Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.; 2.5.10.2.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 28 d.

            Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,

sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui bankroto administratoriui E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutuojančios R. G. individualios įmonės ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas Bankrutuojanti R. G. individuali įmonė pateikė ieškinį (b.l. 1-2), prašydamas priteisti 430145,63 EUR žalos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014-04-29 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą R. G. individualiai įmonei ir bankroto administratoriumi buvo paskirtas E. R.. Patikrinus kreditorinių reikalavimų susidarymą, paaiškėjo, kad kreditoriniai reikalavimai susidarė dėl R. G. individualios įmonės padarytų pažeidimų, įtraukiant į apskaitą juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas – faktūras, dėl kurių buvo sumažintas mokėtinas PVM, bei neteisėtai sumažintas mokėtinas fizinių asmenų pajamų mokestis. 2006-11-06 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo priskaičiuota 188178 EUR PVM, 48761,58 EUR fizinių asmenų pajamų mokesčio, 118469,64 EUR baudų bei 109224,91 EUR delspinigių. Ieškovas nurodė, kad kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl įmonės savininko R. G. neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 str. - 6.249 str., LR Įmonės bankroto įstatymo 11 str.).

Ieškinys, teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo  būdu (b.l. 34). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą. Atsakovas nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, apie kurį jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 35-36), išaiškinant, kad parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas LR Civilinio proceso kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.  Atsakovas, deklaruodamas išvykimą į Švediją, nenurodė savo adreso užsienyje. Teismas pripažįsta atsakovo neatvykimo priežastis nesvarbiomis, bylą nagrinėjant be atsakovo, nes jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, konstatuojant, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, todėl teismas sprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje  nustatytos  reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

2006-11-06 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. (27.183)-256-390 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b.l. 6-10) buvo patvirtinti dėl pakartotinio R. G. individualios įmonės patikrinimo 2006-08-31 patikrinimo aktas  Nr. 05-05-32-75 ir jame apskaičiuoti 649741 Lt PVM, 288722,11 PVM delspinigių, 168364 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 88409,65 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, paskirta 324870 Lt ir 84182 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio bauda.

2014-04-29 Vilniaus apygardos teismas nutartimi (b.l. 3-4) iškėlė bankroto bylą R. G. individualiai įmonei, paskiriant bankroto administratoriumi E. R..

2014-06-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos prašyme (b.l. 11) dėl reikalavimo patvirtinimo nurodyta, kad yra 430145,63 EUR (1485206,88 Lt) dydžio finansinis reikalavimas, susidaręs dėl mokestinės nepriemokos.

2014-07-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi (b.l. 5) patvirtino Bankrutuojančios R. G. individualios įmonės kreditorių sąrašą, kurį sudaro antros eilės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 430145,63 EUR (1485206,88 Lt) finansinis reikalavimas.

2015-02-06 bankroto administratorius E. R. pateikė prašymą antstoliui V. M. paskelbti R. G. paiešką (b.l. 52).

2015-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius rašte Nr. 10.S-52162 dėl R. G. paieškos nurodė, kad skolininkas nuo 2011-08-18 oficialiai deklaravęs išvykimą į Švediją ir nėra galimybės vykdyti skolininko paiešką užsienyje (b.l. 51).

2015-03-17 duomenys, esantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos žinioje (b.l. 12-13), dėl R. G. individualios įmonės apskaitos patvirtina 430145,63 EUR įmonės skolą.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu, siekiant apginti įmonės kreditorių interesus.

Teismas  pažymi, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi (b.l. 3-4) yra iškelta bankroto byla R. G. individualiai įmonei, padarant išvadą, kad įmonė laikytina nemokia. Šia nutartimi nustatytas faktas, kad įmonė jau už 2005-2006 metus buvo skolinga valstybės biudžetui 430145,63 EUR (1485206,88 Lt). Šis faktas turi prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad kitoje byloje, nagrinėjamoje civiline tvarka, buvo konstatuotas įmonės nemokumas, susidaręs dėl skolos valstybės biudžetui 430145,63 EUR (1485206,88 Lt) sumai, kaip prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl savininko įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatytina pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra.

Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

Iš bylos duomenų matyti, jog bankroto byloje buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai bendrai 430145,63 EUR (b.l. 5) sumai, todėl teismas konstatuoja, kad ši kreditorinių reikalavimų suma yra ieškovo įmonei padaryta žala, nes ieškovo įmonėje jokio turto nėra, taigi kreditoriniai reikalavimai 430145,63 EUR sumai nebus patenkinti.

Teismas pripažįsta, kad atsakovui, kaip įmonės savininkui, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, todėl jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti jai lojalus, o atstovaudamas įmonę, kaip jos savininkas, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad individuali įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis).

Įmonės savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą 430145,63 EUR ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Įmonės savininkas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius įmonės savininko veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Taikyti įmonės savininkui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos faktą ir dydį (CPK 5 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje įrodinėjant žalos padarymą, žalos dydis, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys grindžiami 2006-11-06 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. (27.183)-256-390 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b.l. 6-10), kuris nėra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo abejoti. Teismas pagrįstu pripažįsta ieškovui padarytos žalos dydį dėl 430145,63 EUR kreditorinių reikalavimų.

Teismas pažymi, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės savininko civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės savininko padaryta žala.

Teismas pripažįsta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad ieškovo įmonė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra.

Nagrinėjamu atveju  nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti mokestinių nepriemokų apimtis nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) – nesikreipimas  savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą laikytini nesąžininga ir neteisėta veika.  Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 430145,63 EUR (b.l. 5) sumai, patvirtina, kad ieškovui padarytos žalos dydis dėl 430145,63 EUR kreditorinių reikalavimų ir tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės įmonei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, ji priteistina iš atsakovo, nes žala atsirado dėl atsakovo neveikimo. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 6.245 str. - 6.249 str., Įmonių bankroto įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.). 

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės atlyginti žalą nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis dėl žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atlyginti žalą pagal priteistą sumą atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant nustatytiems neteisėtiems  atsakovo veiksmams (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.279 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui iškelta bankroto byla. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš atsakovo priteistinas 5460 EUR dydžio žyminis mokestis įteikimu valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2015-03-25 nutartimi (b.l. 17-19) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 38-39) atsakovo atžvilgiu paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK  259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 

n u s p r e n d ė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. G. 430145,63 EUR žalos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Bankrutuojančios R. G. individualios įmonės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. G. 5460              EUR žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                      Neringa Švedienė