Civilinė byla Nr. 3K-3-60/2008
Procesinio sprendimo kategorija
11.9.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė: pripažinti, kad buvo neteisėtai atleista iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – Teatras) vadovo pavaduotojo menedžmentui pareigų; 2) konstatuoti, kad iš šių pareigų yra atleista teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki 2006 m. rugpjūčio 16 d.; 4) priteisti iš atsakovo neišmokėto atlyginimo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 9 d. dalį – 3293 Lt, 0,06 procento delspinigių nuo 2006 m. sausio 8 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad buvo atleista iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, tačiau iš tikrųjų tokio mažinimo nebuvo, Teatro organizacinė struktūra iš esmės nepasikeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovės atleidimą iš Teatro vadovo pavaduotojo menedžmentui pareigų neteisėtu; 2) priteisė ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2006 m. rugpjūčio 16 d; 3) nusprendė laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisė ieškovei 3293 Lt neišmokėtą atlyginimą ir 0,06 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo šios sumos nuo 2006 m. sausio 8 d. iki sprendimo priteisti neišmokėtą atlyginimą įsiteisėjimo dienos; 5) priteisė ieškovei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 288,79 Lt žyminio mokesčio.
Teismas konstatavo, kad, nesant įrodymų apie tai, jog ieškovė buvo raštu įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo, jos atleidimą iš darbo negalima laikyti teisėtu. Be to, ieškovė turėjo būti įspėta prieš du mėnesius iki jos atleidimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, kada ieškovė sužinojo apie numatomą atleidimą, nėra galimybės patikrinti, ar nebuvo pažeistas šis terminas.
Teismas nurodė, kad, keičiant Teatro organizacinę struktūrą, turėjo būti laikomasi nuostatuose nustatytų procedūrų: iš pradžių Meno taryba turėjo svarstyti Teatro organizacinę struktūrą, patarti Teatro vadovui ir tik po to vadovas galėjo tvirtinti organizacinę struktūrą. Teatro vadovė 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. P1-54 patvirtino Teatro organizacinę struktūrą, o Teatro restruktūrizacijai Meno taryba pritarė tik 2006 m. kovo 21 d. Teatro vadovė negalėjo tvirtinti naujos Teatro struktūros, taigi 2006 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-54 4.3 punktas dėl ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo yra neteisėtas.
Teismas nustatė, kad ieškovės darbo sutartyje buvo nurodyta, jog bus mokama 50 procentų atlyginimo dydžio priemoka. Priemoka ieškovei buvo mokama iki 2005 m. gruodžio 31 d. Atsakovas turėjo pagrįsti teismui, kodėl atsisakė toliau mokėti priedą ieškovei, juolab kad jai buvo pavedama atlikti pakankamai sudėtingus darbus per trumpą laiką.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad nepagrįstas atleidimas iš darbo ir kad Teatro vadovės vieši pasisakymai įskaudino ieškovę, sukėlė neigiamus išgyvenimus. Tačiau teismas laikė, kad prašoma priteisti 15 000 Lt suma yra per didelė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ir ieškovės apeliacinius skundus, 2007 m. birželio 21 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas teigė, jog darbo sutarties nutraukimo su ieškove priežastis buvo tai, kad 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. P1-54 dėl ekonominės būtinybės ir racionalesnio panaudojimo skiriamų biudžeto asignavimų buvo pertvarkyta Teatro organizacinė struktūra, mažinamas darbuotojų skaičius, todėl nuo 2006 m. gegužės 10 d. buvo panaikinta ieškovės pareigybė. Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. gegužės 22 d. buvo atleista 18 Teatro darbuotojų, nuo 2005 m. lapkričio 14 d. buvo sukurtos 8 naujos pareigybės. Atleidus ieškovę iš darbo, šis etatas nebuvo atkurtas. Pertvarkius Teatro organizacinę struktūrą, ieškovės darbo funkcijos buvo perduotos Teatro vadovei. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, vertinant atsakovo atliktą Teatro vidaus struktūros pertvarkymą kaip atsakovo darbo sutarties su ieškove nutraukimo priežastį, tai yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atsakovui nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK129 straipsnį.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Teatro nuostatus Meno taryba yra tik patariamasis organas. Darbo organizavimas yra Teatro vadovo kompetencija, todėl atsakovas 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-54 teisėtai patvirtino Teatro organizacinę struktūrą, be to, Meno taryba pritarė pertvarkytai Teatro organizacinei struktūrai.
Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įspėjimas ieškovei apie numatomą jos atleidimą iš darbo buvo įteiktas, ieškovė su juo susipažino pasirašytinai, taigi įspėjimas ieškovei buvo įteiktas tinkamai (DK 130 straipsnio 2 dalis). Atsakovas siūlė ieškovei kitus darbus – Personalo skyriaus sekretoriaus ir baletmeisterio-repetitoriaus, tačiau ieškovė jų atsisakė, taigi darbdavys negalėjo ieškovės jos sutikimu perkelti į kitą darbą (DK 129 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo darbuotojo atleidimo iš darbo momentą. Ieškovės paskutinė darbo diena buvo 2006 m. gegužės 9 d., todėl atsakovas pagrįstai atleido ieškovę nurodytą dieną ir visiškai su ja atsiskaitė.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę paskirti priedus, tačiau tam neturėjo pagrindo, nes ieškovei nuo 2006 m. sausio 1 d. nebuvo pavesta atlikti papildomų, svarbių, skubių ir sudėtingų darbų, ieškovė turėjo kasmetines atostogas 2005 m. pabaigoje, 2006 m. balandžio mėnesį, be to, ieškovė sirgo 2006 m. sausio-vasario mėn., todėl atsakovas neturėjo pagrindo priimti įsakymą dėl personalinių priedų. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti 3293 Lt suma nėra atlyginimo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 0,06 procento delspinigių.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė DK 248 straipsnio 4 punktą, 250 straipsnį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės – patenkinti: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 129 straipsnio normas. Teisėjų kolegija darbo organizavimo struktūrinių pakeitimų realumą vertino atsižvelgdama tik į 2005 m. lapkričio 14 d.–2006 m. gegužės 22 d. laikotarpiu atleistų darbuotojų skaičių ir sukurtų naujų pareigybių skaičių nuo 2005 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovo vadovo įsakymas dėl naujos Teatro organizacinės struktūros patvirtinimo buvo priimtas tik 2006 m. kovo 6 d. Teisėjų kolegija iškreipė byloje nustatytas aplinkybes, nes, konstatuodama, kad 2005 m. lapkričio 14 d. – 2006 m. gegužės 22 d. laikotarpiu buvo atleista 18 darbuotojų, nutylėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu į darbą buvo priimta 20 naujų darbuotojų. Kad darbuotojų skaičius nebuvo realiai mažinamas, patvirtina ir atsakovo pateikti į bylą sąrašai.
Byloje nustatyta, kad, panaikinus vadovo pavaduotojo menedžmentui pareigybę, buvo įkurtas atskiras skyrius – Marketingo, kuriam buvo perduotos ieškovės vykdytos darbo funkcijos ir veikla. Šiame skyriuje dirba 8 darbuotojai ir skyriaus vadovas. Darbas, kurį ieškovė dirbo, ir toliau yra atliekamas, o darbuotojų, dirbančių šį darbą, skaičius nesumažėjo. Taigi nebuvo jokio realaus struktūrinio pertvarkymo, kuris būtų pagrindas su ieškove nutraukti darbo sutarčiai.
2. Atsakovo veiklą reglamentuojančių nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-447 13, 14.5 punktuose nustatyta, kad Teatre sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Meno taryba, kuri svarsto ir Teatro organizacinę struktūrą. Nepaisant to, Teatro vadovė vienvaldiškai, be Meno tarybos svarstymo ir pritarimo patvirtino Teatro struktūrą.
Atsakovas nėra privatus juridinis asmuo. Tai viešasis juridinis asmuo. Tokia įstaiga privalo savo veikloje vadovautis teisės aktais.
Be to, tik Meno tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip ½ jos narių, Meno tarybos posėdis yra teisėtas. 2003 m. kovo 21 d. Meno tarybos posėdyje, kuriame buvo pritarta iš dalies pakeistai 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. P1-54 patvirtintai Teatro organizacinei struktūrai, dalyvavo tik 5 nariai iš 11. Be to, šiame posėdyje buvo svarstyti ne struktūros, bet tik meno klausimai, o šio posėdžio protokolas galėjo būti suklastotas.
3. Nors 2005 m. lapkričio 14 d.–2006 m. gegužės 22 d. laikotarpiu iš darbo buvo atleista 18 darbuotojų ir priimta 20 naujų, tačiau ieškovei nebuvo pasiūlyta pereiti dirbti į bet kurio atleisto darbuotojo pareigybę. Atsakovas tik prieš pat darbo sutarties nutraukimą pasiūlė ieškovei dirbti Personalo skyriaus sekretoriaus ar baletmeisterio-repetitoriaus darbą, t. y. pareigas, kurioms net nereikalingas aukštasis išsilavinimas, o darbo užmokestis daug mažesnis.
4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis, iškreipė įrodymus, nenurodė, kodėl atmetė ieškovės pateiktus ir nurodytus įrodymus ir kodėl rėmėsi tik atsakovo atstovų paaiškinimais.
5. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl neturtinės žalos šiurkščiai pažeidžia DK 250 straipsnio normų reikalavimus, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos (2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Ieškovė dėl šiurkščiai įstatymus pažeidžiančio ir žeminančio Teatro vadovės elgesio patyrė didžiulį stresą, moralinę skriaudą. Pablogėjo ieškovės sveikata, ji susirgo ir ilgą laiką negalėjo dirbti net elementarių darbų namuose. Teatro vadovės vieši, pasityčiojantys pasisakymai spaudoje pažemino ieškovę, turėjo neigiamos įtakos jos reputacijai.
6. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai argumentavo sprendimo dalį dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakė.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė atmesti kasacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovui 288,79 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Atsiliepime teigiama, kad kasatorė iškreipė faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Teismai nustatė, kad ieškovė dirbo atsakovo vadovo pavaduotoja menedžmentui. Atsakovo 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu, remiantis DK 129 ir 140 straipsniais, ieškovė atleista iš darbo.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagrindinis ieškovės reikalavimas yra dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti reikalavimai – dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, delspinigių priteisimo – priklauso nuo pagrindinio reikalavimo. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (DK 250 straipsnis) ieškovė taip pat sieja su jos neteisėtu atleidimu iš darbo.
Pagrindinis ieškovės reikalavimas yra atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nes nuo jo priklauso kiti reikalavimai. Ieškovė iš darbo atleista vadovaujantis DK 129 ir 140 straipsniais. Iš žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad darbo sutartis nutraukta, remiantis tuo, jog atsakovas vykdė struktūrinius pertvarkymus Teatre. Taigi darbo sutartis nutraukta remiantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, kai dėl atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų buvo sumažintas darbuotojų skaičius.
DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal šią įstatymo nuostatą atsakovo vykdyti struktūriniai pertvarkymai galėjo būti pagrindas nutraukti darbo sutartį. Tačiau šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį, turėjo būti laikomasi DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų: darbdavys apie darbo sutarties nutraukimą turi raštu pasirašytinai įspėti darbuotoją prieš du mėnesius (DK 130 straipsnio 1 dalis).
Inicijuodamas darbo sutarties nutraukimą dėl Teatro struktūrinių pertvarkymų, atsakovas turėjo siūlyti ieškovei kitą darbo vietą. Siūlyti ieškovei kitą darbą buvo darbdavio pareiga. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, kai darbuotojas atleistas iš darbo dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų (DK 129 straipsnio 2 dalis) turi pareikalauti iš darbdavio įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas atsisakė būti perkeltas į kitą darbą arba darbdavys neturėjo galimybės perkelti jį į kitą darbą. Turėdamas tokią galimybę darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus.
Byloje yra atsakovo siūlymas dirbti Personalo skyriaus sekretoriaus ir baletmeisterės–repetitorės darbus. Šis siūlymas ieškovei parašytas 2006 m. gegužės 4 d., t. y. prieš pat ieškovės atleidimą iš darbo. Taigi neaiškinta ir neapsvarstyta, ar kito darbo siūlymas buvo realus, ar tokiu siūlymu nebuvo sudaryta tik jo regimybė, t. y. neužtikrinant ieškovei DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės būti paliktai dirbti Teatre.
Ieškovė dirbo atsakovo vadovo pavaduotoja menedžmentui. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad Teatre buvo sukurtos naujos 8 pareigybės, tarp jų Teatro vadovo pavaduotojo, Marketingo skyriaus vadovo, specialisto ryšiams su visuomene, tačiau ieškovei šios pareigos nebuvo pasiūlytos. Byloje yra duomenų, kad, Marketingo skyriaus vadovu priimtas naujas asmuo, tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neaiškino ir nevertino.
Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi aritmetiniu 18 Teatro darbuotojų skaičiaus pasikeitimu per laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. gegužės 22 d. Atsakovo įsakymas dėl struktūrinių pertvarkymų priimtas 2006 m. kovo 6 d., todėl darbuotojų aritmetinis pasikeitimas už nurodytą laikotarpį neatspindi tikrosios padėties ir dėl galimybės ieškovę jos sutikimu perkelti į kitą darbą iki pat sutarties nutraukimo dienos.
Kadangi naikinama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės pagrindinio reikalavimo, tai kartu naikintina ir kita jo dalis dėl pareikštų išvestinių reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas, atsižvelgiant į CPK XX skyriuje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Aloyzas Marčiulionis