Administracinio nusižengimo bylos
Nr. II-18-913/2022
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00001-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 16.9.4.1; 21.10.4
(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. P.,
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui Sigitui Mikučioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka priimto Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus – patarėjo Sigito Mikučionio 2022-01-10 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-19-2022, administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. R. 2021 m. gruodžio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2029-2021 D. P., gim. (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. 8 val. 50 min. vykdant LR Valstybinės darbo inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pavedimą Nr. 1221, VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. R. ir K. U., neplaninio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. K. (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini)) metu nustatė nelegaliai dirbantį asmenį - G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ angare/garaže, dėvėdamas darbo drabužius su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko auto krautuvo remonto darbus (auto krautuvas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaita – faktūra Nr. DT010579 pridedama prie medžiagos). Patikrinimo metu, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. 8 val. 50 min., VDI integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. G. M. 2021 m. lapkričio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažą direktoriaus prašymu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. paskambinęs paprašė atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažą ir „palindus po traktoriumi įsukti 2 varžtus“), direktorius žadėjo įdarbinti ir mokėti minimalų darbo užmokestį. G. M. teigimu, direktorius žadėjo įdarbinti darbininku. Esant nelegalaus darbo požymiams, t. y. darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo G. M. susitarimui dėl būtinųjų darbo sąlygų: darbo vietos (UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)), darbo funkcijų (darbininko), darbo užmokesčio (susitarta dėl minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio), esant pavaldumui (G. M. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. nurodymus, dirbo įmonės naudai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdamas 2021 m. lapkričio 18 d. G. M. dėvint UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo drabužius dirbti, nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatytą administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus Sigito Mikučionio 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-19-2022, D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1000,00 Eur bauda.
3. Skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – D. P., prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sigito Mikučionio 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-19-2022, administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4. Skunde D. P. nurodo, kad byloje surinkti įrodymai yra neišsamūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. VDI pareigūnai nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti bei nustatyti byloje tiesą. Byloje neapklausta bendrovės buhalterė V. K., darbuotojai remontavę pakrovėją. G. M. apklausos metu neišsiaiškinta kada buvo sudaryta darbo sutartis ir neišsiaiškinta ką jisai konkrečiai 2021 m. lapkričio 18 d. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Patikrinimo metu VDI pareigūnai nesurašė patikrinimo akto dėl nelegalaus darbo, dėl tariamo pažeidimo neiškvietė atsakingo bendrovės atstovo paaiškinimams pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad su G. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 202130 2021 m. lapkričio 18 d. G. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvyko susitvarkyti dokumentų dėl priėmimo į darbą minimoje darbovietėje. Iš darbdavio ar kitų atsakingų darbuotojų negavo nurodymų atlikti konkretų darbą. G. M. pasirašęs darbo sutartį buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, gaisrine sauga, darbo saugos instrukcijomis. G. M. jau buvo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl gerai pažinojo patalpas bei nuėjęs pas darbų vykdytoją J. A. pasiėmė asmens apsaugos priemones ir jas pasimatavo jas apsirengdamas. Apsirengęs drabužius nusprendė parūkyti bei pasikalbėti su buvusiais kolegomis. G. M. nei direktorius D. P., nei darbų vykdytojas J. A. nedavė nurodymo pradėti dirbti bei nenurodė konkretaus darbo pobūdžio. G. M. savo inciatyva palindo po krautuvu, tačiau realiai jokių darbinių funkcijų neatliko.
5. Atsiliepimo į pareiškėjo D. P. skundą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad jam anonimiškai paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad jau trečia diena dirba nelegaliai darbuotojas. Tada jis paskambino kolegoms, kurie buvo netoli Anykščių ir pasakė jiems užvažiuoti ir patikrinti. Kolegos rado darbuotoją, kuris remontavo traktorių. Paskui kolegos surašė protokolus ir buvo priimtas nutarimas dalyvaujant D. P. ir jo atstovui, bauda buvo skiriama minimali, nes pirmas kartas. Su pareiškėjo skundu nesutinka, nes buvo užfiksuotas darbuotojas, kuris buvo po pakrovėju, buvo su spec. drabužiais, ir kuris paaiškino, kad dirbo, nors neturėjo dirbti, nes darbo sutartis buvo sudaryta vėliau, tą pačią dieną, bet jau po kolegų išvažiavimo. Pagal Darbo kodeksą, po darbo sutarties pasirašymo tą pačią dieną dirbti negalima. Tas žmogus buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužiais, bet kokiu atveju, pirma diena skiriama drabužių pasiėmimui, instruktažo išklausimui, ir tik sekančią dieną galima dirbti. Pats darbuotojas nurodė, kad dirba pirmą dieną. Buvo apklausti tie asmenys, kurie buvo reikalingi, buhalterės apklausa nebuvo reikalinga, todėl ji ir nebuvo apklausta.
7. Pareiškėjas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 18 d. jis išsikvietė G. M. pokalbiui. Jis buvo prieš tai dirbęs pas juos, bet buvo atleistas. Jis pakvietė jį į darbą, pokalbiui. Tuo momentu jis buvo susitikime. Darbo drabužių G. M. buvo negrąžinęs, jis su tais drabužiais ir atėjo, pasirašė dokumentus, susitvarkė visus reikalus. Jam G. M. paaiškino, kad jis nuėjo su J. kažkokio varžto, ir jis (G. M.) geranoriškai palindo po keltuvu tų varžtų prisukti. Jis pats kaip direktorius prašė inspektorių, kad palauktų jo, bet jie nelaukė, išvažiavo. Jam G. M. sakė, kad jam ką sakė, tą jis ir rašė, bet tada paėmė iš jo antrą paaiškinimą, taip kaip iš tikrųjų buvo, o ne taip kaip inspektoriai surašė. Jis neliepė G. M. dirbti, taip nebuvo. Ir suforminimas vyko tą pačią dieną. Juos tikrino labai daug kartų, ir jie nelaiko nelegalių žmonių. Įrodymų apie tai, kad G. M. anksčiau dirbo įmonėje nėra su skundu pateikę. Žmogus buvo atleistas už alkoholį, todėl pas jį ir liko tie darbo drabužiai. Ta vieta, kur buvo tas nusižengimas fiksuotas, jiems net nepriklauso, bet autokrautuvas yra jų įmonės. Teritorija yra didelė, ne visa priklauso jų įmonei, ten daug ateina svetimų žmonių. Ten vyksta prekyba betonu ir mediena, todėl būna daug žmonių. Autokrautuvas važiuodamas sugedo, jo patraukti iš tos vietos nebuvo galima ir todėl jis buvo remontuojamas toje vietoje. R. M. stambus vyras, jis kažkur nuėjo, o G. M. smulkus, sugalvojo palįsti ir prisukti tuos varžtelius. Negali sužiūrėti ką kiekvienas savarankiškai sugalvoja padaryti.
8. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pats palindo po traktoriumi prisukti tuos kelis varžtus. Tai buvo lapkričio 18 d., jis atėjo darbintis, apsitarė, jis turėjo rūbus. Ryte nebuvo viršininko (D. P.). Nieko nekalbėjo, tik tada kai viršininkas atvažiavo, tada ir turėjo kalbėtis. Laukė viršininko, kuris atvažiavo po kelių valandų. Jis drabužius turėjo, atliko iš anksto. Jis su rūbais buvo, nes galvojo, kad dirbs tą dieną, ir todėl jau buvo apsivilkęs darbo drabužius. Laukė viršininko, atėjo vyras, niekaip negalėjo palįsti, nuėjo įrankių, tada jis palindo, prisuko tuos du varžtus. Tada atvažiavo inspektoriai, ir klausė ar dirbi, jis pasakė, kad įsidarbins nuo 18 dienos. Nes tada buvo 18 diena. Ir jis buvo atėjęs įsidarbinti. Atėjo kaip į darbą. Bet nedirbo, laukė viršininko. Atėjo į garažą ir ten prisuko tuos du varžtelius. Kada pasirašė dokumentus neprisimena, ir kada instruktažas buvo neatsimena. Su J. (A.) šnekėjo tą pačią dieną, gal iš ryto, po 8 val., kažką pasirašė, bet neprisimena kas tai buvo. Jis yra mūrininkas. Priimtas buvo pagalbiniu darbuotoju. Per žiemą jis kūrena pečius. Po keltuvais nelenda, jų neremontuoja.
9. Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, o tuo metu kai dirbo, buvo statybos inžinierius – darbų vadovas. Tą rytą atvyko į darbą, su R. M. ėjo į sandėlį ir pastebėjo dvi moteris ir vyriškį. Jie priėjo prie G. M. ir prasidėjo pokalbis. Jie jau kažką įtarė. Jų paklausė kas jie tokie, jie pasakė savo pavardes. G. M. buvo palindęs po autokrautuvu ir jo paprašė išlįsti ir pradėjo su juo kalbėti. Jis iš ryto žinojo, kad ateina G. M.. Jis buvo atleistas dėl alkoholio. Bet vėl buvo pasakyta, kad grįžta G. M., bus priimtas. Tą rytą jis jam davė pasirašyti, išdavė pirštines ir liepė palaukti direktoriaus, nes jo tuo metu nebuvo. Už drabužius, darbų saugą jis jau parašus iš jo paėmęs. Drabužius jis pats atsinešė maišiuke. Matė, kad G. M. palindęs po traktoriumi. Jis buvo su darbiniais drabužiais, jis su tais darbiniais drabužiais atėjo iš namų. Jis jam išdavė pirštines, batus, šalmą. Jis tuo metu dar nebuvo priimtas, kai jam darbų saugos instruktažas buvo pravedamas. Šis žmogus (G. M.) laukė direktoriaus. Jis kitus žmones pažinojo, todėl su jais buvo, kalbėjo. Jei būtų visai svetimas, nelįstu po autokrautuvu, bet jis buvo savas, dirbęs, visus pažinojo. Tai buvo darbas. Bet gal pagalba konkrečiam asmeniui. Jis iš anksčiau žinojo, kad M. atvyks į darbą. Atvyko lapkričio 18 dieną G. M. į darbą. Direktoriaus nebuvo tą rytą. Jis direktoriui paskambino, kai buvo darbo inspekcija, direktorius atsakė, kad tuoj bus. Jis pirmiau paėmė parašus, nei žmogus buvo įdarbintas. Jis nežinojo apie įdarbinimą, kai paėmė parašus. Jis nežinojo kuo jis bus įdarbintas. Ir ar bus įdarbintas G. M. nežinojo, bet supažindino su darbų sauga ir kt.
10. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, betonuotoju. Reikėjo palįsti po traktoriumi ir prisukti „šlangą“, bet jis nepalenda ten, ir pasakė, kad kas nori tas tegul ir suka. Ir išėjo. G. M. pažįsta. Jis atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti. Jis stovėjo šone, jis nieko neprašė G. M.. Paliko jį (G. M.) tame garaže. G. M. sakė, kad jį priims į darbą. Jis nežino, kodėl jam reikėjo paaiškinimą rašyti. Jo klausė kodėl G. M. po traktoriumi buvo palindęs. Jis nežino, kodėl G. M. po traktoriumi buvo. Su G. M. kalbėjo tą patį rytą, tada jis ir pasakė, kad nuo šios dienos pradės dirbti.
11. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji savarankiškai vykdo veiklą, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji žino, kad tą dieną žmogus buvo iškviestas ir su juo bus sudaroma darbo sutartis. Jos pareiga buvo sudaryti darbo sutartį ir pranešti Sodrai apie darbo pradžią. Jai buvo pranešta, kad 18 dieną ateis žmogus. Direktorius su juo aptarė darbo sąlygas, užmokestį. Žino, kad buvo nusiųsta sutartis pasirašymui, tai buvo apie 10 val. ryte, ir pranešimas Sodrai. Ji telefonu gavo informaciją, tada užpildė sutartį, ją išsiuntė, ir tada direktorius atsiuntė jai atgal. Ir tuomet ji pranešė Sodrai. Ji skambino tą dieną G. M.. Skambino dėl to, kad reikėjo sudaryti sutartį, ir tada jis jai pasakė, kad ten yra „svečių“. Jau iš vakaro žinojo, kad jis ateina. Ryte direktorius skambino prieš 10 val.
12. Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė. 2021 m. lapkričio 18 d. jie kartu su K. U. vyko į Panevėžį, ir jiems paskambino S. M., kuris informavo, kad Anykščiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai dirba nelegalus darbuotojas, nurodė adresą. Jie nuvyko į įmonę, įėjo į angarą, ir angare rado dirbantį G. M.. Tame angare ar garaže tuo metu buvo remontuojamas autokrautuvas, o G. M., palindęs po autokrautuvu, atliko kažkokius remonto darbus. Jis buvo su darbo drabužiais, kurie buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašu. G. M. jie pradėjo teirautis ar jis yra įdarbintas, ar turi darbo sutartį, kokiu pagrindu jis dirba. Ir tada G. M. paaiškino, kad darbo sutartis su juo nesudaryta, jis neturi darbo sutarties antro egzemplioriaus. Jie paprašė jo parašyti raštišką paaiškinimą. G. M. rašytiniame paaiškinime parašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. jam paskambinęs telefonu paprašė, kad jis įsuktų du varžtus, nes jis yra mažas, palyginus su kitais dirbančiais. G. M. informavo, kad jis tarėsi su direktoriumi D. P. dėl darbo užmokesčio, kuris jam žadėjo mokėti minimumą ir žadėjo įdarbinti darbininko pareigose. Sodros duomenų bazėje įdarbintų sąraše G. M. nebuvo, jis nedirbantis. Tada šalia angaro kitų dirbančiųjų nematė. Lauke buvo J. A. ir R. M., bet jie rūkė. Kitų asmenų tame angare jie nematė. Tuos asmenis apklausė kaip liudytojus, jie nurodė, kad nei J. A., nei R. M. nurodymų G. M. nedavė. Todėl buvo konstatuotas faktas, kad skundo informacija pasitvirtino, ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tiriant tokius skundus, jei asmuo neturi nieko bendro su tuo asmeniu, iš jų neimamas paaiškinimas. G. M. nurodė, kad darbo sutarties nėra, darbo drabužius jam išdavė J. A.. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, Sodrai nebuvo pranešta. Iš Sodros buvo gautas raštas, kad apie G. M. darbo pradžią pranešė buhalterė V. K. tą pačią dieną, bet jis buvo pateiktas po jų patikrinimo, 9.50 val., kai jie jau buvo išvykę. Su direktoriumi D. P. susisiekė J. A., kuris paaiškino, kad direktorius yra išvykęs ir atvažiuos už vienos minutės. Jie prašė, kad jis atvyktų, jo laukė, ėmė paaiškinimus, bet direktorius D. P. per ilgiau nei valandą laiko neatvyko. D. P. vėliau buvo iškviestas į Panevėžio skyrių, jis vėliau pateikė visus prašomus dokumentus. G. M. antras paaiškinimas buvo priimtas, bet jis keitė paaiškinimo duomenis. Tai yra pridėta prie bylos medžiagos. G. M. tikrai nebuvo nurodoma, ką rašyti paaiškinime. Jam buvo užduodami klausimai į kuriuos jis atsakė. G. M. rašė paaiškinimą pats, jam nebuvo daromas spaudimas.
13. Liudytojas K. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Su kolege pagal užduotį vyko į Panevėžį ir buvo gautas pranešimas apie galimai vykdomą nelegalią veiklą, buvo nurodytas adresas, ir jie atvykę atliko patikrinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dirbtuvėse buvo remontuojamas autokrautuvas, ir naudodamas vietinio apšvietimo priemones po krautuvu dirbo pilietis. Jo paprašė nurodyti vardą pavardę ir duoti paaiškinimus. Žmogus dirbo su krautuvu, priklausančiu įmonei, buvo su darbo drabužiais. Sodros duomenų bazėje tokio darbuotojo nebuvo. Apklausiant jis vengė duoti parodymus, reikėjo ir griežčiau pasakyti, kad jis parašytų paaiškinimą. Jie prisistatė, kad yra pareigūnai, ir tada jis parašė raštišką paaiškinimą. G. M. paskambino buhalterė, jam buvo pasakyta išeiti iš tos patalpos. G. M. sakė, kad dar tik bus darbuotojas, sakė, kad darbo sutarties neturi. Lauke buvo dar du vyrai, kurie stovėjo, rūkė, darbinių funkcijų nevykdė. Buvo daromos fotografijos, buvo ir filmuojama, bet to pokalbio neužfiksavo, nepadarė vaizdo įrašo. Vaizdo įraše nieko reikšmingo nesimatė, todėl jo ir nepridėjo. Pateiktos fotografijos, kuriose užfiksuotas dirbantis žmogus, aplinka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
D. P. skundas netenkintinas.
14. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
15. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegalus darbas yra tuomet, kai dirbama kito asmens naudai, atlygintinai, darbdaviui nesudarant darbo sutarties raštu ir nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo buvimą, taip pat būtina nustatyti, kad buvo dirbama paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir susitarus dėl atlyginimo.
16. Šiuo atveju D. P. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuomet atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. leido darbuotojui G. M. dirbti nustatyta tvarka nepranešus apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
17. Byloje nustatytomis aplinkybėmis pakanka konstatuoti įvykus nelegalaus darbo faktą, kadangi 2021 m. lapkričio 18 d. 8.50 val., buvo atliktas neplaninis patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir susipažinus su patikrinimo metu surinktais įrodymais, nustatyta, kad tarp darbdavio – įmonės vadovo D. P., ir darbuotojo G. M., buvo visi darbo sutarties požymiai, nes fizinis asmuo (darbuotojas) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, kai nėra sudaryta darbo sutartis raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, DK 42 straipsnio 2 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismui pakanka duomenų daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir pareigų, kurias darbuotojas realiai vykdė nepasirašęs darbo sutarties, bei darbo užmokesčio.
18. Teismas kritiškai vertina tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, kad jis neliepė G. M. dirbti 2021 m. lapkričio 18 dieną, nes tą dieną turėjo tik įvykti pokalbis dėl darbo su G. M. ir darbo sutarties pasirašymas, tiek ir G. M. paaiškinimą, kad jis pats, savo inciatyva, negavęs nurodymų, atliko autokrautuvo remontą. Pažymėtina, kad G. M. rašytiniai parodymai apie tai, jog jis savo inciatyva atliko autokrautuvo remonto darbus yra duoti 2022 m. sausio 10 d. (b. l. 23), t. y. po įvykio praėjus keliolikai dienų, todėl šie parodymai nelaikytini patikimais ir objektyviais, nes iš šių parodymų matyti, jog tokiais parodymais G. M. siekia padėti išvengti administracinės atsakomybės D. P..
19. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad byloje yra nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autokrautuvą (b. l. 26), 2021 m. lapkričio 18 d., 8 val. 50 min., dėvėdamas darbo drabužius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašu, remontavo G. M., t. y. aiškiai atliko darbines funkcijas, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, apie jos sudarymą nebuvo laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. G. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, jog jis tą dieną atėjo kaip į darbą, ir nors iš ryto nebuvo įmonės direktoriaus D. P., jis atėjo į garažą ir „prisuko du varžtus“. Kaip matyti iš liudytojo J. A. parodymų teisme, jis G. M. 2021 m. lapkričio 18 d. rytą jau buvo išdavęs darbo drabužius (batus, pirštines, šalmą) bei pasirašytinai jį supažindinęs su darbo saugos reikalavimais, nors žinojo, kad darbo sutartis su G. M. dar nebuvo sudaryta. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog „reikėjo palįsti po traktoriumi ir prisukti „šlangą“, bet jis nepalenda ten, ir pasakė, kad kas nori tas tegul ir suka.” Iš šių asmenų parodymų visumos seka, kad remontuojant autokrautuvą reikėjo žmogaus, pagal savo fizines savybes galinčio atlikti reikiamus remonto darbus. Tokias fizines savybes turėjo G. M., kuriam įmonės direktorius D. P., turėjęs su G. M. tą dieną sudaryti darbo sutartį, ir kuri kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų buvo sudaryta su G. M. tą pačią 2021 m. lapkričio 18 dieną, tik jau po Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo inspektorių atliko patikrinimo, ir davė nurodymą atlikti tam tikrus darbus remontuojant autokrautuvą. G. M. parodymus, neva jis savo inciatyva atliko autokrautuvo remonto darbus, teismas atmeta kaip nelogiškus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir jų visumai, bei nekeičiančius tos faktinės aplinkybės, jog buvo dirbama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
20. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė A. R. tiek ir Nelegalaus darbo tyrimo akte, tiek ir duodama parodymus teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog jai 2021 m. lapkričio 18 d., 8 val. 50 min. būnant įmonės patalpose ((duomenys neskelbtini)) buvo rastas dirbantis G. M., kuris remontavo autokrautuvą. G. M. dėvėjo darbo drabužius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašu, o atsakydamas į užduodamus klausimus G. M. paaiškino, kad darbo sutartis su juo nesudaryta, jis neturi darbo sutarties antro egzemplioriaus.
21. Iš G. M. buvo paimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog „P. direktorius paskambinęs paprašė kad garaže priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini) kad esu mažas ir palindęs po krautuvu įsukčiau 2 varžtus ir direktorius D. P. žadėjo įdarbinti ir mokėti minimumą“ (b. l. 21-21). G. M. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra užfiksuotas fotonuotraukomis (b. l. 45, 46, 47). Bylos nagrinėjimo metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., tiek liudytojais apklausti G. M. ir J. A. savo parodymais teisme siekė sudaryti įspūdį, kad G. M. niekas nedavė nurodymo remontuoti autokrautuvą ir jis tai darė su niekuo nesuderinęs, t. y. savo inciatyva. Kaip jau teismas yra pažymėjęs šios nutarties 19 punkte, tokie parodymai laikytini pasirinkta gynybine pozicija, be to, niekaip nekeičiantys faktinės aplinkybės, jog asmuo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – remontavo šios įmonės autokrautuvą. Kaip žinia, darbdavys privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbo funkcijas atliktų tik tie asmenys, dėl kurių yra tinkamai ir laiku pateiktas 1-SD formos pranešimas Sodrai, o priešingu atveju, nesugebėjus laiku pateikti minėto pranešimo, darbdavys privalo neleisti įdarbinamam asmeniui vykdyti darbo funkcijų. Teismų praktikoje nurodoma, kad darbo santykių tinkamas įteisinimas pirmiausia sukuria pareigą darbdaviui.
22. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Nagrinėjamu atveju nelegalaus darbo faktą patvirtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis apie G. M. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDF teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2021 m. lapkričio 18 d. 9 val. 47 min., bei nurodyta, kad G. M. draudimo pradžios data nuo 2021-11-19 (b. l. 24). Šis pranešimas pateiktas VSDF teritoriniam skyriui jau po to kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas neplaninis Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo inspektorių patikrinimas. Įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog, prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota Sodra, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, be kita ko, ir įvykus draudiminiam atvejui. Todėl darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą. D. P. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą.
23. Konstatuotina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojui G. M. prieš jo darbo pradžią įmonėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Leido G. M. įmonės naudai atlikti faktines darbo funkcijas, nepasirašius darbo sutarties, ką šis ir darė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad G. M. dirbo nelegalų darbą, todėl darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P., kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių bei pranešimo VSDFV tvarkos, ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
24. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimalų dydį, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. D. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus Sigito Mikučionio 2022 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-19-2022, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius D. P. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų.
26. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo D. P. skundas atmetamas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus Sigito Mikučionio 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-19-2022, administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini), grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).
Teisėja Jolanta Gasparavičienė