Civilinė byla Nr. e2A-537-889/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04961-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.3;
(S)
2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1;
3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad pradiniai atsakovai žiniasklaidos priemonės laikraščiai „Vakarų ekspresas“ ir „15 min“, pažeisdami teisės aktus, viešai straipsniuose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ paskelbė jo asmens duomenis (balsavimo protokolą dėl stogo remonto), nurodydami, kokį ir kur esantį turtą ieškovas turi, ir informaciją, kur gyvena ir kas yra jo kaimynas ar kaimynai. Teigė, jog jis nėra viešas asmuo, todėl turi teisę į privatų gyvenimą ir neabejotiną teisę į tai, kad jo asmens duomenys nebūtų skelbiami žiniasklaidos priemonėse. Minėtų žiniasklaidos priemonių veiksmus jis apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (SK-205) SPR-229 nusprendė skirti nuobaudą – pareikšti papeikimą viešosios informacijos rengėjoms (skleidėjoms) UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ dėl Reglamento Nr. (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo atskleidžiant pareiškėjo (E. K.) asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“; pareikalauta pažeidimą pašalinti. Šis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis individualus teisės aktas.
1.2. Dėl minėtų neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovas teigia patyręs emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, nes viešai paskelbti asmeniniai duomenys, kurie jokiu būdu negalėjo būti paskelbti. Ieškovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis ir valstybe. Pažįstami ir giminės, girdint ieškovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietą ir būklę, taip pat jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Dėl minėtų veiksnių ieškovas reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą, t. y. prašo priteisti iš atsakovių po 1 000 Eur.
2. Teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Ieškovas nurodė, jog atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“ jam padarytą neturtinę žalą atlygino, todėl pretenzijų ir reikalavimų jai nebereiškia, ieškinio reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ atsisako, bylos dalį dėl reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ prašo nutraukti.
3. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas ieškovo pareiškimą tenkino, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Vakarų ekspresas“, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „15 min“ 1 202,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovo asmens duomenys – vardas ir pavardė – buvo paskelbti, kaip juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario duomenys. Informacijos rengėjas neturėjo duomenų (ir šiuo metu tai nėra žinoma) apie tai, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys ieškovas E. K. yra turto savininkas, gyventojas ar kitas teisėtas turto valdytojas, ar asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą susirinkime, tačiau tokių duomenų apie ieškovą publikacijoje ir nebuvo skelbiama, todėl teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog atsakovė paviešino ieškovo, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario, asmens duomenis.
4.2. Žurnalistų etikos inspektorius 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. (SK-205) SPR-229 konstatavo, jog ieškovo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, nesant ieškovo sutikimo, ir skyrė atsakovei papeikimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pripažino pažeidimą anksčiau ir iki inspektoriaus sprendimo priėmimo pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką: dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis.
4.3. Teismas, susipažinęs su pateiktos publikacijos tekstu, sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t. y. ieškovo duomenys buvo matyti tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nėra skelbiama jokios klaidingos, žeminančios ar asmens garbę ir orumą menkinančios informacijos.
4.4. Ieškovas nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą ir būklę, jis taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad artimųjų rūpestis dėl ieškovo turto būklės gali būti natūralus jaudinimasis, rūpinimasis ar užuojauta, paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumą, šie duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste.
4.5. Ieškovas nurodo, jog dėl paskelbtų asmens duomenų jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintas, tačiau teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog labiau tikėtina, kad šie argumentai yra hiperbolizuoti. Ieškovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiškinimų nedavė, nurodydamas, kad šiuo metu jaučia didelį stresą ir depresiją, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas teiginių, jog patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti.
4.6. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė, nelaukdama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, pripažino pažeidimą ir pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką: dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis.
4.7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, byloje nenustatęs ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Ieškovas nurodo, jog atsakovė teigia, kad atskleidė tik tai, kokios bendrijos narys yra ieškovas, kokiam butui atstovauja ir kaip balsavo, tačiau tokie atsakovės teiginiai yra tik bandymas sumenkinti pažeidimą, nes asmuo negali būti bendrijos narys nebūdamas buto ar kitų patalpų savininku.
5.2. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodytos neturtinės žalos dydį pagrindžiančios aplinkybės. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 2.23 straipsnį ir neatsižvelgė į teismų šiuo klausimu formuojamą praktiką. Pagal teismų praktiką, ieškovui negali būti perkelta sveikatos pablogėjimo ir patirtų nepatogumų įrodinėjimo rašytiniais įrodymais našta. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškovui nepasiūlė, kad jis pateiktų įrodymus, kurių, pagal teismų praktiką, teikti neprivalo.
5.3. Teismas tik paminėjo faktinius duomenis, atsakovės poziciją, tačiau nepateikė visų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismas turi nustatyti patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat turi nuspręsti, kiek sąžininga, protinga ir teisinga priteisti nukentėjusiam asmeniui neturtinės žalos atlyginimo.
5.4. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo taikyti Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog atsakovė pažeidė ieškovo teises, ir jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
5.5. Pagal teismų formuojamą praktiką, tas faktas, kad atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturi teisinės reikšmės, nes pagrindinio reikalavimo pobūdis, tai yra pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, nekinta ir lieka toks pat. Ieškovo nuomone, svarbu nustatyti, pripažįstamas ar ne ieškovo teisių pažeidimas, ir tuo pagrindu nuspręsti, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.
6. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsakovė nurodo, jog byloje nebuvo sprendžiama, ar atsakovė padarė teisės pažeidimą – neteisėtai atskleidė ieškovo asmens duomenis, nes ieškovas tokio reikalavimo nekėlė ir šių aplinkybių neginčijo nė viena šalis. Ieškovas teigė, jog pažeidimas padarytas, savo reikalavimą grindė 2019 m. gruodžio 13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu. Atsakovė nurodė, jog pažeidimą pripažino ir jo pasekmes pašalino net anksčiau, nei buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas. Taigi teismas neprivalėjo pasisakyti, ar pripažįsta pažeidimo padarymo faktą.
6.2. Ieškovas nurodo, jog teismas sprendime nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė, kaip vertina ieškovo patirtą neturtinę žalą. Atsakovė teigia, jog ginčo tarp šalių dėl neteisėtų veiksmų nekilo, atsakovė kaltę pripažino, pažeidimą pašalino, vadinasi, ieškovas turėjo įrodyti patirtą žalą. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, vertino visus ieškovo į bylą pateiktus argumentus ir įrodymus, taip pat atsakovės pateiktus paaiškinimus, todėl ieškovo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįsti.
6.3. Atsakovė pažymi, kad ieškovas neturtinės žalos fakto neįrodinėjo, į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, o jo paaiškinimas buvo nelogiškas ir prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovas pateikė tik ieškinį ir nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, taip pat pats atsisakė dalyvauti procese, teikti paaiškinimus ir žalą pagrįsti bent jau detaliais argumentais, atsakyti į šalių klausimus. Ieškinyje apie sveikatos pablogėjimą ieškovas neužsiminė. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas nurodė, jog dėl to, kad atsakovė atskleidė duomenis, jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintas. Jokių kitų argumentų ieškovas nenurodė, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog pablogėjo sveikata, o teismas nepasiūlė jam pateikti į bylą rašytinių įrodymų ir perkėlė ieškovui tokių pasekmių įrodinėjimo rašytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais) naštą. Ieškovo teiginys, kad neturtinę žalą reikia įrodinėti medicininiais dokumentais, visiškai nepagrįstas. Teismas sprendime tokių argumentų nenurodė. Ieškovas turėjo teisę pateikti bet kokius įrodymus, kurie įtikintų teismą, jog ieškovas patyrė žalą, kurią būtų galima įvertinti pinigais.
6.4. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys preziumuojamas. Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo duomenis paskelbė ne tik atsakovė, bet ir UAB „Vakarų ekspresas“, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog tarp ieškovui kilusių neigiamų padarinių (neturtinės žalos) ir atsakovės padaryto pažeidimo yra priežastinis ryšys.
6.5. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovas prašo taikyti Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas atsakovės elgesys procese. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Bylinėjimosi išlaidas atsakovei lėmė nepagrįsto ieškinio pareiškimas ir kilusi pareiga teikti atsiliepimą ir dalyvauti bylos procese. Taigi šiuo atveju taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis. Kadangi teismas ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 2019 m. birželio 4 d. ieškovas pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl DNSB „Žalias kiemas“ pirmininko asmens duomenų atskleidimo žiniasklaidos atstovams ir asmens duomenų paviešinimo portaluose www.15min.lt ir www.ve.lt. Inspekcija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu „Dėl E. K. 2019 m. birželio 4 d. skundo“ Nr. 3R-508 (2.13-1.) ieškovo skundą atsisakė nagrinėti, kaip nepriklausantį inspekcijos kompetencijai, ieškovo skundas persiųstas nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu „Dėl publikacijoje „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis (www.15min.lt, 2019 m. gegužės 15 d.), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (www.ve.lt, 2019 m. gegužės 16 d.) paskelbtos informacijos“ ieškovo skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos pripažino pagrįstu; pareiškė papeikimą viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), duomenų valdytojams (tvarkytojams) – atsakovei UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ – dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo tvarkant (atskleidžiant) pareiškėjo asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis“ (2019 m. gegužės 15 d., www.15min.lt), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (2019 m. gegužės 16 d., www.ve.lt).
10. Ieškovas 2020 m. vasario 8 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovėms UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo; pareikalavo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur. Atsakovė UAB „15min“ 2020 m. vasario 12 d. pateikė ieškovui atsakymą, ieškovo reikalavimo netenkino, argumentuodama tuo, kad trumpalaikis, atsitiktinis pareiškėjo asmens duomenų paviešinimas negalėjo sukelti pareiškėjui sunkių padarinių ir lemti nurodyto dydžio neturtinės žalos.
11. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo; nurodė, jog atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“ jam padarytą neturtinę žalą atlygino taikiai, todėl ieškinio reikalavimų, pareikštų šiai atsakovei, atsisako, prašo nutraukti bylos dalį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovo pareiškimą tenkino, priėmė ieškovo E. K. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ekspresas“, civilinės bylos Nr. e2-8000-1032/2020 dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ nutraukė.
12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatęs ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmetė. Ieškovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės sąlygų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir perkėlė ieškovui neturtinės žalos įrodymo rašytiniais dokumentais naštą, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos; be to, ieškovas mano, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo
13. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. žiniasklaidos priemonės UAB „15 min“ viešo straipsnio elektroninėje erdvėje, kuriame buvo paskelbti ieškovo asmens duomenys (balsavimo protokolas dėl stogo remonto), nurodant, kokį ir kur esantį turtą turi ieškovas, kur gyvena ir kas yra jo kaimynai, jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintas. Ieškovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis ir valstybe. Pažįstami ir giminės, girdint ieškovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietą ir būklę, taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle.
14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik su jo sutikimu; privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatymą yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
15. Taigi įstatymas draudžia rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, pažeidžiant įstatymus (CK 2.23 straipsnio 3 dalis), taip pat draudžia skelbti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Aptariama nuostata reiškia, jog: i) absoliutaus (lot. erga omnes) draudimo rinkti duomenis apie privataus asmens gyvenimą nėra, visgi duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą turi atitikti įstatymų reikalavimus; ii) surinktų duomenų apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi būti pateisinamas, t. y. arba turi būti paties asmens, kurio privataus gyvenimo duomenys surinkti, sutikimas paskelbti (skleisti) privataus gyvenimo aplinkybes, arba duomenų skleidimas apie asmens privataus gyvenimo aplinkybes pateisinamas įstatymuose nurodytų aplinkybių buvimu (CK 2.23 straipsnio 3 dalis, CK 2.23 straipsnio 5 dalis).
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai dėl neturtinių vertybių pažeidimo atlyginti būtina konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
17. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai nedetalizuoti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala, tačiau šiuo atveju ginčo dėl pažeidimo fakto nebuvo, atsakovė pažeidimą pripažino, be to, vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, kaltė yra preziumuojama, taigi pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Žalos faktas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas ir įvertintas išsamiai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė žalos reikšmingumo ir dydžio, todėl ieškinį atmetė. Tai, kad sprendimo turinyje atskirai neišskirtos civilinės atsakomybės sąlygos, kolegija laiko nedideliu sprendimo motyvacijos trūkumu, kuris neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde kelia šį klausimą, siekdama teisinio aiškumo, kolegija pasisakys dėl visų civilinės atsakomybės, taikytinos nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sąlygų.
18. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidimo fakto, kuris buvo konstatuotas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. birželio 13 d. sprendimu „Dėl publikacijoje „N. P. jau metus remontuoja namo stogą: ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis (www.15min.lt, 2019 m. gegužės 15 d.), „N. P. jau metus remontuoja namo stogą“ (www.ve.lt, 2019 m. gegužės 16 d.) paskelbtos informacijos“, neginčijo, taigi neteisėti atsakovės veiksmai laikytini įrodytais.
19. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl atsakovei tenka pareiga kaltės prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovė kaltę pripažino, paaiškino, kad ieškovo asmens duomenis iš viešosios erdvės pašalino dar iki Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo priėmimo, taigi kaltės neginčijo ir duomenų, paneigiančių savo kaltės prezumpciją, neteikė.
20. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinės žalos atveju neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
21. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).
23. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas 2020 m. spalio 1 d. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teismas, paskirdamas nagrinėti bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 161 straipsniu, pasiūlė ieškovui pasirūpinti teisiniu atstovavimu; 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovui nurodžius, kad jis nesutinka su bylos nagrinėjimu per ZOOM programą, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2021 m. vasario 2 d., suteikdamas ieškovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus. 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis jaučia didelį stresą ir depresiją, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pagal ieškinyje nurodytus argumentus.
24. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė paaiškino, jog ieškovo asmens duomenys – vardas ir pavardė – buvo paskelbti kaip juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario duomenys. Informacijos rengėjas neturėjo duomenų (ir šiuo metu tai nėra žinoma) apie tai, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys ieškovas E. K. yra turto savininkas, gyventojas ar kitas teisėtas turto valdytojas, ar asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą susirinkime, tačiau tokių duomenų apie ieškovą publikacijoje ir nebuvo skelbiama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė paviešino ieškovo, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario, asmens duomenis. Ši pirmosios instancijos teismo išvada kritikuotina tuo aspektu, jog pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas bendrijos nariai yra daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkai. Dokumente, „DNSB „Žalias kiemas“ (duomenys neskelbtini), namo gyventojų balsavimas“, kuriame paviešinti ieškovo vardas, pavardė, namo adresas, pateiktoje lentelėje nurodytos grafos „Namas/butas“ „Savininko/-ų pavardė“. Tokie duomenys suponuoja prielaidą, jog ieškovas yra buto nurodytu adresu savininkas. Visgi, kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl pažeidimo reikšmingumo, svarbu įvertinti ne tik paviešintų duomenų turinį, bet ir tai, kokiame kontekste jie paviešinti, paviešinimo formą, trukmę.
25. Kaip jau nurodyta, Žurnalistų etikos inspektorius 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, nesant ieškovo sutikimo, ir skyrė atsakovei papeikimą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pažeidimą pripažino anksčiau ir iki inspektoriaus sprendimo priėmimo pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką: dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis. Taip pat nurodė, kad ieškovo asmens duomenys publikacijos tekstinėje dalyje paskelbti nebuvo, jie buvo paskelbti tik iliustruojančioje nuotraukoje, norint ją pamatyti, nuotrauką reikėjo aktyvuoti (paspausti ant nuotraukos) ir išdidinti. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovo pateiktas paskelbtos informacijos įrodymas nėra toks, koks buvo paskelbtas: ieškovas redaguotą ekrano kopiją įkėlė ant „Word“ formato dokumento, publikacijoje dokumento nuotrauka atrodė kitaip: mažesnė, neryški.
26. Kaip nurodė atsakovė, publikacijos turinys buvo ne apie ieškovą, o apie Seimo narį N. P., todėl jokia informacija apie ieškovą net nebuvo skelbiama. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktu publikacijos tekstu, sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t. y. ieškovo duomenys matėsi tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nebuvo paskelbta jokia klaidinga, žeminanti ar asmens garbę ir orumą menkinanti informacija. Kolegija visiškai sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
27. Aptartas ieškovo duomenų paskelbimo pobūdis, forma, kontekstas, trukmė leidžia teigti, jog ieškovo nurodomos neturtinės žalos veiksniai nėra intensyvūs, nepriimtini ieškovo teigiamo vertinimo ar reputacijos požiūriu.
28. Iš esmės patiriamą neturtinę žalą ieškovas sieja su emociniu diskomfortu, kurį patiria dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą ir būklę, jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog artimųjų rūpestis dėl ieškovo turto būklės gali būti natūralus jaudinimasis, rūpinimasis ar užuojauta, paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumą, duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste.
29. Ieškovas nurodė, jog dėl paskelbtų asmens duomenų jis patyrė emocinį diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, pasijautė pažemintas. Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šie argumentai yra hiperbolizuoti. Ieškovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiškinimų nedavė, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu jaučia didelį stresą ir depresiją, jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo teiginių, jog patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat nurodė, jog dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Kolegijos nuomone, pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra. Kaip jau minėta, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į paskleistų ieškovo asmens duomenų pobūdį, kontekstą, formą, trukmę, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovo neigiami išgyvenimai nebuvo tokie intensyvūs, jog jiems kompensuoti būtina priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
30. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam sveikatos pablogėjimo ir patirtų nepatogumų įrodinėjimo rašytiniais įrodymais naštą. Teigia, jog toks teismo argumentas prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-330/2016, kurioje teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuostatą, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybių dėl jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog buvo pažeista asmens teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paviešinti tokie duomenys apie ieškovę, kurių ji nenorėjo viešinti (įskaitant neteisėtą ieškovės atvaizdo paviešinimą), akivaizdu, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė ieškovei aplinkybių dėl galimo jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų įrodinėjimo tam tikrais rašytiniais įrodymais (pvz., medicininiais dokumentais) naštą.
31. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas reiškia prašymą taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
32. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis formuoja tik kasacinis teismas, kuris nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kuria nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-330/2016, kurioje ieškovai prašė įpareigoti atsakovę paskelbti paneigimą ir priteisti po 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodami tuo, jog atsakovės paskelbtuose straipsniuose buvo klaidingai aprašytos aplinkybės, kuriomis ieškovės sūnui paskirta laikinoji globa, taip pat nurodyta neatitinkanti tikrovės informacija, jog ieškovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste. Tikrovės neatitinkantys (klaidingi) teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą. Straipsnyje be ieškovės sutikimo buvo nurodyta informacija apie ieškovės sveikatos būklę. Straipsnyje taip pat paviešinta informacija apie ieškovės pastangas nustatyti vaiko tėvystę pažeidžia ieškovės ir jos sūnaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, kartu su straipsniu atsakovė išspausdino nuotrauką, kurioje ieškovė laiko ant rankų savo sūnų, nors ieškovė nebūtų davusi sutikimo dėl jos ir sūnaus fotografavimo tokiam tikslui. Akivaizdu, kad šios Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo remtis apelianto nurodoma nutartimi.
34. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, akivaizdu, kad, nors ir buvo paviešinti ieškovo duomenys, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukeliančiu didelę neturtinę žalą.
35. Kaip jau buvo pažymėta, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
36. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad ieškovas, sužinojęs apie savo asmens duomenų galbūt neteisėtą paviešinimą, tiesiogiai į atsakovę nesikreipė, publikacija buvo paskelbta 2019 m. gegužės 15 d., skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ieškovas pateikė 2019 m. birželio 4 d. Inspekcija 2019 m. birželio 18 d. skundą persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri tik 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą. Atsakovė, nelaukdama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, pripažino pažeidimą ir pašalino iš publikacijos ją iliustruojančią nuotrauką – dokumentą, atskleidžiantį ieškovo asmens duomenis.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegijos nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas ir pažeidimo pašalinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
38. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; v) teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).
39. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietą ir būklę, jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo būkle. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog 2016 m. spalio 18 d. „Vakarų ekspresas“ paskelbė publikaciją „Politikei – vargas dėl sūnaus“, kurioje yra viešai paskelbta tokia informacija: „<...>Vienas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas pakilo i? kova? su politike N. P. ir s?io namo laiptine?je ru?kanc?iu jos serganc?iu su?numi. Vyras tikina, jog N. Puteikiene? grasino „is?griauti buta?“, tac?iau pati politike? neigia tokius kaltinimus. Vies?ojoje erdve?je pries? kelias dienas prade?jo plisti nez?inia kokiomis aplinkybe?mis nutekintas (duomenys neskelbtini) namo gyventojo E. K. Savivaldybei paras?ytas skundas. <...>.“ Pirmosios instancijos teismas šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovo artimieji apie jo gyvenamąją vietą nebūtinai sužinojo iš atsakovės paskelbtos informacijos, ji buvo žinoma ir anksčiau, nes ieškovo asmens duomenys – vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas – viešai per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbti dar 2016 metais. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo nurodomos žalos. Atsakovės paskelbti duomenys – ieškovo adresas – buvo paviešinti ir anksčiau. Kita vertus, ieškovo duomenis buvo paskelbusi ir kita atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“, reikalavimų kuriai ieškovas atsisakė, taikiai sutarus dėl žalos atlyginimo. Šioje situacijoje būtų galima konstatuoti egzistuojant nebent netiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, tačiau ieškovui neįrodžius, kad pažeidimas yra esminis ir sukeliantis didelę neturtinę žalą, priežastinio ryšio konstatavimas netenka teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
40. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteisė 1202,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Mano, jog teismas turėjo pritaikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nurodo, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl teisės pažeidimo pripažinimo, todėl tai, kad atmesta reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturi teisinės reikšmės. Kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.
41. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą).
43. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog, teismui atmetus ieškovo ieškinį, sprendimas buvo palankus atsakovei, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
44. Ieškovas prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, todėl galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia (be kito ko), į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis taip pat yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą.
45. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai, be to, teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
46. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsakovės netinkamo procesinio elgesio faktai, taigi nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tai, jog atsakovė nesutiko taikiai atlyginti neturtinės žalos, savaime nereiškia, jog ji pati yra atsakinga už susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas turėjo teisę pasirinkti ginti ar ne savo pažeistas teises teisme, o nusprendęs kreiptis į teismą turi prisiimti neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes. Ieškovas neteisingai teigia, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo konstatuoti pažeidimo faktą, todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkinimas neturi teisinės reikšmės. Atsakovė pažeidimo neginčijo, jį pripažino, pažeidimas buvo konstatuotas Žurnalistikų etikos inspektoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime, ginčo dėl jo nekilo, reikalavimas dėl pažeidimo pripažinimo nebuvo pareikštas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo šioje byloje buvo pareikštas kaip atskiras ir vienintelis reikalavimas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ginantis būtent nuo šio reikalavimo. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas ir pagrindo keisti šios sprendimo dalies nėra.
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
49. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 958,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 958,32 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ iš ieškovo E. K. 958,32 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Marius Dobrovolskis
Milda Skersienė
Alvydas Žerlauskas