Administracinė byla Nr. eA-1842-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas K. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. BR6-3746280 „Dėl skirtos išmokos sumos“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,22 ha plotą ir įpareigoti atsakovą NMA šioje dalyje išmokėti kompensacinę išmoką už visą viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) gavimo tik už 1,22 ha plotą, kai tuo tarpu deklaruotas ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotas plotas sudarė 93,93 ha. Pareiškėjas nurodė, kad jo 2019 m. birželio 5 d. pateiktoje Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje buvo nustatytas vienintelis neatitikimas – įsėlio reikalavimų nesilaikymas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote), todėl atsakovas, neturėdamas nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nepagrįstai neskyrė pareiškėjui paramos pagal Priemonę.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo santykius reglamentuoja ne tik atsakovo Sprendime cituojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, kurių taikymą pareiškėjo atveju atsakovas ignoravo. Iš Sprendimo pareiškėjas sprendė, kad jeigu jis būtų savo kontroliniuose žemės sklypuose bent 1 metus auginęs daugiametes žoles, kompensacinę išmoką jis būtų gavęs už visą deklaruotą ir sertifikuotą 93,93 ha plotą, tačiau būtent pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punktą, augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis. Pareiškėjas nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksavo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje naudoja organines trąšas – mėšlą, kuris naudotas kontroliniuose žemės sklypuose, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti kompensacines išmokas už tai, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nors jam jų ir nereikėjo laikytis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto reikalavimus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jo ūkį kaip ir kiekvienais metais tikrino ir sertifikavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba – VšĮ „Ekoagros“. Šio vienintelio Lietuvos Respublikoje įgalioto sertifikuoti ekologinius ūkius subjekto atliktas pareiškėjo ekologinio ūkio patikrinimas ir išduotas patvirtinamasis dokumentas (sertifikatas) patvirtino, kad pareiškėjo ūkis yra ekologinis ir šiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas turi išmokėti paramą. Pareiškėjo manymu, atsakovas negalėjo paneigti vienintelės Lietuvos Respublikoje veikiančios ekologinių ūkių sertifikavimo įstaigos atlikto sertifikavimo ir savavališkai nuspręsti, kad išmoką pareiškėjui iš esmės turi būti atsisakoma išmokėti, nors tam nebuvo jokio įstatyminio ar poįstatyminio pagrindo.
5. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad vertinant pareiškėjo 2019 m. paraišką, dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte, t. y. įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas – 91,78252 ha. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 91,78252 ha pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus“ , tai parama pagal priemonę mokama už 1,2175 ha (93,18 ha (deklaruotas plotas) – 91,78252 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų) – 0,18 ha (nustatytas netinkamas paramai plotas)).
7. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Minėtų įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintu ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. NMA nurodė, kad paraiškas pagal priemonę administruoja tinkamai bei vykdydama jai pavestas funkcijas vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, kuriose ir yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę.
8. Atsakovas nurodė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė prašantis bylą spręsti teismo nuožiūra.
10. Trečiasis suinteresuotas paaiškino, kad 2014 m. balandžio 23 d. pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį, kurios pagrindu VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą. K. Z. ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 10–12 d., ekologinės gamybos ūkio plotas 94,11 ha. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenys nesutampa – laukai Nr. 1 ir Nr. 2, esantys kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoti, nurodyta, jog juose auga avižos, tačiau realiai šiuose laukuose auginami grikiai. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visuose pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio laukuose tręšimui naudotas mėšlas.
11. VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad nevertina ir nepriima sprendimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nes nėra tam kompetentingas, šias priemones vertina ir jų įgyvendinimą kontroliuoja NMA, todėl dėl šių taisyklių ir kaip jas įgyvendina pareiškėjas, VšĮ „Ekoagros“ pasisakyti negali.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo K. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas plotas – 94,11 ha. Pareiškėjas prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus už kuriuos prašoma paramos. Pareiškėjas prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir reglamentas (EB) Nr. 834/2007) 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo bendrame ūkio plote – 94,11 ha – auginami augalai – grikiai, žieminiai rugiai, avižos (2018 m. derliaus 12,50 t), grikiai (2018 m. derliaus 16,00 t) – apibrėžiami kaip ekologiški produktai. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina žieminius rugius, grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 balandžio mėn. buvo mėšlas.
14. NMA 2020 m. sausio 14 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-3746280, kuriuo kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skyrė 1,22 ha deklaruotai pareiškėjo naudmenų daliai, už tokį plotą skiriama kompensacinės išmokos suma – 362,49 Eur. NMA ginčijamą sprendimą grindė argumentu, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį. Todėl paramą pagal Priemonę už javus paskyrė už 1,22 ha plotą (93,18 ha (deklaruotas plotas) – 91,78252 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų) – 0,18 ha (nustatytas netinkamas paramai plotas).
15. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – ir EŽŪ taisyklės) nuostatomis.
16. Teismas sprendė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška, tuo tarpu pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, ūkio subjektams, ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose. Teismas padarė išvadą, kad EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl pareiškėjo nurodomos EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, teismas pažymėjo, kad kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA, priimdama ginčijamą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė ir Įgyvendinimo taisyklių rengėjos, Žemės ūkio ministerijos, išaiškinimą, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad EŽŪ taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose panaikino jo pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotuose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, todėl teismas padarė išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, teismo nuomone, nesudarė pagrindo nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, o be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovas pagal tai (šiais duomenimis vadovaudamasis) išmoka (turi išmokėti) išmokas. Nors pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, teismo nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Teismas akcentavo, kad žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.
19. Teismas nagrinėjamoje byloje nekvestionavo pareiškėjo argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau pritarė VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime nurodytai aplinkybei, kad būtent atsakovas NMA yra paskirtas atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą. Kaip tai nustatyta teisės aktuose (Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas ir kt.).
20. Teismas konstatavo, kad NMA Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą NMA šioje dalyje išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą. Atmetus pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
21. Pareiškėjas K. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. Z. patikslintą skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
21.1. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas net netyrus eilės 2020 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodytų argumentų ir aplinkybių bei juos pagrindžiančių dokumentų.
21.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, aktualia teismų formuojama praktika, mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 str., pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, visiškai formaliai taikė įstatymą, net nekvestionavo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, nepasisakė nei dėl vieno teiginio ir argumento, kurie buvo nurodyti pareiškėjo 2020 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė administracinę bylą.
21.3. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik Agentūros cituojamos Įgyvendinimo taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, bei nesutinka, kad Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nuostatos yra nesuderinamos su EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatomis, kadangi abejomis nuostatomis yra siekiama tų pačių tikslų. Pareiškėjo nuomone, tiek Įgyvendinimo taisyklės (26 p. ir II priedas), tiek EŽŪ taisyklės (37 p.) numato tas pačias daugiametes žoles, kurias reikia auginti bent 1 metus per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį, kad ūkininkavimas būtų pripažintas ekologiniu ir už tai būtų skirta kompensacinė išmoka. Pareiškėjas pabrėžia, kad EŽŪ taisyklių 38 punktas numato, kad EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Pareiškėjas pažymi, kad VšĮ „Ekoagros“ yra patvirtinęs, jog pareiškėjo ūkyje buvo naudotas mėšlas, panaudotas kiekis atitinka normas; visuose laukuose atlikti agrocheminiai dirvožemio tyrimai; pagal EŽŪ taisyklių 37 punktą, visuose laukuose įvykdytas sėjomainos reikalavimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio klausimo iš viso nepasisakė.
21.4. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri yra Įgyvendinimo taisyklių ir EŽŪ taisyklių rengėja, pozicijos aktualiu klausimu, t. y. Žemė ūkio ministerijos nurodytų tikrųjų ir pagrindinių tikslų bei siekių rengiant minėtas taisykles. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra atsiliepime kėlė klausimą dėl Žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylą, kad ji galėtų pateikti aktualius paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino. Pareiškėjas pažymi, jog teismui pateiktame Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministro pasirašytame atsakyme nurodoma, kad tiek Įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, tiek ir EŽŪ taisyklių 37–38 punktu siekiama to paties tikslo – t. y. nustatyti, kad siekiant atkurti natūralias biologines dirvožemio, kaip pagrindinio agrosistemos komponento, savybes, turi būti įgyvendinama sėjomaina pagal EŽŪ taisyklių 37–38 punktus arba užtikrinama augalų kaita pagal Įgyvendinimo taisyklių 26 punktą. Pareiškėjo nuomone, jam, kaip griežtai besilaikančiam EŽŪ taisyklių 37–38 punktų reikalavimų, negali būti taikomos sankcijos už tai, kad jis nesilaikė taip pat alternatyvaus, tačiau Agentūrai akivaizdžiai labiau priimtino, būdo. Pareiškėjo manymu, pasirinkus mėšlą (organines trąšas) pagal EŽŪ taisyklių 38 punktą, kaip galimą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintą alternatyvų būdą „augalų kaitai“, numatytai Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte, tai negali būti laikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų nesilaikymu, kas pagal Agentūrą ir buvo priežastis neskirti Pareiškėjui kompensacinės išmokos.
21.5. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybės, jog siekiant atkurti natūralias biologines dirvožemio, kaip pagrindinio agrosistemos komponento, savybes, turi būti įgyvendinama sėjomaina pagal EŽŪ taisyklių 37–38 punktus arba užtikrinama augalų kaita pagal Įgyvendinimo taisyklių 26 punktą, turi būti vertinamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto byloje Graikijos Respublika prieš Europos Komisiją, bylos Nr. C-797/18, kontekste, kur buvo vertinama, ar iš tikrųjų ESBT pagrįstai nustatė, kad sąvoka „daugiametės ganyklos“ apima tik tuos plotus, kurie yra apaugę žole ir žoliniais pašarais, neįtraukiant plotų, kuriuose tose ganyklose auga medingieji augalai ar krūmokšniai, bei buvo išaiškinta, kad lemiamas kriterijus apibrėžiant „daugiametes ganyklas“ yra ne žemės ūkio paskirties sklype augančių augalų rūšis, o faktinis to sklypo panaudojimas tipinei žemės ūkio veiklai „daugiamečių ganyklų“ tikslais, o augantys medingieji augalai ar krūmokšniai negali savaime būti kliūtis sklypą kvalifikuoti kaip „daugiametes ganyklas“, jei tie augalai netrukdo tą sklypą naudoti žemės ūkio veiklai.
21.6. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje situacija yra tapati: valstybės įgaliota VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo pareiškėjo kontrolinius žemės sklypus ir produkciją kaip ekologinius, kadangi pareiškėjas pasirinko vieną iš alternatyvių ir galimų ūkininkavimo priemonių, kad produkcija būtų ekologiška, ekologiška produkcija buvo parduota į ES šalis, todėl ir išmoka už ekologinį ūkininkavimą privalo būti išmokėta ir jokios kitokios varžančios priemonės nėra ir negali būti pateisinamos.
21.7. Pareiškėjas pažymi, jog pateikė duomenis – specialisto išvadą – apie organinių trąšų (mėšlo) naudingumą dirvožemiui, bei nurodo, kad VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ pateiktame išaiškinime nurodyta, kad organinė trąša – galvijų kraikinis mėšlas (aktualu EŽŪ taisyklių 37–38 punktams) – ir daugiametės žolės (dobilai, barkūnai, esparcetai, facelijos, paprastieji gargždeniai, liucernos (aktualu Įgyvendinimo taisyklių 26 punktui)) vienodai gerai užtikrina tinkamą dirvožemio kokybę, derlingumą bei atsistatymą.
21.8. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad tik Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto reikalavimų laikymasis būtų sąlygojęs kompensacinės išmokos pareiškėjui skyrimą, ir toks aiškinimas prieštarauja tiek pačios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktam išaiškinimui, tiek ESTT jurisprudencijai, tiek ir elementariai logikai. Vien dėl šioje dalyje nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
21.9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Augalininkystės konsultanto nuomone, tikrintojai turėjo atsižvelgti į bent paskutinius du metus, kai net visos Lietuvos lygiu buvo paskelbti sausros metai ir ūkininkai dėl objektyvių priežasčių nesugebėjo įvykdyti reikalavimų dėl ankštinių daugiamečių žolių išlaikymo ekologinės gamybos ūkiuose, o kūrybingai ir laiku panaudojo įsigytas organines trąšas dirvų gerinimui – tokių nebausti, kaip nesilaikančių reikalavimų, o atvirkščiai – paskatinti ir rodyti pavyzdžiu. Tai ypatingai svarbu pietų ir pietryčių Lietuvoje ūkininkaujantiems, kur neturtingi smėlio dirvožemiai ypatingai jautrūs per mažam drėgmės kiekiui ir kito pasirinkimo ūkininkai tiesiog neturi.
21.10. Pareiškėjas pažymi, kad visi pareiškėjo deklaruoti ir sertifikuoti kontroliniai žemės sklypai yra pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja itin nederlingas dirvožemis, bei atkreipia dėmesį, kad 2017–2019 m. visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl drėgmės, arba sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, tačiau pareiškėjas netgi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis visą programos priemonės įgyvendinimo laikotarpį vis tiek sugebėjo užtikrinti, kad visų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų būtų laikomasis, ir jo kontroliniai žemės sklypai buvo deklaruoti kaip ekologiniai ir tai patvirtino VšĮ „Ekoagros“ juos tokiais sertifikuodama. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikė dar 2017 metais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Agentūrai ir VšĮ „Ekoagros“ pateiktus išaiškinimus, kaip reikia administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremalių situacijų metu, kurie aktualūs tokiai situacijai besitęsiant 2018 ir 2019 metais, tačiau kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.
21.11. Pareiškėjas teigia, kad byloje būtina įvertinti pareiškėjo prisiimtus ir visiškai įvykdytus įsipareigojimus pagal Įgyvendinimo taisyklių VII dalį, t. y. kad pareiškėjas pagal programos paramos priemonę įsipareigojo laikytis Reglamento (EB) Nr. 834/2007. Pareiškėjui VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 29 d. išdavė patvirtinantį dokumentą, kuris skiriamas ūkio subjektui ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo griežtai laikęsis EŽŪ taisyklių, priimtų vadovaujantis tuo pačiu reglamentu (EB) Nr. 834/2007, taip pat Įgyvendinimo taisyklių, tą patvirtino VšĮ „Ekoagros“, todėl pareiškėjas atitiko ir atitinka visas sąlygas gauti kompensacinę išmoką.
21.12. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, įgyvendinantiems priemonę ūkininkams parama mokama atsižvelgus į deklaruotą ir sertifikuotą plotą. Taigi, abi šios sąlygos yra būtinos gauti paramą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl deklaruoto ir sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, nebuvo, galbūt net nenustatė, dėl ko byloje kilo ginčas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad visi pareiškėjo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai buvo sertifikuoti, ir tai atitiko Įgyvendinimo taisyklių 40 punkto reikalavimus, tačiau Agentūra vis tiek pareiškėjui neskyrė paramos.
21.13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) ir matė akivaizdžią teisės aktų (Įgyvendinimo taisyklių 26 p. ir EZŪ taisyklių 37–38 p.) nesuderinamumo problemą, pirmosios instancijos teismas vis tiek pasirinko visiškai formalų teisės normų aiškinimo principą, kurio rezultatas visiškai neatitinka ES teisės, t. y. reglamento (EB) Nr. 837/2007 nuostatų. Pareiškėjo teigimu, reglamentu (EB) Nr. 834/2007 siekta sureguliuoti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą ES rinkoje, akcentuojant ekologinio ūkininkavimo ir gamybos prioritetą, todėl Agentūra privalėjo susilaikyti nuo visų veiksmų, kurie nepagrįstai tokį prioritetą menkina / naikina, kadangi ES teisės nuostatos, atitinkančios nustatytas tiesioginio veikimo sąlygas, privalomos visoms valstybių narių valdžios institucijoms, t. y. ne tik nacionaliniams teismams, bet ir visoms administracijos institucijoms. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, kaip valstybės narės administracinė institucija, neturi jokio pagrindo kvestionuoti to, kad pareiškėjas atitinka visas sąlygas paramai gauti, o šias nuostatas paneigiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis ES teisei.
21.14. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kad jis, visiškai užtikrindamas ES reikalavimų savo veikloje laikymąsi ūkininkaudama ekologiškai ir šią produkciją realizuodamas ES, turi nekvestionuotiną teisę gauti ES paramą, o nacionalinės institucijos, šiuo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra šios teisės paneigti ir apriboti negali.
21.15. Pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartotinai išdėsto kai kuriuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, o taip pat papildomai pažymi, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamos diskusijos dėl dažno Lietuvos ūkininkavimo taisyklių keitimo, taip apribojant ūkininkų galimybes gauti paramą, bei atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-2411-281/2020 posėdžio metu vykusias diskusijas šiuo klausimu. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas tiek teismų, tiek ir viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų kontekstas (ABTĮ 56 str. 1 d., 7 d.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 m. balandžio 15 d. Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktas (kuriame numatytas vienas iš paramos gavėjų prisiimamų įsipareigojimų), kuriuo vadovaudamasis atsakovas atsisakė išmokėti apeliantui kompensacinę išmoką, neteko galios, bei mano, kad apeliacinės instancijos teismas tokius pakeitimus galėtų laikyti gerinančiais pareiškėjo padėtį ir juos taikyti šioje byloje.
22. Atsakovas NMA pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
22.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik Įgyvendinimo taisyklės, bet ir EŽŪ taisyklės, kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas, atitinka Įgyvendinimo taisyklių 2 priede pateikiamą daugiamečių žolių sąrašą, pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (Įgyvendinimo taisyklių II priedas ir Įgyvendinimo taisyklių 47 punktas bei 48 punktas), tuo tarpu EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus).
22.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas (tirštąjį mėšlą, pusiau skystąjį mėšlą, skystąjį mėšlą arba srutas, kompostą, granuliuotą mėšlą, granuliuotas trąšas, sapropelį), kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. Tai viena iš ekologinio ūkininkavimo priemonių, apimanti ne tik augalų kaitą (sėjomainą), bet ir dirvos gerinimo galimybes. Norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti ir paramą pagal Priemonę – būtina laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.
22.3. Atsakovas pažymi, kad paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (EKO) administruoja tinkamai bei vadovaujasi kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos – parengtomis Kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimo taisyklėmis. NMA nurodo paraiškas pagal Priemonę administruojanti bei paramą už sertifikuotus plotus pareiškėjams mokanti vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, bet ne EŽŪ taisyklių nuostatomis, nes būtent Įgyvendinimo taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal Priemonę. Be to, Įgyvendinimo taisyklėse yra nurodytas ir paramos dydis už plotus, kuriuose pareiškėjai vykdo ekologinę gamybą, bei sankcijos – nesilaikant atitinkamų reikalavimų. Parama pagal Priemonę mokama tik tiems pareiškėjams, kurie laikosi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatų. Atsakovas akcentuoja, kad VšĮ „Ekoagrus“ nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra paskirta atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras, o sertifikuojančiai institucijai pavesta NMA teikti informaciją apie sertifikuotus ekologiškų ir (arba) išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, sertifikuotus produktus ir sertifikuotus deklaruotus plotus). NMA sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746280 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,22 ha plotą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą šioje dalyje išmokėti kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad NMA Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą NMA šioje dalyje išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas. Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės dėl ko neišsamiai ir nevisapusiškai nustatytos ginčo aplinkybės, netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos bei nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
29. NMA Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį. Todėl paramą pagal Priemonę už javus paskyrė už 1,22 ha plotą (Paraiškoje nurodyti deklaruotini plotai (kontroliniai žemės sklypai) – 94,11 ha).
30. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 26 punktą, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai; pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį; parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti; daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.4 p.).
31. Pareiškėjui parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už javus paskirta už 1,22 ha plotą, nes nustatyta, kad 91,78 ha plote neįsėtas daugiamečių žolių įsėlis (pagal VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolą, kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina žieminius rugius, grikius, avižas, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 balandžio mėn. buvo mėšlas.), o 0,18 ha yra bI3 ir bI6 netinkamas paramai plotas.
32. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, o EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatos.
33. EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių, nurodytų šio punkto 1–2 papunkčiuose. Pagal EŽU taisyklių 38 punktą, šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, akcentuoja, jog Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nuostatos yra nesuderinamos su EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatomis, kadangi abejomis nuostatomis yra siekiama tų pačių tikslų – numato tas pačias daugiametes žoles, kurias reikia auginti bent 1 metus per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį, kad ūkininkavimas būtų pripažintas ekologiniu ir už tai būtų skirta kompensacinė išmoka. Pareiškėjas nurodo griežtai laikęsis EŽŪ taisyklių, priimtų vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, taip pat Įgyvendinimo taisyklių, tą patvirtino VšĮ „Ekoagros“, todėl pareiškėjas atitiko ir atitinka visas sąlygas gauti kompensacinę išmoką.
35. Nagrinėjant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas deklaruotuose laukuose, už kuriuos neskirta kompensacinė išmoka pagal Priemonę, bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotuose laukuose augalų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 2 priede, o tręšimui 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 balandžio mėn. naudojo mėšlą.
36. Įvertinus pareiškėjo teiktą Paraišką paramai pagal Priemonę už javus gauti, tai, kad būtent Įgyvendinimo taisyklės nustato sąlygas, kurias išpildžius yra mokamos išmokos, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai Sprendimą grindė Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, o ne EŽŪ taisyklių nuostatomis.
37. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (Įgyvendinimo taisyklių 2 priedas ir Įgyvendinimo taisyklių 47 ir 48 punktai), o EŽŪ taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus), tačiau norint ekologiškai ūkininkauti pakako įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti paramą pagal Priemonę – buvo būtina laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.
38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą, t. y. šios taisyklės nenustato sąlygų, kurias įvykdžius mokama kompensacinė išmoka pagal Priemonę.
39. Pagal Įgyvendinimo taisykles, kompensacinė išmokama mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti.
40. Akcentuotina, kad pareiškėjo pateiktame Įgyvendinimo taisyklių rengėjos Žemės ūkio ministerijos išaiškinime nurodyta, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.
41. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai, kad vien dėl to, jog deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, NMA privalėjo išmokėti išmoką. Nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte.
42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad nekvestionuotinas pareiškėjo argumentas dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau atsakovas NMA yra paskirtas atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p., Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 p.) ir būtent NMA administruoja ir Priemonę (Įgyvendinimo taisyklių 35 p.).
43. EŽŪ taisyklės priimtos įgyvendinant inter alia (be kita ko) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas. Reglamente (EB) Nr. 834/2007 įtvirtintos nuostatos, susijusios su ekologinių produktų gamyba, platinimu, ženklinimu ir pan., tačiau jos visiškai nereglamentuoja paramos (išmokų, kompensacijų) klausimų, t. y. jos nėra skirtos paramos skyrimo ar neskyrimo taisyklių nustatymui.
44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių sąlygų ir reikalavimų kompensacinei išmokai gauti, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog ginčijama Sprendimo dalis dėl kompensacinės išmokos už 1,22 ha plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Šios išvados nepaneigia tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės teismui pateikti pareiškėjo papildomi rašytiniai paaiškinimai.
45. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad neįvykdė Įgyvendinimo taisyklių 22.13 reikalavimo dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos (nepalankios meteorologinės situacijos). Be to, pareiškėjo akcentuojamuose Žemės ūkio ministerijos raštuose iš esmės kalbama apie ūkininkų įsipareigojimus, susijusius su produkcijos užauginimu ir realizavimu, susidarius ekstremaliajai hidrometeorologinei situacijai 2017 metais, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas vienus metus turėjo auginti įsėlines kultūras, kurių paskirtis ne produkcija, o dirvos gerinimas.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė Žemės ūkio ministerijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors tokį prašymą buvo pateikęs atsakovas.
47. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą traukiamas asmuo, kurio teisėms ir pareigioms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Taigi asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad šios bylos ginčo išsprendimas gali paveikti tiesiogiai arba netiesiogiai Žemės ūkio ministerijos materialiąsias subjektines teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad Žemės ūkio ministerija pagrįstai ir teisėtai nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo K. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius |