Administracinė byla Nr. A-1150-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02408-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 37 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikoma po tris, keturis asmenis, taip pažeidžiant ploto reikalavimą. Kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo atitverti tik 1,5 m tvorele, pilna tarakonų, langai nevalomi. Kamerose buvo pelėsis, grybelis, oro trūkumas, drėgmė. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo išvedamas tik vieną kartą per dieną. Kamerose nebuvo šilto vandens, dušu pasinaudoti buvo galima tik vieną kartą per savaitę, nebuvo ventiliacijos, tinkamai neužtikrintas apšvietimas. Žiemą kamerose buvo šalta, o vasara karšta. Maisto energetinė vertė maža, t. y. nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė ne tik fizinius, bet ir psichologinius išgyvenimus, didelius dvasinius sukrėtimus.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Lukiškių TI-K išdėstė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose kamerose. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtą, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 (1,33 kv. m), stalo matmenys –apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), kamerose yra iki 4 gultų. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis.

5.       Lukiškių TI-K pažymėjo, kad priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Išvedimas į dušą bei pasivaikščioti vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Maistas yra tikrinamas jusliniu būdu, jis yra kokybiškas, išduodamas laikantis higienos reikalavimų.

6.       Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K vertinimu, šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. dėl higienos sąlygų kamerose neužtikrinimo, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos priteisimo.

9.       Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, taigi ploto reikalavimas vienam asmeniui kameroje nebuvo pažeistas. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose buvo laikoma po tris, keturis asmenis, vertinti kaip neatitinkantys tikrovės.

10.       Teismas akcentavo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, jog 6 posto kamerose nuo 226 A iki 244 sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos atskirti užuolaidomis. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 235A ir 236. Kita vertus pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kamerose kalėjo vienas, todėl pareiškėjo teisė dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu negalėjo būti pažeista. Pareiškėjo teiginiai dėl kylančių konfliktų tarp kamerose kalinčių asmenų, dėl to, kad vieni kameroje esantys asmenys sanitariniu mazgu naudojasi tuo metu, kai kiti asmenys valgo, taip pat vertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas nenurodė, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu negalėjo būti pažeistas (pareiškėjas kalėjo vienas), aplinkybė dėl tinkamo / netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo šiuo konkrečiu atveju vertinta kaip nereikšminga.

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17 punktas. Atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, šiuo atžvilgiu teismas neturėjo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

12.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog pasivaikščioti į lauką buvo išvedamas 1 valandą per dieną, todėl neteisėti atsakovo veiksmai nenustatyti. Teismas akcentavo, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. To neneigė ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K, suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

13.       Iš Lukiškių TI-K pranešimo ir kitų rašytinių įrodymų (b. l. 30, 59, 63) nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K organizuojamu tarakonų ir kitų graužikų naikinimu.

14.       Teismas nurodė, kad skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Pats pareiškėjas dėl maisto netinkamos kokybės ir kiekio nėra kreipęsis su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Teisės aktai nenumato Lukiškių TI-K pareigos įvertinti kiekvieno nuteistojo ar suimtojo individualias fiziologines savybes pateikiant atitinkamai kaloringą maistą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad maisto davinio praktinė energetinė vertė neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo, laikytas nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintas kaip abstraktus ir deklaratyvus, neturintis teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad maisto davinys buvo išduodamas mažesnis nei priklauso.

15.       Teismas akcentavo, kad iš atsakovo atstovo prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 235A ir 236. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Iš VVSC 2018 m. gegužės 7 d. patikrinimo akto matyti, kad, patikrinus kamerą Nr. 235A, buvo fiksuotas HN 134:2015 39 punkto reikalavimo pažeidimas (ant sienų ir lubų rastas pelėsis), oro drėgmės, apšvietos rodiklių reikalavimai atitiko teisės aktų reikalavimus. Apie tai, kad nustatyti pažeidimai vėliau buvo pašalinti, patvirtina byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 14 d. raštas VVSC ir VVSC 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas (b. l. 42, 44). Iš VVSC 2018 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto matyti, kad, patikrinus kamerą Nr. 236, HN 134:2015 reikalavimų pažeidimo nebuvo fiksuota. Lukiškių TI-K pateikė duomenis tik apie 2018 m. gegužės mėn. atliktus patikrinimus, tačiau duomenų apie kitą pareiškėjo kalinimo laikotarpį nepateikė. Atsižvelgdamas į faktą, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų apie kamerų būklę (pareiškėjo teiginių neįrodė priešingai), teismas darė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą higienišką kalėjimo aplinką.

16.       Byloje nenustatęs, kad dėl galimo higienos sąlygų neužtikrinimo (pelėsis, drėgmė, šaltis) pareiškėjui kilo sunkūs padariniai, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo higieniškas sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III.

17.       Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas pateikia papildomus įrodymus – kameros nuotraukas ir prašo juos pridėti prie bylos.

18.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus byloje. Teismas be pagrindo priėmė atsakovo atsiliepimą, nes buvo praleistas jo padavimo terminas. Posėdžio metu buvo duoti paaiškinimai dėl techninių klaidų. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes užuolaidos nedengė sanitarinio mazgo nuo pareigūnų stebėjimo langelio. Teismas neįvertino baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Nebuvo įvertinti pareiškėjo sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas pažymi, kad už analogiškas sąlygas kitiems pareiškėjams yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

19.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Lukiškių TI-K nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlygą – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas mano, jog nėra jokio pagrindo priteisti neturtinę žalą pinigine išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. M. kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., atlyginimo.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, manydamas, kad teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus byloje, be pagrindo priėmė atsakovo atsiliepimą, nes buvo praleistas jo padavimo terminas. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo ir baldų bei kitų įrenginių užimamo ploto neįvertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad už analogiškas sąlygas kitiems pareiškėjams yra priteisiama neturtinė žala pinigais.

23.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24.       Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas fotonuotraukas akcentuotina, jog jos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, dokumentus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos.

25.       Dėl atsakovo pateikto atsiliepimo priėmimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi priėmė E. M. skundą ir nurodė išsiųsti skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovui bei įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir su keliamu ginču susijusią medžiagą. Atsakovo atstovas atsiliepimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė 2018 m. rugpjūčio 31 d. (tą dieną dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu). Taigi atsiliepimas pateiktas laiku ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino.

26.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, turėjo iš jo atimti sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą, pažymėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

27.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus byloje, tačiau šio teiginio plačiau nedetalizuoja. Pareiškėjas nurodo iš esmės vieną su tuo susijusį aspektą – teismas neįvertino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes užuolaidos nedengė sanitarinio mazgo nuo pareigūnų stebėjimo langelio.

28.       Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tualetas turi būti įrengiamas taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmens privatumui. Svarbu, kad ši vieta visada nebūtų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Šios aplinkybės vertinamos, atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, t. y. ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė aplinkybes, kuriomis remiasi, o atsakovas įtikinamai paneigė pareiškėjo teiginius (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-602/2017).

29.       Šiuo atveju taip pat vertinama, ar atsakovas pateikė duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017; 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-1062/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1334-822/2018).

30.       Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

31.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teigiant, kad privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, nes jis buvo stebimas pareigūnų per stebėjimo langelį duryse, o atsakovo atstovui to nepaneigiant, konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jis buvo laikomas vienas ir jose buvo įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgą nuo likusios kameros, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis galėjo buvo matomas pareigūnams, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, kad jis, naudodamasis sanitariniu mazgu, nepatyrė diskomforto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kameros tipo palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo, t. y. teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus naudodamasis sanitariniu mazgu.

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, konstatuoja, jog privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

33.       Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 37 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

34.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui E. M. (E. M.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                        Milda Vainienė