Civilinė byla Nr. 2A-203-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03041-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.20.1; 2.2.2.3.2.1; 2.6.11.4.4; 3.1.7.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujininkų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2879-567/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų  ūkis“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservis“, dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė ieškinį (t. 1, b. l. 1-11, t. 2, b. l. 1-12) dėl nuostolių atlyginimo, kurį patikslino (t. 3, b. l. 76-89), prašydama: 1) pripažinti atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai 108 854,23 Eur (375 851,90 Lt) patirtų nuostolių; 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės skelbtą viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjo atrankos konkursą ir sudarė sutartį. Ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei mišrių komunalinių bei didžiųjų, statybinių ir kitų specifinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų, surinkimo ir išvežimo paslaugas, sudarydama tam reikalingas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Sutartis galiojo iki 2011 m. liepos 17 d. Kadangi šalys tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tai ieškovė ir atsakovė 2010 m. lapkričio 16 d. pasirašė sutarties priedą ir pratęsė sutartį iki 2015 m. liepos 17 d., numatydamos papildomą 4 metų sutarties pratęsimo terminą. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų ieškovei dėl paslaugų teikimo. Tačiau 2013 m. gruodžio 12 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2014 m. sausio 14 d. vienašališkai nutraukia sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsniu. Ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad toks atsakovės inicijuotas vienašalis sutarties nutraukimas pažeidžia sutartį ir CK normas. Atsakovė 2013 m. gruodžio 31 d. raštu dar kartą patvirtino savo poziciją dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė nesutiko su tokiu sutarties nutraukimu. 2014 m. sausio 14 d. atsakovė sudarė atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Ecoservice“, kuri nuo nurodytos datos patalpino savo atliekų konteinerius, informavo gyventojus mesti atliekas į jų konteinerius, nes priešingu atveju bus skiriama administracinė nuobauda (CK 6.245, 6.256 str.).
2. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kurį patikslino (t. 4, b. l. 146-147), prašydama: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovės naudai 81 228,77 Eur (280 466,71 Lt) skolos; 2) 8,75 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sudarytą šalių sutartį, remiantis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis bei šalių sutartimi, papildomai privalo išsipirkti požeminius konteinerius už jų likutinę vertę. Šios pareigos atsakovė nėra įvykdžiusi, 2014 m. sausio 17 d. jai buvo išrašyta sąskaita apmokėti iš anksto Nr. SF-673333. Neapmokėta suma yra 261 227,25 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu; priteisė iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai 108 317,02 Eur patirtų nuostolių, 7 213,46 Eur skolos už likutinę požeminių konteinerių vertę 2014 m. sausio 14 d. dienai ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 1751,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ekspertizės apmokėjimo ir 9 899,49 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo; priteisė iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 2 313 Eur žyminio mokesčio ir 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 14 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1537 „Dėl viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjo atrankos konkurso sąlygų tvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. gegužės 17 d. sudarė viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutartį. 2007 m. liepos 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084 tarp UAB „Naujininkų ūkis“, atstovaujamos direktoriaus J. R., ir UAB „VSA Vilnius“, atstovaujamos generalinio direktoriaus D. Š.. UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084, kuriuo šalys dėl konteinerių susidėvėjimo nustatymo kriterijų susitarė, kad taikoma 4 metų nusidėvėjimo norma. 2010 m. birželio 15 d. buvo sudarytas sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ-710084 konteinerių perdavimo ir priėmimo aktas tarp UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Naujininkų ūkis“. 2011 m. gruodžio 1 d. sudarytas susitarimas pakeisti 2007 m. liepos 16 d. sutartį dėl komunalinių ir kitų atliekų paslaugų Nr. 12 BAI-710084  tarp UAB „Naujininkų ūkis“, atstovaujamos direktoriaus E. G., ir UAB „VSA Vilnius“, atstovaujamos advokatės V. R.. 2013 m. gruodžio 12 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštu Nr. S2-1210 ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo. 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „VSA Vilnius“ raštu Nr. 6527 atsakė į pranešimą dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo, kuriame nurodoma, kad paslaugų sutarties nutraukimas yra neteisėtas. 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „VSA Vilnius“ raštu Nr. 5577/012014 atsakė į pranešimą dėl komunalinių paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo, kuriame nurodė, kad paslaugų sutarties nutraukimas yra neteisėtas. 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštu Nr. S2-1258 ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo. 2014 m. sausio 9 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštu Nr. S2-31 ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo. 2014 m. sausio 15 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštu Nr. S2-48 ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo.
5. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084 tarp UAB „Naujininkų ūkis“, atstovaujamos direktoriaus J. R., ir UAB „VSA Vilnius“, atstovaujamos generalinio direktoriaus D. Š., kurios: 1 punkte nustatyta, kad UAB „VSA Vilnius“ įsipareigoja teikti UAB „Naujininkų ūkis“ mišrių komunalinių bei didžiųjų, statybinių ir kitų specifinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų (toliau - atliekos) surinkimo ir išvežimo paslaugas, sudarydama sąlygas tam reikalingoms 8 punkte numatytoms atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemonėms naudotis nuomos pagrindais (toliau – paslaugos). UAB „Naujininkų ūkis“ įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti bei vykdyti kitus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus; 8 punkte nustatyta UAB „VSA Vilnius“ pareiga perduoti UAB „Naujininkų ūkis“ pagal perdavimo–priėmimo aktus naudotis nuomos pagrindais reikiamą skaičių konteinerių...; 8.4 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo metu konteineriai yra UAB „Naujininkų ūkis“ nuosavybė ir išnuomojami UAB „Naujininkų ūkis“, tačiau pasibaigus šios sutarties terminui (UAB „Naujininkų ūkiui“ pageidaujant) arba, nutraukus sutartį prieš terminą, UAB „Naujininkų ūkis“ vykdant pareigą, nurodytą 23 punkte (nedelsiant informuoti apie adreso bei rekvizitų pasikeitimą), tik kai UAB „Naujininkų ūkis“ naudojasi požeminiais konteineriais), UAB „VSA Vilnius“ įsipareigoja konteinerį parduoti jį naudojusiam UAB „Naujininkų ūkis“ ar jo nurodytai kitai atliekų tvarkymo įmonei, kuri yra sudariusi sutartį su savivaldybe, nuosavybėn už jo likutinę vertę konteinerio pardavimo metu; 25 punkte nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui (jei UAB „Naujininkų ūkis“ pageidauja) arba nutraukus sutartį prieš terminą (UAB „Naujininkų ūkis“ privalo įsigyti UAB „VSA Vilnius“ perduotus požeminius konteinerius nuosavybėn arba nurodyti kitą atliekų tvarkymo įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su savivaldybe, ir kuri įsigys konteinerius už jų likutinę vertę...; 36 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tokiais atvejais: 36.1. abiejų šalių rašytiniu susitarimu; 36.2. vienašališkai UAB „Naujininkų ūkis“ iniciatyva: 36.2.1. jei UAB „VSA Vilnius“ tris kartus per mėnesį pažeidžia esminius savo įsipareigojimus (sutarties 15 punktas), pažeidimo atveju turi būti surašytas aktas ...; 36.2.2 jei UAB „VSA Vilnius“ iškeliama bankroto byla arba priimamas sprendimas jį likviduoti.
6. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties 1 punktu šalys apibrėžė sutarties objektą, kuris apima ne tik atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, bet ir atliekų surinkimo priemonių naudojimąsi nuomos pagrindais ir pagal 25 punktą, nutraukus sutartį prieš terminą, UAB „Naujininkų ūkis“ pareigą įsigyti UAB „VSA Vilnius“ perduotus požeminius konteinerius nuosavybėn arba nurodyti kitą atliekų tvarkymo įmonę, kuri įsigys konteinerius už jų likutinę vertę. Teismas padarė išvadą, kad ši sutartis yra mišri, nes turi skirtingų sutarčių rūšių elementų. Iš tiesų, civiliniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas leidžia šių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 str.). Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišriąją sutartį, kuriai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
7. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pagal šios sutarties esmę šalis siejo ne tik atlygintinų viešųjų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, bet ir išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, todėl atsakovė pagal 2007 m. liepos 16 d. sudarytos sutarties dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-71008436 punktą šią sutartį galėjo nutraukti prieš terminą tokiais atvejais: 36.1. abiejų šalių rašytiniu susitarimu; 36.2. vienašališkai UAB „Naujininkų ūkis“ iniciatyva: 36.2.1. jei UAB „VSA Vilnius“ tris kartus per mėnesį pažeidžia esminius savo įsipareigojimus (sutarties 15 punktas), pažeidimo atveju turi būti surašytas aktas, atitinkamai vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis.
8. Teismas pažymėjo, kad nei 2013 m. gruodžio 12 d. UAB „Naujininkų ūkis“ rašte Nr. S2-1210 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo, nei 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Naujininkų ūkis“ rašte Nr. S2-1258 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo, nei 2014 m. sausio 9 d. UAB „Naujininkų ūkis“ rašte Nr. S2-31 dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo, atsakovė nenurodė jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo nutraukti prieš terminą 2007 m. liepos 16 d. sudarytą sutartį dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084, tuo pažeisdama šios sutarties 36 punkto ir CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tarp šių atsakovės neteisėtų veiksmų, nutraukiant prieš terminą 2007 m. liepos 16 d. sudarytą sutartį dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084 ir ieškovės patirtų nuostolių, kurie pagal ekspertizės akte nurodytą išvadą galėjo sudaryti grynąjį 108 317,02 Eur pelną, atsižvelgiant į ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 2013 metų pajamų, gautų už atliekų tvarkymo paslaugas, dydį, vykdant 2007 m. liepos 16 d. sutartį, 2014 m. sausio 14 d. – 2015 m. liepos 17 d. UAB „VSA Vilnius“ galėjo turėti 1 557 331,56 Lt (451 034,40 Eur) pajamų ir sąnaudos galėjo sudaryti 1 117 335,06 Lt (323602,60 Eur), bendrasis pelnas – 439 996,50 Lt (127 431,79 Eur) ir grynasis pelnas – 373 997,03 Lt (108 317,02 Eur).
9. Teismas atsakovės minėtais veiksmais padarytus nuostolius – ieškovės negautą turtinę naudą (grynąjį pelną) už tą laikotarpį, per kurį ieškovė būtų vykdžiusi sutartį, pripažino ieškovės nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų dėl ribotos atsakomybės taikymo (CK 6.251 str.).
10. Teismo vertinimu, kad ieškovės įmonės negauto grynojo pelno dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą už ginčo laikotarpį priteisimas, nereiškia atsakovės teisėtų interesų pažeidimo, nes atsakovė pati atliko neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nutraukdama minėtą sutartį prieš terminą. Teismas konstatavo, kad viso grynojo pelno už ginčo laikotarpį priteisimas, kaip ieškovės nuostoliai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
11. Teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. kovo 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1225 (15) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-2292 (16) išvadomis, kurias žodžiu paaiškino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas. Teismo vertinimu, šios išvados yra nuoseklios ir logiškos, pagrįstos tiriamąja bei aprašomąja ekspertizės aktų medžiaga, todėl jomis rėmėsi (CPK 216–218 str.).
12. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK  6.210 straipsnio 2 dalį pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už patirtus nuostolius ir 8,75 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už skolą dėl likutinės konteinerių vertės.
13. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes, vykdant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, maksimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainius ir tarifus nustato savivaldybė, todėl komercinės 8,75 proc. metinės palūkanos negali būti priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai, nes šalis siejo viešieji atliekų tvarkymo teisiniai santykiai, kurie nepriskiriami prie komercinių teisinių santykių.
14. Teismas konstatavo, kad 6 proc. palūkanos priteistinos, nes atsakovė už likutinę konteinerių vertę nesumokėjo geruoju iki civilinės bylos iškėlimo, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė, nesumokėdama ieškovės patirtų nuostolių ir skolos už likutinę konteinerių vertę geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovės neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju. Teismas nevertino liudytojų  M. S., R. R., R. K. ir E. B. parodymų, kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.1–6.4, 6.200 str., CPK 185 str., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ)).
15. Teismas atmetė atsakovės prašymą paskirti ieškovei baudą, nes teismas nenustatė teisinių pagrindų skirti baudą ieškovei pagal CPK nuostatas ir nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis bei sąmoningo bylos vilkinimo (CPK 95 str.). Teismas nenustatė teisinių pagrindų pripažinti atsakovės įmonės vadovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes šalys, įgyvendindamos dispozityvumo principą procese, turi teisę pasirinkti bylos vedimą per advokatą ar juridinio asmens vadovą.
16. Teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, t. y. pripažinęs atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu ir priteisęs iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai 108 317,02 Eur patirtų nuostolių, 7 213,46 Eur skolos už likutinę požeminių konteinerių vertę 2014 m. sausio 14 d. dienai ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatavo, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl jai turi būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 144,81 Eur - dėl žyminio mokesčio, 1 751,56 Eur - dėl ekspertizės apmokėjimo ir 9 899,49 Eur - dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo, kurių dydžio teismas nemažina, nes jos atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį bei neviršija 10 proc. priteistos nuostolių sumos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatavo, kad, bylą iš esmės laimėjus ieškovei, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad atsakovė turi atlyginti 2 313 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai dėl ieškovės naudai patenkintų reikalavimų, nes ieškovė buvo atleista nuo ½ dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atidedant likusių žyminio mokesčio dalių sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu susidarė 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendė, kad jas atsakovė turi atlyginti valstybei, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovė  (CPK 3 str. 1 d., 7, 80, 88, 92, 93, 98 str.).
17. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo paskirti pakartotinę ekonominę ekspertizę apie požeminių konteinerių, įrengtų pagal 2007 m. liepos 16 d. sutartį tarp ieškovės ir atsakovės likutinę vertę sutarties nutraukimo 2014 m. sausio 14 d. dienai ir numatyto sutarties termino pabaigos dienai – 2015 m. liepos 17 d., nes šalys nagrinėjamoje byloje neginčijo 2009 m. rugpjūčio 12 d. UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 papildomo susitarimo, kuriuo šalys dėl konteinerių susidėvėjimo nustatymo kriterijų susitarė, kad taikoma 4 metų nusidėvėjimo norma. Teismas pažymėjo, kad ši sutartinė nuostata nėra panaikinta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl sprendė, kad neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi. Aplinkybė, kad ekspertizę ir papildomą ekspertizę atliko ta pati ekspertinė įstaiga ir tas pats ekspertas, teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo abejoti eksperto išvadomis, kurios yra pagrįstos ir motyvuotos (CPK 216–219 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VSA Vilnius“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti 81 228,77 Eur skolą, tenkinant šią ieškinio dalį visiškai, padidinant ieškovės naudai priteistą sumą 74 015,31 Eur (iki 81 228,77 Eur); perskirstyti pirmos instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl teismas reikalavimą dėl skolos už likutinę konteinerių vertę tenkina iš dalies ir priteisia būtent 7 213,46 Eur. Dėl to ieškovei nėra aiškūs sprendimo motyvai.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutartyje nurodytu 4 metų, o ne realiu požeminių konteineriu nusidėvėjimo terminu. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktinę situaciją bei ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus ir nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog sutartinė nuostata dėl 4 metų nusidėvėjimo buvo sutarta dėl antžeminių, o ne požeminių konteinerių (dėl kurių vertės ir kilo ginčas). Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog požeminių konteinerių nusidėvėjimo norma yra 8 metai.
3. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos spręsti ginčą ne tik vadovaujantis sutarties tekstu, tačiau ir įvertinant, ar tiesiogiai vadovaujantis sutarties tekstu atitinkamos nuostatos taikymas būtų sąžiningas ir teisingas, ar atitiktų šalių ketinimus, ar viena kuri nors iš šalių neįgytų nepagrįsto pranašumo, o kita šalis – nepagrįstai nenukentėtų. Teismas neįvertino, jog taikant 4 metų nusidėvėjimo terminą požeminiams konteineriams, sutarties sąlygos būtų aiškinamos nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.
4. Nors sutarties dalyje, kurioje pasisakoma apie konteinerių nusidėvėjimo laikotarpį, nėra aiškiai įvardinta, jog kalbama apie antžeminius konteinerius, tokia išvada darytina atsižvelgus į faktinę situaciją bei vadovaujantis logikos dėsniais. Šalims sudarius sutartį pagal šią sutartį požeminiai konteineriai dar iš viso nebuvo naudojami, todėl atitinkamai sutartyje nebuvo naudojamos sąvokos „antžeminis“ ar „požeminis“ konteineris, o buvo naudojama viena sąvoka – „konteineris“. Šalių veikloje pradėjus naudoti ir požeminius konteinerius, šalys sutarties sąvokų nepatikslino. Dėl to sutartyje esanti sąvoka „konteineris“ ėmė reikšti tiek antžeminį, tiek požeminį konteinerį. Daugeliu atvejų toks bendros sąvokos „konteineris“ naudojimas abiem konteinerių tipams buvo teisingas ir logiškas, tačiau kalbant apie šių konteinerių nusidėvėjimo terminą ir atitinkamai likutinę vertę šie konteineriai negali būti sutapatinti.
5. Pirmosios instancijos teismas antžeminį konteinerį prilygino požeminiam konteineriui todėl, kad sutartyje šios sąvokos nebuvo išskirtos, nes pradinėje sutartyje buvo naudojama viena sąvoka „konteineris“. Tačiau byloje esant įrodymų apie tai, jog šie konteineriai yra iš esmės skirtingi, požeminių konteinerių tiek kaina, tik naudingo naudojimo laikas yra ženkliai didesni nei antžeminių, teismas turėjo pareigą atskirti šias sąvokas ir atitinkamai pripažinti, jog šalių sutartas 4 metų nusidėvėjimo terminas yra taikytinas tik antžeminiams konteineriams.
6. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.195 straipsnio nuostatų, nustatančių, jog „jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus“. Aplinkybė, jog sutarties vykdymo metu pradėjus naudoti požeminius konteinerius šalys neaptarė šių konteinerių nusidėvėjimo termino, laikytina sutarties spraga. Todėl turėjo būti vadovaujamasi šia įstatymo nuostata ir požeminių konteinerių nusidėvėjimo terminas turėjo būti nustatomas pagal tai, kokį terminą nustatė pati įmonė bei koks terminas yra protingas atsižvelgiant į šio turto faktinį naudingą naudojimą. Akivaizdu, kad konteineris, už kurį 2016 metais pirkėjai siūlo sumokėti 1 000 EUR (neįskaitant šio konteinerio iškėlimo ir išvežimo išlaidų), 2014 metais negali būti laikomas nieko nevertu.
7. Teismui sutapatinus antžeminius ir požeminius konteinerius, buvo pažeisti sąžiningumo, teisingumo principai, kadangi atsakovė iš ieškovės perėmė vertingą turtą, už jį nesumokėdama teisingo atlygio. Šis nesąžiningumas ypač išryškėja esant situacijai, kuomet atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, taip ne tik sukėlė ieškovei netiesioginius nuostolius (ieškovė negavo planuotų pajamų iš sutarties), tačiau nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, perimdama iš ieškovės požeminius konteinerius. Tai yra, teismui nepriteisiant iš atsakovės teisingos požeminių konteinerių kainos susidarė situacija, kuomet atsakovei apsimokėjo anksčiau laiko nutraukti sutartį, nes taip ji perėmė požeminius konteinerius už žymiai mažesnę, nei reali, vertę.
8. Nors priimdamas sprendimą teismas nesprendė dėl tikrosios požeminių konteinerių likutinės vertės (nes vadovavosi sutarties nuostata), pripažinus, jog tokia teismo pozicija buvo neteisinga, būtina nustatyti realią požeminių konteinerių likutinę vertę sutarties nutraukimo dieną (2014 m. balandžio 14 d.). Ieškovė pateikė teismui 2016 m. gegužės 5 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos raštą Nr. D2-1745, kuriame nurodyta, jog įmonė turi teisę pati nustatyti turto nusidėvėjimo normatyvus. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė požeminiams konteineriams buvo nustačiusi 8 metų nusidėvėjimo terminą. Šis terminas buvo įtvirtintas įvedimo į eksploataciją dokumentuose. Dėl to ieškovės ieškinys dėl skolos (konteinerių likutinės vertės) priteisimo turi būti tenkinamas visiškai.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria: 1) pripažintas atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ vienašališkas 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimas neteisėtu, 2) priteista ieškovės UAB „VSA Vilnius“ naudai iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 108 317,02 Eur patirtų nuostolių, 7 213,46 Eur skolos už likutinę požeminių konteinerių vertę 2014 m. sausio 14 d. dienai ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 1 751,56 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ekspertizės apmokėjimo ir 9 899,49 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo, 3) priteista valstybės naudai iš atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ 2 313 Eur žyminio mokesčio ir 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo priimtas sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu, neatsakyta į pagrindinius bylos teisinius bei fakto aspektus, o sprendime išdėstyta motyvacija patvirtinta, jog dalis atsakovės nurodytų argumentų bei motyvų, teiktų įrodymų liko neišnagrinėti bei neįvertinti.
2. Ieškovės naudai teismas priteisė 7 213,46 Eur sumą už likutinę požeminių konteinerių vertę, tačiau visiškai nepasisakė bei nemotyvavo dėl aplinkybių, kad atsakovė 2014 m. vasario 28 d. apmokėjo 6 412,78 Eur sumą už požeminius konteinerius; nepaisant ieškovės sutarties pagrindu prisiimtų prievolių keisti susidėvėjusius ar sugadintus konteinerius, ieškovės atsakomybės už dingusius, sugadintus, sulaužytus konteinerius, patikrinus perduodamus požeminius konteinerius, buvo nustatyti su normaliu konteinerių nusidėvėjimu nesusiję trūkumai, konteinerio sudėtinių dalių sulaužymai, akivaizdžiai mažinantys perduotinų konteinerių vertę;
3. Ieškovės naudai priteista 108 317,02 Eur patirtų netiesioginių nuostolių, tačiau visiškai nepasisakyta bei nemotyvuota dėl argumentų, kuriuos atsakovė nurodė tiek vykusių teismo posėdžių metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose: aplinkybės, jog teisę (garantiją) nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį nustato įstatymas, nepriklausomai nuo tokios teisės įtvirtinimo sudarytoje sutartyje; aplinkybės, jog teisę vienašališkai nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį nustato imperatyvios įstatymo nuostatos, kurių susitarimu negali pakeisti šalys, o bet kokie tokio pobūdžio susitarimai yra laikytini negaliojančiais; aplinkybės, jog mišriai sutarčiai taikytinos teisės normos bei sutartis kvalifikuotina pagal vyraujantį (dominuojantį) teisinį santykį, tuo tarpu, ginčo atveju neabejotinai vyrauja atlygintinų (atliekų tvarkymo) paslaugų teikimas; ir kt.
4. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog reikalavimai atsakovei negali būti reiškiami išankstinės sąskaitos pagrindu, kadangi tokia sąskaita jokių teisių ir (a)r pareigų atsakovei nesukuria. Atsakovė taip pat nurodė, jog pradiniai ieškovės reikalavimai buvo reiškiami bei didelė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė, tiekiant nesutikimo motyvus dėl pradinio ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurias ieškovė esą patyrė siekdamas įvykdyti sutartį.
5. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė ieškinio pagrindą bei dalyką, atsisakydamas reikalavimų dėl išlaidų CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisimo, taip patvirtindama pareikštų pradinių reikalavimų nepagrįstumą. Nepaisant nurodytų aplinkybių bei atsakovės prašymo įvertinti minėtas aplinkybes, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kaip matyti, ginčą nagrinėjęs teismas priimtame sprendime dėl šių aplinkybių visiškai nemotyvavo bei jų nenagrinėjo. Be to, teismas nenagrinėjo liudytojų parodymų, kurie reikšmingi bylos teisingam išnagrinėjimui bei išsprendimui.
6. Teismas be jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovės požeminių konteinerių likutinę vertę, neatsižvelgęs į tai, jog atsakovė yra apmokėjusi ieškovei apskaičiuotą požeminių konteinerių likutinę vertę, aiškiai nurodydama šio mokėjimo paskirtį. Atsakovė turėjo įstatymo suteiktą teisę (garantiją) bet kuriuo metu atsisakyti atlygintinų paslaugų teikimo, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą.
7. Sutarties kvalifikavimas mišria sutartimi nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Mišri sutartis kvalifikuotina bei teisiniai santykiai reguliuotini pagal mišrioje sutartyje dominuojantį teisinį santykį. Šalių sudarytos sutarties kvalifikavimas mišria sutartimi nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiomis teisės normomis paslaugų gavėjui suteikiamomis garantijomis.
8. Teismas nepagrįstai netaikė atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančių bei ginčo atveju taikytinų teisės normų. Teisiniai santykiai yra aiškiai sureguliuoti šalių sudaryta sutartimi, numatant atsakovės prievolę, pasibaigus sutarčiai, išpirkti požeminius konteinerius už jų likutinę vertę, tokiu būdu apsaugant ieškovę nuo bet kokių su nuomos teisiniais santykiais susijusių nuostolių. Ieškovės prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai apskaičiuoti ne nuomos ir (ar) išperkamosios nuomos teisinių santykių pagrindu, tačiau išskirtinai kaip ieškovės negautas pelnas už atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Taigi teismo draudimo nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį tuo pagrindu, jog sutartis apima ir išperkamosios nuomos teisinius santykius, kai visas negautas pelnas yra apskaičiuotas būtent atlygintinų paslaugų teikimo pagrindu, pasekmė – paneigiama įstatyme įtvirtinta atlygintinų paslaugų gavėjo teisė (garantija) bet kuriuo metu atsisakyti atlygintinų paslaugų teikimo bei nepagrįstai suteikiama teisė kitai šaliai reikalauti netiesioginių nuostolių atlygintinų paslaugų teikimo pagrindu. Teismo sprendimo skundžiama dalis yra nepagrįsta, nelogiška, neteisėtai paneigianti įstatyme įtvirtintą atlygintinų paslaugų gavėjo teisę (garantiją) atsiskaityti atlygintinų paslaugų teikimo, o tai sudaro pagrindą ją naikinti.
9. Teismas neatsižvelgė bei neįvertino atsakovės argumentų bei motyvų, jog mišri sutartis kvalifikuotina pagal mišrioje sutartyje dominuojantį teisinį santykį. Sutarties lingvistinis vertinimas patvirtina dominuojantį sudarytos sutarties elementą – atliekų tvarkymo paslaugų (atlygintinų paslaugų) teikimą. Nuomos teisinių santykių sutartyje įtvirtinimas yra sąlygotas šalutinio (pagalbinio) tikslo – užtikrinti pagrindinio tikslo tinkamą įgyvendinimą, t. y. teisėtą atliekų tvarkymo paslaugų teikimą atitinkamoje teritorijoje. Dėl to sutartis kvalifikuotina bei su sutartimi susijusiems ginčams taikytinos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, įskaitant paslaugų gavėjo teisę (garantiją) bet kuriuo metu atsisakyti atlygintinų paslaugų teikimo.
10. Pagal teismo priimtame skundžiamame sprendime išdėstytą ginčo situacijos vertinimą, šalys, sudarydamos sutartį, panaikino CK 6.721 str. numatytą paslaugos gavėjo teisę, paneigė šią paslaugos gavėjo garantiją. Toks ginčo situacijos vertinimas bei kilusio ginčo išsprendimas yra negalimas, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas.
11. Paslaugų gavėjo garantija, suteikianti jam teisę bet kuriuo metu vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, yra imperatyvaus pobūdžio nuostata, kurios negali susitarimu panaikinti ir ar apriboti šalys (CK 6.156 str. 4 d., 6.157 str. 1 d.). Teismui laikant, jog šalys ginčo atveju susitarė pakeisti CK 6.721 str. įtvirtintą imperatyvią normą, t.y. paslaugos gavėjo garantiją bet kuriuo metu atsisakyti atlygintinų paslaugų teikimo, jos atsisakant, toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiu. Skundžiamame teismo sprendime išdėstytas ginčo situacijos vertinimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvioms įstatymo nuostatas bei suteikiantis teisinę galią niekiniam sandoriui, o tai imperatyviai draudžia galiojantis teisinis reglamentavimas. Be to, teisę (prievolę) vadovautis CK įtvirtintais sutarties nutraukimo pagrindais, be kita ko, patvirtina ir atliekų tvarkymo specialus teisinis reglamentavimas. Sutartis sudaryta dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, kurį reglamentuoja specialūs įstatymo leidėjo priimti teisės aktai.
12. ATĮ 301 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė. ATĮ 301 straipsnio 3 dalyje nustatytą atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties nutraukimą reglamentuojantis CK (CK 6.721 str. 1 d.) ir nustato paslaugų gavėjo teisę bet kuriuo metu vienašališkai atsisakyti atlygintinų paslaugų teikimo. Atsakovės atliktas atlygintinų paslaugų teikimo atsisakymas visiškai atitinka atliekų tvarkymo atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojantį reguliavimą, jo įtvirtinimu siekiamus įstatymo leidėjo tikslus (užtikrinti laisvą konkurenciją tarp atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjų), tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (jo dalis) nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl naikintinas.
13. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylą iš esmės laimėjo ieškovė, nepagrįsta, todėl nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareikštu pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 48 491,90 Eur (167 432,85 Lt) dydžio tiesioginius nuostolius pagal CK 6.721 straipsnį. Ieškovei iš atsakovės priteista suma – 0 Eur, kas sudaro 0 proc. pareikšto pradinio reikalavimo sumos (bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pakeitė pareikšto ieškinio pagrindą bei dalyką ir visiškai atsisakė reikalavimų CK 6.721 str. pagrindu, tokiais veiksmais pripažindama pradinių reikalavimų nepagrįstumą). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 75 656,64 Eur (261 227,25 Lt) dydžio požeminių konteinerių likutinę vertę. Ieškovei iš atsakovės priteista suma – 7 213,46 Eur, o tai sudaro 9,53 proc. pareikšto pradinio reikalavimo sumos. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 108 317,02 Eur (375 851,90 Lt) dydžio netiesioginius nuostolius. Ieškovei iš atsakovės priteista suma – 108 317,02 Eur, o tai sudaro 100 proc. pareikšto pradinio reikalavimo sumos. Taigi, kaip matyti, du iš trijų bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės pareikštų reikalavimų buvo iš esmės netenkinti, kas sudaro teisinį pagrindą ieškovei priteisti tik trečdalį šio patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai, atsakovės naudai priteisiant didžiąją dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų priteistinų dydžių, faktinės suteiktų teisinių paslaugų apimties ir (ar) poreikio, tačiau deklaratyviai, nesigilinant į bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 9 899,49 Eur (34 180,96 Lt) sudaranti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma tokio pobūdžio civiliniame ginče nelaikytina pagrįsta, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos.
15. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato skundžiamame teismo sprendime nurodyto kriterijaus, t. y. 10 proc. priteistos reikalavimo sumos viršijimo, taip pat neįtvirtina, jog minėta 10 proc. reikalavimo suma yra teisiškai reikšminga, sprendžiant priteistinų advokato išlaidų klausimą.
16. Teismo priimtas sprendimas priteisti visas ieškovės patirtas ir net 9 899,49 Eur (34 180,96 Lt) sudarančias išlaidas, ignoruojant ieškovės akivaizdų išlaidavimą, samdant net kelis atstovus (advokatų kontoras) toje pačioje byloje, bei aplinkybes, jog didžioji dalis ieškovės pareikštų reikalavimų nebuvo tenkinti, yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis išlaidų advokato pagalbai apmokėti reglamentuojančias teisės normas bei jų turinio išaiškinimus teismų praktikoje, todėl naikintinas.
17. Ieškovei nepagrįstai bei neteisėtai priimtu ginčijamu sprendimu priteistos 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčą nagrinėjęs teismas neteisėtai išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų.
18. Kaip nurodoma teismo priimtame sprendime, ieškovė reiškė reikalavimą dėl 8,75 proc. procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas reikalavimas pareikštas (ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas) Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Ginčą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, pareikšto Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu, tačiau savo iniciatyva priteisė ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas CK 6.210 str. 2 d. pagrindu.
19. Ginčą nagrinėjęs teismas, priėmęs sprendimą netenkinti reikalavimo, pareikšto Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu, privalėjo minėtą reikalavimą visiškai atmesti bei neturėjo teisės savo iniciatyva keisti (viršyti) reikalavimo bei jį tenkinti CK 6.210 str. 2 d. pagrindu, priteisiant ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas.
20. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „VSA Vilnius“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir aiškiai pagrindė savo sprendimą, todėl atsakovės argumentas, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas. Teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, pasisakė, jog sutartis kvalifikuotina mišria sutartimi, todėl pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Tai, jog teismas sprendime neišvardino atsakovės argumentų, kuriuos atmeta dėl to, jog sutartis buvo pripažinta nesanti vien tik atlygintinų paslaugų, nereiškia motyvų nebuvimo. Sprendimo formuluotė, kad teismas nevertina liudytojų parodymų ir kitų argumentų ar įrodymų, jokiu būdu nereiškia sprendimo motyvų nebuvimo. Priešingai – toks teismo nurodymas yra motyvas, kuriuo teismas paaiškina savo padarytą išvadą ir priimtą sprendimą. Tačiau ar teismas pagrįstai nevertino ir nesirėmė atitinkamais įrodymais jau yra įrodymų vertinimo klausimas.
2. Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip mišrią (atlygintinų paslaugų ir nuomos) bei atitinkamai sprendė, kad vienašališkas tokios sutarties nuraukimas be svarbios priežasties yra neteisėtas.
3. Teismas pagrįstai pritarė ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis ir šalis saistantys santykiai negali būti kvalifikuojami kaip išimtinai paslaugų teikimo santykiai, kadangi sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė ne vien dėl paslaugų teikimo tvarkos, tačiau ir dėl konteinerių nuomos esminių sąlygų. Dėl šios priežasties sutartis vertinama kaip mišri sutartis ir ginčo santykiams kompleksiškai taikytinos CK 6.477–6.503 straipsnio nuostatos, reguliuojančios nuomos teisinius santykius.
4. Teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju atsakovė neturėjo teisės vienašališkai be svarbios priežasties nutraukti sutarties, nes tai draudžia nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Juolab, kad ir pati sutartis buvo terminuota, taigi, šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja naudotis ieškovės paslaugomis atitinkamą laikotarpį, o ieškovė atitinkamai turėjo teisėtą lūkestį paslaugas (komunalinių paslaugų ir nuomos) teikti būtent sutartą laikotarpį.
5. Ieškovė pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, jog būtent, atsižvelgdama į sutarties terminą ir atsakovės poreikius, investavo į požeminių konteinerių įsigijimą, kurie buvo skirti išimtinai šios sutarties vykdymui, tai pat pasamdė papildomai darbuotojų. Tuo tarpu atsakovė neginčija, jog nutraukė sutartį be jokios svarbios priežasties.
6. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei faktinę situaciją, teismas pagrįstai vertino, jog šiuo atveju sutarties nutraukimas turi būti reguliuojamas pagal nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas. Nesant sutartyje nustatyto sutarties nutraukimo pagrindo ir nuomotojui neatlikus esminio sutarties pažeidimo, vienašalis nuomininko sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovė įgijo teisę į nuostolių (įskaitant netiesioginių) atlyginimą. Tai, jog ieškovės nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal negautas pajamas už visą sutartį (o ne tik nuomos dalį), yra pagrįsta ir logiška. Kaip nurodėme aukščiau, šalys susitarė dėl vientiso ir nedalomo teisinio santykio. Nuoma ir paslaugų teikimas buvo neatsiejamai susiję, todėl ieškovė teisėtai apskaičiavo visas negautas pajamas.
7. Atsakovė nurodė, jog sutarčiai turėjo būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios dominuojantį santykį, kuris, pasak atsakovės, buvo atlygintinų pasaugų teikimas. Atsakovės nurodyti argumentai (sutarties pavadinimas ir formuluotės bei sąvokos sutarties tekste) nėra reikšmingi nustatant kuri sutartis buvo dominuojanti. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į sutarties turinį bei faktinius santykius, nuomos santykiai buvo lygiaverčiai su paslaugų santykiais, kadangi be konteinerių paslaugų teikti būtų neįmanoma.
8. Buitinių atliekų išvežimas yra viešosios komunalinės paslaugos. Taigi, šiai viešajai sutarčiai taikomos ir viešąsias sutartis reglamentuojančios teisės normos. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta ieškovei laimėjus viešąjį konkursą. Dėl to ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį teikti paslaugas tokį terminą, kuriam buvo pasirašyta sutartis, taip užtikrinant ir viešąjį interesą. Jokie teisės aktai nenumato paslaugų gavėjo (o tiksliau – administratoriaus, administruojančio daugiabučius namus) teisės nesant jokios priežasties nutraukti viešųjų pasaugų teikimo sutartį, kuri buvo sudaryta laimėjus konkursą.
9. Esant mišriai sutarčiai, be to, ieškovei teikiant viešąją paslaugą, atsakovė CK 6.271 straipsnyje nustatytos teisės nutraukti sutartį neįgijo. Dėl to teismas, nepripažinęs tokios atsakovės teisės, nepažeidė imperatyvių teisės normų.
10. Nors atsakovė nurodo, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šalių santykius, yra ATĮ, todėl sutarties nutraukimas turėtų būti vykdomas pagal šį įstatymą. Tačiau šis įstatymas visiškai nereglamentuoja sutarties nutraukimo, o nurodo, jog sutarties nutraukimo tvarka turi būti nurodyta šalių sudarytoje sutartyje. Taigi, paties atsakovės nurodytas teisės aktas įpareigoja šalis susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kas būtų visiškai nereikalinga, jeigu paslaugų gavėjas turėtų teisę bet kada be išankstinio įspėjimo ir be svarbios priežasties nutraukti tokią sutartį.
11. Atsakovė kelia klausimą kaip turi būti vertinama bylos baigtis, jeigu bylos eigoje ieškovas pakeičia reikalavimo pagrindą ir (ar) dalyką. Atsakovės vertinimu, toks pakeitimas yra tolygus reikalavimo atsisakymui, ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme turėtų būti vertinamas kaip ieškovo pralaimėjimas. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovės pozicija. CPK suteikia teisę ieškovei keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, taip pat didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. CPK taip pat suteikia ieškovui teisę atsisakyti ieškinio. Ieškinio pagrindo ir (ar) dalyko keitimas ir ieškinio atsisakymas yra skirtingi dalykai, todėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimas negali būti prilygintas ieškinio atsisakymui. Todėl atsakovės vertinimas esą teismas patenkino 0 proc. ieškovės reikalavimo yra nepagrįstas.
12. Atsakovė nurodė esą priteistinos išlaidos turėjo būti sumažintos, nes jos yra nepagrįstai didelės. Negalima sutikti su tokia pozicija. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių, bylos trukmę, ieškovės partirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
13. Atsakovė nurodė, kad teismas, priteisęs ne ieškovės prašyto dydžio (8,75 proc.) metines procesines palūkanas, o mažesnes (6 proc.) dydžio metines procesines palūkanas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Ieškovė nesutinka su tokia pozicija. Ieškovė reiškė piniginį reikalavimą bei prašė priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Ieškovė vertino, jog palūkanos priteistinos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komerciniu sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismas vertino, jog procesinės palūkanos priteistinos pagal CK. Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti procesines palūkanas ir jį tenkino, tačiau palūkanas apskaičiavo remdamasis kitu nei nurodė ieškovė teisės aktu.
14. CPK nustatyta, kad ieškovė privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir neprivalo nurodyti teisinio pagrindo, kadangi teisinė ginčo santykių kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju ieškovė nurodė faktinį reikalavimo pagrindą – vėlavimą atsiskaityti bei reikalavimo dalyką – priteisti procesines palūkanas. Teismas neišėjo už šių reikalavimų ribų – priteisė procesines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti. Tačiau teismas priteisė mažesnes nei prašė ieškovė procesines palūkanas, nes vertino, jog jos priteistinos kitu teisiniu pagrindu, nei nurodė ieškovė. Teismas priteisė mažesnes, o ne didesnes procesines palūkanas, taigi, neišėjo už reikalavimo ribų.

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ prašo  ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skirti ieškovei penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo nustatytą paskirtos baudos dalį skiriant atsakovei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovės pareikštas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atmestinas, vertintinas kaip nesąžiningas ieškovės siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis: atsakovės prievolė įsigyti požeminius konteinerius už jų likutinę vertę yra tinkamai įvykdyta; konteinerių likutinės vertės, kaip konteinerių įsigijimo kainos, apskaičiavimui taikytina 4 metų nusidėvėjimo norma, nes  šalys sudarytu susitarimu yra susitarusios dėl likutinės vertės apskaičiavimui taikytinos konteinerių nusidėvėjimo normos. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, šalys aiškiai susitarė, jog nustatyta 4 metų nusidėvėjimo norma yra taikytina tiek antžeminiams, tiek požeminiams konteineriams. Ginčo atveju taikytiną 4 metų nusidėvėjimo normatyvą, be kita ko, patvirtino ir paties ieškovės iniciatyva parengtas ekspertizės įstaigos ekspertizės aktas.
2. Priešingai nei nurodo ir įrodinėja ieškovė, šalys ne tik, kad nesusitarė bei nesiekė susitarti dėl kitokių ir (ar) diferencijuotų sąlygų taikymo požeminių konteinerių atžvilgiu, tačiau aiškiai bei vienareikšmiškai konteinerių perdavimo–priėmimo aktuose nurodė bei patvirtino, jog požeminiams konteineriams pilna apimtimi taikytinos šalių nustatytos sutarties sąlygos.
3. Šalys yra susitarusios bei pati ieškovė yra raštiškai papildomu susitarimu patvirtinusi, jog konteinerių likutinės vertės nustatymui yra taikytina 4 metų nusidėvėjimo norma. Be kita ko, atsakovei priėmimo–perdavimo aktais perduodant ginčo požeminius konteinerius šalys susitarė bei patvirtino, jog konteineriams taikytinos sutarties sąlygos.   Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, viena didžiausių bei ilgametę patirtį turinti atliekų tvarkytoja Lietuvoje, puikiai suprato (turėjo suprasti) tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų susitarimų turinį, šalių suderintos konteinerių (įskaitant požeminius konteinerius) įsigijimo sąlygos šalis tenkino bei atitiko šalių tikrąją valią, tuo tarpu, nurodyti ieškovės argumentai tėra teismo bei proceso dalyvių klaidinimas, nesąžiningas siekis praturtėti atsakovės sąskaita, šiai priėmus sprendimą atsisakyti ieškovės paslaugų.
22. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ecoservis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog jos pažeminiams atliekų konteineriams turėtų būti skaičiuojama 8 ar 10 metų nusidėvėjimo laikotarpis, kuris neatitiktų tiek pačios ieškovės patvirtintų nusidėvėjimo normų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytų taikytinų nusidėvėjimo laikotarpių (normų). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad dėl 4 metų nusidėvėjimo normos šalys susitarė papildomame susitarime prie jų sudarytos sutarties, ši norma nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintuose normatyvuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo

23. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
24. Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).
25. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kad 2007 m. vasario 14 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1537 „Dėl viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjo atrankos konkurso sąlygų tvirtinimo“ (t. 3, b.l. 219-245). Ieškovė laimėjo šį konkursą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. gegužės 17 d. sudarė viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutartį (t. 1, b. l. 14-23, t. 2, b. l. 15-25). Atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ ir ieškovė UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. liepos 16 d. sudarė sutartį dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugų Nr. 12 BAI-710084. Šalys 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 (t. 4, b. l. 127), kuriuo šalys dėl konteinerių susidėvėjimo nustatymo kriterijų susitarė, kad taikoma 4 metų nusidėvėjimo norma. 2010 m. birželio 15 d. šalys sudarė konteinerių perdavimo–priėmimo aktą (t. 4, b. l. 159-174). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šalių sudarytą sutartį mišria, pagrįstai pažymėjo, kad tokia šalių sutartis turi kelių atskirų sutarčių rūšių elementų (išperkamosios nuomos ir paslaugų teikimo), tačiau sprendžiant šalių ginčą dėl vienašalio sutarties nutraukimo nepagrįstai netaikė atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, nutraukimą reglamentuojančių teisės normų.
27. Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamo viešojo konkurso, kuriame dalyvavo ieškovė, paskirtis, atsakovės ir ieškovės lūkesčiai, taip pat sutarties pavadinimas bei vykdymas atskleidžia sudarytos sutarties specifiką – atsakovė norėjo gauti viešąsias paslaugas (komunalinių atliekų tvarkymo), o ieškovė – jas atlygintinai teikti, tačiau atsakovė galėjo naudotis paslauga tik išsinuomojusi iš ieškovės konteinerius.
28. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje įranga nuomojama vieninteliu tikslu – suteikti atsakovei atliekų tvarkymo paslaugą. Nesant atliekų tvarkymo paslaugos elemento, atsakovė nebūtų išsinuomojusi iš ieškovės konteinerių (neteikiant atliekų tvarkymo paslaugos, nebūtina konteinerių nuoma). Dėl to šalių sudarytoje sutartyje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius. Tą pripažįsta ir ieškovė, atsiliepimo į atsakovės apeliacinio skundo 21.1 punkte nurodydama, jog ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei mišrių komunalinių bei didžiųjų statybinių ir kitų specifinių atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų surinkimo, išvežimo paslaugas, sudarant sąlygas atsakovei tokių paslaugų teikimui reikalingoms atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemonėmis naudotis nuomos pagrindais. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo ir nutraukimo, taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, reglamentuojančios teisės normos. Jos gali nustatyti specifines šalių teises ir pareigas.

Dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu

29. Specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje.
30. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).
31. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų atveju atlygintinų paslaugų sutartyje gali būti susitarta tiek dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos. Sprendžiant, kokia atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarka buvo nustatyta, sudarant sutartį viešųjų pirkimų būdu, visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 26–27 punktai).
32. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. S2-1210 ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo nuo 2014 m. sausio 14 d. Ieškovė 2013 m. gruodžio 20 d. raštais atsakovei nurodė, kad paslaugų sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovė 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. sausio 15 d. raštais ieškovei pranešė dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BAI-710084 vienašališko nutraukimo.
33. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ir ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. liepos 16 d. sutarties 36.2.1 punktą aiškino, kad pagal jį sutartį atsakovė vienašališkai galėtų nutraukti tuo atveju, jeigu ieškovė (paslaugos teikėja) tris kartus per mėnesį pažeistų esminius savo įsipareigojimus, pažeidimo atveju būtų surašytas aktas, kuris būtų pateiktas pasirašyti ieškovei ir Naujininkų seniūnijos seniūnui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdytų sutartį ar (ir) iš esmės pažeistų savo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad teisė nutraukti vienašališkai sutartį prieš terminą vien dėl Vilniaus miesto savivaldybės (kaip klientės) nepageidavimo gauti konkretaus teikėjo paslaugų nenurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės bei UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. gegužės 17 d. viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiajai organizacijai leidus nutraukti sutartį, kai to konkretaus tiekėjo paslaugos tampa nereikalingos, reikštų, kad perkančioji organizacija gali skelbti konkursus dėl to paties pirkimo objekto tol, kol pirkimą laimi jai priimtinas tiekėjas, ir tai akivaizdžiai prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui.
34. Taigi nors klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje, tačiau paslaugų sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, klientas vienašališkai nutraukti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį gali tik tuo atveju, jeigu šalys dėl to susitaria viešųjų pirkimų sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Pažymėtina, kad toks teisės normų, reglamentuojančių viešųjų paslaugų teikimo sutartį, aiškinimas neprieštarauja ir atsakovės apeliaciniame skunde minimai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, CK ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. gegužės 17 d. viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties, atsakovės UAB „Naujininkų ūkis“ ir ieškovės UAB „VSA Vilnius“ 2007 m. liepos 16 d. sutarties bei jos pakeitimų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, todėl taikyti šios teisės normos ir remiantis ja vienašališkai nutraukti sutartį atsakovė neturėjo teisėto pagrindo.

Dėl vienašališko viešųjų paslaugų sutarties, turinčios išperkamosios nuomos elementų, nutraukimo padarinių

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo prašė priteisti negautą grynąjį pelną, taip pat – požeminių konteinerių likutinės vertės dydį.
37. Negautas grynasis pelnas apskaičiuojamas iš negautų pagal ginčo sutartį pajamų, be kita ko, atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas. Tokios žalos įrodinėjimo specifika yra ta, kad jeigu negautos pajamos yra nustatomos pagal sudarytą šalių sutartį, tai būsimos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai būsimų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl būsimų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
38. Nors šalys susitarė, kad viešųjų paslaugų teikimo sutarties pabaigos terminas – 2015 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 52), tačiau atsakovė šalių sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2014 m. sausio 14 d. (t. 1, b. l. 53), todėl ieškovei priteistinos šiuo laikotarpiu negautos pajamos. Pažymėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės negauto grynojo pelno dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 108 317,02 Eur negautojo grynojo pelno.
39. Nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukusi atliekų tvarkymo teikimo sutartį, turi pareigą sumokėti ieškovei požeminių konteinerių likutinę vertę. Be to, ši atsakovės pareiga nustatyta UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų 8.4 punkte, kuriame nurodyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui arba nutraukus sutartį prieš terminą vykdytojas  (ieškovė) įsipareigoja konteinerį parduoti jį naudojusiam užsakovui (atsakovei) ar jo nurodytai kitai atliekų tvarkymo įmonei, kuri yra sudariusi sutartį su savivaldybe, nuosavybėn už jų likutinę vertę, 25 punkte nustatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui arba nutraukus sutartį prieš terminą atsakovė UAB „Naujininkų ūkis“ privalo įsigyti nuosavybėn ieškovės UAB „VSA Vilnius“ perduotus požeminius konteinerius arba nurodyti kitą atliekų tvarkymo įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su savivaldybe, ir kuri įsigys konteinerius už jų likutinę vertę sutarties nutraukimo metu, kaip nurodyta sutarties 2 priede (šiame priede nurodyti konteinerių šachtose adresai ir kiekiai). Tačiau byloje kilo ginčas dėl šios požeminių konteinerių likutinės vertės dydžio, taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovei atlygino konteinerių likutinę vertę.
40. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konteinerių likutinės vertės dydį, sutiko su atsakovės argumentais dėl taikytinos 4 metų konteinerių nusidėvėjimo normos, tačiau nenurodė, kaip vertina atsakovės argumentus dėl atsiskaitymo su ieškove. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė 7 213,46 Eur skolą už likutinę požeminių konteinerių vertę.
41. Sprendžiant klausimą dėl likutinės požeminių konteinerių vertės dydžio pažymėtina, kad šalys 2009 m. rugpjūčio 12 d. papildomame susitarime (t. 1, b. l. 30, t. 4, b. l. 127) dėl konteinerių susidėvėjimo nustatymo kriterijų susitarė, kad taikoma 4 metų konteinerių nusidėvėjimo norma. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ši norma taikytina apskaičiuojant antžeminių, o ne požeminių konteinerių, likutinę vertę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame papildomame susitarime konteinerių rūšis nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog 4 metų konteinerių nusidėvėjimo norma taikytina apskaičiuojant taip pat ir požeminių konteinerių likutinę vertę. Be to, apskaičiuojant požeminių konteinerių likutinę vertę, 4 metų konteinerių nusidėvėjimo normą taikė ir teismo paskirtas ekspertizes atlikęs ekspertas, o ieškovės nurodyta 8 metų požeminių konteinerių nusidėvėjimo norma nepagrįsta nei šalių sutarties nuostatomis, nei teismo ekspertizių išvadomis.
42. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad šalims sudarius sutartį požeminiai konteineriai dar iš viso nebuvo naudojami, nes buvo naudojami tik antžeminiai konteineriai, todėl negalėjo būti aptarta ir šios rūšies konteinerių nusidėvėjimo norma ir jos pagrindu apskaičiuota likutinė vertė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šalių papildomas susitarimas buvo sudarytas 2009 m. rugpjūčio 12 d. Būtent šiame papildomame susitarime šalys susitarė, kad taikoma 4 metų konteinerių nusidėvėjimo norma. Ieškovė apeliaciniame skunde pripažino, kad požeminius konteinerius ji pradėjo naudoti nuo 2009 m. (žr. ieškovės apeliacinio skundo 10 p., t. 7, b. l. 131). Be to, aplinkybę, kad sudarant 2009 m. rugpjūčio 12 d. papildomame susitarime galėjo būti aptarta ir požeminių konteinerių likutinę vertę apskaičiuoti taikytina norma pagrindžia ir požeminių konteinerių priėmimo–perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad jau nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atsakovei pradėjo perduoti požeminius konteinerius (t. 4, b. l. 167). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šalys papildomame susitarime negalėjo aptarti taip pat ir požeminių konteinerių likutinei vertei apskaičiuoti taikytinos normos.
43. Ieškovė taip pat kvestionuoja atliktų ekspertizių išvadas dėl požeminių konteinerių vertės. Tačiau akcentuotina, kad šalys susitarė bei pati ieškovė raštiškai papildomu susitarimu patvirtino, jog konteinerių likutinės vertės nustatymui yra taikytina 4 metų nusidėvėjimo norma. Be kita ko, atsakovei priėmimo–perdavimo aktais perduodant ginčo požeminius konteinerius šalys susitarė bei patvirtino, jog taikytinos šalių sudarytos sutarties sąlygos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl taikytinos 8 metų nusidėvėjimo normos vien dėl to, jog ieškovė ją taikė apskaičiuodama likutinę požeminių konteinerių vertę ar dėl to, kad ši norma buvo įtvirtinta įvedimo į eksploataciją dokumentuose. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad 8 metų nusidėvėjimo laikotarpį patvirtina gamintojo nustatytas 10 metų garantinis laikotarpis. Nagrinėjamu atveju turi būti apskaičiuota požeminių konteinerių likutinė vertė sutarties nutraukimo dieną taip, kaip ją apskaičiuoti šalys susitarė. Ieškovės minimas laikotarpis, per kurį konteinerių gamintojas įsipareigoja tam tikra apimtimi bei sąlygomis vykdyti gaminio priežiūrą, nėra susijęs su šalių susitarimu, kaip apskaičiuoti požeminių konteinerių likutinę vertę. Be to, pastebėtina, kad ir pati ieškovė, apskaičiuodama likutinę požeminių konteinerių vertę, nesiremia 10 metų garantiniu laikotarpiu. Taip pat pažymėtina, kad šis 10 metų garantinis terminas taikytinas tik atskiroms konteinerių dalimis,  kitoms dalims taikytinas 1–2 metų terminas, o ieškovė nepaaiškino, kodėl apskaičiuojant likutinę vertę turėtų būti atsižvelgiama į ilgiausią atskirų konteinerių dalių garantinį terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir teismo ekspertizių išvadomis dėl taikytinos nusidėvėjimo normos.
44. Konstatavus, kad apskaičiuojant požeminių konteinerių likutinę vertę taikytina 4 metų nusidėvėjimo norma, laikytina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl 7 213,46 Eur požeminių konteinerių likutinės vertės. Pažymėtina, kad nors atsakovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau argumentų, paneigiančių teismo nustatytą vertę, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės argumentus, jog ji iš dalies atsiskaitė, nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė visą šią sumą.
45. Atsakovė nurodė, kad ji 2014 m. vasario 28 d. ieškovei sumokėjo 6 412,78 Eur likutinės požeminių konteinerių vertės. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė šio atsakovės nurodyto fakto. Be to, minėtus atsakovės argumentus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014 m. vasario 28 d. raštas bei 2014 m. mokėjimo nurodymas bei požeminių konteinerių likutinės vertės apskaičiavimo lentelė (t. 4, b. l. 83-86). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistas požeminių konteinerių likutinės vertės dydis mažintinas priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 800,68 Eur skolą už požeminius konteinerius (CPK 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodytos procesinės palūkanos yra kompensuojamosios, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).
47. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsakovė nurodė, kad teismas, priteisęs ne ieškovės prašyto dydžio (8,75 proc.) metines procesines palūkanas, o mažesnes (6 proc.) dydžio metines procesines palūkanas išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
48. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė reiškė piniginį reikalavimą bei prašė priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Ieškovė nurodė, jog palūkanos priteistinos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pirmosios instancijos teismas procesinės palūkanas priteisė vadovaudamasis CK nuostatomis. Taigi pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti procesines palūkanas ir jį tenkino, tačiau palūkanas apskaičiavo vadovaudamasis kitu, nei nurodė ieškovė, teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ieškiniu apibrėžtų ginčo nagrinėjimo ribų.
49. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, nurodė, kad vykdant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, maksimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainius ir tarifus nustato savivaldybė, todėl komercinės 8,75 proc. metinės palūkanos negali būti priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai, nes šalis siejo viešieji atliekų tvarkymo teisiniai santykiai, kurie nepriskiriami prie komercinių teisinių santykių.
50. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad nors šalis siejo viešieji atliekų tvarkymo santykiai, tačiau abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, apskaičiuodamas procesines palūkanas.

Dėl sprendimo motyvų

51. Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas tinkamai nemotyvuotas, neatsakyta į pagrindinius bylos teisinius bei fakto aspektus, o sprendime išdėstyta motyvacija patvirtinta, jog dalis atsakovės nurodytų argumentų bei motyvų, teiktų įrodymų liko neišnagrinėti bei neįvertinti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl skolos už likutinę konteinerių vertę tenkina iš dalies.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė rašytinius įrodymus, kuriais remiantis padarė išvadą dėl ieškovei atlygintinos sumos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija.
54. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar visiškai neargumentavęs savo sprendimo iš dalies tenkinti ieškinį.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad buvo iš dalies atsiskaityta su ieškove, nesudaro pagrindo jį naikinti. Šis proceso teisės normų pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, o tai nagrinėjamu atveju ir padaryta šioje nutartyje. Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies, kodėl ieškinio reikalavimą dėl skolos už likutinę konteinerių vertę tenkino iš dalies. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šalių sudarytos sutarties, jos pakeitimo nuostatomis, taip pat ekspertizių išvadomis. Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą jau teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Taigi ieškovės pozicija nagrinėjamu klausimu prieštaringa.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka kurios nors šalies pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taigi teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie apibrėžti ieškinio ribomis, o tai, kad bylos šalių išvados nesutampa su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ar yra absoliučiai negaliojantis.
57. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

58. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
59. Atsakovės nuomone, šalims susitarus dėl taikytinos 4 metų nusidėvėjimo normos, ieškovė, prašydama taikyti 8 metų nusidėvėjimo normą, reikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, apeliacinį skundą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dėl to prašo ieškovei taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
60. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio, apeliacinio skundo, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, atsakovės nuomone, ieškovė absoliučiai nepagrįstai apskaičiuodama požeminių konteinerinių likutinę vertę taiko 8 metų nusidėvėjimo normą, nesudaro pagrindo taikyti baudą. Nors ieškovė nepagrįstai taikė 8 metų nusidėvėjimo normą, tačiau aplinkybių, kad ji sąmoningai klaidino teismą ir proceso dalyvius, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nenustatyta. Dėl to atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

61. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos sumos už požeminius konteinerinius, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl ši sprendimo dalis keistina nustatant, kad ieškovei už požeminius konteinerius skolos dydis yra 800,68 Eur. Skundžiamos sprendimo dalys dėl vienašališko komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovės naudai iš atsakovės 108 317,02 Eur patirtų nuostolių bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

63. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
64. Atsakovės  apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nors atsakovės apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, nebėra aktualūs teisingam bylos išsprendimui, tačiau teisėjų kolegija pasisako esminiais atsakovės apeliaciniame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iškeltais klausimais.
65. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
66. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
67. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkino dviejų iš trijų ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl trečdalio ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovės naudai priteisiant didžiąją dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neatsižvelgė į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, o pirmosios instancijos teismo nurodytas kriterijus, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija 10 proc. priteistos nuostolių sumos, nėra teisiškai reikšmingas, nes galiojantis teisinis reglamentavimas tokio kriterijaus nenustato.
68. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pripažinti atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti nuostolius, pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį bei proporcingai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs dalį ieškinio reikalavimų, nepagrįstai nesprendė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip minėta, ieškinio reikalavimų dalį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai turėjo būti priteistos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio taip pat nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę bylinėjimosi išlaidų ir priteistos sumos santykiui, o ne teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliems dydžiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei į tai, kad skundžiamas sprendimas iš dalies pakeistas, atitinkamai perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
69. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144,81 Eur (t. 1, b.l. 13) - dėl žyminio mokesčio, 1 751,56 Eur (t. 5, b. l. 234, t. 6, b. l. 76; t. 7, b. l. 12, 202) - dėl ekspertizės apmokėjimo ir 9899,49 Eur (t. 7, b. l. 53-68) - dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo. Taigi ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 9 899,49 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 1 896,37 Eur kitų pagrįstų ir būtinų išlaidų.
70. Ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 57 proc., todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 1 080,93 Eur žyminio mokesčio ir ekspertizės apmokėjimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį bei į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2, 4, 7 punktus bei į 8.2, 8.3, 8.6, 8.16 8.19 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, konstatuoja, kad yra pagrindas 2 934 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Taigi iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 4 014,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
71. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 949,64 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 7, b. l. 77-80). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 268,35 Eur.
72. Įskaičius mokėtinas sumas, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 746,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
73. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, nustatytinos aplinkybės, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, atleidimu nuo žyminių mokesčių dalių sumokėjimo ar mokėjimo atidėjimu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi atleido ieškovę nuo ½ dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o likusios dalies, t.y. 2 174,50 Lt, mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 99-100). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi atleido ieškovę nuo ½ dalies žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimo, o likusios dalies, t.y. 1 704,76 Lt, mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 124-125). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atidėjo ieškovei 4 669 Lt žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. 4, b. l. 38-39). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atidėjo ieškovei 384 Lt žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. 4, b. l. 176).
74. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad už ieškovės ieškiniais pareikštus reikalavimus turėjo būti sumokėtas 3 201 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 144,81 Eur (t. 1, b.l. 13). Iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių matyti, kad nuo 1 455,69 Eur mokėjimo ieškovė buvo atleista, o 1 600,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į  išdėstytas aplinkybes, taip pat į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 688,22 Eur, o iš atsakovės – 1 742,03 Eur žyminio mokesčio.
75. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu susidarė 49,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t. 1, b. l. 1a; t. 2, b.l. 1a; t. 3, b.l. 1a; t. 4, b.l. 1a, t. 5, b.l. 1a, t. 6, b.l. 1a, t. 7, b.l. 1). Atsižvelgiant į  patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 21,10 Eur, o iš atsakovės – 27,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

76. Iš bylos procesinės baigties matyti, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovės – tenkintas iš dalies. Dėl to ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, patirtos už apeliacinį skundo surašymą ir parengimą, iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas 4 proc., todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 69,40 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 33,88 Eur apeliacinio skundo parengimo ir surašymo išlaidų, iš viso 103,28 Eur (CPK 93 str. 2, 3 d., 98 str.).
77. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl 1 452 Eur atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistini 1 106,04 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Atmetus 96 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, spręstinas klausimas dėl 1 164,27 Eur ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą, į atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 1 061,80 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų (CPK 93 str. 2, 3 d., 98 str.). Įskaičius mokėtinas sumas atsakovės naudai iš ieškovės priteistini 44,24 Eur atsiliepimo apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų.
78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės naudai iš ieškovės priteistini 147,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ vienašališką 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAI-710084 nutraukimą neteisėtu.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (į. k. 220074960) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ (į. k. 121458016) 108 317,02 Eur (šimtą aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų 2 ct) patirtų nuostolių, 800,68 Eur (aštuonių šimtų eurų 68 ct) skolą už likutinę 2014 m. sausio 14 d. požeminių konteinerių vertę ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2014 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 746,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (į. k. 220074960) 688,22 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 22 ct) žyminio mokesčio ir 21,10 Eur (dvidešimt vieną eurą 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ (į. k. 121458016) 1 742,03 Eur (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 3 ct) žyminio mokesčio ir 27,95 Eur (dvidešimt septynis eurus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ (į. k. 121458016) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (į. k. 220074960) 147,52 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                           Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                         Artūras Driukas

     Konstantinas Gurinas