Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2-786-370-2023].docx
Bylos nr.: e2-786-370/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LITGRID 302564383 atsakovas
„Enersense“ 123855155 Ieškovas
Enersense AS 11445550 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
CIVILINIS PROCESAS
Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Laikinosios apsaugos priemonės



Civilinė byla Nr. e2-786-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00646-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Enersense ir Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens AS „Enersense atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Enersense“ ir Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens AS „Enersenseprašymą atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, ir

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Enersense“ ir AS „Enersense (toliau kartu – ir ieškovės) kreipėsi į teismą prašydamos atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid(toliau – ir atsakovė) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1.1.                      iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – VKAT) sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant Luminor Bank AS reikalavimą atsakovės naudai atlikti mokėjimą pagal Luminor Bank AS išduotą 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247209 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247210 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247211 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247212 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1;

1.2.                      iki VKAT sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei atlikti vienašalius įskaitymus į ieškovių mokėtinas sumas pagal 2021 m. kovo 23 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-40 ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-10.

2.       Taip pat prašė išreikalauti įrodymus iš atsakovės – atsakovės 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 21SD-3017 bei 2021 m. spalio 20 d. el. paštu teiktą informaciją, kuri buvo teikta viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Centrinei projektų valdymo agentūrai.

3.       Nurodė, kad VKAT yra nagrinėjama byla Nr. V-0112/2023e pagal ieškovių pranešimą apie arbitražą atsakovės atžvilgiu, kuriame be kita ko, iškėlė reikalavimus:

3.1.                      nustatyti VKAT sprendimu ieškovių ir užsakovės (atsakovės) 2021 m. kovo 23 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-40 įvykdymo terminą iki 2023 m. rugsėjo 7 d.;

3.2.                      nustatyti VKAT sprendimu ieškovių ir užsakovės (atsakovės) 2021 m. sausio 15 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-10 įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 30 d.;

3.3.                      uždrausti užsakovei (atsakovei) atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti užsakovei nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant Luminor Bank AS reikalavimą užsakovės naudai atlikti mokėjimą pagal Luminor Bank AS išduotą 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247209 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247210 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247211 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247212 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1;

3.4.                      uždrausti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti užsakovei atlikti vienašalius įskaitymus į rangovei mokėtinas sumas pagal ieškovių ir užsakovės 2021 m. kovo 23 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-40 ir ieškovių ir užsakovės 2021 m. sausio 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-10.

4.       Nurodė, kad atsakovė vykdė du tarptautinės vertės viešuosius pirkimus: 1) „330 kV viengrandės OL Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimas į dvigrandę“ (pirkimo Nr. 489978), pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbtas 2020-06-28, pasiūlymo pateikimo terminas 2020-08-28 (toliau – ir Bitėnų pirkimas arba Pirkimas Nr. 1); 2) „330 kV viengrandės OL Klaipėda-Grobinė rekonstravimas į dvigrandę“ (pirkimo Nr. 494737) pirkimas CVP IS paskelbtas 2020-06-284, pasiūlymo pateikimo terminas 2020-08-28 (toliau ir – Grobinės pirkimas arba Pirkimas Nr. 2), (toliau kartu  Pirkimai). Pirkimuose dalyvavo ir juos laimėjo ieškovės, kurios su atsakove sudarė viešojo pirkimo sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti Luminor Bank AS išdavė banko garantijas (bendra minėtų banko garantijų suma yra 2 621 614,29 Eur).

5.       Sutarčių vykdymo metu rangovas susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis – 1) metalo krizė, 2) tarptautinių organizacijų įvestos sankcijos Baltarusijos Respublikai ir Rusijos Federacijai, 3) Rusijos federacijos pradėtas karas prieš Ukrainą, 4) nepalankios klimatinės sąlygos, 5) medžiagų ir daiktų vagystė – kurios ne tik iškreipė sutarčių šalių pusiausvyrą ir tapo esminėmis kliūtimis vykdyti sutartis, bet ir lėmė tai, kad įvykdyti sutarčių jose numatytais terminais – Bitėnų sutarties atveju – iki 2023 m. balandžio 1 d., o Grobinės sutarties atveju – iki 2023 m. vasario 1 d. – tapo iš esmės neįmanoma. Dėl šių priežasčių ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimo, o pastarajai nesutikus, ieškovės, vadovaudamosios sutarčių Konkrečių sąlygų 20.5 papunkčiu, inicijavo taikaus ginčo sprendimo procedūras ir reikalavo šalių vadovams priimti sprendimus dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimo, tačiau atsakovė visas šias pretenzijas atmetė ir atsisakė organizuoti sutarčių šalių vadovų derybas. Dėl to ieškovės, vadovaujantis sutarčių Konkrečiųjų sąlygų 20.5 ir 20.6 papunkčiais, įgijo teisę inicijuoti ginčo arbitravimo procedūrą VKAT.

6.       Nurodė, kad šių prevencinių reikalavimų užtikrinimui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų taikymo poreikį patvirtina ir tai, kad užsakovė jau po pranešimo apie arbitražą pateikimo dienos ir toliau grasina ieškovių atžvilgiu atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. atlikti vienašalius įskaitymus į rangovui mokėtinas sumas pagal Bitėnų sutartį ir Grobinės sutartį bei pasinaudoti teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant Luminor Bank AS reikalavimą užsakovės (atsakovės) naudai atlikti mokėjimus pagal Luminor Bank AS išduotas banko garantijas.

7.       Nurodė, kad ieškinio prevenciniai reikalavimai, kuriuos ieškovės pareiškė VKAT, preliminariai pagrįsti ir egzistuoja reali ieškovių žalos atsiradimo grėsmė, nes atsakovė siekia nesąžiningai pasinaudoti iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. galiojančią Sutarčių įvykdymo banko garantija, t. y. Luminor Bank AS įsipareigojimu besąlygiškai, neatšaukiamai ir nedelsiant sumokėti užsakovei (atsakovei) pinigines lėšas per 10 dienų po to, kai bus gautas pirmas raštiškas atsakovės reikalavimas.

8.       Nurodo, kad Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) raštas patvirtina, jog atsakovė 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. 21SD-3017 bei 2021 m. spalio 20 d. el. paštu CPVA teikė argumentus ir informaciją, kuri, atsakovės nuomone, pagrindžia, kad yra teisinis pagrindas keisti sutarčių sąlygas ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Toks atsakovės elgesys, kai tų pačių, ieškovių pateiktų argumentų pagrindu CPVA teikiami motyvai, kad yra teisinis pagrindas keisti sutarčių sąlygas, vėliau priimamas sprendimas, kad nėra teisinio pagrindo keisti sutarčių sąlygas, rodo nesąžiningą ir neteisingą elgesį. Nurodytos priežastys patvirtina būtinybę užtikrinti įrodymų gavimą iš atsakovės – atsakovės 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 21SD-3017 bei 2021 m. spalio 20 d. el. paštu teiktą informaciją, kuri buvo teikta CPVA.

9.       Atsakovė atsiliepime prašo ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo atmesti, taip pat pateikė prašymą skirti baudas ieškovėms už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovės elgiasi nesąžiningai – slepia, jog ir Vilniaus apygardos teismas, ir VKAT jau yra atmetęs ieškovių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad teismų praktika dėl negalimumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą pasinaudoti banko garantija – jau yra suformuota, ir išaiškinta, jog prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribojant teisę pasinaudoti garantijomis, paneigia sutarties užtikrinimo prasmę, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra galimos; be to, ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų tai, kad atsakovei būtų uždraudžiama atlikti teisėtus veiksmus.

10.       Nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių VKAT sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas, nes atsakovė yra valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, kurios puiki finansinė padėtis sudaro savarankišką pagrindą netaikyti ieškovių prašomo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių. 

11.       Nurodė, kad reikalingus įrodymus gali išreikalauti VKAT, tačiau tokio prašymo ieškovės nepateikė. Ieškovės neįrodė, kad egzistuoja koks nors įrodymų užtikrinimo pagrindas, be to, pateiktas prašymas neatitinka prašymams dėl įrodymų užtikrinimo keliamų reikalavimų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

12.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo atmetė, atsakovės prašymą dėl baudų skyrimo ieškovėms atsisakė priimti.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašymu siekia atsakovei uždrausti naudotis sutartinėmis prievolių užtikinimo priemonėmis – Luminor Bank AS išduotomis banko garantijomis bei taip pat naudotis įstatyminių prievolių įvykdymo būdu – įskaitymu. Teismo vertinimu, atsakovė jau pirkimo sąlygose numatė reikalavimą ieškovėms užtikrinti savo prievolių įvykdymą banko garantijomis ir ieškovės laisva valia nusprendė dalyvauti viešajame pirkime bei prisiėmė visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, jog prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja banko garantijos paskirčiai – užtikrinti garantijos gavėjo nuostolių atlyginimą.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, fakto. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra itin plačios apimties ir peržengia arbitražo bylos ribas, nes ieškovės siekia užkirsti kelią atsakovei pasinaudoti banko garantijomis ir teise atlikti įskaitymus visais atvejais, nesiejant to nei su VKAT byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nei su konkrečiomis sumomis, dėl to prašomos taikyti laikinosios yra laikytinos neekonomiškomis.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalingus įrodymus gali išreikalauti VKAT, tačiau tokio prašymo ieškovės VKAT nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog egzistuoja įrodymų užtikrinimo pagrindas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į  argumentai

 

16.       Ieškovės atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškov prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovės pareiškime nurodė tiek papildomus argumentus, tiek ir pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad VKAT byloje pareikštų prevencinių reikalavimų užtikrinimui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas absoliučiai apie šias naujas aplinkybes ir pateiktus naujus įrodymus nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų, dėl kurių šios naujai atsiradusios aplinkybės ir įrodymai yra atmestini sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimas pasinaudoti banko garantijomis ir atlikti vienašalius įskaitymus yra negalimos laikinosios apsaugos priemonės. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs klaidingą ir tikrovės neatitinkančią atsakovės nurodomos teismų praktikos interpretaciją, kad neva draudimas pasinaudoti banko garantijomis ir atlikti vienašalius įskaitymus yra negalimos laikinosios apsaugos priemonės.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės gera finansinė padėtis sudaro savarankišką pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo konkrečiu atveju esminis klausimas yra ne tai, ar atsakovė yra pajėgi ar nepajėgi sumokėti ieškovėms atitinkamas sumas, bet ar atsakovei pasinaudojus banko garantijomis ir atlikus įskaitymus, ieškovėms kils žala, dėl kurios VKAT sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasidaryti neįmanomas. Jeigu atsakovė pasinaudos Luminor Bank AS išduotomis garantijomis ir pateiks šiai finansų įstaigai sumokėti, Luminor Bank AS įgis atgręžtinio reikalavimo teisę ieškovių atžvilgiu dėl tokių sumų, kurios besąlygiškai bus išmokėtos atsakovei.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir prevencinių reikalavimų sutaptis yra savarankiškas pagrindas prašymui atmesti, nes prevencinio ieškinio atveju, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

16.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės neįrodė savo galimų nuostolių. Atsakovė jau dabar atliko vienašalį įskaitymą 2023 m. birželio 13 d. pareiškimu 387 986,32 Eur sumai į ieškovėms mokėtinas sumas. Tai reiškia, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms atsirado žala, apie kurios būsimą atsiradimą ieškovės išsamiai pagrindė savo pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

16.6.                      Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei sprendė teismas, neperžengia arbitražo teismo bylos ribų, t. y. šiuo atveju arbitražo teisme pareikštų prevencinių reikalavimų.

16.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl įrodymų užtikrinimo. Šiuo konkrečiu atveju CPK ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nuostatos leidžia ieškovėms prašyti teismo taikyti įrodymų užtikrinimą ir ieškovės šia savo procesine teise pasinaudojo.

17.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovių atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

17.1.                      Ieškovės jokių naujų aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo. Ieškovių pozicija prašyme nuslepiant laikinosios arbitrės 2023 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo faktą, o atskirajame skunde teigiant, kad ieškovės neva įrodinėjo naujas aplinkybes, yra ne tik nenuosekli, bet ir nesąžininga.

17.2.                      Ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimo, nes jomis nepagrįstai prioretizuojami ieškovių interesai. Be to, teisė naudotis garantijomis iš atsakovės būtų atimta ne laikinai, o visam laikui (iki garantijų termino pabaigos). Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstai netaikė.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gera atsakovės turtinė padėtis patvirtina tai, jog net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovių teisės ir teisėti interesai gali būti tinkamai apginti. 

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės neįrodė galbūt joms kilsiančių nuostolių rizikos. Savo nuostolius ieškovės tapatina su netesybų mokėjimo pareiga ar nuostolių atlyginimo pareiga atsakovei, tačiau tai yra atsakovės nuostoliai. Siekdamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės turėtų įrodinėti savo nuostolius.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovėms reikalingus įrodymus gali išreikalauti VKAT, be to, pagrįstai nurodė, kad ieškovės neįgyvendino savo pareigos įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą bei pateikti prašymą atitinkantį prašymams dėl įrodymų užtikrinimo keliamus reikalavimus. Nors teismas tiesiogiai savo sprendimo tuo nemotyvavo, tačiau sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovės į VKAT bylą vis dar nėra pateikę savo reikalavimus pagrindžiančio ieškinio – yra pateiktas tik pranešimas apie arbitražą.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo esant pranešimui dėl arbitražo pradžios, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Ieškovės su atskiruoju skundu pateikė naują dokumentą – AB „Litgrid“ 2023 m. birželio 13 d. pareiškimą UAB „Enersense“ dėl įskaitymo. Nors atskirajame skunde nėra suformuluotas prašymas dėl šių dokumentų pridėjimo prie civilinės bylos, spręstinas klausimas dėl papildomų įrodymų priėmimo.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovės neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas yra informacinio pobūdžio ir jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pasisakė dėl pateikto dokumento esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovių pateiktą naują įrodymą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

23.       KAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo. Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, šalis gali kreiptis į teismą prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba bet kuriame arbitražo bylos etape.

24.       Nei KAĮ, nei CPK nenustato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiškumo, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas vadovaujantis KAĮ, bendrosiomis CPK normomis ir teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis.

25.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir KAĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos jų siekiamam tikslui (KAĮ 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

26.       Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-959-302/2021).

27.       Pažymėtina, kad ieškovės kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be kita ko nurodydamos, kad VKAT pateikė pareiškimą apie arbitražą. VKAT arbitražo procedūros reglamento, patvirtinto nuolatinės arbitražo institucijos „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“ valdybos 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – VKAT Reglamentas), 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad pranešime apie arbitražą turi būti nurodoma tik preliminari ginčo suma, trumpas reikalavimų apibūdinimas bei esminiai juos pagrindžiantys argumentai. Pareiškime dėl arbitražo nereikalaujama tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimų, atskirai nurodant kiekvieno turtinio reikalavimo sumą bei kitų reikalavimų įvertinimą pinigine išraiška (VKAT Reglamento 9 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 4 dalis). Perdavus bylą arbitražo teismui, šis turi teisę (ne pareigą) nustatyti terminą papildyti pranešimą apie arbitražą iki ieškiniui keliamų reikalavimų (VKAT Reglamento 22 straipsnio 3 dalis).

28.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas retrospektyviai, analizuojant tuos duomenis, kuriuos buvo pateikusios šalys skundžiamos nutarties priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-820-790/2019). Nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo, ieškovės nebuvo galutinai suformulavusios ieškinio reikalavimų. Todėl, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti vadovaujamasi tais reikalavimais ir argumentais, kurie buvo pateikti VKAT pareiškime dėl arbitražo (toliau tekste – ir ieškinys) ir teismui prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

29.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė arbitražo byloje pareiškė tokius reikalavimus:

29.1.                      nustatyti VKAT sprendimu ieškovių ir užsakovės (atsakovės) 2021 m. kovo 23 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-40 įvykdymo terminą iki 2023 m. rugsėjo 7 d.;

29.2.                      nustatyti VKAT sprendimu ieškovių ir užsakovės (atsakovės) 2021 m. sausio 15 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 21VP-SUT-10 įvykdymo terminą iki 2023 m. birželio 30 d.;

29.3.                      uždrausti užsakovei (atsakovei) atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti užsakovei nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant Luminor Bank AS reikalavimą užsakovės naudai atlikti mokėjimą pagal Luminor Bank AS išduotą 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247209 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247210 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247211 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1, 2022 m. gruodžio 8 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC2247212 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 1;

29.4.                      uždrausti atsakovei atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti užsakovei atlikti vienašalius įskaitymus į rangovei mokėtinas sumas pagal ieškovių ir užsakovės 2021 m. kovo 23 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-40 ir ieškovių ir užsakovės 2021 m. sausio 15 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 21VP-SUT-10.

30.       Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė iš esmės tuo, kad Sutarčių vykdymo metu ieškovės susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios ne tik iškreipė sutarčių šalių pusiausvyrą ir tapo esminėmis kliūtimis vykdyti sutartis, bet ir lėmė tai, kad įvykdyti sutarčių jose numatytais terminais tapo iš esmės neįmanoma. Dėl šių priežasčių ieškovės kreipėsi į atsakovę dėl sutarčių įvykdymo terminų pratęsimo, tačiau atsakovė su ieškovių prašymais nesutiko.

31.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – Liteko) duomenimis ieškovės 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo VKAT. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2053-432/2023 ieškovių pareiškimą atmetė nustatęs, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovės neinicijuoja arbitražo procedūros kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, nes pagal KAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas arbitražo teismas bet kurios šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti įrodymus.

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovaudamosi KAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata 2023 m. balandžio 26 d. pateikė VKAT prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražo teismo suformavimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių netaikymo klausimą jau buvo išsprendęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2053-432/2023. VKAT byloje Nr. V-0112/2023e laikinosios arbitrės 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovių prašymas buvo atmestas. Laikinojo arbitro nutartimi ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas iš esmės tuo pagrindu, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arbitražo byloje neatitiktų proporcingumo reikalavimo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti VKAT laikinosios arbitrės 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovių nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priešingai ieškovės nutylėjo aplinkybę, kad VKAT laikinoji arbitrė buvo išnagrinėjusi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovių nurodyta nauja aplinkybė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškoves apie galimybe pasinaudoti į vienašališką įskaitymą nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

34.       Ieškovės taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog draudimas pasinaudoti banko garantijomis ir atlikti vienašalius įskaitymus yra negalimos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką atsakovės teisė gauti garantijose nurodytas sumas yra siejama su ieškovės pareigos tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas įgyvendinimu, o ne su Sutarties nutraukimo faktu. Ieškovei netinkamai vykdant Sutarties sąlygas, atsakovės teisė gauti mokėtinas sumas gali būti realizuojama nepriklausomai nuo to, Sutartis galioja ar yra nutraukta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-790/2019). Šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir atsakovė sudarė ginčo sutartis, kurių įvykdymo užtikrinimui Luminor Bank AS išdavė banko garantijas (bendra minėtų banko garantijų suma yra 2 621 614,29 Eur). Sutarčių sąlygos užtikrino atsakovės interesų apsaugą tuo atveju, jei ieškovės tinkamai neįvykdys sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės yra profesionalės verslininkės, todėl pasirašydamos sutartį neabejotinai turėjo įvertinti visą galimą riziką vykdant ginčo sutartis.

35.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra itin plačios apimties ir peržengia arbitražo bylos ribas, nes ieškovės siekia užkirsti kelią atsakovei pasinaudoti banko garantijomis ir teise atlikti įskaitymus visais atvejais, nesiejant to nei su arbitražo byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nei su konkrečiomis sumomis. Ieškovės taip pat nurodo, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms atsirado žala, apie kurios būsimą atsiradimą ieškovės išsamiai pagrindė savo pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o būtent tuo, kad atsakovė 2023 m. birželio 13 d. pareiškimu atliko vienašalį įskaitymą 387 986,32 Eur sumai į ieškovėms mokėtinas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes dėl atsakovės vienašališko įskaitymo (ne)pagrįstumo iš esmės įvertins VKAT ir šioje proceso stadijoje vertinti, ar atsakovė pagrįstai atliko vienašalį įskaitymą 387 986,32 Eur sumai į ieškovėms mokėtinas sumas, esant ginčui dėl sutarties terminų pratęsimo ar pažeidimo, nėra pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta, neginčijama, kad atsakovė yra valstybės kontroliuojama įmonė ir jos finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė negalėtų grąžinti lėšų, jei būtų konstatuotas nepagrįstas įskaitymas.

36.       Ieškovės taip pat pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo (nutarties 2 punktas). Ieškovės nurodo, kad atsakovė 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. 21SD-3017 bei 2021 m. spalio 20 d. el. paštu CPVA teikė argumentus ir informaciją dėl ginčo sutarčių sąlygų keitimo ir toks atsakovės elgesys įrodo nesąžiningumą ieškovių atžvilgiu. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju CPK ir KAĮ nuostatos leidžia ieškovėms prašyti teismo taikyti įrodymų užtikrinimą ir ieškovės šia savo procesine teise pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

37.       Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

38.       Įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015).

39.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovių skundo teiginiais. Kaip matyti iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio, įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų patiekimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 222 straipsnis, 178 – 179 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad ieškovių prašomus išreikalauti įrodymus gali išreikalauti VKAT (KAĮ 27 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, jog šia teise ieškovės yra pasinaudojusios.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl atsakovės skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovių atskirasis skundas buvo atmestas, taigi yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė pateikė prašymą priteisti 4 406,43 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjamu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, maksimali suma, priteistina atsakovei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 783,96 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketvirčio darbo užmokestis bruto 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas), nusprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovių sumažinti iki 1 000 Eur sumos (iš kiekvienos ieškovės po 500 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Enersense, juridinio asmens kodas 123855155, ir Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens AS „Enersense, juridinio asmens kodas 11445550, atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“, juridinio asmens kodas 302564383, po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                                Danguolė Martinavičienė