Administracinė byla Nr. eAS-76-438/2021

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04146-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1; 49

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. K.), dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir NAR) prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimą 1 darbotvarkės klausimu „Patvirtinti patikslintą ir papildytą Nemokumo administratorių kontrolės tvarką“ (toliau – ir 1 nutarimas) bei 4 darbotvarkės klausimu „Atšaukti NAR deleguotą atstovą E. K. iš Nemokumo priežiūros komiteto ir deleguoti į Nemokumo priežiūros komitetą NAR atstovą E. K.“ (toliau – ir 4 nutarimas). Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo laikinai sustabdyti šio skundo reikalavimuose nurodytų NAR prezidiumo nutarimų, priimtų 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžių metu, galiojimą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik NAR, bet ir viešajam interesui. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtai keičiama Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta personalinė Nemokumo priežiūros komiteto sudėtis, turės neabejotinai neigiamą įtaką patariamojo organo administratorių priežiūros klausimais veiklai, kadangi neteisėtas NAR prezidiumas galimai galės daryti įtaką Nemokumo priežiūros komitetui, atliekančiam svarbias savivaldos funkcijas, susijusias su nemokumo veiklos priežiūros klausimais. Nurodė, kad tokioje situacijoje NAR negali ir negalės užtikrinti NAR pavestų funkcijų – įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldos. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis nei NAR, nei viešojo intereso, kadangi, sustabdžius skundžiamų nutarimų dėl Nemokumo priežiūros komiteto sudėties keitimo, galiojimą, komitetas galės tęsti ir tęs veiklą tokios sudėties, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro. 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. K. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio 1 nutarimą „Patvirtinti patikslintą ir papildytą Nemokumo administratorių kontrolės tvarką“, bei netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad ginčijamu 1 nutarimu patvirtinta patikslinta ir papildyta Nemokumo administratorių kontrolės tvarka (toliau – ir Kontrolės tvarka). Ši tvarka reglamentuoja NAR tikrinamų ir planuojamų tikrinti nemokumo administratorių patikrinimų, ar nemokumo administratorius juridinis asmuo yra nustatęs savo darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir ar jos laikosi bei kaip administratoriai laikosi Etikos kodekso, reikalavimų kriterijus, patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų atlikimo tvarką bei trukmę, tikrintojų bei tikrinamų administratorių teises ir pareigas, patikrinimų rezultatų įforminimą.

Teismas padarė išvadą, kad Kontrolės tvarka sukuriamos elgesio taisyklės plačiam subjektų ratui, kurios yra visuotinai taikomos, privalomos ir nukreiptos į ateitį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bei atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendė, kad toks teisės akto pobūdis sudaro pagrindą jį vertinti kaip norminį administracinį aktą.

Teismas nurodė, kad norminių aktų teisėtumas tikrinamas ABTĮ 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ABTĮ 112 straipsnyje nenustatyti subjektai turi teisę prašyti teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tik tuo atveju, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo turinį ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikto skundo dalimi iš esmės siekia inicijuoti norminę administracinę bylą. Nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nustatytų subjektų ratą, todėl neturi teisės reikšti abstraktaus prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kito savarankiško reikalavimo, išskyrus dėl norminio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, šiuo aspektu teismui nereiškia, todėl teismas skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad tai nėra jokia kliūtis pareiškėjui, manančiam, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ginti juos pradedant individualią bylą, kurioje galėtų pareikšti prašymą ištirti NAR Kontrolės tvarkos teisėtumą. Atsisakęs priimti skundą, teismas nesprendė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje dalyje.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti 4 nutarimo galiojimą, teismas nurodė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik NAR, bet ir viešajam interesui.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pabrėžė, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, šiuo atveju – dėl ginčijamo administracinio akto laikino galiojimo sustabdymo. Sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės jokių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo 4 nutarimo teisėtumo nepateikė. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl skundžiamo 4 nutarimo neteisėtumo, sprendė, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtu, nėra.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog NAR deleguoto atstovo atšaukimas ir kito asmens delegavimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjui ar viešajam interesui bus padaryta didelė ar sunkiai atitaisoma žala. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo argumentus, pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Teismas, įvertinęs prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, jos įtaką kitiems asmenims, sprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog ginčijamo 4 nutarimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, bei pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

 

III.

 

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo E. K. reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimą 1 darbotvarkės klausimu, ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo laikinai sustabdyti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimo 1 ir 4 darbotvarkės klausimais galiojimą.

Pasiakydamas dėl teismo sprendimo nepriimti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimo 1 darbotvarkės klausimu panaikinimo, pareiškėjas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo reikalavimu siekia inicijuoti bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo.

Pareiškėjas pažymi, kad Kontrolės tvarka, priešingai nei sprendė teismas, yra ne norminis, bet individualus administracinis aktas, kuris pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėjai turi teisę jį ginčyti administraciniame teisme.

Nurodo, kad Kontrolės tvarka nėra ir negali būti laikoma norminiu administraciniu aktu, kadangi jis neatitinka norminio administracinio akto požymių viseto, nurodomo Viešojo administravimo įstatyme bei apibrėžto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (kad tai yra viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, išdėstantis bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, visuotinai privalomas, bei skelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos).

Pareiškėjas nurodo, kad Kontrolės tvarka yra adresuota apibrėžtam asmenų ratui, t. y. individualiai apibrėžtai asmenų grupei, ji nėra paskelbta laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (t. y. nepaskelbta Teisės aktų registre), todėl mano, kad Kontrolės tvarka neatitinka vieno iš būtinųjų norminių administracinių aktų požymių, todėl negali būti laikoma norminiu administraciniu aktu.

Pareiškėjas nurodo, kad Kontrolės tvarka buvo patvirtinta NAR prezidiumo sprendimu, kurio teisėtumo klausimo nagrinėjimas yra priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams. Pareiškėjas šiuo atveju reiškia reikalavimą dėl NAR prezidiumo priimto sprendimo, kuriuo patvirtinta Kontrolės tvarka, panaikinimo, t. y. neginčija pačios Kontrolės tvarkos, nors ir mano, kad ši Kontrolės tvarka yra neteisėta. Vienas pagrindinių argumentų dėl NAR prezidiumo sprendimo neteisėtumo – NAR prezidiumo sudėties neteisėtumas.

Pareiškėjo nuomone, NAR prezidiumo sprendimas per se (pats savaime) nėra ir negali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, o yra laikytinas NAR organo (NAR prezidiumo) sprendimu, kuris, kaip aiškiai ir nedviprasmiškai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 151 straipsnyje, gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 1 nutarimo panaikinimo, yra naikintina.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti 4 nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pagrindė visas ABTĮ 70 str. 1 d. sąlygas reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymui, t. y.: 1) tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą; 2) pagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymi, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimų pagrįstumą: nurodė, kad 1 ir 4 nutarimą priėmė NAR prezidiumas, kurio išrinkimo teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-5078-473/2020, taip pat šie nutarimai priimti Juridinių asmenų registre neįregistruotos sudėties prezidiumo. Pareiškėjas nurodo neturėjęs pateikti argumentų dėl akivaizdaus 4 nutarimo neteisėtumo, kadangi jo teisėtumo klausimas bus išspręstas tik teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jis nepagrindė aplinkybių dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bei pabrėžia, kad šiuo atveju neabejotinai bus padaryta didelė žala ne tik NAR veiklos tęstinumui, dalykinei reputacijai, bet ir viešajam interesui.

Pažymi, kad NAR yra atsakinga už daugelį nemokumo administratorių bendruomenei itin svarbių funkcijų ir priima daugelį šiai bendruomenei svarbių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklauso ne tik NAR valdymas, bet ir visai Lietuvos visuomenei svarbių klausimų sprendimas (JANĮ 142 str.), todėl NAR veikla yra neabejotinai susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje.

Pažymi, kad, kaip minėta, pareiškėjo skunde bei šiame atskirajame skunde yra detaliai pagrįsta, kad ginčijami nutarimai yra priimti neteisėtos sudėties ir įgaliojimų neturinčio prezidiumo, todėl jie turės būti panaikinti, jei Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr.  eI2-5078-473/2020 bus pripažinta, kad NAR prezidiumas 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo išrinktas neteisėtai. Todėl, atšaukus Kontrolės tvarką ir kitus nutarimus, tai darys itin didelę žalą ne tik NAR, kurie visai neseniai buvo įsteigti priėmus JANĮ, veiklai ir jos tęstinumui, bet ir dalykinei reputacijai.

Nurodo, kad skundžiamais nutarimais yra priimti labai svarbūs tiek NAR, tiek jos nariams sprendimai – patvirtinta Kontrolės tvarka, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, priimta ne tik neteisėtos sudėties prezidiumo, bet ir prieštarauja JANĮ bei savivaldai priskirtiems tikslams; ir atšauktas NAR deleguotas Nemokumo priežiūros komiteto narys. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo neteisėtai keičiama Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta personalinė Nemokumo priežiūros komiteto sudėtis, turės neabejotinai neigiamą įtaką patariamojo organo administratorių priežiūros klausimais veiklai. Nesustabdžius nutarimų galiojimo, neteisėtas NAR prezidiumas galės daryti įtaką Komitetui, atliekančiam svarbias savivaldos funkcijas, susijusias su nemokumo veiklos priežiūros klausimais. Tokioje situacijoje NAR negali ir negalės užtikrinti NAR pavestų funkcijų – įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldos (JANĮ 139 str. 1 d.), bus padaryta žala NAR veiklai ir jos reputacijai, ši situacija ypatingai pakenks visai nemokumo administravimo sistemai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis nei NAR, nei viešojo intereso, o sustabdžius Kontrolės tvarkos galiojimą bus užtikrinti ir NAR narių interesai – jų vykdomai veiklai nebus taikomi aukštesnės galios teisės aktuose nustatyta tvarką paneigiantys kontrolės mechanizmai. Tuo tarpu sustabdžius 4 nutarimo dėl Nemokumo priežiūros komiteto sudėties keitimo, galiojimą, komiteto veikla nebus sustabdyta, kadangi jo teisėta sudėtis išliks nepakitusi.

Atsakovas Nemokumo administratorių rūmai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai Krolės tvarką vertina kaip individualų administracinį aktą, kadangi Kontrolės tvarka sukuria elgesio taisykles – teisės normas, ji yra priimta atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; Kontrolės tvarka išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; ji yra orientuojama į ateitį ir yra visuotinai privaloma (rūšiniais požymiais apibūdintam asmenų ratui), t. y. atitinka visus norminio akto požymius. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, susijusio su Kontrolės tvarkos nepaskelbimu, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Kontrolės tvarkos, kaip norminio administracinio akto, pripažinimui pakanka tik galimybės minėtą tvarką paskelbti, t. y. Kontrolės tvarkos nepaskelbimas nereiškia, kad ji nebus ar negali būti paskelbta.

Atsakovas nurodo, kad nepaisant to, jog pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčija ne pačią Kontrolės tvarką (nors skundo argumentai pagrindžia priešingai), o NAR prezidiumo nutarimą, kuriuo ši tvarka patvirtinta, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas dėl nutarimo (NAR prezidiumo sprendimo), kuriuo Kontrolės tvarka patvirtinta, taip pat negali būti reiškiamas subjektų, nenumatytų ABTĮ 112 str. 1 d.

Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra visos Kontrolės tvarką, kaip norminį administracinį aktą apibūdinančios sąlygos, o remiantis teismų praktika, konstatuotinas Kontrolės tvarkos (norminio administracinio akto) atskirumas nuo individualaus administracinio akto bei pareiškėjo negalimumas kreiptis į teismą su prašymu ištirti bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių ir teismo pripažintų 2020 m. rugsėjo 4 d. NAR visuotinio narių susirinkimo nutarimų neteisėtumo įrodomų ir tokiu būdu net tikėtinai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl galimos didelės žalos atsiradimo yra hipotetinio pobūdžio ir nėra sietini su reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtimi, kadangi neįrodytas grėsmės egzistavimas, o remiantis tik prielaidomis dėl tam tikrų neigiamų pasekmių patyrimo, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė pateikiamų teiginių bei kad tokių tariamų neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik egzistuojant neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai, o ne pareiškėjo nurodytai „akivaizdžiai“ žalai. Todėl atsakovas sutinka su skundžiama teismo nutartimi, ir mano, kad jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. K. skundo reikalavimą dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimo 1  darbotvarkės klausimu panaikinimo bei kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

 

Dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą

 

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimą 1 darbotvarkės klausimu „Patvirtinti patikslintą ir papildytą Nemokumo administratorių kontrolės tvarką“, kadangi sprendė, jog pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti norminę administracinę bylą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nustatytų subjektų ratą, todėl neturi teisės reikšti abstraktaus prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, o kadangi nereiškia ir kito savarankiško reikalavimo, išskyrus dėl norminio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, todėl skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Kontrolės tvarka neatitinka norminio administracinio akto požymių, be to, 1 nutarimas yra ginčijamas kaip priimtas neteisėtos sudėties NAR prezidiumo.

        Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

        Norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią tai – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

        Nustatyta, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti 1 nutarimą, kuriuo patvirtinta Kontrolės tvarka. Kontrolės tvarka reglamentuoja Nemokumo administratorių rūmų tikrinamų ir planuojamų tikrinti nemokumo administratorių patikrinimų, ar nemokumo administratorius juridinis asmuo yra nustatęs savo darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir ar jos laikosi bei kaip administratoriai laikosi Etikos kodekso, reikalavimų kriterijus, patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų atlikimo tvarką bei trukmę, tikrintojų bei tikrinamų administratorių teises ir pareigas, patikrinimų rezultatų įforminimą. Ši tvarka adresuota neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (nemokumo administratoriai, tikrintojai), aktas orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų.

        Teisėjų kolegija, ginčijamą aktą įvertinusi paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, konstatuoja, kad Kontrolės tvarka nelaikytina individualiu administraciniu aktu, todėl jam turi būti taikomi ABTĮ 112–119 straipsnių reikalavimai, skirti pareiškimams (prašymams) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą. Vien ta aplinkybė, kad Kontrolės tvarka nebuvo paskelbta Teisės aktų registre, nepaneigia šio akto norminio pobūdžio.

        Kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu, t. y. nesusijusiu su pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (ABTĮ 112 str. 1 d.). Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 1 d.).

        Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kito savarankiško reikalavimo subjektams, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, išskyrus dėl norminio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, šiuo aspektu teismui nereiškia, todėl prašymas dėl norminio akto teisėtumo yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

        Nesutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad jis ginčija 1 nutarimą, kaip priimtą netesėtai išrinkto NAR prezidiumo, bet nekelia Kontrolės tvarkos teisėtumo klausimo. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su 1 nutarimu ne tik dėl to, kad jis priimtas neteisėto subjekto, bet nurodo ir visą eilę argumentų, dėl ko Kontrolės tvarka yra neteisėta (kad ši tvarka neatitinka JANĮ reikalavimų, šiame įstatyme įtvirtinto pasirinkto kontrolės modelio esmės, nustatytų NAR teisių ir pan.), t. y. pareiškėjas aiškiai ginčija paties akto (Kontrolės tvarkos) teisėtumą.

        Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skundžiamo administracinio akto pobūdį ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 1 nutarimo panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka.

 

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti 1 ir 4 nutarimų galiojimą, teigdamas, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik NAR veiklos tęstinumui, bet ir viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jo prašymą.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. priimtų nutarimų 1 ir 4 darbotvarkės klausimais, kuriais buvo patvirtinta Kontrolės tvarka (1 nutarimas), ir NAR deleguotas atstovas E. K. buvo atšauktas iš Nemokumo priežiūros komiteto, į jį deleguojant NAR atstovą E. K. (4 nutarimas).

Pareiškėjas būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pirmiausia grindžia tuo, kad skundžiami 1 ir 4 nutarimai priimti galbūt neteisėtai išrinkto NAR prezidiumo (nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI2-5078-473/2020 yra ginčijamas NAR prezidiumo išrinkimo teisėtumas).

Pagal Nemokumo administratorių rūmų įstatų 14.3.16 punktą, NAR prezidiumas tvirtina nemokumo administratorių darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo metodiką, o pagal 14.3.25 punktą, NAR prezidiumas turi teisę rinkti, skirti ir atšaukti vieną Nemokumo priežiūros komiteto narį. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad NAR prezidiumo narių išrinkimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto prezidiumo priimtus sprendimus vertinti kaip galbūt neteisėtus ir neigiamai veikiančius NAR interesus ar sudarančius didelę grėsmės situaciją. Naujai išrinkto NAR prezidiumo narių atlikti veiksmai ar priimti sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus tokių veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamas 4 nutarimas, kuriuo, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtai keičiama Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta personalinė Nemokumo priežiūros komiteto sudėtis, turės neabejotinai neigiamą įtaką patariamojo organo administratorių priežiūros klausimais veiklai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjo nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog NAR deleguoto atstovo atšaukimas ir kito asmens delegavimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjui ar viešajam interesui bus padaryta didelė ar sunkiai atitaisoma žala.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui, Nemokumo administratorių rūmams ar viešajam interesui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 1 nutarimo panaikinimo, bei netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. K. skundo reikalavimą panaikinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. lapkričio 17 d. posėdžio nutarimą 1 darbotvarkės klausimu „Patvirtinti patikslintą ir papildytą Nemokumo administratorių kontrolės tvarką“, bei netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai         Romanas Klišauskas

 

 

Dainius Raižys

 

 

Virginija Volskienė