Civilinė byla Nr. 2YT-16077-752/2017;
Teisminio proceso Nr.2-69-3-09568-2017-8;
Procesinių sprendimų kategorijos:
2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,
sekretoriaujant Justinai Brazaitytei,
dalyvaujant pareiškėjui G. R. ir jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. R., mirusios 2016-08-31, vardu registruotas nekilnojamasis turtas: garažas (boksas) Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas pagal 1994-08-18 pirkimo – pardavimo sutartį, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas pagal 1992-05-22 pirkimo – pardavimo sutartį, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, įgytas pagal 1992-10-08 pirkimo – pardavimo sutartį, yra asmeninė V. L. R. nuosavybė.
Pareiškėjas nurodė pareiškime ir paaiškino teismo posėdyje, kad jo ir suinteresuoto asmens R. R. mama V. L. R. mirė 2016 m. rugpjūčio 31 d. Po jos mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Palangos miesto 3 -ajame notaro biure pagal 2009 m. liepos 10 d. surašytą ir notaro patvirtintą testamentą, kuriame V. L. R. išreiškė valią, kad visus savo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines ir neturtines teises palieka pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui R. R.. Palangos miesto 3-ojo notaro biuro notarė S. Z. 2016 m. gruodžio 27 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. Rengiant dokumentus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimui paaiškėjo, jog be piniginių lėšų bankuose, draudimo išmokos, grynųjų pinigų, mirusios mamos V. L. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas į kurį kaip paaiškino notaras, negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes V. L. R. laikotarpiu nuo 1984 m. gruodžio 27 d. iki 1996 m. gruodžio 14 d. buvo susituokusi su P. K., t.y. nekilnojamuosius daiktus įsigijo gyvendama santuokoje, todėl šie daiktai laikytini bendra sutuoktinių nuosavybe. Aiškinantis mamos V. L. R. nekilnojamojo turto įsigijimo ir jo valdymo aplinkybes, paaiškėjo, jog tarp V. L. R. ir P. K., jau po santuokos nutraukimo 1996 m. gruodžio 14 d., buvo kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto nuosavybės formos ir 1998 m. kovo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2593/98 buvo tenkinęs ieškovo P. K. ieškinį, tačiau šis sprendimas 1998 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 751/1998 m. buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8822/98 priėmė P. K. atsisakymą nuo ieškinio dėl santuokinio turto padalijimo ir bylą nutraukė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl pareiškėjas teigia, jog ginčas tarp V. L. R. ir P. K. dėl santuokoje įgyto turto nuosavybės buvo šalių išspręstas ne teismine tvarka, geranoriškai ir taikiai. Nurodė, kad P. K. 1998 m. liepos 2 d. sutartimi pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytą jo vardu 1993 m. rugpjūčio 26 d. sutarties pagrindu, be V. L. R. sutikimo. Taip pat nurodė, kad P. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. mirė Vokietijoje, į kurią išvyko iš karto po 1998 m. liepos 2 d. sudarytos buto pardavimo sutarties. V. L. R. ir P. K. bendrų vaikų neturėjo. Pareiškėjui nėra žinoma apie asmenis, kurie turėtų teisę į palikimą atsiradusį po P. K. mirties, ar kad po P. K. mirties kas nors kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Be to, iki šiol niekas nepareiškė pretenzijų į V. L. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje reikalavimą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palieka nagrinėti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 50-51).
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 44).
Pareiškimas tenkintinas.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).
Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 1984 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta P. K. ir V. L. R. santuoka (įrašo Nr. 4651) (b.l. 5), kuri 1996 m. gruodžio 14 d. buvo nutraukta Vokietijoje (b.l. 6). 1992 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2520, pagrindu V. L. R. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 1992 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6967 pagrindu V. L. R. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir 1994 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5221 pagrindu V. L. R. nuosavybės teise įsigijo garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7, 8, 9). 1993 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3689 pagrindu P. K. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 10-12, 19).
2009 m. liepos 10 d. testamentu V. L. R. visą savo turtą paliko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui R. R. (b.l. 20). 2016 m. rugpjūčio 31 d. mirus V. L. R., pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui R. R. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, draudimo išmoka, grynieji pinigai (b.l. 21-22). Į palikėjos vardu nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, preziumuojant, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė palikėjos ir P. K. nuosavybė, kadangi buvo įgytas santuokoje.
Tikslu paveldėti palikėjos vardu įregistruotą turtą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo asmeninė V. L. R. nuosavybė.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja V. L. R. jos vardu nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą įsigijo būdama santuokoje.
Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas, dėl kurio nuosavybės formos sprendžiamas klausimas, buvo įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies norma (kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) netaikytina, kadangi ši norma taikoma kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Pagal CK 3.88 str. 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, notaras turėjo teisėtą pagrindą palikėjos V. L. R. vardu įregistruotą santuokoje įgytą turtą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindai išvardinti CK 3.100 str.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 24 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei L. V. K. dėl santuokinio turto padalinimo (b.l. 12-13). Šiuo sprendimu teismas nusprendė padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui P. K. asmeninės nuosavybės teise palikti butą (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovei L. V. K. asmeninės nuosavybės teise palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje ir garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės L. V. K. 17 357 Lt kompensaciją ieškovui P. K. už atsakovei tenkančią didesnės vertės turtą (b.l. 12-13). Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutiko, jį skundė apeliacine tvarka, skunde nurodė, kad butą esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pirko asmeninėmis lėšomis. Kauno apygardos teismui 1998 m. gegužės 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, P. K. atsisakė nuo ieškinio dėl santuokinio turto padalijimo ir prašė bylą nutraukti. Atsakovė prašymui neprieštaravo, nurodydama, kad atsisakymas nuo ieškinio jos teisių nepažeidžia. 1998-07-01 teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-8822/98 buvo nutraukta (b.l. 14-15, 16).
Kadangi galutinis teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nebuvo priimtas ir nebuvo nustatyta, kad atsakovė L. V. K. asmeninėmis lėšomis įgijo jos vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, vien iš pareiškėjo G. R. bei liudytojos M. M. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu, negali nustatyti, iš kokių lėšų minėtas turtas buvo įgytas.
Tačiau tai, kad 1998-07-01 nutartimi nutraukiant bylą, ieškovui buvo išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, t.y., kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o taip pat teismas padarė išvadą, jog bylos nutraukimas šalių teisių ir interesų nepažeidžia, leidžia daryti išvadą, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai, nekilnojamasis turtas atiteko nuosavybės teise tam, kurio vardu ir buvo įregistruotas, t.y. V. L. R. vardu įregistruotas turtas liko jos asmenine nuosavybe, o įregistruotas P. K. vardu - jo asmenine nuosavybe. Ši teismo nutartis apskųsta nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp buvusių sutuoktinių po šios nutarties įsiteisėjimo būtų kilę turtinių ginčų.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad netrukus po to, kai civilinė byla Nr. 2-8822/98 dėl santuokinio turto padalijimo buvo nutraukta, P. K. 1998 m. liepos 2 d. pardavė jo vardu nuosavybės teise įregistruotą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo įgytas santuokos metu, (b.l. 10-11). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo perleistas be V. L. R. sutikimo, P. K. sutartyje patvirtino, kad į nurodytą turtą nėra trečiųjų asmenų teisės (b.l. 17-18, 19). 2011 m. rugsėjo 21 d. P. K. mirė Vokietijoje (b.l. 30-31). Į mirusiojo palikimą niekas paveldėjimo teisių nepareiškė (b.l. 39). Tai patvirtina byloje esanti 1998 m. liepos 2 d. notaro patvirtinta sutartis (b. l. 17-18).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad tokiu būdu, t.y. P. K. atsisakius reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o V. L. R. su tuo sutikus ir nekeliant pretenzijų dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, 1998-07-01 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8822/98, buvo galutinai išspręstas šalių ginčas dėl jiems nuosavybės teise atitenkančio turto. Toks bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas priskirtinas kitiems įstatymo nustatytiems atvejams (CK 3.100 str. 8 p.).
Todėl yra pagrindas nustatyti, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, palikėjai V. L. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai jam gali sukelti teisines pasekmes – jis galės paveldėti po mamos V. L. R. mirties likusį jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas kitokia (neteismine) tvarka negali gauti ir pateikti notarui dokumento dėl palikėjos nekilnojamojo turto statuso (nuosavybės formos).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkintini ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, palikėjai V. L. R. priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Juridinio fakto nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-08-31, vardu registruotas nekilnojamasis turtas: garažas (boksas) Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 32, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 5, (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Vida Agurkienė