NUORAŠAS                    

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-190/2015

Teisėjas Robertas Rainys                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;

(S)

            2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 16 d.

    Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Rositos Patackienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. M. skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 59-3 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. M. netaikymo,

n u s t a t ė:

T. M. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.   

Bausmės vykdymo pradžia 2012-11-12, bausmės vykdymo pabaiga 2015-11-10, 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013-11-10.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 59-3 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo buvo nutarta netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurį teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė. Teismas, atmesdamas nuteistojo T. M. skundą, nurodė, jog T. M. praeityje teistas 7 kartus, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė. Jis buvo 2 kartus lygtinai paleistas, vieno lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra T. M.. Be to, būdamas laisvėje nuteistasis piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, nuo 2002-04-12 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nedirbo, ne kartą baustas administracine tvarka. Būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu galioja. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė - 85 balai.

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir  Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 59-3. 

Didžiąją dalį nuteistojo T. M. skundo sudaro teorinė teisės aktų analizė. Nuteistojo teigimu, buvo pažeistos LR generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymu Nr. 1-154 patvirtintos rekomendacijos „Dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų“, LR Konstitucinio teismo nutarimai, LR Konstitucijos normos ir principai, analizuojamos LR bausmių vykdymo kodekso dabartinė ir anksčiau buvusi redakcija, Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Rec (2003)22 principai.

Teismas, T. M. manymu, nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje akcentavo, jog jis „anksčiau teistas 7 karus, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė“, nes šios aplinkybės, apie kurias galima kalbėti tik būtuoju laiku, nėra ir negali būti veiksniai, kalbant apie asmens elgesį ateityje. Svarstant apie asmens elgesį ateityje, turėtų būti vertinama socialinė aplinka, ekonominė padėtis ir panašiai.

Nuteistasis pažymi, jog Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą bei pateikia šią aplinkybę patvirtinančias Kauno apygardos teismo nutartis.

Nuteistojo T. M. skundas atmestinas.             

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

T. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokosi suvirintoje specialybės. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose lankomas sutuoktinės ir sūnaus, santykiai su mama geri, lygtinio paleidimo atveju mama suteiks gyvenamąją vietą. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, pozityvaus užimtumo priemonių programoje, periodiškai prisideda atliekant gerbuvio darbus tvarkant bendro patalpas ir buitinę techniką, nuo 2014-09-24 dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“.

Tačiau nuteistasis T. M. šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, padarymą, pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus - 18 metų, anksčiau teistas 7 kartus už plėšimus ir vagystes. Be to, jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo metu padarė nusikalstamą veiką, taigi, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jokių išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad T. M. bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu visos 3 nuobaudos galioja, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas nebuvo ir tai  rodo, kad nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 85 balai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad būdamas laisvėje T. M. piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, nuo 2002-04-12 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nedirbo, ne kartą baustas administracine tvarka.

Apygardos teismo teisėjų nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, dar nėra pakankamo pagrindo išvadai daryti, kad nuteistasis yra pakankamai įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Pažymėtina, jog šiuo metu T. M. nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, todėl taikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį T. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d.1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                               Vladislavas Lenčikas

Teisėjai                                                                                                                                           Leonarda Gurevičienė             

                                                                                                                                                       Rosita Patackienė

Nuorašas tikras