Civilinė byla Nr. 3K-3-349-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00539-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno bioenergija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. R., D. I., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno bionergija“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo nutraukti 2003 m. gruodžio 15 d. (pakeista 2004 m. vasario 14 d.) valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Kauno bioenergija“ dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), reikalingų ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti; pripažinti žemės sklypo bendraturčių ir nuomininkų – UAB „Kauno bioenergija“, G. R., D. I. – atsisakymą patvirtinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Domo projektas“ parengto žemės sklypo planą nepagrįstu; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu 99 metams valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini), prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad visiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir nuomininkams 2013 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųstos UAB „Domo projektas“ parengto žemės sklypo pasidalijimo plano kopijos, su juo pastarieji buvo prašomi susipažinti ir patvirtinti šią kopiją savo parašu. Žemės sklypo bendraturčiai ir nuomininkai buvo informuoti, kad jei pateiktas planas pažeidžia jų interesus, jie apie tai ieškovę turi informuoti iki 2014 m. sausio 5 d. ir nurodyti nesutikimo motyvus. Nė vienas iš nurodytų asmenų sklypo plano kopijos nepatvirtino savo parašu ir neatsiuntė jokio atsakymo į paklausimus. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 3 d. rašte Nr. lSS-(8.5)-850 ieškovei nurodė, kad UAB „Domo projektas“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. parengtas ir kartu su prašymu išnuomoti valstybinę žemę pateiktas planas neatitinka žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 53.6.5 punkto, t. y. pateiktas planas nesuderintas su kitais minėto žemės sklypo savininkais (naudotojais).
4. Ieškovės teigimu, tiek bendraturčių (nuomininkų) pasyvumas, tiek atsakovės formalus valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimas užkerta jai bet kokias galimybes laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – mediniais poilsio pastatais. Ji pažymėjo, kad atsakovė UAB „Kauno bioenergija“ nesinaudoja pagal paskirtį žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovės nuosavybės teise priklausantys pastatai, dalimi, o tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti su šia atsakove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino žemės sklypo bendraturčių ir nuomininkų – UAB „Kauno bioenergija“, G. R., D. I. – atsisakymą patvirtinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Domo projektas“ parengto žemės sklypo planą nepagrįstu; įpareigojo Nacionalinę žemė tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pateikiamame plane pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini), prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du poilsio pastatai (duomenys neskelbtini), pastatyti ant valstybinės žemės. Šiuo metu ši valstybinės žemės sklypo dalis yra išnuomota atsakovei UAB „Kauno bioenergija“. Ieškovė 2011 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama išnuomoti jai valstybinės žemės dalį, reikalingą minėtiems pastatams eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nėra suderintas su sklypų savininkais (nuomininkais). Dėl tos pačios priežasties (planas nesuderintas su sklypo savininkais ir nuomininkais bei yra netikslus) Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ieškovė 2013 m. gegužės 23 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą su prašymu išnuomoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį. Tačiau tarnyba atsisakė derinti pateiktą žemės sklypo planą, nes jame nėra pašalinti pirmiau nurodyti trūkumai.
7. Teismas, įvertinęs atsakovų D. I., G. R. ir UAB „Kauno bioenergija“ argumentus dėl atsisakymo pasirašyti ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos vyresniojo specialisto duotus paaiškinimus dėl žemės sklypo plano, aplinkybę, kad ieškovė, reaguodama į specialisto pastabas, pateikė pataisytą planą, padarė išvadą, jog minėti atsakovai neįrodė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Domo projektas“ parengtas žemės sklypo planas pažeidžia jų teises.
8. Teismo vertinimu, situacija, kai atsakovei UAB „Kauno bioenergija“ yra išnuomota dalis žemės, kuri yra po ieškovei priklausančiais poilsio nameliais, pažeidžia ieškovės teisę į valstybinės žemės nuomą (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu ištaisė visus Nacionalinės žemės tarnybos nurodytus techninius plano trūkumus, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, pasirašė planą, taip patvirtindama, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, kad plano nepasirašę atsakovai neįrodė, jog planas pažeidžia jų interesus, sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei valstybinės žemės dalį, esančią prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių poilsio pastatų.
10. Teismas, remdamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 10 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, nustatančiomis, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma, nutraukiama ar keičiama paties žemės nuomotojo įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Kauno bioenergija“ dalį dėl ieškovės patenkintų reikalavimų laikytinas pertekliniu. Vykdydama teismo sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba turės inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Kauno bioenergija“ pakeitimą, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Kauno bioenergija“ skundą, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d.  sprendimą nepakeistą.
12. Kolegija, įvertinusi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamą ieškinį ieškovė teismui pateikė tik po to, kai 2013 m. gegužės 23 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama išnuomoti pastatams eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį, o ieškiniu šioje byloje aiškiai ir motyvuotai išplėstas reikalavimo pagrindas ir dalykas, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės UAB „Kauno bioenergija“ argumentus, jog šalių ginčas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi.
13. Kolegija nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad tuo metu, kai atsakovei buvo išnuomota žemė (2003 m. gruodžio 15 d. sudaryta ir 2004 m. vasario 14 d. pakeista nuomos sutartis), ieškovei ginčo sklype nuosavybės teise joks turtas nepriklausė, o jai šiuo metu priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti poilsio nameliai buvo laikinieji statiniai, kurie privalėjo būti nugriauti, todėl jų registracija neteisėta. Kolegijos vertinimu, šie argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, nes, pirma, svarbus pats poilsio pastatų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre faktas (CK 4.262 straipsnis), antra, byloje nėra jokių duomenų, kad 2003–2004 m. poilsio nameliai buvo laikinieji statiniai. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nenurodė, jos teismo nebuvo aiškintos ir nagrinėtos (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tačiau net ir įvertinus šias atsakovės naujai nurodomas aplinkybes, byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl poilsio namelių laikinojo pobūdžio ir neteisėtos jų registracijos. Priešingai, byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad poilsio pastatų kadastro duomenų nustatymo data yra 1997 m. lapkričio 20 d., t. y. ankstesnė nei su atsakove sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.
14. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų ar argumentų dėl to, kaip konkrečiai parengtas žemės sklypo planas, jo sprendiniai pažeidžia jos interesus; atsakovė nekelia klausimo dėl ieškovės teisės išsinuomoti žemės sklypo dalį po jai priklausančiais pastatais; klausimas dėl pačių pastatų teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
15. Remdamasi CPK 314 straipsniu, kolegija nevertino kartu su apeliaciniu skundu atsakovės pateikto naujo rašytinio įrodymo – atsakovės ir G. R. 2013 m. balandžio 3 d. susitarimo.
16. Kolegija, įvertinusi CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkto nuostatas, nurodė, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises; kad tokia situacija, kai atsakovei buvo išnuomota dalis žemės sklypo, patenkančio po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, pažeidžia ieškovės teises į valstybinės žemės nuomą.
17. Kolegija sprendė, kad, pasikeitus teisinio santykio subjektams, ieškovė taip pat turi teisę išsinuomoti sklypo dalį, esančią valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių – poilsio pastatų, pagal 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo planą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno bioenergija“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis tenkinta dalis ieškovės ieškinio, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovė turi teisę į valstybinės žemės sklypo dalies po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais nuomą be aukciono ir ši jos teisė turi būti ginama, netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovė minėtus statinius įgijo iš asmens, kuris statinių perleidimo metu neturėjo valstybinės žemės nuomos teisės, nes šią teisę kartu su dalimi tame pačiame sklype turėtų statinių atlygintinai jau buvo perleidęs atsakovei (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytos teisės normos sistemiškai turi būti aiškinamos taip, kad statinių įgijėjas, kai statiniai įgyjami iš asmens, jau neturinčio valstybinės žemės nuomos teisės (nes ši teisė yra perleista trečiajam asmeniui), neturi (netenka) teisės pasinaudoti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jokia teisė negali atsirasti naujam įgijėjui, kai jos (teisės) neturėjo buvęs statinių savininkas. Tokiu atveju dėl teisės eksploatuoti įgytus statinius turėtų būti sprendžiama kitais teisės aktų nustatytais būdais (pavyzdžiui, nustatant servitutą), tačiau ne sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Priešingas minėtų teisės normų aiškinimas pažeistų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus – atsakovė, atlygintinai įgydama valstybinės žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas kartu su iš esmės menkaverčiu poilsio pastatu galėjo pagrįstai tikėtis tokių įgytų teisių stabilumo.
2. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą nutraukti su atsakove sudarytą 2003 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri buvo pakeista 2004 m. vasario 14 d., dalį dėl sklypo dalių, reikalingų ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti likusių ieškinio reikalavimų, nes atsakovės nuomos sutarties nutraukimas (pakeitimas) yra būtina sąlyga sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Nenutraukus (nepakeitus) minėtos sutarties (ar neįpareigojus Nacionalinės žemės tarnybos to padaryti), Nacionalinės žemės tarnyba negalėjo būti įpareigota sudaryti sutartį su ieškove dėl atsakovės pagal galiojančią sutartį nuomojamos sklypo dalies.
3. Byloje pateiktas 2013 m. balandžio 3 d. susitarimas, pasirašytas ieškovės buvusio žento G. R., patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovė pirko poilsio pastatą, visi kiti statiniai ginčo valstybinės žemės sklype (tarp jų ir šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausantys) buvo laikini ir, atsakovei pareikalavus, jie bus perduoti nugriauti. 
4. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo atmestas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Aplinkybių ir faktų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas (ieškinio pagrindo) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patikslinimas ir papildymas nėra pakankamas, jog galima būtų konstatuoti, kad ieškinio pagrindas buvo esmingai išplėstas. Ieškovei teikiant tapatų reikalavimą, nebuvo pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Išvados dėl ieškinių netapatumo negalima daryti ir tais atvejais, kai prie kitoje byloje jau išnagrinėto reikalavimo yra pridedami keli papildomi savarankiški reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose. Tokio ieškinio pateikimas nepanaikina tos ieškinio dalies tapatumo situacijos, dėl kurios keliamas tapatus reikalavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas pakartotinai kreipiantis į teismą sprendiniais iš esmės sutapo su išnagrinėtoje byloje teiktu planu. Taigi akivaizdu, kad tokio paties plano teikimas naujoje byloje ir analogiško reikalavimo pareiškimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė privalomą pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
5. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidė CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ieškovė, įrodinėdama, kad jos pateiktas sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, privalėjo įrodyti, jog pateiktas planas yra suderintas su visais sklypo naudotojais. Nagrinėjant bylą ieškovė pateikė teismui pakoreguotą žemės sklypo pasidalijimo planą, pasirašytą asmenų, su kuriais ji planą suderino. Tačiau ieškovė prie minėto plano nepridėjo jokių įrodymų dėl ginčo sklypo naudotojų (savininkų), todėl teismai negalėjo įsitikinti, ar byloje yra įrodyta aplinkybė, jog pateiktas planas yra suderintas su visais sklypo naudotojais (kurių atsisakymo pasirašyti planą ieškovė neprašė pripažinti nepagrįstu). Iš teismams ir ieškovei prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad dar 2015 m. kovo 18 d. (kai ieškovė derino patikslintą planą su sklypo naudotojais) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie statinių, esančių ginčo sklype, kurių unikalūs Nr.2596-8000-5148 ir Nr. 2596-8000-5204, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą su minėtų statinių pirkėju D. B.. Šis asmuo į bylą nebuvo įtrauktas ir ieškovės sklypo planas su juo nebuvo derintas.
19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti galioti, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai tinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi G. R. jai perleido ne tik poilsio pastatą, bet ir nuomos teisę į 0,2824 ha valstybinės žemės sklypo dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši nuomos teisė atsakovei buvo perleista dar iki minėto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo – 2004 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu. Pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo poilsio pastatas, o ne valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimas. Taigi atsakovės nurodomi argumentai apie atlygintinį nuomos teisės įsigijimą į 0,2824 ha valstybinės žemės sklypo dalį yra teisiškai nepagrįsti. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovei neaiškiomis aplinkybėmis dar prieš 2004 m. balandžio 15 d. įsigyjant poilsio pastatą 2004 m. vasario 14 d. jai buvo perleista nuomos teisė ne tik į žemės sklypo dalį prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, bet ir į visą 0,2824 ha žemės sklypo dalį, ant kurios stovėjo dar keturi poilsio pastatai, nuosavybės teise priklausantys kitiems asmenims.
2. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl tariamo atsakovės teisių pažeidimo ir ieškovės tariamo negalėjimo įgyti nuomos teisių į valstybinio žemės sklypo dalį, pirmiausia turėjo būti keliamas klausimas, ar atsakovei 2004 m. vasario 14 d. administraciniu aktu (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu) perleista nuomos teisė į 0,2824 ha valstybinės žemės sklypo dalį nebuvo perteklinė ir ar toks administracinis aktas apskritai buvo teisėtas, t. y. ar atsakovo G. R. perleista nuomos teisė atsakovei į visą 0,2824 ha žemės sklypo dalį atitiko realų atsakovės įsigytam poilsio pastatui naudoti pagal paskirtį būtinos žemės poreikį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypo dalimis, ant kurių stovi ieškovės ir atsakovui G. R. nuosavybės teise priklausantys pastatai, atsakovė nesinaudoja pagal paskirtį. Taigi akivaizdu, kad minėtu administraciniu aktu atsakovei perleista nuomos teisė į visą 0,2824 ha žemės sklypo dalį neatitinka statinio, kuriam eksploatuoti buvo įgyta nuomos teisė, naudojimo paskirties.
3. Atsakovė nepagrįstai remiasi 2013 m. balandžio 3 d. susitarimu, kuris teismų nebuvo priimtas ir vertintas. Be to, šio susitarimo šalys – atsakovės direktorius D. B. ir atsakovas G. R. – yra artimi draugai jau daugiau negu dešimt metų, juos taip pat sieja paskolos santykiai. O ieškovė, kuriai nuo 2005 metų nuosavybės teise priklauso du iš šiame susitarime nurodomų statinių, nėra susitarimo šalis.
4. Teismai, priimdami ir šioje byloje išnagrinėdami ieškovės pareikštą ieškinį, nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies ir 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, Nr. 2A-572-163/2013, buvo išspręstas netapatus nagrinėjamam ginčas, be to, jis buvo kilęs ne tarp tų pačių šalių. Nagrinėjamą ieškinį ieškovė teismui pateikė tik po to, kai ji 2013 m. gegužės 23 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su nauju prašymu išnuomoti būtiną valstybinės žemės sklypo dalį ir pateikė kitą naujai parengtą žemės   sklypo planą, t. y. atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurių nebuvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-572-163/2013. Be to, ieškiniu šioje byloje buvo aiškiai ir motyvuotai išplėsti ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas bei ieškinio dalykas.
5. Teismai nepadarė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad su pasikeitusiu statinių savininku D. B. asmeniškai nesuderinus pakoreguoto žemės sklypo plano buvo iš esmės pažeistas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 53.6.5 punkto reikalavimas ir paties D. B. teisės. D. B., atstovaudamas atsakovės interesams, pats asmeniškai ar per atstovę dalyvaudavo teismo posėdžiuose, pasirašydavo procesinius dokumentus atsakovės vardu ir buvo informuotas apie žemės sklypo plano derinimą. Iš teismui ir ieškovei prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės nurodomas sandoris registre buvo įregistruotas tik 2016 m. vasario 25 d., t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės teisių perėjimo D. B. faktas prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir teismą, buvo išviešintas tik prieš 3 dienas iki kasacinio skundo padavimo 2016 m. vasario 28 d. Tokiu būdu nei teismas, nei ieškovė neturėjo objektyvios galimybės sužinoti apie tai, kad atsakovas G. R. perleido nuosavybės teises D. B.. Be to, kartu su ieškiniu ieškovė buvo pateikusi teismui 2014 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie ginčo sklype esamus statinius ir jų savininkus (naudotojus).
20. Atsakovės Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti galioti, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų, priėmė teisėtus procesinius sprendimus. Pasikeitus teisinio santykio subjektams, t. y. padaugėjus subjektų, įgijusių nuosavybės teises į statinius, esančius valstybinės žemės sklype, ieškovė taip pat turi teisę išsinuomoti šio valstybinės žemės sklypo dalį prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių.
21. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į atsakovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinių tapatumo

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
23. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
24. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
25. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
26. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2001 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; kt.).
27. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad teismai privalėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį arba pradėtą civilinę bylą nutraukti, nes tapatus nagrinėjamam ginčas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-572-163/2013. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 22–25 punktuose nurodytomis proceso teisės normomis, įvertinusi kasacinio teismo praktikoje suformuluotus ieškinių tapatumo nustatymo kriterijus, konstatuoja, kad nurodytas kasatorės argumentas yra teisiškai nepagrįstas.
28. Nors nurodytoje ir nagrinėjamoje bylose ieškovė pareiškė tapatų reikalavimą dėl valstybinės žemės, reikalingos jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams tinkamai eksploatuoti, nuomos sutarties sudarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas buvo grindžiamas kitu faktiniu pagrindu – nauju 2013 m. rugpjūčio 29 d. parengtu žemės sklypo planu, kai jai 2013 m. gegužės 23 d. pakartotinai kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvo gautas neigiamas atsakymas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-572-163/2013 ieškovės ieškinys ir reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvo atmestas tuo pagrindu, kad jos pateiktas žemės sklypo planas buvo su trūkumais, o ne todėl, kad ji apskritai neturėtų teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą. Todėl ieškovė, pakartotinai siekdama išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir ištaisyti pirmojo žemės sklypo plano trūkumus, turėjo teisę rengti naują žemės sklypo planą ir pateikti jį Nacionalinei žemės tarnybai, o gavusi neigiamą atsakymą, jos manymu, pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus, su nagrinėjamu ieškiniu kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad tiek išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikti planai, jų sprendiniai buvo (yra) panašūs ir (ar) su panašiais trūkumais, nagrinėjamu atveju nustačius, jog išnagrinėtoje byloje nepaneigta ieškovės teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinių (ieškinių faktinio pagrindo) tapatumo.

Dėl valstybinės žemės nuomos

29. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir kasatorė šios aplinkybės neginčija, kad ant ginčo valstybinės žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise priklauso du statiniai – poilsio pastatai, jie teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 29 punkte nurodytomis teisės normomis ir minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamą ir ginamą teisę ne aukciono būdu nuomoti šiais statiniais užstatytą ir jiems eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypą (jo dalį).
34. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad ieškovės teisės turi būti ginamos ne sudarant su ja valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį, o kitais būdais (pavyzdžiui, taikant servituto institutą), nes visa 0,2824 ha valstybinės žemės sklypo dalis, ant kurios yra keturi statiniai, iš kurių vienas priklauso kasatorei ir du – ieškovei, yra išnuomota kasatorei 2003 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartimi (pakeista Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. vasario 14 d. sutikimu), taip pat nuomos teisė į visą šį ginčo sklypą jai yra perleista buvusio statinio savininko 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu dar iki ieškovei nuosavybės teise įsigyjant poilsio pastatus. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu šio imperatyvo neleidžia įgyvendinti kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik taip galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė, kai pasikeitė teisinio santykio subjektai ir ji nuosavybės teise įsigijo ant valstybinės žemės sklypo pastatytus du poilsio pastatus, turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, būtiną minėtiems pastatams pagal tikslinę paskirtį tinkamai eksploatuoti.  
36. Minėta, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik imperatyviųjų teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais; valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Taigi privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, nuomos teisė į valstybinę žemę gali būti suteikiama (perleidžiama) tik imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų ir priėmė iš esmės teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Tačiau, siekiant atkurti teisinę taiką tarp šalių ir išvengti galimų būsimų teisminių ginčų, apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslinama įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo nutraukti su kasatore 2003 m. gruodžio 15 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (pakeistos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. vasario 14 d. sutikimu) dalį dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taip papildant apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, kasatorės teisinė padėtis nėra pabloginama, nes kasatorės teisė į valstybinės žemės sklypo dalies, ant kurios yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuomą yra paneigta teismų procesiniais sprendimais ir šioje nutartyje nurodytais argumentais. Tačiau jos teisė į kitą ginčo sklypo dalies nuomą šioje byloje nepaneigta.
38. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai nedaro įtakos apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5d. pažymą kasacinis teismas turėjo 17,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės UAB „Kauno bioenergija“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties rezoliucinę dalį papildyti – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo nutraukti su UAB „Kauno bioenergija“ 2003 m. gruodžio 15 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties (pakeistos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. vasario 14 d. sutikimu) dalį dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), reikalingų eksploatuoti ieškovei L. G. nuosavybės teise priklausančius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno bioenergija“ (j. a. k. 135982598) valstybei 17,84 Eur (septyniolika Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Virgilijus Grabinskas