Civilinė byla Nr. e2A-164-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Consena“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl skolos už papildomus statybos darbus priteisimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avona“ pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 87 619,04 Eur skolą, 7,23 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą ir šalys 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. VP-555 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti vaikų darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pritaikymo slaugos namams darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip nustatyta Sutartyje bei ištaisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylą, energetinį sertifikavimą ir visus dokumentus, reikalingus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, įrengti informacinį bei nuolatinį aiškinamąjį stendus, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą. Projektas turėjo būti įgyvendinamas ir pastato statybos darbai atliekami vadovaujantis pastato techniniu projektu, kurį parengė UAB „Consena“, tačiau pastato statybos darbų eigoje paaiškėjo, kad techninis projektas turi klaidų, t. y. jame neįvertinti kai kurie statybos darbai ir medžiagos, būtinos techninio projekto sprendiniams įgyvendinti. Apie techninio projekto klaidas ieškovė informavo UAB „Consena“, kuri kai kuriuos techninio projekto trūkumus ištaisė pastato darbo projekte, nes ši įmonė taip pat rengė ir šį projektą. Be to, atliekant darbus taip pat paaiškėjo, kad siekiant užtikrinti pastato kokybę ir atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, būtina atlikti kitus papildomus techniniame projekte nenumatytus darbus. Todėl ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, įgyvendinti techninio projekto sprendinius, užtikrinti pastato kokybę ir atitikimą teisės aktų reikalavimams bei išvengti atliktų darbų sugadinimo, turėjo atlikti papildomus pastato statybos darbus, kurie nebuvo įvertinti pastato techniniame projekte ir atitinkamai ieškovės pasiūlyme viešajam pirkimui.
4. 2013 m. balandžio 24 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie pastato papildomus statybos darbus, pridėdama šių darbų sąmatas bei prašydama juos patvirtinti. 2013 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad ji ieškovės nurodytų pastato statybos darbų nelaiko papildomais, o šių darbų išlaidas ieškovė turėjo įsivertinti, teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui. 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raštais ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama šiuos darbus patvirtinti bei juos apmokėti. Reaguodama į šiuos ieškovės raštus, atsakovė 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau– Agentūra), kuri administravo projekto finansavimą, prašydama įvertinti papildomų darbų finansavimo projekto lėšomis tinkamumą. 2014 m. sausio 17 d. Agentūra pateikė atsakymą, kuriuo dalį ieškovės nurodytų papildomų pastato statybos darbų pripažino papildomais ir būtinais atlikti darbais.
5. Nepriklausomai nuo to, jog Sutarties kaina yra fiksuota ir apima visus Sutartyje nustatytus darbus, Sutartyje (jos 10.4 ir 10.5 punktuose) aiškiai nustatyta galimybė ieškovei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu iki Sutarties pasirašymo ji šių darbų pagrįstai negalėjo numatyti, o patys darbai yra būtini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį. Šiuo atveju papildomi darbai buvo būtini, ieškovė jų negalėjo iš anksto numatyti ir įsivertinti, todėl egzistuoja visos Sutartyje numatytos sąlygos papildomiems darbams kompensuoti. Atsakovė niekada neprieštaravo papildomų darbų atlikimui, neginčijo jų būtinumo, be to, jais realiai naudojasi. Iš viso papildomų darbų atlikta už 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovės UAB „Avona“ atsakovei Administracijai 2 541 Eur atstovavimo išlaidų, o valstybei – 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina (3 611 798,43 Lt), kurią užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei už visus pagal Sutartį atliktus darbus (Sutarties 9.1, 9.2 punktai). Kadangi Sutartyje buvo nustatyta fiksuota Sutarties kaina, teisė į papildomų darbų atlikimą, jų įsigijimą ir apmokėjimą aiškintina šių dviejų Sutarties sąlygų aspektu. Ieškovė neginčija, kad už atliktus darbus yra gavusi visą fiksuotą Sutarties kainą.
8. Teismas nurodė, kad dėl atsiradusių naujų darbų įvyko du pasitarimai, kuriuose dalyvavo rangovės, užsakovės atstovai, statybos techninės priežiūros vadovas J. M., projektuotojo UAB „Consena“ atstovas D. S., tačiau nei 2013 m. vasario 19 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 2, nei 2013 m. rugsėjo 3 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 3 nėra nei pasirašytas, nei patvirtintas užsakovės atstovų. Nors ieškovė dėl papildomų darbų įsigijimo ir finansavimo į atsakovę kreipėsi 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raštais, tačiau Administracija atsisakė juos pripažinti papildomais darbais, kadangi jie buvo numatyti techniniame projekte ir rangovė visus darbus turėjo įvertinti teikdama pasiūlymą, t. y. užsakovė nedavė sutikimo atlikti papildomus darbus ir pateiktų sąmatų nepasirašė. Atsakovė taip pat nepasirašė ir 2013 m. gruodžio 20 d. baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, jį ieškovė pasirašė vienašališkai.
9. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią galimybė keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015), konstatavo, kad šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes. Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, išimtinių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse, neįrodinėjo, būtinybę atsakovei įsigyti papildomus darbus ir ieškovės reikalavimą gauti papildomą atlygį grindė Sutarties 10.4 ir 10.5 punktų nuostatomis. Šalims pačioms laisva valia susitarus dėl papildomų darbų atlikimo ir jų įsigijimo bei Sutarties sąlygų pirmumo kitų Sutarties dokumentų atžvilgiu (Sutarties 3.2.1 punktas), pirmenybė suteiktina Sutarties nuostatoms. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovės teisės gauti papildomą atlygį už papildomus statybos darbus aktualios Sutarties 10.1, 10.3, 10.4 ir 10.5 punktuose įtvirtintos nuostatos.
10. Teismas darė išvadą, kad nurodytose Sutarties nuostatose neabejotinai yra įtvirtinta rangovės (ieškovės) teisė, jog papildomi darbai, atlikti esant Sutartyje nustatytoms sąlygoms, būtų apmokėti, tačiau tai yra susiję ir su kitos šalies – užsakovės (atsakovės) – teise įsigyti papildomus darbus, o šalių susitarimo dėl papildomų darbų sudarymo tvarka nustatyta Sutarties 10.5 punkte, kuriame labai aiškiai įtvirtinta, kad papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakove ir toks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine Sutarties dalimi. Tokia nurodyto šalių susitarimo dėl papildomų darbų esmė atitinka ir įstatyme (CK 6.653 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintus reikalavimus laiku pranešti apie papildomus darbus, kurie yra išaiškinti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti sudarytas raštu, t. y. Sutarties šalims pasirašius tokį susitarimą, tačiau toks susitarimas nebuvo pasirašytas, o ieškovė tik pranešė atsakovei apie būtinybę atlikti papildomus darbus, bet jos pritarimo, sutikimo šiems darbams atlikti negavo. Priešingai, atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. raštu ieškovės nurodytų darbų nepripažino papildomais darbais, juos vertino kaip patenkančius į Sutarties dalyką ir fiksuotą Sutarties kainą, sąmatų nepasirašė ir jų nesuderino, to nepadarė ir vėliau.
11. Kadangi susitarimas dėl papildomų darbų raštu nebuvo sudarytas, jis negali sukelti pasekmių tokio susitarimo nesudariusiai šaliai. Nors ieškovės atstovas direktorius Č. Z. teigė, kad atsakovės sutikimas atlikti papildomus darbus ir už juos sumokėti buvo gautas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), t. y. neįrodė susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, jų įsigijimo ir apmokėjimo sudarymo nei raštu, nei žodžiu. Susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių nebuvo sudarytas nei laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos, nei faktiškai. Kadangi ieškovė iki jos nurodomų papildomų darbų atlikimo nebuvo gavusi atsakovės sutikimo, teismas sprendė, kad ieškovė, juos atlikdama, veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.
12. Teismas nepripažino pagrįstais ieškovės argumentų, kad papildomų darbą atlikimą lėmė techninio projekto klaidos. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. rašte ieškovei buvo argumentuotai atsakiusi, kokie darbai kur buvo numatyti ir aprašyti pirkimo dokumentuose, ir tai nėra paneigta. Kadangi Sutarties dalykas buvo rekonstruojamas pastatas, teismo vertinimu, ieškovė, teikdama pasiūlymą, turėjo tinkamai jį apžiūrėti tam, kad galėtų įvertinti galimai atsirasiančius papildomus darbus, o jei vėliau ir atsirado nenumatyti, bet būtini darbai, ieškovė dėl jų atlikimo ir apmokėjimo turėjo kreiptis į atsakovę ir gauti jos sutikimą bei tinkamai įforminti susitarimą. Aplinkybę, kad ieškovės nurodomi papildomi darbai atsirado ne dėl pirkimo dokumentų tam tikrų trūkumų, o šie darbai iš esmės yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas darbo projekte, patvirtina ir byloje pateiktas Agentūros 2014 m. sausio 17 d. raštas. Teismas konstatavo, kad ieškovės užsakymu surašyta eksperto J. R. išvada taip pat nelaikytina pakankamu įrodymu aplinkybei, jog papildomi darbai atsirado dėl techninio projekto klaidų, pagrįsti, o ieškovė nepasinaudojo išaiškinta teise ir suteikta galimybe pareikšti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Be to, po techninio projekto parengimo buvo atlikta jo ekspertizė, kuri jokių neatitikimų nenustatė.
13. J. R. ir D. S. parodymai patvirtina, kad techniniame projekte numatyta stogo konstrukcija yra galima ir be darbo projekte numatytų atramų, išramstymas yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas. D. S. taip pat patvirtino, kad perdangos įrengimas rangovei turėjo būti aiškus iš visų techninio projekto dokumentų visumos. Statybos techninę priežiūrą vykdžiusio J. M. parodymai patvirtina, kad visi darbai atitiko techninio projekto sprendinius, ieškovės nurodyti papildomi darbai atsirado ne dėl techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų trūkumų, nes ieškovės nurodytų papildomų darbų, kurie išaiškėjo statybos darbų eigoje, negalėjo numatyti nei projektuotojai, nei rangovė. Techninio projekto keitimas nebuvo darytas, o tai reiškia, kad visais rangovės atliktais darbais (įskaitant ir papildomais darbais) buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. pastatytas objektas, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog ieškovė (rangovė) turėjo papildomų išlaidų ir jog turėjo atlikti papildomus darbus dėl techninio projekto klaidos ar esminių pirkimo dokumentų trūkumų. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi papildomų išlaidų papildomiems darbams atlikti, papildomas atlygis nustatytas tik paskaičiavimo būdu. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimą pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Avona“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, be to, priteisti visas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi ginčo pastato rekonstrukcijos darbus atsakovė įsigijo vykdydama viešąjį pirkimą, pirmiausia turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), kaip lex specialis (specialusis teisės aktas), nuostatomis. Kadangi šiuo atveju papildomų darbų įsigijimo ir apmokėjimo klausimai detaliai buvo aptarti Sutarties 10.3–10.5 punktuose, kurie iš esmės atitiko VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 73 straipsnio 4 dalies, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 26, 27 punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai papildomų darbų apmokėjimo klausimą sprendė vadovaudamasis Sutarties, o ne bendrosiomis CK nuostatomis.
2. Sutarties kaina, aptarta 9.1 punkte, buvo už techniniame projekte numatytus darbus. Būtent techniniu projektu vadovaudamiesi suinteresuoti asmenys teikė pasiūlymus dalyvauti atsakovės paskelbtame viešajame pirkime, tačiau statybos darbų vykdymo eigoje paaiškėjo, kad techninis projektas turi klaidų ir kad būtina atlikti papildomus, t. y. techniniame projekte nenumatytus, darbus. Iš viso papildomų darbų buvo atlikta už 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur). Ši papildomų darbų vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sutarties 10.5 punktu. Taigi nagrinėjamas atvejis nėra ginčas dėl fiksuotos Sutarties kainos padidinimo, kai rangovė už Sutartyje sutartus darbus reikalauja padidinti Sutarties kainą, o yra ginčas dėl papildomų darbų, kurių nenumatė Sutartis ir jos dalimi esantis techninis projektas, tačiau kurie buvo būtini Sutarčiai įvykdyti ir kurių ieškovė negalėjo numatyti iš anksto, kompensavimo.
3. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta galimybė ieškovei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu ji įrodo tris sąlygas: pirma, ieškovė turi įrodyti, kad jos nurodyti pastato statybos darbai yra susiję su Sutartimi, tačiau joje nenumatyti; antra, šie darbai yra būtini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį; trečia, šių darbų iki Sutarties pasirašymo ieškovė pagrįstai negalėjo numatyti. Pirma, visi ieškovės nurodyti darbai nebuvo nurodyti ginčo pastato techniniame projekte ir paaiškėjo tik faktiškai atliekant pastato statybos darbus arba darbo projekte ištaisius techninio projekto klaidas; antra, šie darbai buvo būtini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį ir užtikrinti pastato atitikimą teisės aktų reikalavimams; trečia, šių darbų ieškovė negalėjo iš anksto numatyti ir įsivertinti, t. y. šiuo atveju egzistavo visos Sutarties 10.4 ir 10.5 punktuose nustatytos sąlygos nurodytiems darbams pripažinti papildomais darbais, jiems pirkti neskelbiamų derybų būdu ir apmokėti už juos. Todėl atsakovė, gavusi ieškovės motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų, vadovaudamasi Sutarties 10.5 punktu, privalėjo inicijuoti papildomų darbų įforminimą Metodikoje nustatyta tvarka.
4. Tai, kad dėl visų ieškovės nurodytų papildomų darbų egzistavo visos nurodytos sąlygos, patvirtina šie argumentai: 1) techninio projekto brėžiniuose dėl pastato stogo sprendinių nebuvo nurodytas pastato stogo papildomas išramstymas; techniniame projekte pateikta pastato stogo konstrukcija nebuvo tinkama ir pakankama, nes nebūtų užtikrinusi pastato atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl pastato stogo konstrukcijas buvo būtina sustiprinti (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); ieškovei tai neturėjo ir negalėjo būti iš anksto žinoma, nes teoriškai tokia stogo konstrukcija, kokia buvo nurodyta techniniame projekte, yra galima; 2) tai, kad kolonų stiprinimo darbai techniniame projekte nebuvo numatyti, patvirtino J. M. bei J. R.; šie darbai buvo būtini, kad kolonos atlaikytų joms tenkančias apkrovas (tai patvirtino J. M., J. R. ir Agentūros 2014 m. sausio 17 d. raštas Nr. 2014/2-462); kolonų faktinė būklė ir būtinumas jas sustiprinti paaiškėjo tik pradėjus atlikti darbus, t. y. nuardžius kolonų tinką ir apdailos plytas, to negalėjo iš anksto numatyti nei projektuotojas D. S., nei rangovė; 3) projektuotojas D. S. neneigė, kad techniniame projekte nenumatė sąramų, perdangos plokščių ir kitų elementų montavimo darbų ašyse D–E (2–3), A–C (7–9) ir D–F (13–14) bei žiniaraščiuose nenurodė jokių šių darbų kiekių; neatlikus šių darbų, nebūtų buvę galima tinkamai buvusių balkonų vietoje įrengti naujų gyvenamųjų patalpų (tai patvirtina darbo projekto darbų kiekių žiniaraštis, J. M. ir J. R. pozicija); ieškovė vadovavosi darbų kiekiais, nurodytais techninio projekto žiniaraščiuose, tačiau negalėjo iš anksto numatyti, kad jie neteisingi ir netikslūs; 4) techninio projekto apdailos darbų lentelėje dėl rūsio nebuvo įvertintas siūlių išvalymas šepečiu, plyšių pamatų sienose užtaisymas cemento skiediniu, lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimas prie paviršių, dviejų sluoksnių gipskartonio plokščių tvirtinimas prie metalinių karkasų; šiuos rūsio konstrukcijų stiprinimo ir apdailos darbus buvo būtina atlikti tam, kad būtų galima atlikti tolesnius rūsio sienų apdailos darbus (tinkavimą, dažymą ir kt.), o patys pastato rekonstrukcijos darbai būtų atlikti tinkamai (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); pastato rūsio sienų būklės negalėjo įvertinti iš anksto nei projektuotojas D. S., nei rangovė, nes jis buvo apsemtas; 5) techninio projekto I ir II aukšto patalpų apdailos lentelėje buvo numatytas gipskartonio ir tinkuotų paviršių glaistymas, dažymas ir kiti apdailos darbai, tačiau nebuvo numatyta pašalinti esamą tinką ir pertinkuoti sienų paviršius; šie darbai buvo būtini tam, kad būtų galima tinkamai atlikti kitus apdailos darbus (sienų glaistymą, dažymą ir kt.), nes daugelyje vietų nebuvo sukibimo tarp sienos ir buvusio tinko, todėl jis, pradėjus ruošti sienų paviršius darbams, pradėjo byrėti (tai patvirtino J. M., J. R. ir Agentūros 2014 m. sausio 17 d. raštas Nr. 2014/2-462); sienų faktinė būklė ir būtinumas pašalinti esamą tinką, pertinkuoti paviršius ir atlikti kitus susijusius darbus paaiškėjo tik pradėjus atlikti apdailos darbus, šių darbų iš anksto negalėjo numatyti ne tik ieškovė, tačiau ir projektuotojas; 6) techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraštyje pagrindo po grindimis iš betono su žvyru ardymo darbai pastato I ir II aukšto patalpose nebuvo numatyti; šie darbai buvo būtini tam, kad būtų galima uždėti naują grindų dangą ir būtų užtikrinta darbų kokybė, nes grindų aukštis patalpose buvo nevienodas ir reikėjo jį suvienodinti (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); aplinkybė, kad pastato I ir II aukšto patalpų grindų aukštis yra nevienodas, paaiškėjo tik pašalinus esamą patalpų grindų dangą bei išardžius kai kurias pertvaras, jos iš anksto negalėjo numatyti nei ieškovė, nei projektuotojas; 7) techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatytas vienų rūsio gelžbetoninių grindų ardymas, tačiau iš tikrųjų ieškovė turėjo išardyti dvejas gelžbetonines rūsio grindis; antrųjų gelžbetoninių grindų išardymas buvo būtinas tam, kad būtų pasiektas techniniame projekte numatytas pastato rūsio patalpų aukštis (šią aplinkybę patvirtina J. M. pozicija); to, kad po rūsio grindimis yra dar vienos gelžbetoninės grindys, iš anksto negalėjo numatyti nei ieškovė, nei projektuotojas.
5. Ieškinys buvo atmestas iš esmės ne dėl turinio (papildomų darbų apmokėjimo sąlygų neįrodymo), o dėl formos (procedūros) trūkumų, t. y. dėl to, kad šalys nebuvo pasirašiusios susitarimo dėl šių darbų apmokėjimo. Rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo nebuvimas nepagrįstai buvo pagrindinė, tačiau visiškai formali priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nors pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 ir kt.) tokio susitarimo nepasirašymas nepripažįstamas kaip savaime užkertantis kelią spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą.
6. Nurodyta kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad atsakovės argumentai, kuriais bandoma paneigti parengto techninio projekto reikšmę, yra visiškai nepagrįsti. Statinio techninio projekto, kuris yra esminis pastato statybos dokumentas, samprata, jo reikšmė ir jam keliami reikalavimai buvo nustatyti konkurso metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“) 6.4, 13 ir 24 punktuose. Būtent pagal šį dokumentą ieškovė vertino atsakovės sumanymą, skaičiavo savo kaštus pastato rekonstrukcijai įvykdyti ir teikė atsakovei savo pasiūlymą. Problema kilo dėl netinkamai parengto ginčo pastato techninio projekto, kuris buvo pirkimo dokumentų, o vėliau tapo ir Sutarties dalimi. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartyse, kurios buvo priimtos ne tapačiais klausimais ir ne dėl viešojo pirkimo rangos sutarčių, pateiktais išaiškinimais.
7. Kaip nurodė ieškovė ir liudytojas J. M., papildomi darbai nebuvo nustatyti visi iš karto, o paaiškėjo palaipsniui per daugiau kaip pusės metų laikotarpį. Apie visų papildomų darbų poreikį ieškovė nedelsdama informuodavo statybos techninės priežiūros vadovą J. M., kuris veikė kaip atsakovės atstovas ir pasirašė abu gamybinių pasitarimų protokolus. Ieškovė informaciją apie techninio projekto klaidas raštu ir žodžiu pateikdavo šio projekto rengėjai UAB „Consena“. 2012 metų pabaigoje–2013 metų pradžioje vykusių žodinių pasitarimų su atsakovės atstovais metu atsakovės atstovai prašė ieškovės nestabdyti jokių darbų, atlikti visus reikiamus papildomus darbus, nurodydami, kad bus išspręstas jų įsigijimo bei apmokėjimo klausimas. Atsižvelgusi į tai, ieškovė suprato, kad atsakovė pripažino papildomus darbus, todėl juos atliko, nors šalys dėl jų nebuvo pasirašiusios rašytinio susitarimo. Šias aplinkybes patvirtino ne tik ieškovės vadovas, pats dalyvavęs susitikimuose su atsakovės atstovais, tačiau ir šiuose susitikimuose dalyvavęs J. M.. Tačiau vėliau atsakovė ėmė vengti teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti iš ieškovės papildomus darbus, atidėliojo šio klausimo sprendimą, nors šių darbų rezultatu seniai naudojasi. Net po to, kai Agentūra dalį ieškovės nurodytų papildomų pastato statybos darbų pripažino papildomais ir būtinais atlikti darbais, atsakovė jokių ieškovės nurodytų papildomų darbų (nors dalies jų) įsigijimo neorganizavo. Toks atsakovės elgesys laikytinas neteisėtu, todėl nesuteikiančiu jai teisės nemokėti ieškovei už atliktus papildomus darbus.
8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad techninis projektas turėjo trūkumų, tačiau ir ieškovė ne visiškai tinkamai vykdė Sutartyje bei teisės aktuose nustatytas pareigas ir todėl, atlikdama papildomus darbus, prisiėmė dalį dėl to galinčios kilti rizikos, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl teisingo šalių atsakomybės paskirstymo, dėl kurio daug svarbių išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015.
9. Teise prašyti paskirti teismo ekspertizę šioje byloje ieškovė nesinaudojo, nes: 1) ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi, kur tam tikri papildomi darbai techniniame projekte turėjo būti, bet nebuvo numatyti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti, ar ieškovės nurodyti papildomi darbai tikrai nebuvo numatyti techniniame projekte; 2) atsakovė neginčijo papildomų darbų atlikimo fakto, jų būtinumo, kiekio ir kainos; 3) byloje buvo ginčas tik dėl ieškovės negalėjimo numatyti tam tikrus darbus, tačiau šis klausimas yra labai subjektyvus ir labiau reikalaujantis išsamaus bei visapusiško visos situacijos ir visų įrodymų ištyrimo negu kokių nors specialių žinių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas galėjo ir savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę, jeigu tai atrodė būtinas procesinis veiksmas teisingai bylą išspręsti.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Apeliantės nurodytose VPĮ ir Metodikos nuostatose joks įpareigojimas atsakovei inicijuoti papildomų darbų pirkimą nėra nustatytas. Pagal VPĮ, Metodikos nuostatas ir Sutarties 10.3–10.5 punktus užsakovė, esant būtinybei, galėjo įsigyti papildomų darbų, tačiau jų atlikimas buvo susietas su užsakovės sutikimu, o toks sutikimas yra užsakovės teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju užsakovė tokio poreikio neįžvelgė ir dėl to visiškai teisėtai bei pagrįstai neinicijavo šių darbų įsigijimo neskelbiamų derybų būdu.
2. Ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, todėl jiems yra taikomas CK nustatytas reglamentavimas, kiek jis neprieštarauja specialiosioms teisės nuostatoms. Iš CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatų, taip pat kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015) yra akivaizdu, jog tarp šalių esant statybų rangos teisiniams santykiams užsakovui pareiga sumokėti rangovui už jo atliktus papildomus darbus kyla tada, kai yra šių sąlygų visuma: 1) apie reikalingus atlikti papildomus darbus rangovas privalo iš anksto, dar nepradėjus jų vykdyti, pranešti užsakovui, pagrįsti šių darbų atlikimo būtinumą bei nurodyti sumą, kuria dėl papildomų darbų atlikimo padidėtų rangos sutartyje numatyta darbų atlikimo kaina; 2) yra aiškus užsakovo sutikimas su siūlomais atlikti papildomais darbais bei šalių susitarimas dėl konkrečių darbų atlikimo už atitinkamą konkrečią kainą.
3. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų nebuvo laikytasi, todėl apeliantės reikalavimas atlyginti už jos savavališkai atliktus darbus buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas. Šiuo atveju jokia papildomų darbų atlikimo būtinybė nebuvo kilusi ir apeliantės reikalaujami atlyginti darbai tokiais net nepripažintini. Agentūra 2014 m. sausio 17 d. rašte Nr. 2014/2-462 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog didžioji dalis apeliantės nurodomų papildomų darbų yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas, o tuo pačiu ir Sutarties dalykas, juos apeliantė galėjo ir privalėjo numatyti, todėl apeliantė neturėjo ir neturi jokios teisės iš atsakovės reikalauti papildomo užmokesčio už šių darbų atlikimą. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantės atlikti papildomi darbai ir nebuvo numatyti techniniame projekte bei apeliantė negalėjo jų numatyti iki Sutarties pasirašymo dienos, šie darbai pagal Sutarties 10.5 punktą privalėjo iš anksto būti suderinti su atsakove, t. y. atsakovė turėjo duoti aiškų sutikimą konkretiems darbams už nustatytą kainą atlikti.
4. Apeliantė apie tariamai kilusį poreikį atlikti papildomus rangos darbus prieš jų atlikimą visiškai niekaip neinformavo atsakovės ir nenurodė, kokia yra atliktinų darbų apimtis ir kokia būtų papildoma už juos mokėtina kaina. Apeliantės kartu su 2013 m. balandžio 24 d. raštu pateiktos sąmatos 2012 m. spalio mėnesio kainomis patvirtina, jog apie jose nurodomus neva atliktinus darbus apeliantė žinojo anksčiau nei apie tai pranešė užsakovei. Be to, nebuvo jokio susitarimo (nei rašytinio, nei žodinio) dėl papildomų darbų atlikimo ir jo apmokėjimo sąlygų. Administracija, nesutikdama su tariamai papildomų darbų atlikimu, pasinaudojo teise neduoti tokio sutikimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jai yra kilusi pareiga atlyginti apeliantei už jos savavališkai, t. y. be atsakovės sutikimo, atliktus darbus, kurie turėjo būti apeliantės numatyti iš anksto. Taigi iš surinktų įrodymų yra akivaizdu, jog prašomi apmokėti darbai jau buvo atlikti dar iki Administracijos informavimo apie tariamą jų būtinumą ir be atsakovės sutikimo, t. y. prašomi apmokėti darbai buvo atlikti pačios apeliantės rizika ir atsakovė neturėjo bei neturi jokios pareigos už tai mokėti.
5. Vienintelis atvejis, kai užsakovas turi atlyginti rangovui už papildomų darbų atlikimą be atskiro užsakovo sutikimo, yra nustatytas CK 6.684 straipsnio 5 dalyje, tačiau apeliantė šia įstatymo nuostata nesivadovavo ir joje nustatytų sąlygų neįrodė.
6. Apeliantės vienašališku užsakymu parengtas 2015 m. liepos 16 d. eksperto J. R. raštas jokiu būdu nelaikytinas paneigiančiu oficialias Agentūros išvadas, jis yra itin abstraktus ir neanalizuojantis nei techninio, nei darbo projektų sprendinių bei parengtas akivaizdžiai tendencingai apeliantės naudai, todėl jokiu būdu nevertintinas kaip įrodantis apeliantės poziciją dėl tariamo papildomų darbų atlikimo būtinumo.
7. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik dėl formos trūkumų, yra deklaratyvūs. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra pasisakyta ne tik apie šalių susitarimo dėl papildomo apmokėjimo nebuvimą, tačiau taip pat labai aiškiai nurodyta, kad apeliantė neįrodė, jog šie darbai apskritai yra papildomi darbai bei nenumatyti teschniniame projekte. Apeliantė neturi absoliučiai jokio nei teisės aktuose, nei Sutartyje nustatyto pagrindo reikalauti ieškinyje nurodytos sumos už atliktus darbus, kadangi jie: 1) apkritai nėra laikytini papildomais, nes šie darbai buvo numatyti techniniame projekte bei turėjo būti apeliantės numatyti iš anksto; 2) buvo atlikti be atsakovės žinios ir sutikimo.
8. Statybos techninę priežiūrą vykdęs liudytojas J. M. patvirtino, kad apeliantės nurodyti papildomi darbai atsirado ne dėl techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų trūkumų, visi darbai atitiko techninio projekto sprendinius, techninio projekto keitimas nebuvo darytas, o tai reiškia, jog visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. pastatytas objektas, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis.
9. Apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl teisingo šalių atsakomybės paskirstymo nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, jog užsakovė pateikė apeliantei tinkamą techninį projektą, jog apeliantė pagal jai pateiktus dokumentus galėjo ir turėjo numatyti visą darbų apimtį, į kurią patenka ir ginčo darbai, jog papildomų darbų įsigijimas (jeigu jų poreikis ir būtų iškilęs) pagal Sutarties 10.5 punktą yra užsakovės teisė, bet ne pareiga, jog jokio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo sąlygų nebuvo, ir jog apeliantė tariamai papildomus darbus atliko apskritai be jokio užsakovės išankstinio informavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina pagal ieškovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl kilusio ginčo pobūdžio

17. Kėdainių rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą projekto „Vaikų darželio pastato pritaikymas slaugos namams“ rangos darbams ir viešinimui įsigyti. Šio konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad perkamų darbų apimtys ir savybės nustatytos šių sąlygų 4–6 prieduose (12 punktas). Šio konkurso sąlygų 4 priedas yra veiklos sąrašas, 5 priedas – statybos rangos sutarties projektas, o 6 priedas – techninis projektas.
18. Konkursą laimėjo UAB „Avona“, su kuria 2012 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. VP-555, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti vaikų darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pritaikymo slaugos namams darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip nustatyta Sutartyje bei ištaisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylą, energetinį sertifikavimą ir visus dokumentus, reikalingus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, įrengti informacinį bei nuolatinį aiškinamąjį stendus, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą (2.1 punktas). Sutarties kaina yra 3 611 798,43 Lt, iš kurių PVM sudaro 626 841,05 Lt (Sutarties 9.1 punktas). Sutartyje nustatoma fiksuota kaina, kurią užsakovė įsipareigoja sumokėti rangovei už visus pagal Sutartį atliktus darbus (Sutarties 9.2 punktas).
19. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė įvykdė Sutartį ir gavo joje nustatytą atlyginimą. Šioje byloje apeliantė įrodinėjo, kad Sutarties vykdymo metu iškilo būtinybė ir ji, gavusi atsakovės pritarimą, atliko 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur) vertės papildomus statybos darbus, kurių nenumatė Sutartis ir techninis projektas, tačiau kurie buvo būtini Sutarčiai įvykdyti ir kurių apeliantė negalėjo numatyti iš anksto, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už šiuos papildomus darbus. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji nėra skolinga apeliantei už atliktus darbus, nes visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. kad apeliantės nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais, o be to, apeliantė ginčijamus darbus atliko iš anksto neinformavusi atsakovės.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad apeliantė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimą pagrįstumo, nes, pirma, tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, antra, ginčo darbų atlikimą lėmė ne techninio projekto trūkumai ar klaidos. Tai reiškia, kad ieškinys buvo atmestas ne tik dėl susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo su atsakove nebuvimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ir dėl to, kad, teismo vertinimu, visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas statybos rangos sutarties dalykas. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog Sutartyje buvo aiškiai nustatyta galimybė apeliantei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu ji įrodo, kad darbai yra susiję su Sutartimi, tačiau joje nenumatyti, kad šie darbai yra būtini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį ir kad šių darbų iki Sutarties pasirašymo apeliantė pagrįstai negalėjo numatyti. Kadangi, apeliantės teigimu, ji įrodė šias sąlygas, ieškinys turėjo būti patenkintas.
21. Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma spręstina, ar apeliantės ginčijami darbai laikytini papildomais darbais, t. y. darbais, dėl kurių atlikimo nebuvo susitarta Sutartyje. Jeigu tai papildomi darbai, ar šalys susitarė dėl jų atlikimo ir kokios tokio (ne)susitarimo pasekmės. Tam, kad būtų galima visapusiškai išnagrinėti šiuos aspektus, pirmiausia aptariamos aktualios Sutarties nuostatos, taikytinas CK reglamentavimas ir su tuo susijusios faktinės bylos aplinkybės.

Dėl aktualių Sutarties nuostatų ir taikytino CK reglamentavimo

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas. Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). VPĮ – lex specialis viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
23. Kadangi Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, o šalių ginčas kilo dėl apmokėjimo už apeliantės atliktus darbus, kuriuos ji įvardija kaip papildomus, esant statybos rangos teisiniams santykiams, todėl šiuo atveju aktualios šalių sudarytos Sutarties nuostatos ir CK reglamentavimas, susijęs su statybos ranga, kuris nagrinėjamu atveju aiškintinas ir taikytinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką.
24. Sutarties 10.1 punkte šalys susitarė, kad darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, gali būti atliekami tik dėl iki Sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo Sutarties šalių nepriklausančių, aplinkybių ir gali apimti: 10.1.1 bet kurios techniniame projekte numatytos darbų dalies montavimo ar įrengimo vietos ar padėties keitimą; 10.1.2 bet kurio atskiro darbo atsisakymą arba darbo apimties sumažinimą. Rangovės pasiūlyme įvardintos darbų sudėtinės dalys (resursai, techninės specifikacijos ir pan.), kurios nedetalizuotos techniniame projekte, gali būti keičiamos tik užsakovės sutikimu tiek, kiek toks keitimas neprieštarauja techniniam projektui (darbų apimčiai, techninei specifikacijai, brėžiniams); tokie pakeitimai Sutarties keitimu nelaikomi (Sutarties 10.2 punktas).
25. Sutarties 10.3 punkte buvo nustatyta, kad jeigu rangovė darbų vykdymo metu sužino apie techninio projekto klaidą arba techninį trūkumą dokumento, kuriuo vadovaujantis rangovė privalo vykdyti darbus, tai rangovė apie tai privalo nedelsdama pranešti užsakovei; užsakovė, gavusi tokį rangovės pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą. Sutarties 10.4 punkte šalys susitarė, kad jeigu rangovė, vykdydama darbus, susiduria su sąlygomis statybvietėje, kurių ji iki Sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti, tai rangovė apie tai privalo nedelsdama – ne vėliau kaip per 5 dienas – pranešti užsakovei, detaliai nurodydama aplinkybes; jeigu rangovė, dėl šiame punkte minimų priežasčių, uždelsia baigti darbus laiku ir (arba) turi papildomų išlaidų, tai rangovė turi teisę reikalauti darbų atlikimo termino pratęsimo ir tokių papildomų išlaidų apmokėjimo.
26. Sutarties 10.5 punkte nustatyta, kad užsakovė, esant būtinybei, gali pagal Sutartį įsigyti papildomų darbų; papildomi darbai – Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti), darbai; papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakove, motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrindžiančius dokumentus užsakovei raštu pateikia rangovė; užsakovė, išnagrinėjusi pateiktus papildomų darbų būtinybę pagrindžiančius dokumentus, įformina papildomus darbus Metodikoje nustatyta tvarka; papildomų darbų kaina bus nustatoma: konkretaus papildomo darbo kaina apskaičiuojama įvertinus pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudos) bei netiesiogines (pridėtinių išlaidų ir pelno) išlaidas, kurios negali būti didesnės už bendrą vidutinę rinkos kainą pagal rekomendacijų, kurios yra įregistruotos Statybos produkcijos sertifikavimo centre (SPSC), normatyvų duomenis (įvertinus visas išlaidas – tiesiogines ir netiesiogines), tačiau statybos produktų ir įrengimų kaina ne didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos joms įsigyti, o pridėtinių išlaidų ir pelno dydis ne didesni nei 5 % tiesioginių išlaidų; susitarimas dėl papildomų darbų laikoma sudėtine Sutarties dalimi.
27. Apeliacinės instancijos teismas neneigia apeliantės nurodytos aplinkybės, kad tiek VPĮ, tiek ir Sutarties nuostatose buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos galimybė pirkti iš apeliantės papildomus darbus, jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, būtų paaiškėję, jog tokių papildomų darbų reikia, t. y. kad be jų negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tačiau byloje nėra ginčo, kad nors apeliantė siekė, jog atsakovė įformintų papildomų darbų pirkimą iš apeliantės viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta, nes atsakovė nepripažino tokios būtinybės.
28. Pagal CK 653 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 653 straipsnio 4 dalis).
29. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.
30. CK 6.685 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija 15 procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų (CK 6.204 straipsnis).
31. Apeliantė, lingvistiškai vertinant, savo reikalavimą suformulavo ne kaip reikalavimą padidinti Sutarties kainą, o kaip reikalavimą priteisti skolą už papildomų darbų, kurių nenumatė Sutartis ir jos dalimi esantis techninis projektas, tačiau kurie buvo būtini Sutarčiai įvykdyti ir kurių apeliantė negalėjo numatyti iš anksto, atlikimą. Nors VPĮ taikymo prasme galėjo būti įformintas papildomų darbų pirkimas, jeigu atsakovė būtų pripažinusi, kad tai būtini papildomi darbai, tačiau CK taikymo prasme apeliantės pareikštas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas padidinti sutarties kainą dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, nes CK taikymo prasme, jeigu būtina atlikti papildomų darbų, nustatyta sutarties kainos padidinimo tvarka. Vartojamų sąvokų formuluotės negali pakeisti susiklosčiusių santykių esmės, kilusio ginčo pobūdžio ir taikytinų teisės normų. Kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo dėl rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo suformuota praktika, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje praktikoje, ir kituose savo procesiniuose sprendimuose yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (žr. skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kasacinio teismo nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl ginčijamų darbų kvalifikavimo

33. Siekiant nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar apeliantės nurodyti darbai laikytini papildomais darbais, būtina teisingai įvertinti konkurso sąlygose, kurios aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nurodytų darbų apimtį.
34. Šiuo atveju buvo perkami vaikų darželio pastato rekonstrukcijos, po kurios šis pastatas turėjo būti pritaikytas slaugos namams, darbai. Techniniame projekte buvo užfiksuota esama ginčo pastato padėtis (būklė) ir tai, kaip pastatas turi būti įrengtas po rekonstrukcijos atlikimo. Be to, apeliantė iki pasiūlymo pateikimo turėjo galimybę apžiūrėti šį pastatą, kurio rekonstrukcijos darbai buvo perkami. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar kiti konkurso dalyviai, teikdami savo pasiūlymus, būtų reiškę perkančiajai organizacijai pretenzijas dėl konkurso sąlygų neaiškumo, techninio projekto nepakankamo detalumo, jo klaidų, trūkumų ar kt.
35. Kaip jau minėta, techninis projektas yra konkurso sąlygų priedas, t. y. vienas iš viešojo pirkimo dokumentų, o pagal konkurso sąlygas pareigą parengti darbo projektą turėjo konkurso laimėtoja – apeliantė. Nors nagrinėjamu atveju abu šiuos projektus parengė trečiasis asmuo UAB „Consena“, tačiau šie dokumentai pagal savo esmę yra skirtingi. Nurodytų dokumentų rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 punkte buvo nustatyta, kad statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte; techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas, o pagal 6.5 punktą statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai; darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu). Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punktas).
36. Pati apeliantė pripažįsta, kad ji pagal parengtą techninį projektą vertino atsakovės sumanymą, skaičiavo savo kaštus pastato rekonstrukcijai įvykdyti ir teikė atsakovei savo pasiūlymą, tačiau jokių techninio projekto klaidų konkurso vykdymo stadijoje nenustatė. Jokių neatitikimų nenustatė ir po techninio projekto parengimo atlikta jo ekspertizė. Techninio projekto keitimas nebuvo darytas. Nors apeliantė šioje byloje tvirtina, kad techninio projekto klaidos buvo taisomos darbo projekte, tačiau tai neatitinka darbo projekto paskirties detalizuoti techninio projekto sprendinius. Apeliantė darbo projektą privalėjo parengti vadovaudamasi techninio projekto sprendiniais (Sutarties 5.3 punktas), t. y. ji neturėjo teisės savavališkai keisti techninio projekto sprendinių. Būtent darbo projekte, kurio parengimas šiuo atveju buvo rangovės atsakomybė (Sutarties 5.1 punktas), yra detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir būtent pagal darbo projektą yra atliekami statybos darbai. Rangovė, darbo projekte detalizavusi techninio projekto sprendinius, visus darbo projekte nustatytus darbus turėjo atlikti pagal Sutartį ir už tai gavo Sutartyje nustatytą atlygį.
37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės nurodytus konkrečius darbus, kuriuos ji laiko papildomais darbais, vertino su jais susijusius įrodymus (Sutarties nuostatas, ginčo šalių susirašinėjimą, Agentūros poziciją dėl ginčo darbų, liudytojų parodymus, pasitarimų medžiagą ir kt.), taip pat pasisakė dėl eksperto J. R. išvados reikšmės. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama eksperto J. R. išvada, kaip rašytinis įrodymas, ir liudytojų J. R. bei statybos techninės priežiūros vadovo J. M. parodymai. Teisėjų kolegija neneigia, kad šie įrodymai patvirtina būtinybę atlikti ginčo darbus tam, jog būtų tinkamai atlikta pastato rekonstrukcija, tačiau vien šie įrodymai nepatvirtina esminės apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad ginčo darbai yra papildomi, t. y. Sutartyje nenumatyti, darbai, nes tam tikrų asmenų nuomonė dėl to, ar darbai (ne)laikytini papildomais darbais, nesaisto teismo. Ši aplinkybė pirmiausia nustatytina teismui aiškinant konkrečios sutarties nuostatas ir apimtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino pagal visumą byloje surinktų įrodymų, nesureikšmindamas atskirų įrodymų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, būtų pažeidęs įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles.
38. Kaip pagrindinę techninio projekto klaidą apeliantė nurodo netinkamą pastato stogo konstrukcijos suprojektavimą, tačiau pati sau prieštaraudama pripažįsta, kad teoriškai tokia stogo konstrukcija, kokia buvo nurodyta techniniame projekte, yra galima. 2013 m. vasario 19 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 2 nurodyta, kad siekiant užtikrinti ilgesnį tarnavimo laiką ir išvengti konstrukcijų išsiklaipymo pogarantiniu metu, pagal darbo projekto brėžinius būtina atlikti papildomą stogo konstrukcijos jungčių stiprinimą ir išramstymą. Šios priežastys paneigia aplinkybę, kad techniniame projekte nurodyta netinkama pastato stogo konstrukcija. Kadangi techniniame projekte nurodyta stogo konstrukcija yra galima, tai apeliantė, vykdydama Sutartį, turėjo įrengti tokią stogo konstrukciją, kokia buvo nurodyta techniniame projekte, o techniniame projekte numatytos stogo konstrukcijos įrengimas, nors jis ir buvo detalizuotas darbo projekte, numatant papildomą išramstymą, negali būti laikomas papildomais darbais.
39. Kiti apeliantės ginčijami darbai iš esmės siejami ne su techninio projekto klaidomis, o su tam tikrų darbų nenumatymu techniniame projekte ar netinkamu jų kiekių numatymu techninio projekto žiniaraščiuose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi pagal teisės aktus techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tai tikslūs sąnaudų kiekių žiniaraščiai gali būti parengiami pabaigus rengti darbo projektą. Taigi tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turi būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, gali būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Taigi, atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių.
40. Šiuo aspektu aktuali Sutarties 3.2 punkto nuostata, kad darbų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbų kiekiai (mato vienetais) yra orientaciniai. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką apeliantė, atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju vykusio konkurso sąlygas, turėjo suprasti, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra tik orientaciniai, todėl galutinės darbų ir medžiagų apimtys bus aiškios tik parengus darbo projektą, ir kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu, nebus laikomi papildomais darbais. CK 653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, taikoma tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Akivaizdu, jog apeliantei pagal techninį projektą galėjo būti sudėtinga itin tiksliai apskaičiuoti rekonstrukcijos kaštus, tačiau tai savaime nereiškia, kad tam tikri darbai nebuvo numatyti techniniame projekte.
41. Kaip vieną iš papildomų darbų apeliantė įrodinėja ne vienų, o dviejų rūsio gelžbetoninių grindų ardymą, nes techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatytas tik vienų tokių grindų ardymas. Nėra ginčo, kad rūsio grindų išardymo ir grunto kasimo tikslas buvo pasiekti techniniame projekte numatytą pastato rūsio patalpų aukštį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ardymo darbų žiniaraštyje buvo numatytas gelžbetoninių rūsio grindų ardymas ir išvežimas bei grunto kasimas, žeminant rūsį, tačiau grindų skaičius nenurodytas, o nurodyti grindų ir grunto kiekiai kubiniais metrais. Taigi aplinkybė, kad faktiškai neatitiko techniniame projekte numatytų pašalintų rūsio grindų ir grunto kiekių proporcija, nereiškia, jog buvo atlikti papildomi darbai, nes tiek rūsio grindų, tiek ir grunto pašalinimas buvo numatytas techniniame projekte, o, kaip jau minėta, nustatyti kiekiai yra orientaciniai ir vien dėl jų neatitikimo darbai nelaikytini papildomais.
42. Dėl sąramų, perdangos plokščių ir kitų elementų montavimo darbų ašyse D–E (2–3), A–C (7–9) ir D–F (13–14) apeliantė neneigia, kad iš techninio projekto buvo aiškus ketinimas buvusių balkonų vietoje įrengti naujas gyvenamąsias patalpas, tik tvirtina, jog ji negalėjo teisingai įsivertinti darbų apimties šiose ašyse dėl techninio projekto žiniaraščių trūkumų. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 suformuotą praktiką, šie darbai nepripažintini papildomais darbais, nes apeliantė, teikdama pasiūlymą ir žinodama techninio projekto sprendinius, galėjo juos įvertinti, o tai, kad tikslūs jų kiekiai paaiškėjo tik parengus darbo projektą, taip pat atitinka kasacinio teismo nurodytoje byloje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės darbų apimties paaiškėjimo momento.
43. Dėl poreikio pertinkuoti daugiau sienų, negu buvo numatyta techniniame projekte, tai laikytina orientacinės darbų apimties, nurodytos techniniame projekte, tikslinimu, o ne papildomais darbais, nes techniniame projekte orientaciniai sienų pertinkavimo darbai buvo numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte neturi būti tiksliai ir detaliai aptarti konkretūs darbai, kuriais turės būti pasiekti jo sprendiniai, o tik nurodyti esminiai reikalavimai, rodikliai ir charakteristikos, taip pat nelaikytina papildomais darbais tai, jog siekiant įrengti naujas grindis, reikėjo išardyti ne tik ardymo darbų žiniaraštyje numatytas senas grindis, tačiau ir dalį pagrindo po grindimis.
44. Nors sutiktina, kad dėl rūsyje buvusio vandens apeliantė negalėjo itin tiksliai įvertinti rūsio sienų būklės ir su tuo susijusių darbų apimties, tačiau iš techninio projekto buvo aišku, kokias patalpas planuojama įrengti rūsyje ir kaip jos turėtų būti įrengtos (numatytas hidroizoliavimas, tinkavimas, dažymas ir kt.), nes techniniame projekte buvo nurodyti orientaciniai rūsio patalpų sienų apdailos darbai ir jų kiekiai. Apeliantė, kaip savo srities profesionalė, galėjo suprasti, kad prieš atliekant rūsio sienų apdailą reikės atlikti dėl vandens poveikio atsiradusių rūsio sienų defektų šalinimą. Taigi šie darbai nepripažintini papildomais darbais, nes apeliantė, teikdama pasiūlymą ir žinodama faktinę pastato rūsio būklę, nors ir ne itin tiksliai, tačiau galėjo juos įvertinti.
45. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. rašte nurodė, kad kolonų stiprinimo darbams pagrįsti turėtų būti pateikti brėžiniai ir specifikacijos, tačiau kitų apeliantės nurodytų darbų nepripažino papildomais. Agentūros 2014 m. sausio 17 d. rašte pripažįstama, kad papildomiems darbams galėtų būti priskirti kolonų stiprinimo darbai, kurie techniniame projekte nebuvo numatyti, nes vietoj techniniame projekte numatytos 50 cm storio sienos iš tikrųjų statybų metu buvo rasta 38 cm storio siena, nes 12 cm storio apdailos plytų siena buvo tik kaip dekoratyvinė siena, t. y. neatliko savo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad papildomų darbų atlikimą lėmė tam tikros techninio projekto klaidos, išskyrus kolonų stiprinimo darbus, kuriuos ir Agentūra, ir atsakovė dar iki ieškinio pateikimo savo dokumentuose iš esmės pripažino papildomais.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ginčo darbai nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, išskyrus darbus, susijusius su kolonų stiprinimu, o laikytini darbais, įeinančiais į pirkimo objektą, kuriuos pagal Sutartį apeliantė įsipareigojo atlikti už Sutartyje nustatytą kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei už juos papildomo atlyginimo. Nustačius, jog ginčo darbai nėra papildomi darbai, neturi reikšmės argumentai dėl tinkamo (ne)informavimo apie papildomus darbus ir susitarimo dėl papildomų darbų įforminimo, išskyrus kiek tai susiję su kolonų stiprinimo darbais. Tarimosi su atsakove dėl šių papildomų darbų atlikimo aspektu pasisakytina atskirai.

Dėl pareigos gauti sutikimą papildomiems darbams atlikti ir su tuo susijusios rizikos

47. Nors apeliantė informavo atsakovę apie būtinybę sustiprinti kolonas, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės sutikimas šiems darbams atlikti nebuvo gautas ir susitarimas dėl jų apmokėjimo sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl šių darbų apmokėjimo atmetė būtent dėl šių priežasčių, nurodydamas, jog visa šių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko pačiai apeliantei. Nors atsakovė, vykdydama Sutarties 5.1 punktą, paskyrė statybos techninės priežiūros vadovą J. M., kuris buvo atsakingas už darbų techninę priežiūrą, tačiau tai nereiškia, jog jis buvo ir atsakovės atstovas, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pagal Sutarties 10.5 punktą papildomi darbai turėjo būti raštu suderinti su užsakove, tačiau šiuo atveju nebuvo gautas joks raštiškas Administracijos atstovų pritarimas kolonų stiprinimo darbams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė ir žodinio susitarimo dėl šių darbų atlikimo ir jų papildomo apmokėjimo. Tai, kad apeliantė kolonų stiprinimo darbus įvykdė nelaukdama atsakovės sprendimo dėl jų ir nestabdydama darbų, tiek pagal CK, tiek pagal Sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog apeliantė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą. Tokia situacija, atsižvelgiant į nedidelę papildomų darbų vertę palyginti ją su Sutarties kaina, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių atsakomybė nagrinėjamu atveju buvo paskirstyta neteisingai ar pažeidžiant apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 pateiktus išaiškinimus dėl teisingo šalių atsakomybės paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
49. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 016,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų išlaidų patyrimo faktą bei jų dydį (t. 6, b. l. 199–200), ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, konstatuoja, jog atsakovei iš apeliantės priteistina visa jos patirtų išlaidų suma – 1 016,40 Eur, kuri rekomenduojamo priteisti dydžio neviršija.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188768545) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ (j. a. k. 134248765) 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjos                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                              Dalia Kačinskienė

                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė