Civilinė byla Nr. 2-2849-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34881-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.1; 2.6.18.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvi inžinerija“ atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksploit“ atstovams vadovui M. M. ir advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvi inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksploit“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal tarp šalių sudarytas projektavimo paslaugų teikimo sutartis ir jų tinkamo/netinkamo įvykdymo, taip pat dėl atliktų darbų tinkamo/netinkamo perdavimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inovatyvi inžinerija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eksploit“, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 15 967,16 Eur skolą, 60,34 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieškinio dalies – 3 025 Eur skolos už darbus pagal 2017 m. vasario 3 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. INOIN-70-2017 „Administracinių patalpų remontas (duomenys neskelbtini)“, tačiau prašo iš atsakovės priteisti priskaičiuotus delspinigius pagal šią sutartį.
4. Teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei UAB „Inovatyvi inžinerija“ iš atsakovės UAB „Eksploit“ 3 025 Eur skolą už darbus pagal 2017 m. vasario 3 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. INOIN-70-2017 „Administracinių patalpų remontas (duomenys neskelbtini)“, todėl dėl šios sutarties ir reikalavimo toliau šiame teismo sprendime iš esmės plačiau nepasisakoma.
5. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad UAB „Inovatyvi inžinerija“, kaip vykdytoja, įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal UAB „Eksploit“, kaip užsakovės, pateiktas užduotis: 1) pagal 2017 m. vasario 3 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-70-2017 ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užduotį ,,Administracinių patalpų remontas (duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbus; 2) pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-84-2017 ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užduotį „Restauravimo centras (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ techninio projekto darbus (toliau – ginčo sutartis); 3) pagal atsakovės užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“ (toliau – lopšelio darželio užduotis) remonto projekto darbus.
6. Ieškovė nurodo, kad atliko minėtose sutartyse numatytus konkrečius darbus ir perdavė atsakovei visą projektavimo darbų bei projektinę dokumentaciją, t. y. pagal ginčo sutartį atlikti darbai buvo atsakovei perduoti 2018 m. vasario 20 d. lydraščiu, o darbai pagal žodinį susitarimą dėl lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ paprasto remonto projekto perduoti atsakovei 2018 m. rugsėjo 26 d.
7. Ieškovės teigimu, nurodytomis sutartimis ieškovė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal atsakovės užduotis, o atsakovė – priimti projektavimo darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą; atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus projektavimo darbus sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. pagal ginčo sutartį nustatyta darbų kaina 12 058,86 Eur su PVM (ginčo sutarties 3.1 punktas); pagal lopšelio-darželio užduotį – 883,30 Eur su PVM.
8. Anot ieškovės, 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu atsakovei buvo išsiųstos sąskaitos už atliktus darbus pagal nurodytas sutartis, konkrečiai: 2019 m. spalio 15 d. Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 84 ir 2019 m. spalio 15 d. Sąskaita faktūra Serija INO Nr. 84; taip pat 2019 m. spalio 15 d. Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 102 ir 2019 m. spalio 15 d. Sąskaita faktūra Serija INO Nr. 102. Ieškovės teigimu, atsakovė pateikė atsakymą, patvirtinantį, kad sąskaitas gavo, tačiau nesutiko jų priimti, nes nėra pataisytos klaidos projektuose ir neturi sutarčių. Ieškovė aiškina, kad sąskaitos apmokėjimui pateiktos beveik po dvejų metų laikotarpio, nes ieškovė neturėjo galimybės sumokėti PVM valstybei už išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kadangi atsakovė vengia laiku atsiskaityti ne tik pagal šias, bet ir pagal kitas išrašytas PVM sąskaitas (tuo pagrindu buvo iškeltos ir kitos civilinės bylos).
9. Ieškovė nurodo, kad detalizavo visus pagal pateiktas sutartis atliktus darbus, kuriuos patvirtina atlikta ekspertizė, gauti statybų leidimai ir šiai dienai jau veikiantys objektai, kas pagrįstai leidžia teigti, jog ieškovė tinkamai atliko savo darbus, įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė piktybiškai vengia už juos sumokėti ieškovei.
10. Ieškovė pažymi, kad atlikus ir perdavus atsakovei darbus pagal ginčo sutartį, atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. pateikė pranešimą dėl vienašališko šios sutarties nutraukimo, nurodydama nepagrįstas aplinkybes, jog ieškovė „nepateikė nei vieno techninio darbo projekto sprendinio derinti Paslaugos gavėjui, taip vėluodama atlikti paslaugas 535 kalendorines dienas“. Be to, atsakovė pateikė apmokėjimui sąskaitą 1 290,30 Eur delspinigių sumai. Anot ieškovės, 2019 m. balandžio 15 d. atsakovei buvo išsiųstas atsakymas į pretenzijas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir grąžinta delspinigių sąskaita.
11. Ieškovė nurodo, kad ginčo sutarties (ir kitų sutarčių) 3.2.1 punktas numatė, jog paslaugų kainą atsakovė sumoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Pakartotinai pažymi, kad sąskaitos faktūros už atliktus ir perduotus darbus beveik po dvejų metų laikotarpio atsakovei buvo pateiktos 2019 m. spalio 15 d., tačiau ieškinio pateikimo dienai nėra apmokėtos.
12. Ieškovė papildomai nurodo, kad faktą, jog ieškovė atliko ir perdavė darbus atsakovei, įrodo tolesnė darbų eiga ir gauti statybų leidimai. Projektavimo darbai pagal pasirašytas sutartis buvo atlikti ir perduoti atitinkamai dar 2018 m. vasario 20 d. (pagal ginčo sutartį) ir 2018 m. rugsėjo 26 d. (pagal darželio lopšelio užduotį); tuo metu iš atsakovės nebuvo pateikta nei viena pretenzija dėl atliktų darbų. Teigia, kad visi darbai pagal ginčo sutartį buvo ne tik įvykdyti, bet ir pašalinti nustatyti trūkumai.
13. Ieškovė aiškina, kad pirminę 0 laidą projekto, kurios pagrindu 2008 m. gruodžio 2 d. buvo gautas Statybų leidimas Nr/1353/08-1289 statybų objektui (duomenys neskelbtini), parengė kita projektuotoja UAB „Archiplanas“. Anot ieškovės, pagal ginčo sutartį ieškovė įsipareigojo pataisyti minėtą 0 laidą, t. y. atlikti 0 laidos, parengtos dar 2008 m. gruodžio 2 d., korektūrą – išleisti A laidą, todėl, ieškovės vertinimu, natūralu, kad taisant 10 metų senumo techninį projektą iškilo neatitikimų, ką liudija ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Ekstra statyba“ raštas. Ieškovė nurodo, kad ieškinio pateikimo dienai visi projekto 0 laidos trūkumai buvo ištaisyti, ieškovei išleidžiant A laidą, visiems ieškovės atliktiems projekto sprendiniams buvo pritarta ir tai patvirtina atlikta ekspertizė, kurią atliko UAB „Statybų projektų ekspertizės centras“. Be to, pažymi, kad statybos darbai pagal atliktus projektavimo darbus pagal ginčo sutartį buvo vykdomi vadovaujantis ieškovės atlikta A laida, į ieškovę buvo ne kartą kreiptasi dėl statybų eigoje kilusių klausimų, į kuriuos ieškovė visada atsakydavo (ką patvirtina susirašinėjimas elektroniniais laiškais).
14. Ieškovė pakartotinai pažymi, kad perdavė atsakovei visą projektinę dokumentaciją pagal ginčo sutartį 2018 m. vasario 20 d. lydraščiu. Teigia, kad, remiantis ginčo sutarties nuostatomis (4.3 punktas), atsakovė turėjo pareigą per tris darbo dienas peržiūrėti projektavimo dokumentaciją, o atsisakius priimti darbus, pateikti ieškovei motyvuotą atsisakymą. Anot ieškovės, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pateikta projektinė dokumentacija buvo netinkama, be to, patį projektavimo darbų perdavimo faktą patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Ekstra statyba“ pranešimas.
15. Ieškovė aiškina, kad atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus ir pagal lopšelio darželio užduotį, gavo iš užsakovės už ieškovės atliktus darbus visus mokėjimus ir šiuo atveju be jokių įrodymų, praėjus metams po projektavimo darbų perdavimo ir statybos darbų atlikimo, be jokio pagrindo ginčija atliktų darbų sumą. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. pasiūlymu buvo suderintos projektavimo darbų kainos – kadangi atsakovei buvo reikalingos tik jo dalys: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, šilumos gamybos, elektrotechnikos, tai sąskaita buvo išrašyta pagal formulę 150 + 150 + 80 + 150 + 200 = 730 + PVM. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais įrodo, kad nebuvo ginčo dėl darbų kainos, darbai buvo atlikti ir atsakovės priimti, todėl atsakovė turėjo pareigą, 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu gavusi sąskaitą už minėtus darbus, ją apmokėti.
16. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. vasario 3 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutarties INOIN-70-2017 ir ginčo sutarties 5.1 punkte numatyta, jog užsakovė (atsakovė), laiku nesumokėjusi vykdytojai sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti vykdytojai (ieškovei) už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius – 0,02 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos. Teigia, kad sąskaitos faktūros už atliktus ir perduotus darbus atsakovei buvo pateiktos 2019 m. spalio 15 d., todėl mokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 29 d. Ieškinio teikimo dienai ieškovė paskaičiavo atsakovei 60,34 Eur dydžio delspinigius dėl neįvykdytos pareigos laiku atsiskaityti už atliktus ir perduotus projektavimo darbus.
17. Ieškovės atstovas (advokatas) teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalies dėl 230 Eur (be PVM; su PVM – 278,30 Eur) skolos priteisimo pagal užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“ ir prašė priteisti iš atsakovės 605 Eur (įskaitant PVM) sumą pagal minėtą užduotį. Kitoje (likusioje) dalyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad pagal ginčo sutartį ieškovė įsipareigojo išleisti naują techninio projekto – objektui (duomenys neskelbtini), laidą, t. y. iš O laidos pataisyti į A laidą. Anot atstovo, tai ir buvo padaryta – 2018 m. balandžio 17 d. gauta teigiama ekspertizė (dėl A laidos; projektas pripažįstamas tinkamu po teigiamos ekspertizės; iki 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės gavimo ieškovė taisė nustatytus ekspertų trūkumus/pastabas), darbai perduoti 2018 m. vasario 20 d. lydraščiu (kuris pagal turinį atitinka perdavimo-priėmimo aktą) atsakovės darbuotojai. Pažymėjo, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų pagal ginčo sutartį nei iki darbų perdavimo, nei po to neturėjo. Aiškino, kad vėliau galimai nustatyti tam tikri trūkumai buvo ne ieškovės rengtos A laidos, o faktiškai techninio darbo projekto (kurio ieškovė nerengė; anot atstovo, ginčo sutartyje padarytas rašymo apsirikimas dėl techninio darbo projekto – turėjo būti techninis projektas), kuris rengiamas po techninio projekto parengimo. Be to, pažymėjo, kad rengiant techninį projektą šalys buvo sutarusios, jog ventiliacinė sistema turėjo veikti ne nuolat, tačiau po darbų perdavimo atsakovė pakeitė nuomonę – siekė, jog minėta sistema veiktų nuolat; anot ieškovės atstovo, tokiu atveju jau turėjo būti rengiamas naujas projektas (išleidžiama nauja projekto B laida), tačiau ieškovė neturėjo to daryti (tuo labiau neatlygintinai). Paaiškino, kad 2019 m. spalio 15 d. perdavimo-priėmimo aktas dėl darbų perdavimo pagal ginčo sutartį ieškovės darbuotojų buvo surašytas iš esmės vien dėl teisinio neišprusimo, jo išrašymas nebuvo būtinas, nes darbai, kaip minėta, jau buvo tinkamai perduoti. Teigė, kad UAB „Ekstra statyba“ yra ginčo objekto rangovė, ne ekspertė, todėl nėra pagrindo vadovautis jos tariamai nustatytais projekto trūkumais. Pažymėjo, kad kiekvienas ekspertas skirtingai vertina projektus, todėl šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi atsakovės pateikta 2020 m. atlikta ekspertize. Be to, aiškino, kad 2020 m. ekspertizėje nurodytos pastabos nėra esminės, projektas neprieštarauja sprendiniams, per dvejų metų laikotarpį (nuo 2018 m.) keitėsi ir teisinis reglamentavimas, todėl minėtoje ekspertizėje nurodytos pastabos nelaikytinos ieškovės atlikto darbo broku. Papildomai nurodė, kad atsakovė net nesikreipė į ieškovę dėl projekto patikslinimo pagal 2020 m. ekspertizės išvadas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė perdavė visus darbus užsakovei ir gavo apmokėjimą, tačiau su ieškove taip ir neatsiskaitė.
18. Ieškovės vadovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo pakoreguoti 0 techninio projekto laidą į A laidą, kas ir buvo padaryta, jokių pretenzijų atsakovė neturėjo. Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės išvadoje nurodytos pastabos neesminės, būtų koreguojamas tik aiškinamasis raštas, kažkas papildoma. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku atsakė į atsakovės užduotus klausimus dėl projekto, tačiau nieko papildomai nekoregavo, nes tai, anot vadovo, jau susiję su projekto vykdymo priežiūra. Paaiškino, kad 0 projekto laidoje buvo numatyta, jog ventiliacija veiks ne nuolatos.
19. Atsakovė UAB „Eksploit“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos Projektavimo paslaugų teikimo sutartys INOIN-53, INOIN-54, INOIN-72, INOIN-86, INOIN-87, INOIN-91, INOIN-99, INOIN-85, INOIN-88, INOIN-70 ir INOIN-84, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užduotis atlikti atitinkamus projektavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės tinkamai atliktus darbus. Aiškina, kad sutarčių vykdymo metu buvo pradėtos reikšti nuolatinės galutinių klientų pretenzijos dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų, buvo nustatyta daugybė ieškovės darbo trūkumų, vėlavimų, apie kuriuos ieškovė buvo ne kartą informuota tiek žodžiu, tiek raštu, raginant ieškovę nedelsiant pašalinti nustatytus darbų trūkumus bei užtikrinti darbų kokybę. Pažymi, kad iš pradžių šalys taikiai ir geranoriškai sprendė ieškovės netinkamai atliktų ar neatliktų darbų klausimus: dalies darbų trūkumų šalinimo klausimas buvo išspręstas ieškovei sumažinant sąskaitos faktūros pagrindu mokėtiną sumą (pritaikant nuolaidą), ieškovei šalinant darbų trūkumus, o atsakovei nereikalaujant sumokėti netesybų, atsakovei mokant dalimis susidariusį įsiskolinimą, tačiau vėliau buvo pradėta nesąžiningai bei nepagrįstai vilkinti darbų trūkumų šalinimą ir/ar visiškai atsisakoma juos šalinti, vengta bendrauti su atsakove.
21. Anot atsakovės, ieškovės projektavimo sprendinių klaidos iki šiol nėra pašalintos, dėl ko objektų rangovai yra priversti nuolat stabdyti darbus statybos darbų objektuose; atsakovė yra priversta užsakyti darbus iš trečiųjų asmenų bei patirti su tuo susijusius nuostolius; atsakovės atžvilgiu galutiniai darbų užsakovai pritaikė baudas bei delspinigius; Sutarties Nr. INOIN-88 darbų galutinis užsakovas nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
22. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįgijo teisės į atsiskaitymą ir neturėjo teisės sutarčių pagrindu išrašyti sąskaitų faktūrų, nes darbai nebuvo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis priimti. Anot atsakovės, ieškovės pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktai (2019 m. spalio 15 d.) neatitiko sudarytų sutarčių 4.2. punkto reikalavimų; taip pat aktuose nenurodyta projektinės dokumentacijos sudėtis (puslapių kiekis).
23. Atsakovė pažymi, kad pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas, darbų bei projektinės dokumentacijos perdavimas yra numatytas išskirtinai tik šalių pasirašomu (dvišaliu) perdavimo-priėmimo aktu. Nepaisant šalių sudarytų sutarčių nuostatų bei nustatytų akivaizdžių atliktų darbų bei pateikto akto trūkumų, t. y. netinkamai atliktų darbų bei nepašalintų darbų trūkumų, pateiktos sutarčių turinio neatitinkančios akto formos, nesąžiningai siekiant perkelti ieškovės darbo trūkumų pasekmes atsakovei, nurodytos neteisingos ir šalių susitarimo neatitinkančios darbų kainos, atsakovė defektų nustatymo akto nesudarė (ginčo sutarties 4.5 punktas), minėtų trūkumų nepašalino, todėl ieškovė neįgijo teisės į atsiskaitymą.
24. Atsakovė nurodo, kad savarankišką pareikšto ieškinio atmetimo pagrindą sudaro tai, jog atsakovė neįgijo teisės į atsiskaitymą, kadangi ieškovė tinkamai neatliko įsipareigotų atlikti darbų bei nepašalino darbų trūkumų, todėl atsakovė pagrįstai sulaikė mokėjimų vykdymą. Pažymi, kad tokia teisė buvo nustatyta ir ginčo sutarties 5.3 punkte, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
25. Atsakovė pažymi, kad niekuomet nepatvirtino ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. pasiūlymo (dėl lopšelio darželio užduoties) ir/ar jame ieškovės vienašališkai nurodytos (nustatytos) darbų kainos. Teigia, kad ieškovės vienašališkai pateiktas nepasirašytas pasiūlymas nėra ir negali būti laikomas šalių suderinta valia ir/ar susitarimu dėl darbų atlikimo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Aiškina, kad atsakovė aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė ieškovei, jog su pasiūlyta darbų kaina kategoriškai nesutinka. Anot atsakovės, šalių buvo susitarta ir suderinta, jog atsakovė sutiktų dėl minėtų darbų atlikimo už 500 Eur sumą ir būtent minėto susitarimo (o ne ieškovės pateikto atmesto pasiūlymo) pagrindu ieškovė atliko darbus.
26. Atsakovė papildomai nurodo, kad ieškovės atliktų darbų atžvilgiu buvo atlikta dalinė projekto ekspertizė ir pateiktas 2020 m. sausio 17 d. Dalinių projekto ekspertizių aktas Nr. 22-ŠV-6(20)/2020, kuriuo nustatyta eilė ieškovės atliktų darbų trūkumų (viso 31 trūkumų pozicijos), bei padaryta vienareikšmiška ekspertizės rangovo išvada, jog ieškovės parengta A laida „neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Techninio darbo projekto dalies negalima tvirtinti. Techninio darbo projekto ŠV dalies A laidą būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui“. Taigi, atsakovė pakartotinai aiškina, kad ieškovė tinkamai darbų pagal ginčo sutartį neatliko, trūkumų nepašalino ir nešalina, todėl neįgijo teisės į apmokėjimą; tuo tarpu atsakovė įgijo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei iki bus pašalinti darbų trūkumai.
27. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio dalimi dėl 605 Eur skolos priteisimo už darbus, atliktus ieškovės pagal atsakovės užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“; kitoje dalyje su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pagal ginčo sutartį įsipareigojo pakoreguoti 0 laidą projekto į A laidą, tačiau darbus atliko su trūkumais; tai, pirmiausia, patvirtina 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės aktas. Anot atsakovės atstovų, nurodytas ekspertizės aktas patikslino ankstesnį ekspertizės aktą (2018 m. balandžio 17 d.). Be to, pažymėjo, kad ieškovė net tinkamai neperdavė darbų pagal ginčo sutartį – lydraštis negali būti vertinamas kaip perdavimo aktas; darbus faktiškai buvo bandoma perduoti tik 2019 m. spalio 15 d., tačiau atsakovė atsisakė juos priimti. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovė turėjo teisę sulaikyti visos sumos mokėjimą pagal ginčo sutartį, nes ieškovė nešalino ir nešalina nustatytų darbų trūkumų, nors juos privalo šalinti ir objekto eksploatavimo metu.
28. Atsakovės vadovas paaiškino, kad užsakovė trūkumus dėl ieškovės atliktų darbų pagal ginčo sutartį pradėjo reikšti maždaug 2019 m. vasaros pradžioje. Patvirtino, kad S. J. yra atsakovės darbuotoja, kuriai elektroniniu paštu ieškovė perdavė ginčo darbų projektus; atsakovė juos pati atsispausdino, davė ieškovei pasirašyti ir perdavė užsakovei, kuri ginčo projektą priėmė ir jį apmokėjo. Teigė, kad atsakovė, gavusi ginčo projektą, jį tikrino, tačiau techninius parametrus sunku buvo patikrinti. Paaiškino, kad defektinių aktų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų nebuvo surašyta, jie buvo nurodyti tik pretenzijose ieškovei. Pažymėjo, kad nors trūkumai nustatyti tik vienam iš ieškovės ruoštų projektų (šildymo-vėdinimo), tačiau šis projektas iš esmės įtakoja ir likusius projektus (beveik visus), nes patikslinimai turėtų būti atliekami visuose projektuose. Pripažino, kad ginčo sutartyje (kaip ir 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės akte) įsivėlusi rašymo klaida – ieškovė buvo įsipareigojusi parengti techninio projekto, o ne techninio darbo projekto, dalis; atitinkamai ekspertizės akte taip pat vertinta techninio projekto dalis. Nurodė, kad šiuo metu dėl netinkamo techninio projekto darbai ginčo objekte yra sustoję – kita bendrovė negali tinkamai parengti techninio darbo projekto. Anot atsakovės vadovo, vėdinimas turėjo veikti nuolat, nebuvo tartasi dėl nepastovaus vėdinimo, o darbų eigoje reikalavimai nesikeitė.
29. Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Eksploit“ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad rangovė, kuri turi parengti ginčo objekto techninį darbo projektą, kreipėsi dėl ieškovės rengto techninio projekto trūkumų – buvo nustatyta brėžinių neatitiktis nuo žiniaraščių; atitinkamai atsakovė dėl nurodytų trūkumų kreipėsi į ieškovę, tačiau pastaroji vengė bendrauti, neatsakinėjo ir nešalino nustatytų trūkumų. Pažymėjo, kad visi trūkumai buvo nustatyti 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės akte.
30. Liudytoja Z. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. atliko ekspertizę dėl ginčo objekto; teigė nesusipažinusi su 2020 m. sausio 17 d ekspertizės aktu (nors minėtame akte galimai yra jos parašas, tačiau tokia nustatyta tvarka, jog (duomenys neskelbtini) turi pasirašyti ant ekspertizės akto, kurio ir nesurašinėjo). Teigė, kad jeigu 2018 m. ekspertizės aktas buvo teigiamas, vadinasi visi trūkumai buvo ištaisyti ir projektas buvo tinkamas.
31. Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ekspertu UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“. Patvirtino, kad rengė į bylą pateiktą 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės aktą; nebuvo ir nėra susipažinęs su 2018 m. rengtu ekspertizės aktu. Paaiškino, kad kiekvienas ekspertas skirtingai vertina/žiūri į projektą, todėl jų išvados atitinkamai gali skirtis.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
32. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. vasario 3 d. buvo pasirašyta Projektavimo paslaugų teikimo sutartis INON-70-2017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užduotį „Administracinių patalpų remontas (duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbus (sutarties 1.1 punktas) –vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo-vėsinimo, elektrotechnikos, apsauginės signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių techninio projekto dalis (sutarties 1.1.1 punktas); taip pat kitus reikalingus projektinius sprendinius (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai, techninės specifikacijos) tokios apimties, kad jie būtų pakankami atlikti sąmatų skaičiavimus, parinkti rangovą ir inžinerinių sistemų koncepcijos įsivaizdavimui, gautas statybą leidžiantis dokumentas (sutarties 1.1.2 punktas). Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo priimti projektavimo darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (sutarties 1.3 punktas). Šalių nustatyta darbų kaina – 3 025 Eur (su PVM) (sutarties 3.1 punktas), kuri sumokama per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 3.2.1 punktas). Minėtos sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovė), laiku nesumokėjęs vykdytojui (ieškovei) sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti vykdytojui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos.
33. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. surašė projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 70 dėl darbų pagal 2017 m. vasario 3 d. sutartį perdavimo; taip pat tą pačią dieną išrašė sąskaitą faktūrą Serija INO Nr. 70 3 025 Eur sumai (su PVM); atsakovė bylos nagrinėjimo metu – 2019 m. gruodžio 30 d., sumokėjo ieškovei nurodytą 3 025 Eur sumą; tuo pagrindu ieškovė atsisakė ieškinio šioje dalyje ir ji buvo nutraukta teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi.
34. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašyta Projektavimo paslaugų teikimo sutartis INON-84-2017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užduotį „Restauravimo centras (duomenys neskelbtini) rekonstravimas, techninio projekto korekcija“ techninio projekto projektavimo darbus (sutarties 1.1 punktas) – lauko ir vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo-vėsinimo, šilumos gamybos, elektrotechnikos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, elektroninių ryšių, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo techninio projekto dalis (sutarties 1.1.1 punktas; šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog sutartyje per klaidą nurodyta techninio darbo projekto dalis – šiuo atveju susitarta tik dėl techninio projekto dalies); taip pat kitus reikalingus projektinius sprendinius (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai, techninės specifikacijos) tokios apimties, kad jie būtų pakankami atlikti sąmatų skaičiavimus, parinkti rangovą ir inžinerinių sistemų koncepcijos įsivaizdavimui, gautas statybą leidžiantis dokumentas, suderinta su atitinkamomis komunalinėmis įmonėmis (sutarties 1.1.2 punktas). Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo priimti projektavimo darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (sutarties 1.3 punktas). Šalių nustatyta darbų kaina – 12 058,86 Eur (su PVM) (sutarties 3.1 punktas), kuri sumokama per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 3.2.1 punktas).
35. Į bylą pateiktas 2018 m. vasario 20 d. lydraštis, kuriame nurodoma, kad ieškovė pateikia atsakovei ginčo projekto lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo-vėdinimo, šilumos gamybos, elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos, gaisro pavojaus signalizacijos, apsauginės signalizacijos, elektroninių ryšių, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo techninio projekto dalis; nurodytas lydraštis pasirašytas ieškovės vadovo M. E. ir atsakovės darbuotojos S. J..
36. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. surašė projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 84 dėl darbų pagal ginčo sutartį perdavimo; taip pat tą pačią dieną išrašė sąskaitą faktūrą Serija INO Nr. 84 12 058,86 Eur sumai (su PVM), tačiau atsakovė 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku atsisakė šiuos dokumentus priimti, nurodydama, jog nėra pataisytos klaidos projektuose, taip pat neturi sutarčių.
37. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad ieškovė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal atsakovės užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“, kurių kaina – 605 Eur (su PVM); atsakovė neginčijo, jog ieškovė minėtus darbus atliko, perdavė juos atsakovei, todėl sutiko su ieškovės sumažintu reikalavimu dėl 605 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė dėl minėto ieškovės reikalavimo aplinkybių ir pačio reikalavimo, teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su nurodytu reikalavimu (dėl darbų užsakymo, perdavimo ir pan.).
38. Į bylą pateiktas atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. pranešimas ieškovei dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo, kuriame atsakovė nurodė, jog vienašališkai nutraukia ginčo sutartį, nes iki 2019 m. balandžio 8 d. ieškovė nepateikė nei vieno techninio projekto sprendinio suderinti atsakovei ir paskaičiavo ieškovei 1 290,30 Eur dydžio delspinigius. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. atsakymu nesutiko su atsakovės pranešimu dėl ginčo sutarties nutraukimo, kuriame, be kita ko, nurodė, jog visi darbai pagal ginčo sutartį buvo perduoti atsakovei dar 2018 m. vasario 20 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, kad kadangi ieškovė nesutiko su ginčo sutarties nutraukimu, minėta sutartis nebuvo nutraukta.
39. Į bylą pateiktos rašytinės atsakovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijos ieškovei, kuriose atsakovė nurodo, jog iš užsakovo gavo pastabas (2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštus) dėl vėdinimo dalies projekto trūkumų, todėl prašo pataisyti trūkumus ir išleisti naują projekto laidą. Nustatyta, kad atsakovės vadovas 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu atsakė į ieškovės užduotus klausimus dėl galimai nustatytų trūkumų pagal ginčo sutartį.
40. Nustatyta, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2018 m. balandžio 17 d. išdavė Bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 8-258(17)/2/2018, kuriame konstatuota, jog ginčo objekto – restauravimo centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas (laida A) atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; nurodyta, jog techninį projektą galima tvirtinti.
41. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2020 m. sausio 17 d. išdavė Dalinių projekto ekspertizių aktą Nr. 22-ŠV-6(20)/2020, kuriame konstatuota, jog ginčo objekto – restauravimo centro (duomenys neskelbtini), techninio projekto (minėta ekspertizės įstaiga patvirtino, jog akte įsivėlė klaida ir vietoje „techninis projektas“ klaidingai įrašyta „techninis darbo projektas“; tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nekilo) ŠV (šildymo-vėdinimo) dalies A laida neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų; nurodyta, jog techninio projekto dalies negalima tvirtinti; būtina techninio projekto ŠV dalies A laidą pataisyti pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui.
42. Taip pat į bylą pateiktas UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2018 m. sausio 4 d. Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. 8-258(17)/2018, kuriame konstatuota, jog ginčo objekto – restauravimo centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas (laida A) neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, todėl techninio projekto negalima tvirtinti; akte taip pat nurodytos pastabos kiekvienai projekto daliai, kurias nurodyta pataisyti. Ieškovė pateikė į bylą 2018 m. sausio 4 d. raštą, kuriame atsakė į projekto dalies – šildymo, vėdinimo ir šilumos gamybos, ekspertų pastabas.
Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ir žyminio mokesčio dalies grąžinimo
43. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo (teismo posėdžio) metu ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 230 Eur (be PVM; su PVM – 278,30 Eur) skolos priteisimo pagal užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“ ir palaikė reikalavimą dėl 605 Eur (įskaitant PVM) skolos priteisimo iš atsakovės pagal minėtą užduotį. Atsakovė tokiam ieškinio dalies atsisakymui neprieštaravo.
44. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 278,30 Eur skolos priteisimo pagal lopšelio darželio užduotį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
45. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 481 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų – dėl 3 025 Eur ir 278,30 Eur, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalies nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 74,25 Eur ((481 Eur - 382 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo pagal lopšelio darželio užduotį
46. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su ieškovės sumažintu reikalavimu dėl 605 Eur (su PVM) skolos priteisimo pagal lopšelio darželio užduotį, todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.
47. Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti projektavimo darbus pagal atsakovės užduotį ,,Lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paprasto remonto projektas (A laida)“, kurių kaina – 605 Eur (su PVM); atsakovė neginčijo, jog ieškovė minėtus darbus atliko, perdavė juos atsakovei.
48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad ieškovė atliko sutartus darbus ir perdavė juos atsakovei, taip pat šalims sutarus dėl mokėtinos kainos, ieškovei iš atsakovės priteistina 605 Eur skola pagal minėtą lopšelio darželio užduotį (CK 6.700 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl darbų pagal ginčo sutartį tinkamo/netinkamo perdavimo ir skolos priteisimo už šiuos darbus
49. Nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai, susiklostę jų sudarytos ginčo sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (CK 6.650 straipsnio 1 dalis): atsakovė UAB „Eksploit“, kaip ginčo objekto rangovė, pasitelkė ieškovę UAB „Inovatyvi inžinerija“ tam tikriems projektavimo darbams atlikti. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos ginčo sutarties nuostatos, statybos ir projektavimo rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
50. Projektavimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis). Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).
52. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).
53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
54. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas, pirmiausia, kilo dėl to, ar ieškovės pagal ginčo sutartį atlikti darbai buvo tinkamai perduoti atsakovei ir pastarosios priimti.
55. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.
56. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
57. Taigi, pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
58. Kasacinis teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.
59. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad darbus pagal ginčo sutartį atsakovei (jos darbuotojai) perdavė 2018 m. vasario 20 d. lydraščiu; prašė vertinti ne dokumento pavadinimą, o jo turinį. Tuo tarpu atsakovė su šia aplinkybe nesutiko ir teigė, kad darbai pagal ginčo sutartį nebuvo perduoti tinkamai; anot atsakovės, ieškovė tik 2019 m. spalio 15 d. bandė perduoti atliktus darbus, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti.
60. Kaip minėta, darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys ginčo sutarties 4.1 punkte sutarė, kad darbų bei projektinės dokumentacijos perdavimas vykdomas šalims pasirašant perdavimo-priėmimo aktus. Ginčo sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad projektavimo darbų (jų dalies) bei projektinės dokumentacijos perdavimui įforminti vykdytojas (ieškovė) pateikia užsakovui (atsakovei) pasirašyti projektinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą; šiame akte šalis nurodo, kad viena šalis, t. y. vykdytojas, perduoda kita šaliai, t. y. užsakovui, projektinę dokumentaciją, o kita šalis, t. y. užsakovas, tuos dokumentus priėmė; šiame akte nurodoma projektinės dokumentacijos sudėtis (puslapių kiekis). Darbų rezultato perdavimui įforminamas darbų rezultato perdavimo-priėmimo aktas; užsakovas šį perdavimo-priėmimo aktą per 3 darbo dienas privalo pasirašyti ir grąžinti vykdytojui (ginčo sutarties 4.4 punktas).
61. Teismas, įvertinęs į bylą pateikto 2018 m. vasario 20 d. lydraščio turinį, šalių veiksmus po minėto lydraščio pasirašymo, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad nurodytą lydraštį pagal savo turinį faktiškai galima prilyginti darbų – šiuo atveju sutartų projekto dalių, perdavimo-priėmimo aktui. Pažymėtina, kad minėtą lydraštį pasirašė ieškovės vadovas M. E. ir atsakovės darbuotoja S. J. (šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės vadovas); jame nurodytos visos perduodamos ginčo projekto dalys (iš viso – 10), dėl kurių šalys buvo sutarusios ginčo sutartyje (sutarties 1.1.1 punktas); atsakovės darbuotoja parašu patvirtino gavusi lydraštyje nurodytas projekto dalis. Be to, atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovė iš tiesų 2018 m. vasario 20 d. perdavė ginčo darbų projektus (elektroninėje formoje), atsakovė juos pati atsispausdino, davė ieškovei pasirašyti ir perdavė užsakovei, kuri ginčo projektą priėmė ir jį apmokėjo. Atsakovės vadovas taip pat nurodė, kad atsakovė, gavusi ginčo projektą, jį tikrino, tačiau techninius parametrus sunku buvo patikrinti.
62. Teismo vertinimu, vien tai, kad minėtame lydraštyje nenurodytas perduodamų projektų dalių tikslus puslapių kiekis (o tik nurodant 1 egz.), kaip tai buvo nustatyta ginčo sutarties 4.2 punkte, nesudaro pakankamo pagrindo šio lydraščio – perdavimo-priėmimo akto, vertinti kaip netinkamo; iš esmės tai laikytina mažareikšmiu pažeidimu, kuris nepaneigia darbų perdavimo-priėmimo fakto; tuo labiau atsakovė neginčijo, kad ieškovė nurodytu lydraščiu jai būtų perdavusi ne tuos darbus, ne visus darbus (projektų dalis), ne visos apimties ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, tai, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. perdavimo-priėmimo aktu iš esmės pakartotinai bandė perduoti atsakovei minėtus darbus (projekto dalis), taip pat nesudaro pagrindo 2018 m. vasario 20 d. perdavimo-priėmimo vertinti kaip netinkamo.
63. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalys ginčo sutarties 4.3 punkte susitarė, jog užsakovas (atsakovė) per 3 darbo dienas privalo peržiūrėti projektavimo dokumentaciją; atsisakius priimti darbus, užsakovas (atsakovė) privalo pateikti vykdytojui (ieškovei) motyvuotą atsisakymą priimti darbus; jei per šį terminą užsakovas nepateikia jokių pastabų ir nenurodo, kad jam būtinas papildomas susipažinimo su pateiktais dokumentais terminas, laikoma, kad su šiuo projektu užsakovas sutinka. Šiuo atveju jokio motyvuoto atsisakymo priimti darbus pateikta nebuvo (ginčo dėl to byloje nekilo). Ginčo sutarties 4.5 punkte susitarta, kad užsakovui atsisakius priimti darbo rezultatus (jų dalį) ir nepasirašius perdavimo-priėmimo akto, šalys surašo defektų nustatymo aktą, kuriame nurodomi darbų trūkumai ir terminai jiems pašalinti; defektų nustatymo akte nurodytus trūkumus vykdytojas pašalina savo jėgomis ir sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, kad jokio defektinio akto(-ų) tarp šalių nebuvo sudaryta.
64. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė atliktus pagal ginčo sutartį darbus perdavė atsakovei tinkamai 2018 m. vasario 20 d.; atsakovė šiuos darbus priėmė, patikrino ir, nenustačiusi trūkumų, perdavė pagrindinei užsakovei, kuri taip pat darbus priėmė ir už juos atsiskaitė su atsakove, tačiau pastaroji su ieškove neatsiskaitė, nors 2019 m. spalio 15 d. ir gavo ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą už pagal ginčo sutartį atliktus darbus.
65. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
66. Taigi, šiuo atveju atsakovei 2018 m. vasario 20 d. priėmus ieškovės atliktus projektavimo darbus pagal ginčo sutartį, ji, net po to galimai ir nustačiusi (ar užsakovės nurodytus) tam tikrus ieškovės darbų trūkumus, neatleidžiama nuo pareigos apmokėti už priimtus darbus, t. y. vien tai, kad ieškovė ir po darbų perdavimo, kaip projektuotoja, turi pareigą neatlygintinai ištaisyti nustatytus darbų trūkumus (CK 6.703 straipsnio 1-2 dalys), nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove (tuo labiau laiku nepareiškus pretenzijų ieškovei, pretenzijas pradėjus reikšti tik beveik po pusantrų metų nuo darbų priėmimo; be to, net raštu nesikreipus į ieškovę pašalinti 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės akte nustatytus projekto trūkumus, nereiškus jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir pan.). Be to, teismas pažymi, kad nors šalys nepateikė abiejų šalių pasirašytos projektavimo užduoties (dėl darbų pagal ginčo sutartį atlikimo) – ieškovė pateikė nepasirašytą atsakovės, o atsakovė pateikė tik techninę užduotį, kurią buvo pasirašiusi su užsakove (o ne su ieškove), tačiau abejose minėtose užduotyse yra nurodyta, jog techninio projekto nauja laida pripažįstama tinkama tik po teigiamos ekspertizės išvados (šios aplinkybės šalys neginčijo). Byloje nustatyta, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2018 m. balandžio 17 d. išdavė Bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 8-258(17)/2/2018, kuriame konstatuota, jog ginčo objekto techninis projektas (laida A) atitinka visus esminius statinių reikalavimus ir jį galima tvirtinti. Be to, pažymėtina, kad ieškovė, atliekant ginčo darbus, ne kartą juos taisė, kol buvo gauta nurodyta teigiama išvada (tai patvirtina neigiamas 2018 m. sausio 4 d. ekspertizės aktas, ieškovės taisytos nurodytos pastabos ir pan.). Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktą sudarinėjusi ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu buvo nurodyta teigiama ekspertizės išvada, visos prieš tai nustatytos pastabos/trūkumai buvo pašalintos.
67. Teismas neturi pagrindo abejoti ir į bylą pateiktu 2020 m. sausio 17 d. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2020 m. sausio 17 d. išduotu Dalinių projekto ekspertizių aktu Nr. 22-ŠV-6(20)/2020, kuriame konstatuota, jog ginčo objekto techninio projekto ŠV (šildymo-vėdinimo) dalies A laida neatitinka esminių statinių reikalavimų ir šios techninio projekto dalies negalima tvirtinti. Kita vertus, kaip minėta, atsakovė, priėmusi darbus ir beveik pusantrų metų nereiškusi jokių pretenzijų ieškovei, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad ginčo sutartyje ar techninėje užduotyje nėra nustatyta, jog privalo būti gautos dvi teigiamos ekspertizės išvados (nurodomas vienaskaitos linksnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas, sudaręs 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės aktą, teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog kiekvienas ekspertas skirtingai vertina projektus, todėl jų išvados (dėl to paties projekto) atitinkamai gali skirtis; patvirtino, jog per paskutinius dvejus metus taip pat keitėsi ir teisinis reglamentavimas, todėl tam tikri trūkumai/pastabos prieš du metus nebūtų buvę nurodyti.
68. Teismas taip pat pažymi, kad iš esmės pagrindinį ieškovės atliktų pagal ginčo sutartį darbų trūkumą atsakovė nurodo šildymo-vėdinimo projekte suprojektuotą nepastovų vėdinimą; šį trūkumą kaip esminį nurodo ir pagrindinės užsakovės (Lietuvos dailės muziejaus) pasitelkta įmonė (UAB „Ekstra statyba“), kuri, kaip nustatyta byloje iš šalių paaiškinimų, rengia techninį darbo projektą. Anot atsakovės, šalys tarėsi, jog vėdinimas privalo veikti nuolat ir dėl to turi būti priimti atitinkami projektiniai sprendimai, kurie turėjo būti nurodomi minėtoje projekto dalyje (ŠV). Kita vertus, ieškovė su tokiais atsakovės paaiškinimais nesutiko ir teigė, jog projekto 0 laidoje nebuvo numatytas pastovus vėdinimas, šalys nesitarė dėl šio sprendinio pakeitimo, todėl ir projekto A laidoje buvo projektuojamas nepastovus vėdinimas.
69. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
70. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
71. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog buvo pateikusi ieškovei užduotį suprojektuoti pastovų ginčo objekto vėdinimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, į bylą net nebuvo pateikta abiejų šalių pasirašytos techninės užduoties; kita vertus, atsakovė neginčijo, jog projekto 0 laidoje, kurią ieškovė tik turėjo pakoreguoti (anot atsakovės, pritaikyti pagal aktualų teisinį reglamentavimą), tačiau nekeisti projekto sprendinių (ginčo dėl to iš esmės byloje nekilo), buvo numatytas nepastovus vėdinimas; į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys tarėsi dėl pastovaus vėdinimo sistemos (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš į bylą pateiktos ginčo objekto šildymo-vėdinimo projekto dalies, kuri buvo teikiama ekspertinei įstaigai išvadai pateikti, ir be specialių žinių matosi, jog jame numatytas nepastovus vėdinimas – aiškiai nurodytas vėdinimo sistemos darbo laikas (pavyzdžiui, restauravimo patalpos +- 2 h, WC – ištraukimas – 72 kv. m vienam unitazui arba pisuarui per valandą, pagalbinėse patalpose – ištraukimas – 1 kartas per valandą) (projekto dalies 5-6 lapai). Taigi, atsakovė, gavusi tokį projektą ir būdama šios srities profesionalė, negalėjo nematyti šios suprojektuotos dalies, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė, darbus priėmė ir, kaip minėta, perdavė juos užsakovei, todėl vien tai, jog po darbų priėmimo pasikeitė atsakovės (ar pagrindinės užsakovės) nuomonė šiuo klausimu, nesudaro šios aplinkybės (dėl nepastovaus ventiliavimo sistemos) vertinti kaip ieškovės atliktų darbų trūkumo.
72. Kita vertus, teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovei, kaip projektuotojai, ir po darbų perdavimo, bei net naudojant jos darbų pagrindu sukurtą objektą, nustačius tam tikrus trūkumus, nustatyta pareiga juos neatlygintinai ištaisyti atsakovės reikalavimu ir/ar atlyginti atsakovei nuostolius, jeigu atsakovė įrodys jų pagrįstumą (jų patyrimą būtent dėl ieškovės darbų trūkumų) (CK 6.703 straipsnio 1-2 dalys), tačiau vien ši ieškovės pareiga neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už tinkamai priimtus darbus.
73. Atsakovė savo atsikirtimuose, be kita ko, nurodė, kad ji turėjo/turi teisę sulaikyti mokėjimų vykdymą iki bus pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.
74. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. <...> „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Kaip minėta, atsakovė jokių rašytinių pretenzijų dėl darbų trūkumų iki 2019 m. vasaros (rugpjūčio mėn.) ieškovei nereiškė; kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus dar 2018 m. vasario 20 d., todėl neturėjo teisinio pagrindo ir sulaikyti apmokėjimo (ar jo dalies) pagal išrašytą sąskaitą faktūrą (nors ji buvo išrašyta ir vėliau – 2019 m. spalio 15 d., tačiau iš esmės 2018 m. vasario 20 d. lydraščio – perdavimo-priėmimo akto pagrindu). Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovei pranešė kokią mokėjimų sumą sulaiko, kokie turi būti ištaisyti darbų trūkumai (neprašė ištaisyti 2020 m. sausio 17 d. akte nurodytų pastabų/trūkumų), nesurašė defektinio akto (ginčo sutarties 4.5 punktas) ir pan., todėl atsakovės atsikirtimus šioje dalyje teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
75. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė priėmė ieškovės perduotus darbus pagal ginčo sutartį, pretenzijų dėl jų per nustatytą terminą nereiškė, neįrodė (bent jau šios bylos nagrinėjimo metu), kad darbai atlikti netinkamai (taip pat nesikreipė į ieškovę dėl 2020 m. sausio 17 d. ekspertizės akte nustatytų pastabų/trūkumų šalinimo), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 12 058,86 Eur skolos pagal ginčo sutartį (CK 6.644, 6.681, 6.653, 6.700 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai). Bendrai ieškovei iš atsakovės priteistina 12 663,86 Eur (12 058,86 Eur + 605 Eur) skolos.
Dėl delspinigių priteisimo
76. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
77. Kaip minėta, 2017 m. vasario 3 d. Projektavimo paslaugų teikimo sutarties INON-70-2017 ir ginčo sutarties 5.1 punkte šalys buvo susitarusios, kad užsakovas (atsakovė), laiku nesumokėjęs vykdytojui (ieškovei) sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti vykdytojui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos. Bylos nagrinėjimo metu – 2019 m. gruodžio 30 d., atsakovė sumokėjo ieškovei 3 025 Eur skolą pagal 2017 m. vasario 3 d. sutartį, tačiau pavėlavusi, nes minėtos skolos sumokėjimo terminas baigėsi 2019 m. spalio 29 d. (sutarties 3.2.1 punktas); be to, šiame sprendime nustatyta, jog atsakovė nepagrįstai iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei 12 058,86 Eur skolos pagal ginčo sutartį. Taigi, atsakovei tinkamai (laiku) neatsiskaičius su ieškove, ji privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 60,34 Eur (paskaičiuotus už 20 dienų laikotarpį nuo 2019 m. spalio 30 d. (nors ieškovė ieškinyje neteisingai nurodo delspinigių skaičiavimo pradžią – 2019 m. spalio 16 d., tačiau faktiškai delspinigių skaičiavimo laikotarpis – 20 d., paskaičiuotas teisingai) iki kreipimosi į teismą (2019 m. lapkričio 20 d.)). Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 60,34 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; sutarčių 5.1 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
78. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
79. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 12 724,20 Eur (12 058,86 Eur + 605 Eur + 60,34 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
80. Kiti šalių argumentai (be kita ko, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl kitų su ieškove sudarytų sutarčių vykdymo), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
82. Ieškovė patyrė byloje 3 493,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 049,20 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 444,75 Eur (382 Eur (mokėtina žyminio mokesčio dalis) + 24,75 Eur (negrąžinta žyminio dalis po ieškinio dalies atsisakymo) + 38 Eur (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)); dėl likusios žyminio mokesčio dalies pasisakyta sprendimo 45 punkte.
83. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, tačiau, ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
84. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
85. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 493,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
86. Byloje iš viso patirta 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvi inžinerija“ atsisakymą nuo ieškinio dalies.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 278,30 Eur skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksploit“.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvi inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksploit“ dėl skolos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksploit“, j. a. k. 302638855, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inovatyvi inžinerija“, j. a. k. 304108040, 12 663,86 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 86 ct) skolos, 60,34 Eur (šešiasdešimt eurų 34 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 724,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 493,95 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksploit“, j. a. k. 302638855, valstybei 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič