Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-108-874/2024

                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00025-2024-1

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.4.7; 17.11.3; 17.11.9; 22.10.4; 21.10.4

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 3 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Juditai Vilkei,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Gediminui Viederiui,  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-8277-2024 pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

J. V. Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-8277-2024 (toliau – skundžiamas nutarimas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6  mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. liepos 19 d., 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Teisme gautas J. V. įgalioto atstovo skundas dėl Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-8277-2024, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, panaikinant jo dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei panaikinant nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio taikymo ir paskirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių subendrinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad skundžiamo nutarimo dalis, kuria J. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta. J. V. visiškai pripažįsta, kad vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliaisiais įrenginiais, tačiau kategoriškai neigia, kad šį pažeidimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Skundžiamas nutarimas grindžiamas tik prezumpcija, kad J. V. ANK 417 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Būtent institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti aplinkybes, teikiančias pagrindą papildomai J. V. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnį. Skundžiamame nutarime, o taip pat ir 2024-07-19 surašytame administracinio nusižengimo protokole, ne tik, kad neįrodytas, bet net neaptartas nė vienas objektyvusis ir subjektyvusis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis. Jokio įrodymų vertinimo ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme Institucija neatliko.      

Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus byloje esančius duomenis, buvo teisingai nustatyta, kad J. V. 2024 m. liepos 19 d. 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų dėl šios teisės susigrąžinimo po jos atėmimo, vairavo krovininį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, buvo privaloma įvykdyti sąlygas, numatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2022-10-28 redakcija) (toliau – Aprašas) 10 punkte. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas ir jis pabaigė papildomą vairuotojų mokymą. „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja. Duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą registrų sąveikos būdu perduodami Administracinių nusižengimų registrui. Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Pareiškėjas turėjo žinoti ir privalėjo įvykdyti teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir Apraše, įskaitant prašymo AB „Regitra“ pateikimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų nežinojimas ir nerūpestingumas neatleidžia J. V. nuo atsakomybės, numatytos ANK 424 straipsnio 3 dalyje. 

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą. Nurodė, kad J. V. pripažįsta padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje. Nurodė, kad nutarimas turi būti motyvuotas, jo turinį reglamentuoja ANK 618 straipsnis. J. V. surašytame protokole ir skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokių objektyvių nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių, tiesiog preziumuojama, kad asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Atsiliepime į skundą institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jau motyvuoja, tačiau motyvai turi būti nutarime, o ne atsiliepime. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas institucijoje jau pasibaigęs ir J. V. veiksmingos teisės apskųsti nutarimą, žiūrint formaliai, neturėjo. J. V. buvo priverstas kreiptis į advokatus ir buvo surašytas skundas dėl aiškiai procesinių reikalavimų neatitinkančio, nemotyvuoto nutarimo, pažeidžiančio asmens nekaltumo prezumpciją. Nors nutarime nurodyta, kad J. V. pripažino pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, bet tai galima vertinti dviprasmiškai, čia galbūt kalba eina apie J. V. naudojimąsi mobiliuoju telefonu. Jeigu nebūtų buvę skundo, tai nebūtų buvę ir motyvų. Su atsiliepime išdėstytais motyvais kodėl institucija laiko, jog J. V. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nėra pagrindo nesutikti, jie iš principo teisingi. J. V. jau „praėjo“ mokymus. Tačiau dabar jau yra skundo, o ne bylos nagrinėjimo stadija, todėl J. V. teisės tikrai būtų buvę pažeistos, jei jis nebūtų kreipęsis į teisininkus ir nebūtų buvęs surašytas skundas. Rašant skundo, atsiliepimo su jame išdėstytais motyvais dar nebuvo. Asmeniui turėtų būti kompensacija, nes buvo pažeistos jo teisės. Tačiau jei teismas padarytų išvadą, kad buvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, reiškia alternatyvų prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir bent jau sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. J. V. yra profesionalus vairuotojas, todėl netekęs teisės vairuoti, netektų ir darbo. J. V. turi finansinių įsipareigojimų, yra vedęs, sutuoktinė neįgali. Prašo atsižvelgti į pateiktus J. V. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Objektyviai žiūrint J. V. nebuvo įvykdęs teisės aktų keliamų reikalavimų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, bet tai atsitiko dėl J. V. nežinojimo. Dabartinėje stadijoje suprantama, kad tas nusižengimas buvo padarytas, bet tai paaiškėjo vėlesnėje stadijoje, nei turėjo paaiškėti.  

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė posėdžio metu nurodė, kad eismo dalyviai privalo žinoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. J. V. 2024 m. balandžio mėnesį buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams. Specialioji teisė grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. J. V. turėjo žinoti teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. J. V. buvo paskirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. J. V. pateikti papildomi dokumentai nekeičia institucijos pozicijos. Prašo J. V. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.    

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. 

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad J. V. 2024 m. liepos 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 62-ANR_P-1035-2024, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2024 m. liepos 19 d., 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 20 punktus.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti <...> užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų; už ANK straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi, už šį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skundžiamu nutarimu J. V. paskirta 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių terminui.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje,  padarymo fakto nėra. J. V. pripažįsta padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Skunde J. V. nurodė, kad kategoriškai neigia, jog nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda ir jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio taikymo ir paskirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių subendrinimo. Teismo posėdžio metu J. V. atstovas nurodė, kad susipažinus su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodytais motyvais, pripažintina, jog nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas, bet tai paaiškėjo vėlesnėje stadijoje, nei turėjo paaiškėti, motyvai turėjo būti išdėstyti skundžiamame nutarime, o ne atsiliepime. Kadangi buvo padaryti procesiniai pažeidimai, buvo pažeistos J. V. teisės, asmeniui turi būti taikoma kompensacija. Teismo posėdžio metu J. V. atstovas pareiškė alternatyvų reikalavimą – taikyti J. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kas turi būti nurodyta ne teismo tvarka priimtame nutarime. Be kitų tokiam nutarimui įstatymo keliamų reikalavimų, jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Sutiktina su J. V. skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamame nutarime motyvų, kodėl laikytina, jog J. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, nėra. Tačiau tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teismas turi teisę panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą taip pat tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju ir J. V. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įvertinus institucijos atsiliepime nurodytus motyvus, tenka pripažinti, kad J. V. nebuvo įvykdęs teisės aktų keliamų reikalavimų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas. Taigi joks papildomas bylos aplinkybių tyrimas nereikalingas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vientisas, pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas.  

Administracinio nusižengimo protokolas J. V. dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo surašytas 2024 m. liepos 19 d. Protokole užfiksuotas J. V. paaiškinimas, kad jis nežinojo, jog neturi teisės vairuoti, kad jam niekas nepaaiškino, jog jis turi išklausyti kursus. Galima daryti išvadą, kad J. V. pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, paaiškino kodėl šis neturi teisės vairuoti, kad norint šią teisę susigrąžinti, reikalinga išklausyti papildomus vairuotojų mokymus. J. V. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2024 m. rugpjūčio 12 d. J. V. dar 2024 m. liepos 25 d. institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog yra kaltas dėl nežinojimo, kad turi išklausyti kursus, nes jam dar neteko susidurti su tokia situacija, jam to niekas nepaaiškino; į kursus jau yra užsiregistravęs, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Elektroninis laiškas išsiųstas iš V. V. el. pašto. Iš prie skundo pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad V. V. yra J. V. sutuoktinė, todėl teismui nekyla abejonių, kad minėtas elektroninis laiškas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai išsiųstas J. V. iniciatyva ir atspindi jo išreikštą poziciją dėl ginčijamo nusižengimo. Darytina išvada, kad skundžiamame nutarime nemotyvuotos ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, padarymo aplinkybės nesudarė J. V. kliūčių suprasti pareikštą administracinį kaltinimą ir nuo jo gintis.

J. V. atstovas teismo posėdžio metu nors ir palaikė skundą, tačiau pareiškė ir alternatyvų prašymą – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti J. V. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams, terminą. 

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.) matyti, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, nustačius, be kita ko, aplinkybes, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant. 

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2024 m. balandžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu J. V. buvo paskirta 85 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams (nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. liepos 18 d.) už tai, kad vairuodamas sunkiasvorį automobilį, sankryžoje lenkė kitą automobilį, taip išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog J. V. nežinojimas, kad jis turi užbaigti papildomą vairuotojų mokymą ir AB „Regitra“ pateikti prašymą dėl specialiosios teisės gražinimo, įtakos jos veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi. Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2024 m. liepos 19 d. teisė vairuoti transporto priemones J. V. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad J. V. pripažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tai Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Pažymėtina, kad teiginiai, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, J. V. padarė nežinodamas, kad turi įgyvendinti įstatyme nustatytas sąlygas, tam, kad atgauti teisę vairuoti, o sužinojęs, užsiregistravo kursų išklausymui neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju J. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė kaip transporto priemonės vairuotojas, jo atstovo teigimu – profesionalus vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. J. V. žinojo apie jam 2024-04-16 administraciniu nurodymu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka, kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pareigas, bet ir specialiame teisės akte – Apraše, nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės nesudaro pagrindo ir J. V. asmenybės vertinimas. Pažymėtina, kad dalyvavimo viešajame eisme prasme, yra svarbi pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, charakteristika. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog J. V. nėra drausmingas eismo dalyvis, per paskutinius 3 metus yra padaręs penkis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos. Nors J. V. atstovas nurodė, kad J. V. išklausė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimo grąžinti J. V. teisę vairuoti teismui nėra pateikta. 

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbines funkcijas, turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Akcentuotina, jog J. V. ir iki nusižengimo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms įgyvendinti, tenkinant šeimos poreikius, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo įsipareigojimus. J. V., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, šia teise naudojosi neatsakingai. Asmuo, norėdamas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administracinio nusižengimo pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad J. V. skundžiamu nutarimu paskirta per griežta nuobauda. Akivaizdu, kad vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ANK 22 straipsnis). Nusižengimą J. V. padarė neturėdamas specialios teisės, todėl jos atėmimas įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidžiant nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų. Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taip pat negali būti taikomos kaip kompensacija už J. V. atstovo nurodytus procesinius pažeidimus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė. Todėl panaikinti dalyje ar pakeisti skundžiamą nutarimą skunde ir J. V. atstovo teismo posėdžio metu nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-8277-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja    Vijoleta Kurtkienė