Civilinė byla Nr. 2-674/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ave - Matrox“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3164-653/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ina Trade“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ave - Matrox“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ina Trade“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Ave - Matrox“ nekilnojamąjį, jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas 1 269 280,80 Lt.

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas arbitražo teismo sprendimo įvykdymas arba tapti neįmanomas įvykdyti, nes ieškinio suma yra didelė. Atsakovo sunkią finansinę padėtį įrodo 2012 metų balansas, iš kurio matyti, jog bendrovės turtas yra 16 037 602 Lt, tačiau didžiąją šio turto dalį (10 800 886 Lt) sudaro trumpalaikis turtas, susidedantis iš kitais metais gautinų sumų (4 518 294 Lt) ir kito trumpalaikio turto (4 918 638 Lt). Ilgalaikis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. 190101760013; pastatas, unikalus Nr.199340113022; butas, unikalus Nr. 4400247130977632, esamos ir būsimos atsakovo lėšos, esančios bankų sąskaitose, bei prekių atsargos, kurių buvimo vieta Jonalaukio g. 38/Pramonės g.1, Jonavoje, yra įkeisti maksimaliąja hipoteka, užtikrinant atsakovo prievoles AB Swedbankui. Taigi nesuvaržyto turto atsakovas neturi. Ieškovo nuomone, atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes vienašališkai nutraukė sutartį prieš terminą, atsisako grąžinti avanso dalį ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo UAB „Ave – Matrox“ 1 269 280,80 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant nurodyto turto, teismas nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos – 1 269 280,80 Lt. Teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad arbitražo teisme pareikšto ieškinio suma - 1 269 280,80 Lt, atsakovui yra didelė. Pagal atsakovo UAB „Ave – Matrox“ 2012 metų balansą, atsakovo turto vertė 16 037 602 Lt, tačiau didžiąją šio turto dalį (10 800 886 Lt) sudaro trumpalaikis turtas, susidedantis iš kitais metais gautinų sumų (4 518 294 Lt) ir kito trumpalaikio turto (4 918 638 Lt). Ilgalaikis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. 190101760013; pastatas, unikalus Nr.199340113022; butas, unikalus Nr. 4400247130977632, esamos ir būsimos atsakovo lėšos, esančios bankų sąskaitose bei prekių atsargos, kurių buvimo vieta Jonalaukio g.38/Pramonės g. 1, Jonavoje, yra įkeisti maksimaliąja hipoteka, užtikrinant atsakovo prievoles AB Swedbankui. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovas neturi nesuvaržyto turto, o arbitraže pareikšto ieškinio suma (1 269 280,80 Lt) atsakovui yra didele. Duomenų, paneigiančių šią išvadą, teismas nenustatė. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar sudarius jo (turto) apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jei arbitražinio teismo sprendimas bus palankus ieškovui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog esant pakankamai atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas netaikytinas. Areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, o tai gali privesti jį prie bankroto, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir/ar kitas ilgalaikis materialusis turtas, o tik jo nesant, ar esant jo nepakankant, areštuotinos jo lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose bei turtinės teisės, neviršijant ieškinio sumos (1 269 280,80 Lt).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ave - Matrox“ prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirojo skundo argumentai:

1. Skundžiama nutartimi teismas užtikrino ieškovo ieškinį, kuris pareikštas pažeidžiant bylų priskyrimo teismams taisykles (CPK 23 str.). Ieškovas UAB „Ina Trade“ pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui, prašydamas iš atsakovo UAB „Ave – Matrox“ priteisti 1 269 280,80 Lt nuostolių. Šiame ieškinyje buvo neteisingai nurodyta, kad ginčas yra kilęs iš 2013 m. kovo 15 d. terminalo paslaugos sutarties Nr. 2013/5, kurios 14 punktas numatė sutartinių ginčų nagrinėjimą arbitraže. Ieškovas kaltina atsakovą nesąžiningos konkurencijos veiksmais (Konkurencijos įstatymo 16 str.), todėl tokio pobūdžio ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme. Taigi teismas skundžiama nutartimi negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo reikalavimui, kuris pareikštas pažeidžiant bylų priskirtinumo teismams principą, užtikrinti;
2. Teismo nutartis naikintina, nes nėra nustatyta pagrindų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovas UAB „Ina Trade“ tikėtinai nepagrindė savo ieškinio, nepagrindė nuostolių skaičiavimo metodikos. Nėra pagrindo pripažinti ir kitos sąlygos, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus negalima įvykdyti teismo sprendimo. Atsakovas yra seniai veikianti įmonė, turinti nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys įrodo, kad bendrovė bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui;
3. Nekilnojamojo turto (naftos terminalo) areštas pažeidžia atsakovo teises, nes trukdo gauti banko garantijas, draudimus ir kitus dokumentus, kurie yra reikalingi, verčiantis naftos produktų sandėliavimu ir prekyba.

Ieškovas UAB „Ina Trade“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo motyvai: reikalavimas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais atlyginimo, nepatenka į įstatyme apibrėžtas arbitražui nepriskirtinų ginčų ribas, todėl gali būti ir yra nagrinėjamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Tai, kad Konkurencijos įstatymas numato nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukėlusio subjekto materialinės atsakomybės pareigą, nekeičia nei ginčo pobūdžio, nei jo teismingumo.

Priešingai nei teigia apeliantas, su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, jog reikalavimas atlyginti žalą iš principo galėtų būti tenkinamas, o tai sudarė pagrindą teismui nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vieši duomenys įrodo, kad grėsmė įvykdyti teismo sprendimą nustatyta pagrįstai, nes, nepaisant didelės balansinis turto vertės, buvo atsižvelgta ir į turto rūšį, kuri turi esminės reikšmės. Didžiąją atsakovo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas. Nekilnojamasis turtas yra apsunkintas daiktinės teisės suvaržymais (įkeistas), esamos ir būsimos atsakovo lėšos banko sąskaitoje taip pat įkeistos užtikrinant prievoles bankui.

Apeliantas teigia, kad nekilnojamojo turto areštas pažeidžia jo interesus, nes trukdo gauti banko garantijas, draudimus ir kitus dokumentus, kurie yra reikalingi verčiantis naftos produktų sandėliavimu ir prekyba, tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodomos priemonės šiuo metu yra reikalingos vykdant naftos produktų sandėliavimą. Atsakovas neįrodė, jog jis kreipėsi dėl šių priemonių, tačiau jos buvo nesuteiktos. Nėra pateikta duomenų, jog tokios priemonės būtų nesuteiktos būtent dėl pritaikyto arešto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas (CPK 147 str. 1 d.). Šalies teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones numato ir Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Toks prašymas gali būti pateikiamas iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo (Komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas UAB „Ina Trade“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą tą pačią dieną, kurią pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (7 b. l.). Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Ina Trade“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Ave – Matrox“ 1 234 516,80 Lt nuostolių, 34 764 Lt be teisinio pagrindo gautų lėšų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo arbitražo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Apeliantas teigia, kad ginčijama teismo nutartis naikintina, nes ieškovo UAB „Ina Trade“ ieškinys nenagrinėtinas Vilniaus komercinio arbitražo teisme (CPK 23 str. 1 d.). Kaip paminėta, byloje nustatyta, jog ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, arbitražo teismas turi teisę priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Tuo atveju, jeigu šalis nesutinka, kad arbitražo teismas yra kompetentingas spręsti ginčą, turi būti pateiktas pareiškimas (Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 2 d.). Apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis prieštaravo dėl ieškovo pareikšto ieškinio nagrinėjimo arbitražo teisme. Byloje nėra duomenų, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas atsisakė priimti ar nagrinėti ieškovo UAB „Ina Trade“ ieškinį atsakovui UAB „Ave – Matrox“ dėl nuostolių atlyginimo, todėl nėra pagrindo sutiktu su apeliantu, kad teismas negalėjo spręsti ir taikyti atsakovui UAB „Ave – Matrox“ laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas. CPK 144 straipsnis nustato, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu tik tai, kad suinteresuotas asmuo būtų tikėtinai pagrindęs savo ieškinio reikalavimą. Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimų, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Nesant byloje akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Atskirajame skunde UAB „Ave – Matrox“ įrodinėja, kad pareikšto ieškinio suma (1 269 282,80 Lt) jam nėra didelė, nes bendrovė turi nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl bendrovė bus pajėgi įvykdyti arbitražo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškiniu reikalaujama suma - 1 269 282,80 Lt, atsakovui yra didelė, ir dėl to yra grėsmė, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Apeliantas nepateikė teismui aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl, vertinant byloje esančius UAB „Ave - Matrax“ 2012 metų balanso duomenis (97 b. l.), nustatyta, kad bendrovė turėjo 4 554 186 Lt dydžio įsipareigojimų. Turto vertė sudarė 16 037 602 Lt, tačiau didžiąją dalį jo (turto) sudarė gautinos sumos (4 519 261 Lt) ir kitas trumpalaikis turtas (4 918 638 Lt). Nors apeliantas turėjo materialaus turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto), kurio vertė 5 079 816 Lt, atsargų (650 757 Lt), lėšų (686 812 Lt), tačiau apeliantui priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, visos esamos ir būsimos lėšos, prekių atsargos, turtinės teisės) įkeistos hipotekos kreditoriaus AB Swedbanko naudai (77-80 b. l.). Duomenų, įrodančių iš esmės pasikeitusią (pagerėjusią) apelianto UAB „Ave - Matrax“ finansinę padėtį, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prieinama išvada, kad apeliantas UAB „Ave - Matrax“ neįrodė, jog priėmus ieškovui palankų sprendimą, jis (apeliantas) neturės finansinių sunkumų sumokėti ieškovui 1 269 282,80 Lt.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog pritaikytas areštas pažeidžia apelianto teises, nes jis (areštas) trukdo apeliantui gauti banko garantijas, draudimus ir kitus dokumentus, nepagrįstos įrodymais (CPK 178, 179 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis paprastai susijęs su asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio teisių ir interesų suvaržymu (CPK145 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato teisę šalims, kurioms taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.) ar prašyti užtikrinti nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą (CPK 146 str.). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apeliantas tokia teise iki šiol nepasinaudojo.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Nijolė Piškinaitė