Civilinė byla Nr. 2-4272-882/2013
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03176-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3; 116.5.1:116.5.2.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės UAB „4 Finance“ ieškinį atsakovui A. S., ir
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 750 Lt skolą, 842,37 Lt palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2013-05-20 (b.l. 24). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b.l. 2-4). Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 142 str. 4 d.).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (LR CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.
Atsakovo piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2011-04-01 pagal bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 750 Lt paskola (b.l. 6-13). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2011-04-21 (b.l. 9). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Iš atsakovo priteistina 750 Lt skola (LR CK 6.870 str. – 6.874 str.).
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti sutartyje numatytas palūkanas. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.4., 7.1. punktuose nustatyta, kad paskolos gavėjui (atsakovui) uždelsus paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus, jis moka paskolos davėjui (ieškovei) 249,91 proc. dydžio palūkanas už visą pradelsimo laiką, pagal LR CK 6.874 straipsnio nustatytas taisykles. Ieškovė paskaičiavo atsakovui 842,37 Lt palūkanas po kredito grąžinimo termino (2011-04-21) iki ieškinio pateikimo dienos (2013-04-30) (b.l. 2-4).
Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, taip pat prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu. Tai savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005-05-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2005, 2005-04-11 nutartis c.b. 3K-3-258/2005, 2002-09-25 nutartis c.b. Nr.3K-3-1085/2002; 2003-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-558/2003). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, būtų pagrindas net ir nesant atsakovo prašymo ieškovui priteistinų palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, kadangi susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu - nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartį c.b. Nr. 3K-3-908/2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Ši teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b.Nr. 3K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001).
Teismas daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti 129,65 proc. procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad jos daugiau nei keliasdešimt kartų viršija įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, lupikiško dydžio, kurio atsakovas, pasirašydamas ieškovės parengtą vartojimo kredito sutartį, negalėjo įtakoti. Ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma viršija paskolos sumą.
Toks paskolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Spręsdamas priteistinų palūkanų normos dydžio klausimą teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas, kadangi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas, t. y. nustatyti palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, imperatyviai taikomas tuo atveju, kai šalys dėl palūkanų nebuvo susitarusios. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0, 05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0, 05 procento dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytu 78,38 Lt (750 Lt * 0, 05 proc. * 209). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 842,37 Lt palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 78,38 Lt palūkanų sumą.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (828,38 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 2 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (56 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 straipsnio ir 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 40,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „4 Finance“, į.k. 301881644, iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) skolą, 78,38 Lt (septyniasdešimt aštuonių litų 38 centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (828,38 Lt) nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,32 Lt (keturiasdešimt litų 32 centų) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėjas Audrius Sadauskas