Civilinė byla Nr. 2A-50-657/2019
Teisminio proceso Nr.2-27-3-00502-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.3.1.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos,
sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant ieškovui Z. K., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio pirmininkui V. J., jo atstovui advokatui Arvydui Gudui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo nutarimo ir visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2017 m. kovo 23 d. „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio valdybos susirinkimo protokolo (Nr. 9) nutarimą ketvirtuoju klausimu, kuriuo, remiantis būrelio įstatų 28 punktu bei 29 punkto suteikiamomis teisėmis, už medžiotojų būrelio įstatų 18.2.2 (teikti pagalbą ir aktyviai dalyvauti būrelio veikloje) ir 18.2.3 (vykdyti visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus bei būrelio pirmininko pavedimus) punktų pažeidimus nutarta apriboti Z. K. dalyvavimą medžioklėse iki kol bus grąžinti trūkstami finansinės veiklos ir raštvedybos dokumentai; 2) „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2017 m. balandžio 8 d. protokolo (Nr. 10) 9 punktą, kuriuo, remiantis medžiotojų būrelio įstatų 28.1 punktu – „Dalyvavimo medžioklėse apribojimas“ nutarta apriboti Z. K. dalyvavimą medžioklėse, kol bus grąžinti trūkstami finansinės veiklos ir raštvedybos dokumentai.
2. Nurodė, kad naujai išrinktam būrelio pirmininkui V. J. dokumentus ieškovas sutarė atiduoti, kai bus nauji įstatai ir bus užregistruoti nauji nariai. Pateikus išrašą iš VĮ Registrų centras, ieškovas V. J. visus dokumentus perdavė 2016 m. gegužės 19 d. perdavimo – priėmimo aktu, išskyrus dalį finansinių dokumentų ir protokolų, kurie buvo Alytaus policijoje, kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas. Finansiniai dokumentai buvo pas finansininką K. V.. Medžiotojų būrelio pirmininkas V. J. 2016 m. spalio 25 d. pareikalavo, kad ieškovas papildomai pateiktų kitus medžiotojų būrelio dokumentus. Ieškovas 2017 m. vasario mėnesį paprašė patikslinti kokių dokumentų trūksta, o 2017 m. balandžio 8 d. visuotiniame narių susirinkime paaiškino, kad visus dokumentus perdavė. Gavęs ieškovo atsiliepimą į ieškinį ieškovas sužinojo, kad nušalinimas nuo medžioklės priimtas valdybos būrelio nutarimu. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 8 d. būrelio susirinkime apie priimtą valdybos nutarimą nebuvo kalbėta.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jo atstovas V. J. nurodė, kad nuo 1999 m. yra medžiotojų būrelio narys, nuo 2013 m. valdybos narys, o nuo 2016 m. išrinktas būrelio pirmininku. Išrinkus jį pirmininku prašė ieškovo perduoti būrelio dokumentus ir turtą. 2016 m. gegužės 19 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo perduota tik dalis dokumentų. Ieškovas teigė, kad dalis dokumentų yra pas finansininką, o kita dalis finansinių nusikaltimų skyriuje. Dokumentų perdavimo metu neturėjo galimybės peržiūrėti visų dokumentų. Patikrinus dokumentus matėsi, kad dalis jų buvo perduota policijai. Buvo kreiptasi į revizijos komisiją. Vėliau V. J. ir revizijos komisijos nariai kreipėsi į finansininką, kuris teigė, jog ieškovas jam dokumentų neperdavė. Buvo nustatyta, kad ieškovas neperdavė kasos knygos už 2005-2014 m. laikotarpį; čekių knygelės už 2005-2014 m. laikotarpį; išlaidų apskaitos knygos už 2004-2014 m. laikotarpį; didžiosios knygos už 2005-2014 m. laikotarpį; medžioklės lapų ir licenzijų ir jų registravimo žurnalo už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. balandžio 6 d.; finansinių ataskaitų už 2005-2014 m. laikotarpį; finansinių banko išrašų už 2005-2014 m. laikotarpį; ataskaitos protokole nurodytų medžiotojų būrelio narių visuotinių susirinkimų ir būrelio valdybos posėdžių protokolų. Būrelio pirmininkas ir kiti valdybos nariai reikalavo, kad ieškovas pateiktų dokumentus, tačiau ieškovas reikalavimų nepaisė. Ieškovui raštu nebuvo pranešta apie valdybos posėdį, tačiau žodžiu jis buvo informuotas, kadangi po posėdžio ieškovas skambino V. B. ir klausė apie priimtą sprendimą. Susirinkime buvo svarstoma dėl taikytos poveikio priemonės paskyrimo klausimo, nes buvo norima, kad tai būtų daroma prie visų būrelio narių. Ieškovas jame dalyvavo ir pasisakė, kad dokumentų neatiduos, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 9,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu visuomeninio poveikio priemonę pritaikė nesant ieškovo kaltės, be faktinio pagrindo. Ieškovo kaltė jam pažeidus būrelio Įstatų 18.2.2 punkto ir 18.2.3 punkto reikalavimus įrodyta byloje surinktais įrodymais: dokumentais, liudytojų parodymais ir atsakovo atstovo V. J. paaiškinimais.
6. Būrelio narių 2016 m. balandžio 15 d. susirinkime būrelio pirmininku išrinkus V. J. iš ieškovo, buvusio būrelio pirmininko iš karto buvo prašoma grąžinti būreliui visus su būrelio veikla susijusius dokumentus. 2016 m. gegužės 19 d. perdavimo – priėmimo aktu ieškovas perdavė tik dalį medžiotojų būrelio dokumentų, paaiškinęs, kad dalis finansinės veiklos dokumentų yra pas būrelio finansininką, kita dalis perduota Alytaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. Naujasis medžiotojų būrelio pirmininkas neturėjo galimybės patikrinti, ar ieškovas jam perduoda visus medžiotojų būrelio dokumentus. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktą surašė ieškovas, aktas buvo pasirašytas ir dokumentai perduoti ieškovo darbovietėje. Šias faktines aplinkybes savo paaiškinimais patvirtino atsakovo atstovas V. J. bei liudytojai V. Ž. ir M. Ž. – du būrelio valdybos nariai, dalyvavę perimant dokumentus. Aplinkybė, kad šie asmenys nepasirašė dokumentų perdavimo – priėmimo akte, pati savaime nepaneigia to fakto, kad jie dalyvavo dokumentų perdavime ir matė dokumentų perdavimo aplinkybes.
7. Būrelio revizijos komisija ištyrė ieškovo būreliui perduotus dokumentus ir patikrino, kuriuos dokumentus jis perdavė Alytaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų. Finansininkas K. V. paaiškino, kad jis neturi jokių 2006-2014 metų būrelio finansinių dokumentų, visi dokumentai yra pas buvusį būrelio pirmininką. Būrelio revizijos komisijos 2016 m. gegužės 23 d. ataskaitos protokolas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovas neperdavė būreliui jame nurodytų dokumentų, kurie taip pat nebuvo nurodyti ir perdavimo – priėmimo akte.
8. Faktą, kad ieškovas būreliui perdavė ne visus dokumentus, įrodo ir paties ieškovo su ieškiniu pateikti Alytaus VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. reikalavimas Nr. 52-S-20693, 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 1 dėl dviejų AB „DNB bankas“ banko sąskaitų išrašų perdavimo minėtai institucijai. Apie šiuos dokumentus ieškovas dokumentų perdavimo – priėmimo metu nepateikė jokios informacijos ir jų neperdavė, nors akivaizdu, kad jis šiuos būreliui priklausančius dokumentus tuo metu turėjo. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turėjo kasos knygas, tačiau jų būreliui neperdavė, nes jos nebuvo vedamos. Šis ieškovo paaiškinimas taip pat neginčijamai patvirtina, kad jis perdavė būreliui ne visus jo turimus, būreliui priklausančius dokumentus. Kad ieškovas perdavė būreliui ne visus jo turimus, būreliui priklausančius dokumentus, savo parodymais patvirtino ir liudytojai K. V., V. Ž..
9. Nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, kad medžiotojų būrelio pirmininkas V. J., pateikdamas ieškovui 2016 m. spalio 25 d. raštišką prašymą dėl dokumentų grąžinimo, elgėsi nesąžiningai. Būrelio pirmininkas V. J., pateikdamas ieškovui minėtą prašymą dėl dokumentų gražinimo, elgėsi pagal jam nustatyta tvarka patikėtas pareigas bei vykdydamas būrelio valdybos 2016 m. spalio 14 d. posėdyje priimtą nutarimą. Be to, 2016 m. spalio 20 d. Alytaus apskrities VPK pareigūnas telefonu aiškinosi, kokius dokumentus iš ieškovo gavo naujai išrinktas būrelio pirmininkas V. J., todėl visiškai pagrįstai medžiotojų būrelio pirmininkas ieškovui išsiuntė reikalavimą pateikti negrąžintus būrelio dokumentus. Į šį raštą ieškovas būreliui neatsakė. Alytaus apskrities VPK 2016 m. spalio 26 d. raštu pareikalavo pateikti medžiotojų būrelio dokumentus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes tų dokumentų ieškovas policijos įstaigai pateikęs nebuvo. Ieškovas teigia, kad 2016 m. gegužės 19 d. su V. J. pasirašant perdavimo – priėmimo aktą, žodžiu jų buvo sutarta, kad kitų medžiotojų būrelio dokumentų, kuriuos tuo metu laikė finansininkas, atskirai perduoti nereikia, nes šis liko eiti būrelio finansininko pareigas, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikė jokių šį jo teiginį patvirtinančių įrodymų.
10. Iš būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. 9 matyti, kad visuomeninio poveikio priemonė Z. K. buvo paskirta būrelio valdybos 2017 m. kovo 13 d. nutarimu. Tai visiškai atitinka būrelio Įstatų 29 punkto reikalavimus. Liudytojas V. B. paliudijo, kad jis informavo ieškovą apie vyksiantį būrelio valdybos posėdį, tačiau ieškovas į valdybos posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė. Būrelio valdyba kreipėsi į visuotinį būrelio narių susirinkimą dėl pritarimo valdybos priimtam nutarimui ir, kad visi būrelio nariai bei ieškovas galėtų pareikšti savo nuomonę. Valdyba tai padarė nepažeisdama būrelio įstatų reikalavimų. Būrelio susirinkimui buvo pateiktas medžiotojų būrelio valdybos 2017 m. kovo 23 d. posėdžio protokolas su minėtu valdybos nutarimu. Visi būrelio nariai ir ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su priimtu valdybos nutarimu, pasisakyti, ką ieškovas, asmeniškai dalyvavęs visuotiniame susirinkime, ir padarė. Šias aplinkybes patvirtino būrelio pirmininkas, o taip pat liudytojai V. Ž., K. V., M. Ž., V. J.. 2017 m. balandžio 8 d. įvykusio būrelio narių visuotinio susirinkimo metu valdybos sprendimui dėl ieškovui paskirtos visuomeninio poveikio priemonės buvo pritarta, todėl susirinkimas priėmė nutarimą apriboti Z. K. dalyvavimą medžioklėse, kol bus grąžinti trūkstami finansinės veiklos ir raštvedybos dokumentai.
11. Būreliui neturint patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių, organizuojant medžiokles galima ir būtina remtis tik priimtais nutarimais, kurie buvo užfiksuoti būrelio visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose, todėl tokių protokolų nebuvimas, ieškovui jų neperdavus būreliui, akivaizdžiai sunkino medžiotojų būrelio veiklą, trikdė medžioklės organizavimo procesą, tuo darė būreliui žalą. Ieškovas negrąžino būreliui revizijos komisijos ataskaitoje nurodytų finansinių dokumentų, todėl nebuvo galimybės jų patikrinti ir ištirti visų ieškovo vykdytų finansinių operacijų teisingumo bei pagrįstumo.
12. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sprendimas apriboti jam dalyvavimą medžioklėse kol bus grąžinti trūkstami finansinės veiklos ir raštvedybos dokumentai, neatitinka CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytų tokiam sprendimui keliamų reikalavimų – protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje surinktais dokumentais ir liudytojų parodymais įrodyta, kad medžiotojų būrelio valdymo organai veikė gera valia, laikydamiesi sąžiningumo ir protingumo principų – ieškovas daug kartų ir įvairiais būdais buvo raginamas sugrąžinti trūkstamus būrelio raštvedybos ir buhalterinės apskaitos dokumentus arba raštu paaiškinti tokių dokumentų negrąžinimo aplinkybes. Ieškovas nepateikė net raštiško pasiaiškinimo, ką neabejotinai būtų padaręs, jeigu iš tikrųjų neturėtų būreliui negrąžintų dokumentų. Sprendimas apriboti ieškovo dalyvavimą medžioklėse yra visiškai pagrįstas, motyvuotas, jam buvo žinomas. Atsakovas, taikydamas visuomeninio poveikio priemonę Z. K., elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Visuomeninio poveikio priemonė jam buvo paskirta tik tada, kai kitomis priemonėmis nebebuvo galima išreikalauti jo negrąžintų būrelio dokumentų. Z. K. taikyta visuomeninio poveikio priemonė yra adekvati jo padarytiems įstatų pažeidimams, racionali. Tai ieškovas elgėsi nesąžiningai, tyrėjui nurodydamas aiškiai neteisingas aplinkybes dėl buhalterinės apskaitos dokumentų bei meluodamas dokumentų perdavimo - priėmimo metu naujai išrinktam būrelio pirmininkui, kad visi kiti jo neperduoti būrelio veiklos dokumentai yra perduoti policijai bei yra pas būrelio finansininką. Visuomeninio poveikio priemonė ieškovui paskirta iki konkretaus termino arba fakto – kol ieškovas įvykdys valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimą grąžinti jo turimus būrelio dokumentus.
13. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Z. K. veiksmuose buvo nustatyta BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis ((duomenys neskelbtini)). Iš šio nutarimo spręstina, kad Z. K. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo visiškai pripažino ir kad prokuroras minėtu nutarimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo prieš Z. K. nutraukimo, (duomenys neskelbtini).
14. Be to, ieškovas yra praleidęs terminą būrelio valdybos nutarimui apskųsti, nes skaičiuojant nuo minėto 2017 m. balandžio 8 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo, kuriame buvo svarstomas ir aptariamas medžiotojų būrelio valdybos 2017 m. kovo 23 d. nutarimas dėl visuomeninio poveikio priemonės jam paskyrimo, iki 2017 m. spalio 10 d. jo patikslinto ieškinio, yra praėję jau daugiau kaip 3 mėnesiai. Įrodyta, kad ieškovas žinojo apie šį būrelio valdybos nutarimą, su juo buvo susipažinęs, pastarasis buvo pateiktas visuotiniam būrelio narių susirinkimui, kuriame jis dalyvavo ir pasisakė. Šį terminą praleido be svarbių priežasčių. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovas Z. K. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pažeidė materialinės teisės nuostatas, kadangi netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas bei atsakovo Įstatų 28 ir 29 punktus, neanalizavo ginčijamų sprendimų teisėtumo klausimo. Medžiotojų būrelio Įstatų 29 punkte nurodoma, kad valdyba sprendimą priima tik jeigu balsuoja daugiau negu pusė valdybos narių „už“. Atsakovas pripažino, kad 2017 m. kovo 23 d. valdybos narių susirinkimo nutarimas dėl apribojimo taikymo ieškovui nebuvo įpareigojantis ar kitaip įgijęs teisinę galią, nes buvo nutarta šį klausimą perduoti svarstyti visuotiniam būrelio narių susirinkimui, kuris vyko 2017 m. balandžio 8 d. Tačiau ir šis nutarimas dėl apribojimo taikymo yra niekinis, kadangi pažeidžia būrelio įstatų imperatyvias nuostatas. Atsakovas teigė, kad visuotinis narių susirinkimas savo nutarimu tik patvirtino minėtą būrelio valdybos nutarimą, tačiau šis teiginys neatitinka atsakovo Įstatų, nes Įstatuose nėra numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas esant valdybos būrelio teikimui sprendžia įstatų 28.1 punkte numatytos visuomeninio poveikio priemonės skyrimo klausimą. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad yra praleistas senaties terminas. 2017 m. balandžio 8 d. visuotinio narių susirinkimo metu nebuvo nei viešai paskelbta, nei kitaip susirinkimo dalyviams, įskaitant ir ieškovą, įteikta atsakovo 2017 m. kovo 23 d. valdybos posėdžio sprendimas ar jo nuorašas, su kuriuo ieškovas būtų galėjęs susipažinti ir nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
15.2. Teismas įrodymus vertino šališkai. Teismas, fragmentuotai ir nenuosekliai vertino byloje esančius įrodymus, remdamasis atsakovo liudytojų parodymais, jais vadovavosi kaip patikimais, net nesistengdamas aiškintis prieštaravimų šiuose parodymuose, be to, neatsižvelgė, kad visi atsakovo liudytojai yra suinteresuoti – jie visi yra medžiotojų būrelio nariai. Tuo tarpu ieškovo liudytojų parodymais teismas nebuvo linkęs tikėti, tačiau nepaaiškino, kodėl pastarųjų parodymai yra mažiau patikimi. 2016 m. gegužės 19 d. V. J. buvo perduoti visi Z. K. turėti medžiotojų būrelio dokumentai. Ieškovas ikiteisminio tyrimo įstaigai medžiotojų būrelio dokumentus perdavė 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. gegužės 4 d., t. y. dar iki 2016 m. gegužės 19 d. dokumentų priėmimo – perdavimo V. J.. Naujasis būrelio pirmininkas apie tai buvo informuotas. Liudytojas M. Ž. nurodė, kad V. J. perimdamas iš Z. K. dokumentus, juos visus peržiūrėjo. Teismas turėjo vadovautis ne subjektyviais V. J. paaiškinimais, o rašytiniais bylos duomenimis apie atsakovo dokumentų grąžinimo iš ikiteisminio tyrimo įstaigos laiką. Nesutiktina, kad 2016 m. gegužės 23 d. revizijos komisijos ataskaitos protokolas patvirtina, kokių dokumentų Z. K. nebuvo perdavęs naujajam pirmininkui V. J.. Teismas rėmėsi tik atsakovo liudytojų parodymais, tačiau ignoravo rašytinius bylos duomenis, paneigiančius liudytojų, priklausomų nuo pirmininko V. J., subjektyvius paaiškinimus. Teismas netyrė ir nesiaiškino, jog nei V. J. 2016 m. spalio 25 d. prašyme, nei medžiotojų būrelio visuotino susirinkimo 2017 m. balandžio 8 d. protokole nenurodyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. K. V. nurodė, kad jis neturi šių dokumentų, nei tai, kad 2016 m. gegužės 23 d. revizinė komisija ataskaitos protokole pažymėjo, kad trūksta būrelio dokumentų, nei tai, kad 2016 m. spalio 14 d. buvo susirinkusi būrelio valdyba. Teismas neatkreipė dėmesio, kad dar 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo metu K. V. teikdamas ataskaitą už 2015-2016 metų medžioklės sezoną neužsiminė apie finansinių dokumentų trūkumą, nors jau daugiau kaip metus buvo būrelio finansininku. Teismas nevertino, kad medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio narių susirinkimo protokole nenustatyta, per kiek laiko turi būti perimti dokumentai. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad teismo posėdyje pats Z. K. pripažino, kad jis turėjo kasos knygas, tačiau jų būreliui neperdavė, nes jos nebuvo vedamos. Z. K. tik nurodė, kad tokios knygos gal ir yra būtinos medžiotojų būrelio veikloje, tačiau jų apskritai nebuvo, tai ir nebuvo ką perduoti. Teismas neleistinai interpretavo liudytojų K. V., V. Ž., V. B., M. Ž. ir V. J. paaiškinimus. Apeliantas nebuvo tinkamai informuotas, kokių dokumentų iš jo reikalauja atsakovas, ką parodo 2017 m. vasario 15 d. elektroninio laiško, adresuoto V. J., turinys. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantui buvo žinoma apie būrelio valdybos jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Jam nebuvo žinoma ir apie tai, kad 2017 m. balandžio 8 d. visuotiniame narių susirinkime bus svarstomas būtent 2017 m. kovo 23 d. valdybos posėdyje priimtas sprendimas, susijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Negalima sutikti su teismo teiginiais, kad apeliantas buvo nesąžiningas. Teismas rėmėsi bylos, kurioje Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, duomenimis. Teismas neleistinai ėmė abejoti Z. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija.
16. Ieškovas 2018 m. spalio 4 d. ir 2019 m. vasario 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. liepos 20 d. raštą Nr. 3S-21758, pranešimą apie šaukiamą būrelio narių susirinkimą bei 2019 m. sausio 31 d. valdybos susirinkimo protokolą Nr. 16, kuriuos prašė prijungti prie bylos.
17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 80-87). Atsiliepime nurodė:
17.1. Teismas objektyviai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai išnagrinėjo ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertinęs jų atitikimą įstatymų ir įstatų nuostatoms. Įrodyta, kad ieškovas piktybiškai ir ilgą laiką nevykdė reikalavimo grąžinti jo turimus būrelio dokumentus. Iš siųsto 2016 m. spalio 25 d. reikalavimo matyti, kad buvo nurodytas 7 dienų terminas, per kurį ieškovas turėjo pateikti reikalaujamus dokumentus. Ieškovo teiginys, kad teismas ieškovo liudytojų parodymais nesirėmė, o prioritetą teikė atsakovo liudytojams yra nepagrįstas. Byloje ieškovo prašymu buvo apklaustas tik vienas liudytojas, kitų liudytojų ieškovas apklausti neprašė ir jų neturėjo. Ieškovo teiginys, kad 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo metu K. V. teikdamas ataskaitą už 2015 – 2016 m. medžioklės sezoną neužsiminė apie finansinių dokumentų negrąžinimą yra nepagrįstas. Ši aplinkybė neįrodo, kad ieškovas buvo grąžinęs būreliui visus dokumentus už 2005-2014 m. laikotarpį. Ieškovo teiginys, kad V. J. dokumentų pasigedo 2016 m. spalio 25 d. yra nepagrįstas. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog būrelio pirmininkas trūkstamų dokumentų pasigedo jau tą pačią dieną po dokumentų perdavimo – priėmimo. Ieškovo teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie 2017 m. kovo 23 d. medžiotojų būrelio valdybos susirinkimą yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad būtent nuo valdybos posėdžio datos ieškovas nebedalyvavo nė vienoje medžioklėje, nors iki to laiko aktyviai jose dalyvaudavo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas veikė ne pagal įstatuose nurodytą tvarką, ieškovui skirdamas poveikio priemonę. Draudimas ieškovui dalyvauti medžioklėse buvo paskirtas 2017 m. balandžio 8 d. būrelio narių visuotinio susirinkimo valdybos sprendimu.
17.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo žinoma apie būrelio valdybos nutarimą, jis su juo buvo susipažinęs, ir pagrįstai darė išvadą, kad ieškovas praleido senaties terminą valdybos nutarimui apskųsti.
18. Apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai yra pateikto apeliacinio skundo papildymas, todėl neturėtų būti vertinami. Apelianto prašymas dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos yra nepagrįstas. Teikiamas raštas neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje, o poveikio priemonės buvo taikytos pagrįstai, ką patvirtina 2019 m. sausio 31 d. valdybos susirinkimo protokolas Nr. 16 ir visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. vasario 15 d. susirinkimo protokolas Nr. 17.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl asociacijos nario teisės apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
21. Byloje nustatyta, jog atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis (toliau – „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelis) yra savanoriška visuomeninė organizacija, veikianti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje ir savo veikloje besivadovaujant Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, draugijos, skyriaus ir visuotinio susirinkimo patvirtintais būrelio įstatais (Įstatų 1. ir 2 p.) (b.l. 25-31).
22. Medžiotojų būrelio įstatų 33 punkte nustatyta, kad būrelio valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir būrelio pirmininkas, kurių kompetencija yra nustatyta įstatų 34, 51 ir 53 punktuose. Įstatų 28 punkte nustatyta, kad būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimų, pažeidžiantiems įstatymus ir kitus teisės aktus, medžiotojo ir žvejo etikos, taip pat už diskredituojančią veiklą, taikomos šios visuomeninio poveikio priemonės: dalyvavimo medžioklėse apribojimas (28.1 p.), šalinimas iš būrelio narių (28.2 p.). Sprendimą dėl dalyvavimo medžioklėse apribojimo priima valdyba, „už“ balsavus daugiau nei pusei valdybos narių (29 p.).
23. CK 6.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Dėl 2017 m. kovo 23 d. valdybos susirinkimo (protokolas Nr. 9) nutarimo 4 klausimu pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo
24. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo numatytą terminą valdybos nutarimui apskųst, nes byloje įrodyta, jog ieškovas gerai žinojo apie būrelio valdybos nutarimą dėl visuomeninio poveikio priemonių jam taikymo, su juo buvo susipažinęs, tačiau jo neginčijo.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, neteisingai nustatydamas teisės į ieškinį (ginčyti valdybos priimtą nutarimą) atsiradimo momentą. Ieškovo teigimu, jam ir kitiems medžiotojų būrelio nariams susirinkimo metu nebuvo žinoma apie priimtą valdybos nutarimą dėl nuobaudos jam skyrimo, jis valdybos posėdyje nedalyvavo, valdybos nutarimas jam nebuvo įteiktas.
26. Byloje nustatyta, kad būrelio valdyba 2017 m. kovo 23 d. (posėdžio protokolas Nr. 9) nutarė Z. K. taikyti visuomeninio poveikio priemonę – dalyvavimo medžioklėse apribojimą (įstatų 29 p.).
27. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.82 str. 4 d., CK 1.125 str. 4 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
28. Byloje teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 8 d. visuotinio būrelio narių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl medžiotojų būrelio visuotiniame susirinkime priimto nutarimo (dokumentų negrąžinimas) nevykdymo ir nuobaudos skyrimo (9 darbotvarkės klausimas). Ieškovas susirinkime dalyvavo ir pasisakė. Iš 2017 m. balandžio 8 d. susirinkimo protokolo turinio matyti, kad valdybos pirmininkas valdybos narių teikimu pasiūlė susirinkimui apriboti Z. K. teisę dalyvauti medžioklėse, kol nebus būreliui grąžinti trūkstami dokumentai: 2007 -2009 m. valdybos narių susirinkimų, visuotinių narių susirinkimų protokolai, būrelio finansinės ataskaitos, kasos knyga, čekių knygelė, išlaidų apskaitos knyga, didžioji knyga už 2005-2015 m. laikotarpį, medžioklės lapų ir licencijų registravimo žurnalas.
29. Kaip jau minėta aukščiau teisės medžioti apribojimas yra priskiriamas būrelio valdybos kompetencijai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui buvo pranešta apie 2017 m. kovo 23 d. valdybos posėdžio laiką ir vietą, jam buvo suteikta teisė pasiaiškinti, ar vėliau įteiktas valdybos nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apie priimtą valdybos nutarimą ieškovas galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 3 d., kai jis su atsakovo atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas į bylą. Patikslintas ieškinys, kuriame reiškiamas reikalavimas dėl valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu paduotas 2017 m. spalio 9 d., t. y. nepraleidus nustatyto ieškinio senaties termino.
30. Byloje nustatyta, kad ginčijamas medžiotojų būrelio valdybos nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant ieškovui Z. K. ir jam nežinant, nutarimas ieškovui nebuvo įteiktas, kas teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad medžiotojų būrelio 2017 m. kovo 23 d. valdybos nutarimas 4 darbotvarkės klausimu dėl visuomeninio poveikio priemonės ieškovui taikymo, priimtas esmingai pažeidžiant procedūrinius standartus, nustatytus teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009), ir tai nulėmė esminį ieškovo teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad po valdybos nutarimo ieškovas nedalyvavo medžioklėse, šių aplinkybių nepaneigia, todėl 2017 m. kovo 23 d. valdybos nutarimas 4 darbotvarkės klausimu dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo ieškovui pripažintinas negaliojančiu, nes jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl 2017 m. balandžio 8 d. visuotinio narių susirinkimo (protokolas Nr. 10) nutarimo 9 klausimu pripažinimo negaliojančiu
31. Apeliantas Z. K., nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje, teigė, kad nebuvo pagrindo skirti visuomeninio poveikio priemonės, o teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų liudytojų parodymuose.
32. Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas 1) keičia asociacijos įstatus; 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 3) skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 4) nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 6) priima sprendimą dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); 7) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Taip pat visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos (8 str. 2 d.). Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytus atvejus (8 str. 3 d.).
33. Kaip jau minėta, medžiotojų būrelio įstatuose numatyta, kad būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, visuotinio susirinkimo ir valdybos sprendimų, pažeidžiantiems įstatymus ir kitus teisės aktus, medžiotojo ir žvejo etikos, taip pat už diskredituojančią veiklą, gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Sprendimą dėl dalyvavimo medžioklėse apribojimo priima valdyba. Nagrinėjamu atveju, ginčijamą sprendimą dėl dalyvavimo medžioklės apribojimo priėmė visuotinis narių susirinkimas valdybos narių teikimu.
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog klausimas dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo pagrįstai buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, kadangi valdybos susirinkime Z. K. nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Be to, būrelio narių susirinkimas 2016 m. gruodžio 30 d. buvo svarstęs klausimą dėl dokumentų negrąžinimo ir buvo įpareigojęs Z. K. grąžinti trūkstamus būrelio finansinės veiklos ir raštvedybos dokumentus. Nei Asociacijų įstatymo nuostatos, nei būrelio įstatai imperatyviai nedraudžia visuotiniam susirinkimui spręsti dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo.
35. Asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, kitų visuomeninio poveikio priemonių taikymo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokių svarbių klausimų nagrinėjimui, užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo, interesus.
36. Byloje nustatyta, kad apie susirinkime svarstytiną klausimą dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo buvo pranešta iš anksto. Ieškovui Z. K. buvo sudaryta galimybė dalyvauti susirinkime ir duoti paaiškinimus dėl visuotinio susirinkimo nutarimo nevykdymo, dokumentų neperdavimo, o būrelio nariams vertinti situaciją ir balsuoti dėl sankcijos taikymo.
37. Vertinant apelianto argumentus jog jis perdavė visus dokumentus naujai išrinktam būrelio vadovui, kad nebuvo pagrindų apriboti teisę dalyvauti medžioklėse, pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas Z. K. perdavė ne visus būrelio dokumentus naujai išrinktam būrelio pirmininkui V. J.. Tai patvirtina net tik byloje apklausti liudytojai K. V., V. Ž., V. B., M. Ž., Vl. J., bet ir rašytiniai įrodymai – 2016 m. gegužės 19 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, revizijos komisijos 2016 m. gegužės 23 d. ataskaitos protokolas Nr. 1, būrelio valdybos 2016 m. spalio 14 d. posėdžio nutarimas 6 klausimu (protokolas Nr. 2), būrelio pirmininko 2016 m. spalio 25 d. raštas ieškovui dėl dokumentų pateikimo, Alytaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 25 d. reikalavimas Nr. 52-S-47100, 2016 m. lapkričio 3 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, visuotinio narių susirinkimo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimas 5 klausimu (protokolas Nr. 6), Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. birželio 15 d. nutarime Dėl tyrimo nutraukimo atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09929-16) nurodytos aplinkybės.
38. Visuotinis narių susirinkimas ieškovui taikė ne pačią griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ji laikytina teisinga ir proporcinga. Be to, teisė medžioti susirinkimo nutarimu Z. K. buvo apribota tik laikinai, ji yra panaikinta 2019 m. vasario 15 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu (protokolo Nr. 17, nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, T.2, b.l. 137-138). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamas visuotinio medžiotojų būrelio nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūrų, medžiotojų būrelio nario garantijų pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, atmestini kaip nepagrįsti.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamo visuotinio susirinkimo nutarimo laikyti neteisėta ar nepagrįsta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 23 d.)
41. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į bylos baigtį – ieškinys tenkintas iš dalies (vienas iš dviejų reikalavimų, kas sudaro 50 proc.).
42. Ieškovas Z. K. nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 6 285,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 300,00 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (T. 1, b.l. 11, 37, 127; T.2, b.l. 73), 5 985,00 Eur už advokato teisines paslaugas: 1 485,00 Eur už ieškinio parengimą, 945,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį analizę, rašytinių paaiškinimų ir užklausų rengimą, 810,00 Eur už patikslinto ieškinio rengimą ir pasiruošimą teismo posėdžiui, 1 080,00 Eur už užklausos rengimą, dokumentų analizę, pasiruošimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, 810,00 Eur už sprendimo analizę ir apeliacinio skundo projekto parengimą, 405,00 Eur už rašytinių paaiškinimų į atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, 540,00 Eur dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą (T.2, b.l. 14-21, 38-39, 74-75, 104-106, 140-141).
43. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsiliepimo parengimą, T, 2, b.l. 89-91, 112-113).
44. Ieškinį tenkinus iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistina 150,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
45. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017) arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais.
46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio palikta spręsti teismo diskrecijai.
47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais, daro išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos gerokai viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius (4 678,50 Eur). Įvertinus bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, jog byla nėra sudėtinga, aplinkybes, jog dalis apeliaciniame skunde dėstomų argumentų yra identiški pateiktiems ieškinyje, bei rašytiniuose paaiškinimuose, teisės naujumo ar taikymo problematikos šioje byloje nėra indentifikuota, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma atlyginti suma už advokato paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir neprotingomis, todėl yra mažintinos iki 2 500,00 Eur, priteisiant iš atsakovo 1 250,00 Eur, atsižvelgiant į bylos baigtį (patenkinta 50 proc. reikalavimų).
48. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijų nuostatas, protingumo bei teisingumo principus, todėl priteistinos iš ieškovo. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 350,00 Eur (1 250-900) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
49. Taip pat pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį perskirstytinos ir valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 14,20 Eur (9,98 + 4,22): iš ieškovo Z. K. ir atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,,Kapčiamiesčio“ medžiotojų būrelio valstybei priteistina po 7,10 Eur (14,20 Eur x 70 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2017 m. kovo 23 d. valdybos nutarimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 2017 m. kovo 23 d. valdybos susirinkimo (protokolas Nr. 9) nutarimą ketvirtuoju klausimu dėl visuomeninio poveikio priemonės – medžioklės apribojimo – taikymo Z. K..
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), ieškovui Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 150,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 350,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), valstybei 7,10 Eur (septynis eurus dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Priteisti iš ieškovo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,10 Eur (septynis eurus dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Tomas Romeika