Civilinė byla Nr. e2-1977-1190/2025
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02956-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė,
sekretoriaujant Daivai Nekriošiutei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. R., atstovei B. D., atstovei advokatei Sandrai Akelaitienei,
atsakovui R. G. ir jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. G. dėl netesybų priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 242,40 Eur dydžio baudą, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. su atsakovu sudarė rangos darbų sutartį. 2024 m. rugsėjo 11 d. atsakovas iš objekto pasišalino. Šalys susitarė, kad nutraukus sutartį neįspėjus užsakovo ne mažiau kaip prieš 30 d. vykdytojas mokės 10 proc. sutarties kainos baudą. Šalių sutarta sutarties kaina 112 424 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbai buvo pradėti vykdyti be jo, vykdyti ne pagal brėžinius. Ieškovė neatsiskaitė už kitame objekte atliktus darbus.
Ieškovė dublike nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis, kuria remiantis atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, individualia veikla užsiimantis rangovas, įsipareigojo suteikti ieškovei atitinkamas paslaugas – rangos darbus. Ieškovė nėra sulaukusi jokių reikalavimų dėl priešpriešinių pareigų nevykdymo, ar įsiskolinimo pagal šią sutartį, dėl ko neturėtų teisės reikalauti ieškiniu prašomų netesybų.
Atsakovas triplike nurodė, kad darbus buvo pradėjęs pats M. R. su atsakovo jam surastais darbuotojais. Jie darbus atliko nekokybiškai, ne pagal brėžinius, o ištaisyti šių trūkumų atsakovas neturėjo galimybės. Ieškovė neteikė darbo (objekto) brėžinių konsolėms (kampams) sugręžioti, nors ne kartą buvo prašyta/reikalauta (atsiųsdavo netinkamus, ir vis kitus). Kadangi nebuvo sudarytos normalios ir tinkamos darbo sąlygos, nebuvo brėžinių, rangovas nebeturėjo galimybės pradėti tinkamai vykdyti sutartį, todėl ją nutraukė, prieš tai ne kartą ieškovės atstovą įspėjęs žodžiu. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 12,25 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovė advokatė 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis siejo ilgamečiai santykiai, atsakovas netgi yra dirbęs pas ieškovę. Sutartis buvo pradėta vykdyti, darbai buvo atliekami. Objekte buvo ir kitų subrangovų. Po savaitės darbų atsakovas be priežasties pasišalino iš objekto. B. D. susisiekė su atsakovu, bet susikalbėti nepavyko, atsakovas netgi pradėjo grasinti kreiptis į VMI, FNTT. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nesuteikęs galimybių vykdyti sutartį, atlikti darbus, kad brėžiniai buvo nekokybiški, projektai netinkami, taip pat, kad atsakovas būtų reikalavęs projektų, sustabdęs darbus ar pan. Atsakovas darbus galėjo tęsti toliau. Ieškovė yra generalinė rangovė, todėl patyrė nuostolius. Rangovas – verslininkas, projektas nemažas, sutartis labai paprasta. Sutarties nutraukimo sąlygos aiškios. Kadangi objektas Klaipėdoje, atsakovui ir jo šeimai netgi buvo išnuomotas butas. Atsakovui pasišalinus, ieškovei teko skubiai ieškoti kitų rangovų. Be to, atsakovas ėmė skleisti paskalas, kad ieškovė neatsiskaito, sužinojo netgi užsakovas. Jokių priežasčių, kodėl negali vykdyti darbų, atsakovas nenurodė. Atsakovas yra verslininkas, vykdo individualią veiklą. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad laiko sutartį nutraukta iš atsakovo pusės. Tai atsakovas atliko konkliudentiniais veiksmais 2024 m. rugsėjo 11 d.
Ieškovės atstovė B. D. 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės projektų vadovė. Su atsakovu dirbo dviejuose objektuose. Darbų vadovas buvo M, o ji projektų vadovė. Negavo jokių pretenzijų iš atsakovo, nors bendravo su atsakovu labai draugiškai. Įmonė su visais rangovais atsiskaičiusi. Neneigia, kad darbai buvo pradėti prieš sutarties sudarymą. Buvo kiti subrangovai. Laukė, kol atsakovas pabaigs ankstesnį objektą. Kitas rangovas nebuvo pradėjęs darbų – buvo lygiagrečiai daromi darbai. Buvo susitarimas, kad atsakovas pabaigs kitą objektą ir jis gali prisijungti kai tie darbai bus pradėti, bet tai buvo su juo sutarta. Į klausimą, ar atsakovas turėjo tuos darbus atlikti ne vienas, atsakė, kad objektas yra (duomenys neskelbtini), – tai didžiulis objektas, vienas žmogus negali ,,įveikti“ tokio pastato; tai buvo dar kiti subrangovai, kitų darbuotojų (irgi individualios veiklos). Darbai buvo pradėti, atsakovo laukta kol jis prisijungs. Į klausimą, ar darbai buvo atlikti tinkamai, atsakė, kad tai yra statybos ir kad viskas būtų idealiai padaryta, niekada nebūna. Visada būna klaidų, pretenzijų. Jeigu būna reikalingi papildomi darbai, pasirašomas susitarimas padengti kaštus, kurie ne pagal sutartį. Iš atsakovo prašymo papildomų kaštų dengimui, jeigu ir buvo skylių neteisingai sugręžta, nebuvo. Šiuo metu objektas pilnai pastatytas. Pripažįsta, kad buvo ne taip padaryta – visada objekte kažkas ne taip. Iš atsakovo negavo prašymo patikslinti brėžinius. Medžiagas objektui suteikė užsakovas. Dalį darbo įrankių suteikė ieškovė, kitą dalį turėjo atsakovas. Įmonė su atsakovu bendradarbiauja iki 2 metų. Santykiai buvo įvarūs: darbo, rangos. Pradžioje vykdė individualią veiklą, paskui išreiškė norą atsakovas su komanda būti įdarbinti. Jiems netiko mokesčių našta, todėl jie vėl grįžo į individualią veiklą. Į klausimą, kam pavaldus buvo atsakovas ir kieno nurodymų turėjo klausyti, atsakė, kad objekte buvo M. R. ir ji. Jeigu nei vienas iš jų neturėjo atsakymo, būdavo kreipiamasi į užsakovo statybos vadovą. Inžinierius, konstruktorius, projektuotojas, konsultantas tarp ieškovės ir atsakovo nedalyvavo, tarp jos ir užsakovo – dalyvavo. Atsakovas sutarties nenutraukė, jis tiesiog pasišalino iš objekto.
Atsakovas 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 8 dienas išbuvo Klaipėdos objekte. B. išnuomojo jam ir šeimai butą. Visi pinigai turėjo būti išskaičiuoti iš atliktų darbų. Darbus pagal brėžinius atlikinėjo, bet paaiškėjo, kad brėžiniai buvo paduoti netinkami, o skirti apdailos plokštei. M. R. paskambino ir pasakė, kad neapmokės už darbus kitame objekte. Todėl atsakovas išvažiavo, bet ne su visa brigada, o vienas. Paliko visus savo žmones. Atvyko rugsėjo 3 d. į objektą. Darbai jau buvo pradėti. Buvo suradęs du žmones iš Kėdainių ir atvedęs į jų įmonę dirbti. Tuos žmones paliko ir jie turėjo tęsti darbus. Pats darbų negalėjo tęsti, todėl kad buvo klaidinga informacija 8 dienas. Žmonės mėnesį dirbo, jiems atlyginimai buvo mokami ir visą darbą reikėjo perdaryti. Darbas – konsolių gręžimas prie sienų – ruošiamas karkasas. M. R. sakė, kad viskas gerai, viskas pagal brėžinius, bet paaiškėjo, kad negerai – tie konsoliai buvo apdailos plokštėms. Konfliktas įvyko rugsėjo 11 d., kadangi ieškovė atsisakė apmokėti sąskaitą už kitą objektą. Todėl darbus nutraukė, žmones paliko dirbti ir pasišalino. Neginčijo, kad sutartį pasirašė. Pasirašė, kad būtų pervesta pinigų atsiskaityti žmonėms. Statybose dirba nuo 2001 m. Dauguma objektų buvo su privačiais asmenimis. Dirbo ir įmonėse, ir su individualia veikla. Nėra verslininkas, jis paprastas darbininkas. Buvo surinkęs brigadą. Su darbų vadovu santykiai buvo geri. Davė jam du žmones į Klaipėdą. Sutartį pasirašė telefonu, iki galo nesuprato, pirmą kartą tokia didelė sutarties kaina. Dėl netinkamai atliktų darbų kreipėsi į M. R., kuris tikino, kad viskas daroma gerai. Visada prašė tinkamų brėžinių, prašė M.. B. siųsdavo vienam iš jų. B. yra atsiuntus jam brėžinius, bet jie buvo netinkami. Ant popieriaus buvo netinkami brėžiniai. Sumokėta už laiką ir darbus, kuriuos bandė dirbti, nebuvo. Kokius du mėnesius viską, ką gaudavo iš ieškovės, atiduodavo žmonėms, o jam nieko nelikdavo. Ieškovės atstovai parašė, davė laiko grįžti, bet jis kategoriškai nesutiko. Sutartis buvo pradėta vykdyti be jo apie mėnesį, darbai atlikti nekokybiški, kuriuos reikėjo perdaryti. Be tikslių brėžinių negalėjo vykdyti. Pagal normalias sąlygas nebuvo pradėjęs dirbti, nes nebuvo tinkamų brėžinių. Sutartyje nurodytus darbus turėjo atlikti ne vienas – vienas tokių darbų neatliksi. Terminas iki 2024 m. gruodžio 1 d. negalėjo vienas atlikti. Buvo kalbėta su ieškovės atstovais, kad nespės jie darbų atlikti. Turėjo dirbti 5-6 žmonių komanda. Turėjo dirbti jis su komanda: A. L., R. B., vieno vardo nepamena, dar A. L. turėjo prisijungti. Tuos asmenis susirado pats, vėliau paliko dirbti pas ieškovę. M visada būdavo objekte, bandė vadovauti. Jis buvo jų vadovas. Nežino, kaip galima dirbti tiek laiko be brėžinių, švaistyti pinigus. Jis turėjo atsiskaitinėti su žmonėmis. Jie dirbo su individualiomis veiklomis, turėjo sutartis susirašyti su ieškove, ne su juo. Atsiskaitinėjo ieškovė su tais darbuotojais pati, už ankstesnius objektus atsiskaitydavo ieškovė per atsakovo sąskaitą. 8 dienas ateidavo į darbą ir spręsdavo, kad netinkami brėžiniai, teisingi brėžiniai nebuvo pateikti. Ieškovė už šį objektą neišrašė nei vienos sąskaitos. Norėjo taikiai nutraukti sutartį. Suprato, kokius darbus pagal sutartį reiks atlikti. Prašė brėžinių kiekvieną dieną žodžiu M. R. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 11 d. Darbų negalėjo atlikti, nes nebuvo brėžinių, tiesiog gaišo laiką. Į gautą pretenziją nesigilino. Su sutartimi susipažino, baudą matė, bet M patikino, kad baudų nedės. Paslaugų atlikimo kainos nesitikėjo gauti vienas, turėjo būti išskaitytos sumos butų nuomai, kurui, žmonėms, visiems išskaidyta. Ieškovė būtų išskaičius, nes ji nuomojo butus, davė kuro kortelę. Jei būtų dirbę, būtų visiems sąskaitos rašinėjamos atskirai, nes visi dirbę objekte būtų su individualiomis veiklomis. Jam būtų atitekę dalis, nežino kokia.
Ieškovės vadovas M. R. 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sudaryta sutartis su atsakovu, kurios esminė sąlyga buvo sulaužyta. Atsakovas darbų neatlikęs dingo iš objekto ir darbų nebevykdė. Buvo patirta žala. Su atsakovu dirbo anksčiau jau keliuose objektuose. Rinkosi jį, nes norėjo, kad jis augtų, savo komandą toliau augintų. Prieš pasirašant sutartį visada derinama, tuomet pasirašoma. Netesybos yra esminė sutarties sąlyga jiems kaip įmonei apsidrausti, jei kas pabėgtų, kompensuoti žalą, nes ir patys pasirašo sutartis su užsakovais. Paskui reikia skubiai rasti kitus rangovus. Tuo metu dėl šio objekto buvo pasirašę sutartį tik su atsakovu. Ar su atsakovu dėl baudos sąlygų kalbėjo, nepamena. Atsakovas turėjo darbus atlikti su savo komanda, nes vienam nėra įmanoma tokius darbus atlikti. Kitam objekte jis taip pat dirbo su savo žmonėmis. Darbus atlikti niekas netrukdė. Minimalios problemos sprendžiamos vietoje. Mano, kad šiuo atveju buvo nepamatuoti žmogaus pajėgumai. Visada teikiami projektai, be jų negalima pradėti darbų. Šiuo atveju gavo pirminius brėžinius ir dirbo etapais. Jeigu kokio brėžinio ir trūko, tai vietoje šiuos klausimus išsispręsdavo. Atsakovas pabėgo iš objekto, o paskui pradėjo grasinti, bauginti, o tuomet klausti ar tarsimės taikiai. Kiti žmonės – jo komanda, jie buvo šoke, nustebę, nesuprato kas vyksta. Su jais pasikalbėjo, jie pasiliko keletą mėnesių. Tuos žmones turėjo, išlaikė, jie darbavosi, tik todėl, kad prieš užsakovą nebūtų darbų sustabdymo. Šiuo metu dar daro tuos darbus, kurie tris kartus viršija terminą. Sutartį pasirašė. Darbus turėjo atlikti atsakovas su komanda. Darbų kainą būtų sumokėję atsakovui. Atsakovas rinkosi komandą. Jiems neaktualu, kiek tų žmonių būtų buvę, svarbu, kad darbai padaryti laiku, kad turėtų dirbančio ID, susipažintų su saugumo reikalavimais objekte. Sutartyje numatyti darbai buvo pradėti daryti po sutarties pasirašymo ir pradėjo juos daryti atsakovo darbuotojai. Pats atsakovas atvyko kiek vėliau (savaite-dviem), nes dirbo kitame objekte. Darbuotojai neturėjo su ieškove sutarčių, ar jie turėjo sutartis su atsakove, nežino. Tai jo atsakomybė. Ieškovei reikėjo tik tiek, kad jie būtų skaidrūs ir jiems būtų leidžiama dirbti objekte. Juos siuntė atsakovas ir jie nebuvo ieškovės darbuotojai. Kvalifikacijos netikrino, įleido į objektą, nes turėjo skaidriai dirbančio ID. Jiems svarbu, kad turėtų saugos priemones ir dirbtų legaliai. Į klausimą, kokią dalį sutarties jie įvykdė, atsakė, kad turbūt nesiekia nei 10 proc. Dirbo fasado įrengimo darbus. Jie turėjo sutartį su atsakovu, o kokiu būdu jis samdo darbuotojus, tai yra jo atsakomybė. Užmokestis atsakovo žmonėms buvo mokamas pagal susirašinėjimus, atsakovo prašymus tiesiai tiems žmonėms dėl mokesčių, kad atsakovas netaptų PVM mokėtoju. Ar atsakovui kaip sutarties šaliai buvo sumokėta, neprisimena. Po to, kai atsakovas pabėgo iš objekto, su likusiais žmonėmis sudarė tiesiogiai sutartis, kad jie dirbtų. Į klausimą, ar sutartis sudarė tokias pačias kaip su atsakovu, atsakė, jog ,,principe, panašios visos tos sutartys“. Sutarties kaina visose sutartyse ne vienoda. Kokius darbus atsakovas tiksliai atliko, negali atsakyti. Jokių darbų neatliko, už kuriuos būtų galima išrašyti sąskaitą ir atsiskaityti. Iki atsakovo atvykimo buvo gręžiotos skylės, tai pirminis darbas. Kai yra prašoma brėžinių, jie suteikiami. Objekte yra vadovai, kurie ir atspausdindavo tuos brėžinius, pakonsultuodavo. Prieš pasirašant sutartį atsakovui buvo atšviestas projektas pasigilinimui, kad jis įsivertintų, siųsta atsakovui. Atsakovui buvo suteiktos visos priemonės darbui, parodytas projektas. Jis visada sakė, kad jam blogai kad jis dirba nuostolingai, nesusivaldo savo žmonių, todėl pabėgo nuo atsakomybės. Tokios apimties darbus atsakovui davė, nes pasitikėjo. Pasirašant sutartį tikėjosi, kad atsakovas įvykdys nurodytus darbus. Ne viską vykdė tiksliai pagal sutartį, mokėjimus atliko lanksčiai, kad tik darbai judėtų. Tikėjosi, kad bus pasiektas rezultatas. O rezultato siekti galėjo atsakovas pats. Terminas sutartyje realus. Su pretenzija kreipėsi iš karto, nelaukė sutarties pabaigos termino, kadangi atsakovas pabėgo. Siekė sumažinti nuostolius.
Atsakovas 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu papildė, kad žmones buvo davęs ir jie pradirbo mėnesį laiko. Nesutiko, kad buvo pateikti teisingi brėžiniai. Su M. R. tarėsi, kad abu ieškos žmonių. Ieškovės atstovas sakė, kad baudos sutartyse turi būti, bet niekas niekada ,,nebauduoja“. Buvo žodinis susitarimas su M. R., tie žmonės niekada nieko nedarė be M. žinios. Jis vadovavo visai eigai. Gavo paprastus brėžinius, techninio projekto neturėjo. Brėžinius spausdino vietoje, bet konsolių brėžinio tikslaus iki išvykimo vis dar negavo. Nuvažiavo trise: R, A. T.. Jie draugavo su M., M jiems mokėjo pinigus tiesiogiai, rūpinosi apgyvendinimu, maitinimu pietumis. Atsakovo dalyvavimas – tik kad sutartis ant jo buvo. R. B. yra vienas iš ,,duotų“ žmonių, ne atsakovo komandos narys, nes su juo nedirbo. Neneigė, kad pasirašė sutartį. Ieškojo žmonių, R. B. vienas iš tų žmonių, kurie turėjo dirbti kartu. Mano, kad darbų nespėjo pradėti daryti, kadangi darbai buvo atlikti pagal klaidingus brėžinius, ne taip, kaip turėjo būti atlikti. Sutartį nutraukė, kadangi paaiškėjo jog dirbo be reikalo pagal neteisingus brėžinius ir nebuvo apmokėta sąskaita už ankstesnį objektą.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sudarė sutartį dėl 2 695,60 m2 karkaso montavimo su apšiltinimo medžiagomis ir fibrobetoninių plokščių montavimo klijuojant; 115 m2 fibrobetono lamelių ant aliuminio-stiklo fasado įrengimo (toliau – Sutartis). Sutartyje šalys susitarė, jog vykdytojas (atsakovas) įsipareigoja sutekti užsakovui (ieškovei) statybinių darbų paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis, o užsakovas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti vykdytojui (atsakovui) už tinkamai suteiktas paslaugas pagal šioje sutartyje numatytą tvarką (Sutarties 2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, jog Sutartis tarp šalių buvo sudaryta, taip pat atsakovas neginčijo, jog sutartį nutraukė, prieš daugiau nei 30 dienų ieškovės apie nutraukimą neįspėjo (CPK 187 straipsnis).
Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus byloje laikėsi pozicijos, jog jam nebuvo pateikti darbui būtini brėžiniai. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis įspėjo ieškovę dėl netinkamų brėžinių. Ieškovės vadovas ir atstovė B. D. neigė, jog buvo įspėti dėl netinkamų brėžinių. Iš kartu su ieškiniu pateiktų susirašinėjimų matyti, jog į klausimą ,,kas su graztu nepaejo“ 11 val. 28 min. atsakyta ,,Meta lauk, neina pagrešt“, o 19 val. 34 min. gauta žinutė ,,Geranoriškai nutrauksim sutarti?ar eisim kitais keliais“. Tai leidžia spręsti, jog atsakovas tą pačią dieną, kuomet nusprendė nutraukti sutartį 11 val. 28 min. ją vis dar vykdė, atlikinėjo darbus, informavo apie neveikiančius įrankius. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas įspėjo ieškovę dėl netinkamų brėžinių ir laukė, kol bus gautas atsakymas per protingą terminą, todėl teismas sprendžia, kad atsisakyti Sutarties CK 6.659 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovas neturėjo teisės.
Atsakovas, įvardindamas Sutarties nutraukimo priežastis, taip pat nurodė, kad ieškovė neatsiskaitė su juo už kitame objekte atliktus darbus, tam pagrįsti pateikė 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. SF-027/2024. Teismas atkreipia dėmesį, kad mokėjimai pagal kitą rangos sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas savo pažeistas teises turi galimybę ginti įstatymų nustatyta tvarka. Įsiskolinimas pagal kitas prievoles kaip priežastis nutraukti sutartį nėra numatyti nei pačioje Sutartyje, nei galėtų būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis.
Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.256 straipsnį netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Ši aplinkybė reiškia, kad įstatymas nustato skirtingus netesybų ir nuostolių priteisimo pagrindus. Dėl to reikalavimo dėl netesybų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuotolius pareiškimo. Kreditorius, siekdamas, kad jam būtų priteisti ir netesybos, ir nuostoliai, turi reikšti abu šiuos reikalavimus. Ieškovė, nors ir teigė, kad patyrė didelius nuostolius, byloje buvo pareiškusi tik reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nereiškė.
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad vykdytojas gali nutraukti sutartį įspėjęs užsakovą ne mažiau nei prieš 30 dienų. Nutraukus anksčiau vykdytojas turi sumokėti 10 proc. sutarties kainos baudą. Atsakovas neneigė, jog sutartį nutraukė ir apie tai prieš 30 d. neįspėjo ieškovės, todėl jam kyla pareiga mokėti netesybas.
Sutarties 3 punkte numatyta paslaugų kaina – 112 424,00 Eur, ieškovės prašoma priteisti bauda sudaro 10 proc. šios sumos - 11 242,40 Eur.
CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013).
Byloje duoti ieškovės atstovų bei atsakovo paaiškinimai patvirtino, jog nors Sutartyje vykdytoju nurodytas tik atsakovas, jis Sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti ne vienas. Ieškovės vadovas teigė, kad kiti objekte dirbę ir faktiškai Sutartį vykdę asmenys buvo atsakovo darbuotojai. Atsakovas teigė, kad darbininkų Sutarties vykdymui ieškojo ir ieškovės vadovas M. R., ir jis pats. Taip pat teigė, kad su šiais asmenimis atsiskaitinėjo pati ieškovė. Ieškovės vadovo paaiškinimai byloje patvirtino, kad 1) tretieji asmenys dirbo darbus, numatytus Sutartyje su atsakovu; 2) už darbus, numatytus Sutartyje, ieškovė atsiskaitinėjo su trečiaisiais asmenimis; ieškovė į objektą įleido trečiuosius asmenis, taigi tikrino jų tapatybes, skaidriai dirbančiųjų ID, suteikė apsaugos priemones. Dėl nurodytų priežasčių, teismas laiko neįrodytais ieškovės vadovo teiginius, jog šie asmenys buvo atsakovo darbuotojai. Būtent ieškovė patvirtino su jais atsiskaičiusi, pasirūpinusi apgyvendinimu, be to neneigė, kad jie dirbo iki objekte pradedant dirbti atsakovui, taigi be jo. Šiuos asmenis atsakovas prašė apklausti liudytojais, tačiau nei jų identifikavimui, nei šaukimų įteikimui būtinų duomenų teismui nepateikė.
Šalių paaiškinimai byloje leidžia spręsti, kad nors atsakovas sutiko, jog Sutartis buvo nutraukta, faktiškai Sutartyje numatyti darbai buvo vykdomi ir po jos nutraukimo. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovo surasti asmenys, kurie posėdžio metu ieškovės buvo įvardijami kaip ,,atsakovo komanda“, po atsakovo ,,išėjimo“ liko dirbti ir vykdė Sutartyje numatytus darbus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad skolininkas įvykdė dalį prievolės ir reikšmingai mažinti Sutartimi numatytos baudos dydį.
Sutartyje numatyta bauda 10 proc. dydžio bauda sudaro 11 242,40 Eur. Teismui nustačius, jog Sutartyje numatytus darbus vykdė ne mažiau kaip 4 asmenys, iš kurių 3, nors ir nebuvo Sutarties šalys, faktiškai Sutartį vykdė toliau ir po to, kai atsakovas Sutartį nutraukė, o ieškovė su jais atsiskaitinėjo, atsakovo mokėtinas baudos dydis mažintinas ¾ dalimis, t. y. 2 810,60 Eur (11 242,40/4).
Faktiškai patirtų nuostolių ieškovė neįrodinėjo, todėl spręsti, kad 2 810,60 Eur bauda būtų nepakankama ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti, teismas neturi pagrindo.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė prašo priteisti 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad šalys tarpusavyje nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, taikytina 12,25 proc. (4,25 proc. + 8 proc.) pavėluoto mokėjimo palūkanų norma.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
Atsakovas teigė, jog jis nėra verslininkas, todėl jam minėto įstatymo nuostatos netaikytinos. Tačiau atsakovas neginčijo, jog jis vykdė individualią veiklą ir rangos darbų Sutartį sudarė būtent dėl savo profesinės veiklos vykdymo, todėl abi šalys laikytinos ūkio subjektais, o jų sutartis – komercine sutartimi, todėl jiems taikytinos MAKSVPĮ nuostatos (MAKSVPĮ 2 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsirado nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 17 d. teisėjos rezoliucijos priėmimo momentas; CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl taikoma palūkanų norma, galiojusi 2024 m. liepos 1 d. Iš Europos Centrinio Banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,25 procento, todėl procesinių palūkanų dydis, jį padidinus aštuoniais procentiniais punktais yra 12,25 proc.
Procesiniai klausimai
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 25 proc., atmestas 75 proc.
Ieškovė byloje sumokėjo 308,00 Eur žyminio mokestį bei patyrė 2 541,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas: pagal 2024 m. lapkričio 29 d. sąskaitą Nr. 0652 – 1 089,00 Eur; pagal 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. 0024 – 435,60 Eur; pagal 2025 m. vasario 14 d. sąskaitą Nr. 0065 - 363,00 Eur; pagal 2025 m. balandžio 10 d. sąskaitą Nr. 0177 – 145,20 Eur; pagal 2025 m. gegužės 16 d. – 508,20 Eur. Teismas nenustatė, kad sąskaitose nurodytos sumos viršytų maksimalius priteistinus dydžius, todėl 25 proc. šių išlaidų priteisiama iš atsakovo ieškovei – 712,25 Eur ((308+2 541) x 25 proc.).
Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10977 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuriai suteikti valstybė patyrė 410,42 išlaidas. Atsižvelgus į atmestų ieškovės reikalavimų dalį, 75 proc. šių išlaidų priteisiama iš ieškovės valstybei – 307,82 Eur (410,42 x 75 proc.) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei mažajai bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini):
2 810,60 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dešimties eurų 60 ct) baudą,
12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2 810,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
712,25 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 306272355, valstybei 307,82 Eur (trijų šimtų septynių eurų 82 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Miglė Kiršienė