėjo mokėtinų palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).  Atsižvelgiant į aptariamą CMR nuostatą ir kasacinio teismo aktualią praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepriteisė jos paskaičiuotų palūkanų pagal CMR nuostatas.

43.       Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti ieškovei iš atsakovės palūkanas. Tačiau teismas, priteisdamas palūkanų dydį negalėjo viršyti ieškinyje nurodytos ir prašomos priteisti 242,84 Eur sumos, nes tokiu atveju būtų viršyti ieškinio reikalavimai, t. y. teismas priteistų didesnę sumą nei ieškovė prašė ir didesnę sumą nei buvo sumokėtas žyminis mokestis. Už 238 dienas už laikotarpį nuo 2020-07-30 iki 2021-03-25 nuo laiku neapmokėtos 800 Eur sumos pagal ieškovės 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1840 (turėjo būti sumokėta iki 2020-07-29) priteistina palūkanų suma sudaro 31,30 Eur ((800x6 proc.)/365x238 d.). Už 229 dienas už laikotarpį nuo 2020-08-08 iki 2021-03-25 nuo laiku neapmokėtos 3 000 Eur sumos pagal ieškovės 2020-07-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020 Nr. 1939 (turėjo būti sumokėta iki 2020-08-07) palūkanų suma sudaro 112,80 Eur ((3000x6 proc.)/365x229 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neapmokėjo jai išrašytų sąskaitų už ieškovės atliktas paslaugas, ieškovei priteisiama 144,10 Eur palūkanų nuo laiku neapmokėtų sąskaitų. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės atsakovės dėstomi argumentai, kad ieškovė ne tuo pagrindu prašė priteisti jai palūkanas, todėl teismas reikalavimo su palūkanų priteisimu negali tenkinti, nes jokios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo.

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio

44.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovės bylinėjimosi išlaidoms priskyrė 605,00 Eur išlaidas už UAB „Klaipėdos netas“ ataskaitą bei nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovės argumentus dėl šios sumos nepagrįstumo.

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos, sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike ginčijo survejerio ataskaitą ir jos išvadas. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo nurodomus argumentus ir įrodinėdama survejerio ataskaitos pagrįstumą, pateikė UAB „Klaipėdos netas“ raportą. Nurodytas raportas negali būti laikomas pertekliniu įrodymu. Priešingu atveju būtų varžoma šalių įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), pažeidžiami šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai (CPK 12 ir 17 straipsniai). Kaip matyti atsakovė siekė įrodyti, kad jos įrodinėjamą aplinkybę dėl temperatūros patvirtina dviejų skirtingų ekspertų ataskaitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo yra laisvas apsispręsti kai jam ginti savo interesus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė atsakovės patirtas 605 Eur išlaidas už UAB „Klaipėdos netas“ raporto parengimą.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dalis krovinio buvo sugadintas dėl ieškovės kaltės, todėl iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami teismo sprendimo motyvai, kad krovinio dalies sugadinimas atsirado dėl vežėjo UAB „Irsana“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ieškovei nepriteisė palūkanų nuo laiku neapmokėtų sąskaitose nurodytų sumų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas pakeistinas ir ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ieškovei priteisiant 144,10 Eur palūkanų sumą.

48.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 1 670,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (1 524,60 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 54,45 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 91 Eur žyminis mokestis), kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2 660 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (1 850 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 205 Eur dydžio išlaidas už dokumentų vertimus, 605 Eur dydžio išlaidas už raporto parengimą), kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui.

51.       Pakeitus teismo sprendimą ieškinys tenkinamas 97 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovės priteistina 1 619,95 Eur; atsakovei iš ieškovės – 79,80 Eur. Įskaičius tarpusavyje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 540,15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė du reikalavimus: pakeisti motyvus ir priteisti jai 242,84 Eur palūkanų sumą. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas, o antrasis reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 79,67 proc. (50+29,67proc.) reikalavimų.

53.       Bylos duomenimis ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur ir patyrė 1.452,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Viso apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1552 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisiama 1236,48 Eur. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2036,32 Eur, todėl jai priteisiama 413,98 Eur. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos už apeliacinio skundo surašymą patirtos išlaidos neatlyginamos. Įskaičius tarpusavyje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13550-1101/2021 motyvuojamosios dalies motyvus, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl ieškovės kaip vežėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ kaltės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“ 2020 m. liepos 30 d. pranešimu atliktą įskaitymą 3 800 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“, juridinio asmens kodas 303204833, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Irsana“, juridinio asmens kodas 124560631, 3 800 Eur įsiskolinimą, 144,10 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 944,10 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 540,15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertros transportas“, juridinio asmens kodas 303204833, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Irsana“, juridinio asmens kodas 124560631, 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė