Civilinė byla Nr. 2-435-737/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01543-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2019 m. liepos 19 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

atsakovams antstoliui Nikolajui Aleninui,

mažosios bendrijos „Būstukas“ atstovui advokato padėjėjui O. R.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M.,

nedalyvaujant atsakovų valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui, „Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujamo UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atstovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ atstovui, valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui, N. M., antstoliams Aleksandrui Ščiukinui ir Virginijai Paunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T., atstovaujamos advokato padėjėjo Edvardo Bandariavičiaus, patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Nikolajui Aleninui, mažajai bendrijai „Būstukas“, valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujamam UADBB „Colemont draudimo brokeris“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams Aleksandrui Ščiukinui, Virginijai Paunovienei, N. M., M. M. dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme buvo priimtas ieškovės A. T., atstovaujamos advokato padėjėjo Edvardo Bandariavičiaus, patikslintas ieškinys, kuriame prašo pripažinus buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą mažesne, negu ji turėjo būti nustatyta, pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-64-11954 negaliojančiu, ir taikyti restituciją. Nurodė, kad antstolė Ramunė Mikliušienė 2018 m. gegužės 25 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 153361 pardavė vieno kambario 30,75 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Buto pirkėja MB „Būstukas“ už įsigytą nuosavybę sumokėjo 2484 Eur. Antstolė Ramunė Mikliušienė surašė 2018 m. birželio 15 d. „Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-l8-64-11954“, paskirstė gautą už butą sumą kreditoriams bei išieškojimo lėšas antstoliams. Ieškovė deramai nesuprato vykstančio proceso, antstolė neišaiškino visų teisių bei vykdomų veiksmų. Ką antstolė liepdavo pasirašyti, tą ji ir pasirašinėjo, nors ir nesuprato dokumentų turinio. Buvo sudarytas susitarimas dėl skolos apmokėjimo dalimis, tačiau nepaisant to antstolė butą pardavė. Ji kreipėsi teisinės pagalbos, rinko dokumentus iš antstolės kontoros, dėl to prašo atnaujinti praleistą terminą turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-64-11954 pripažinimui negaliojančiu ir antstolio veiksmų apskundimui. Butas adresu  (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 2484 Eur sumą, visa suma už pirktą butą įmokėta 2018 m. gegužės 28 d. Tai vienintelis jos šeimos gyvenamasis būstas, jame gyvena su vaikais: I. B., R. B., E. B., K. B. Vaikų tėvas negali sudaryti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų ir, nors vaikai dabar turėtų gyventi pas jį, bet realiai gyvena ir jų gyvenamoji vieta deklaruota bute, kuris jau yra parduotas. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad turto vidutinė rinkos kaina 17 348 Eur. Internetinių portalų skelbimų duomenimis, pigiausias 1 kambario butas Jonavoje – 12 999 Eur, kiti brangesni. Pateiktas įrodymas patvirtina buvusius neteisėtus antstolio veiksmus, įkainojant ir parduodant turtą, dėl ko turto iš varžytinių aktas Nr. S-18-64-11954 turi būti pripažintas negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius papildomai paaiškino, kad iš internetinių portalų pateikti duomenys apie panašių butų kainas – 12 000 Eur. Ekspertizės aktas patvirtina, kad buto kaina varžytinių metu buvo nustatyta mažesnė nei rinkos kaina. 2017 m. spalio mėn. tarp ieškovės ir antstolės buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovė kas mėnesį mokės po 40 Eur skolos grąžinimui. Darant įmokas, buvo paskelbtos varžytinės ir butas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė mažaraštė, turi mažus skaitymo ir rašymo įgūdžius, jai nebuvo deramai išaiškintos visos jos teisės prieš varžytines. Dėl to yra CPK 602 straipsnyje nustatytos aplinkybės. Terminą prašo atnaujinti, nes ant patvarkymo nurodomas apskundimo terminas. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovės – draudimo bendrovės, apdraudusios antstolės Ramunės Mikliušienės civilinę atsakomybę.

Ieškovė A. T. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo skolinga. Jai paskambino iš antstolės kontoros padėjėjas, sakė, kad reikia mokėti už butą, siūlė daryti sutartį, sutarė, kad mokės po 40 Eur. Jis norėjo, kad mokėtų daugiau, bet ji pasakė, kad negali, nes turi invalidumą, dokumentų apie jos neįgalumą nepateikė. Kas mėnesį mokėjo po 40 Eur. Bute gyvena ji su vaikais - 11 m. I. B., 8 m. K. B. ir 13 m. R. B., 14 m. E. B. Jos vaikų tėtis gyvena tame pačiame name 5 aukšte dviejų kambarių bute, butas priklauso jo broliui. Dabar vaikai gyvena su ja, būna ir pas tėtį. Vaikus išlaiko tėvas ir ji. Per mėnesį pajamos sudaro 215 Eur. Pas antstolę kontoroje buvo 6 kartus, jai nepaaiškino, kad bus parduodamas butas, tik prašė pasirašyti. Kažkada buvo atvykusi antstolė apžiūrėti butą. Apie varžytines sužinojo, tik tada, kai butas jau buvo parduotas. Iš antstolių kontoros jai niekas nesakė, kad ji gali surasti savo pirkėją. Ji kažkur pasirašinėjo, bet teksto jai niekas neperskaitė. Baigė 8 klases, skaityti ir skaičiuoti nelabai išmoko. Apie buto areštą nieko nežinojo. Eidavo pas antstolę dėl baudų. Antstolė vis pasakydavo, kada kitą kartą ateiti. Be šio buto daugiau neturi kur gyventi. Iš buto dar neišsikraustė. Kai M. B. persirašė vaikus sau, ji nieko nežinojo du metus, apie alimentų bylą irgi nieko nežinojo.

Atsakovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Būstukas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. įvykusių varžytynių Nr. 153361 metu buvo parduotas ieškovei priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), plotas 30,75 kv. m. Šis butas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 2484 Eur, t. y. už 60 procentų nustatytos buto kainos. Antstolė nustatė buto kainą, lygią 4140 Eur. Tokia antstolės nustatyta buto kaina atitinka jo rinkos vertę. Ieškovė nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta ir VĮ „Registrų centras“ nustatyta jo vidutinė rinkos vertė siekia 17 348 Eur. Buto vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. prieš 9 metus ir neatitinka buto vidutinės rinkos vertės šiai dienai. Ginčo butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame name. Atsakovui jį įsigijus, jo būklė buvo itin prasta: butas apleistas, jame nėra elektros, karšto vandens, todėl gyvenimo sąlygos jame yra prastos. Kadangi butas buvo įvertintas atsižvelgiant į analogiškų butų vidutinę rinkos vertę, antstolei nekilo abejonių dėl nustatytos jos vertės. Taigi, antstolė neprivalėjo imtis papildomų priemonių buto vertės nustatymui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų nesutikusi su antstolės nustatyta buto kaina ir būtų prašiusi paskirti ekspertizę buto kainai nustatyti, niekada neieškojo ir nesiūlė antstolei savo pirkėjų butui nupirkti, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad butas būtų parduotas už didesnę kainą, visame vykdymo procese buvo pasyvi, todėl pati neįgyvendino savo teisių, numatytų išieškojimo procese. Ieškovė savo pasyvumą mėgina pateisinti žinių trūkumu, nesupratimu, tačiau įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. 

Atsakovės MB „Būstukas“ atstovas advokato padėjėjas O. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ieškovė neneigia, kad turi įsiskolinimų devyniose vykdomosiose bylose. Nepateikė įrodymų, kad 2018 m. buvo dengiama skola. Šiais metais buvo sumokėta tik 70 Eur skola. Bendras įsiskolinimas tuo metu viršijo 3 000 Eur. Buvo nustatyta buto kaina 4 140 Eur. Iki buto pardavimo iš varžytinių, ieškovė neprašė nustatyti kitokios kainos. Butas parduotas iš antrų varžytinių už 2 484 Eur. Pirmose varžytinėse niekas nenupirko. Ekspertas vadovavosi kitais atliktai sandoriais, nustatydamas vidutinę rinkos vertę. Pati MB „Būstukas“ už panašias kainas pardavė butus – nustatyta 5 150 Eur vertė, bet parduotas tik už 3 600 Eur ir pan. Tai bendrabučio tipo butas, ginčo butas nėra idealios būklės, nusidėvėjęs. Ekspertas nustatė, kad tuo metu, kai antstolė įvertino butą, jo vidutinė rinkos vertė buvo 4976,01 Eur. Tai 16,8 proc. didesnė kaina, nei nustatė antstolė. Vėliau per pusmetį pasikeitė kaina iki 5550 Eur. Per šį laikotarpį ieškovė neprašė pervertinti, kad butas būtų parduotas už didesnę kainą. Ieškovė antstolės veiksmų nesiskundė, į teisininkus nesikreipė. Iš pirmųjų varžytinių turtas parduodamas nustatant 80 proc. kainą, antrose – 60 proc. Pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu galima tik išimtiniais atvejais. Pagal teismų praktiką, varžytinių aktas pripažįstamas negaliojančiu, kai turto kaina nustatyta 30–50 proc. mažesnė nei rinkos kaina. Antstolė kainą nustatinėjo pagal masinį vertinimą, nebuvo pagrindo manyti, kad kaina ženkliai skirtųsi. Pirmose varžytinėse už 3 312 Eur pirkėjų neatsirado. Byloje yra dokumentai, kad vaikai gyvena tėvo adresu. Byloje nekeliamas klausimas dėl iškeldinimo iš buto, dėl to argumentai dėl vaikų nėra reikšmingi. MB „Būstukas“ direktorius niekada nėra bendravęs su ieškove, į butą nebuvo patekęs. Nupirktus butus jie sutvarko, pagerina ir tada parduoda. 

Buvusi atsakovė antstolė Ramunė Mikliušienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė skolų nemokėjo, dėl to jos butas buvo areštuotas 2012 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 23 d. Paskutinį turto arešto aktą ieškovei įteikė kontoroje 2017 m. spalio 26 d. jos padėjėjas. Skolininkė ne kartą buvo atvykusi į kontorą su ją lydinčiais asmenimis, susipažino su vykdomosiomis bylomis, žadėdavo mokėti skolas. 2018 m. ieškovė sumokėjo per du kartus tik 70 Eur. A. T. neskundė turto arešto akto ir jame nurodytos jos turto vertės. Visos teisės jai buvo išaiškintos. Turto vertė buvo nustatoma pagal VĮ Registrų centro duomenis ir faktinę būsto būklę. Kadangi skolininkė skolos nemokėjo, 2018 m. kovo 5 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, apie jas informuota ieškovė. Pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Antrosios varžytinės paskelbtos 2018 m. balandžio 25 d. ir baigėsi 2018 m. gegužės 25 d. Po antrųjų varžytinių ieškovė su pilnamete dukra buvo atvykusi į kontorą ir jai pranešta, kad butas parduotas, paaiškinta atvykti po 2018 m. birželio 15 d. susipažinti su aktu. Aktas 2018 m. birželio 18 d. buvo įteiktas pasirašytinai. Ieškovė neteisingai nurodo, kad tame bute gyvena jos vaikai, nes Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, vaikai gyvena su savo tėvu M. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Visi ieškovės parašai vykdomosiose bylose yra pasirašyti jos, matant antstolio padėjėjui Rūteniui Šeriui.

Buvusi atsakovė antstolė Ramunė Mikliušienė 2018 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad vaikai negyvena ieškovės parduotame bute, iš ieškovės priteisti alimentai vaikų naudai. Skolos iš jos išieškomos nuo 2002 m. Bute lankėsi ir ji, ir jos darbuotojai. Butas apleistas, ne prestižinėje miesto vietoje. Paskutinis buto vertinimas buvo atliktas remiantis Registrų centro oficialia suma. Dėl sumos abejonės nebuvo, atitiko realią padėtį. Ieškovė ne kartą buvo atėjusi į kontorą su savo suaugusiais šeimos nariais, skundų nerašė, bet skolų irgi nemokėjo. Ekspertizės aktas turi būti surašytas remiantis teisės aktais. Šioje ekspertizės akte nenurodyta, kokiais teisės aktais jis remiasi. Įžanginėje dalyje nurodytas buto plotas 30,78 kv. m., kai tuo tarpu vertintino buto plotas – 30,75 kv. m. Ekspertas turėtų kviestis į vertinimą šalis, ji nebuvo pakviesta, kiti irgi nedalyvavo, apart ieškovės. Ekspertas išanalizavo lyginamąjį tyrimo metodą ir nurodė, kad kiti vertės tyrimo būdai netaikomi. Ekspertizės 2.4. punkte buto charakteristikoje net nenurodytas buto savininkas. Nesurinkti duomenys apie turto ekonominius, socialinius rodiklius, net nėra Registrų centro išrašo su istorija prie ekspertizės akto. Nėra pasisakyta, ar butas suremontuotas ar dar labiau sudėvėtas. Neaišku, kokios būklės butą ekspertas vertino – arešto dienai ar apsilankymo dienai. Ekspertizėje parinkti pagrinde dviejų kambarių butai, o ne vieno. Dauguma butų parduodami ne iš varžytinių, o patiems savininkams. Ekspertizės aktas abejotinas, netikslus. Jos nustatyta kaina teisinga. 5550 Eur kainos negalima išgauti, nes parduodamas butas varžytinėse už 80 proc. arba 60 proc. Tokie butai nepaklausūs, juos sunku parduoti. Nuo 2017 m. spalio 23 d. iki buto pardavimo sekė rinkos kainas, nes tuo metu pardavinėjo ir kitus butus. Butas įvertintas apžiūrėjus, kad neuždidinti vykdymo išlaidų. Varžytinės vyksta mėnesį laiko. Jei ieškovė būtų atnešusi eksperto išvadą, kad buto kaina yra kitokia, ji būtų kvietusi išieškotoją, skolininką ir kalbėtų dėl kitos nustatytos kainos. Su ieškove bendravo ir ji, ir jos darbuotojai. Nesusidarė įspūdis, kad ieškovė nesuprato vykdymo proceso, ji nuolat lankydavosi kontoroje, rašydavo prašymus išduoti pažymas. Nei antstoliai, nei kontoros darbuotojai jokių susitarimų su skolininkais nedaro, nebent pats išieškotojas pateikia prašymą neatlikti kažkokių veiksmų. Antstolio funkcija - išieškoti skolas. Skolininkai turi teisę teikti prašymus, jie priimami į bylą. Kad butas per mažai įvertintas, niekada nekilo abejonės, bet kilo klausimas, ar ne per daug įvertintas. Visada pasakydavo ieškovei, kiek butas įvertintas, perspėdavo, kad nekauptų skolų. Ieškovė niekada nepareiškė prieštaravimų dėl kainos, ekspertizės neprašė, apie abejas varžytines ją informavo. Ieškovė jokių patvarkymų neskundė. Skola prieš parduodant butą buvo virš 3000 Eur. Gauta suma dar nepadalinta išieškotojams. Sodros duomenimis, jokių išmokų ieškovė negauna, dėl to nebuvo kur nukreipti išieškojimą. Vykdymo procese ieškovė buvo aktyvi, dažnai ateidavo. Dėl buto pardavimo ieškovė buvo pasyvi.

Atsakovas antstolis N. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsakovas antstolis N. A. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes neatstovauja Ramunės Mikliušienės, neperėmė jokių jos procesinių teisių ir pareigų, jam buvo perduotas tik tolimesnis bylų vykdymas. Sutinka būti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Jis nėra gavęs lėšų už realizuotą turtą. Sutinka su visais Ramunės Mikliušienės atsiliepimais ir paaiškinimais. Būsto kainą nustato rinka. Vienas iš rinkos veiksnių - varžytinės. Varžytinės pirmosios neįvyko. Už 3 312 Eur pirmosiose varžytinėse niekas buto nepirko, vadinasi, rinkai ši kaina nebuvo nepatraukli. Tarp eksperto nustatytos kainos ir antstolės kainos – tik 16,8 proc. paklaida. Be to, kainai lemiamą įtaką turi turto fizinė būklė. Antstolė buvo nuvykusi į vietą, apžiūrėjo butą tuo metu. Mano, kad Ramunė Mikliušienė įvertino kainą tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

M. M. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad yra atsakovų pusėje. Laisvos rinkos sąlygomis kainas dėlioja ne skelbimai, ne ekspertas, o rinka. Jei daiktas pardavinėjamas ir niekas jo neperka, vadinasi, rinkai jis netinkamas. Remtis skelbimais ir sakyti, kad žmogus pardavinėja būstą brangiau, sakyti, kad ir kitas turtas turėjo būti parduodamas brangiau, negalima, nes tas skelbimas tik parodo, kad tas žmogus nori gauti tokią kainą už turtą, bet neaišku, ar jis ją gaus. Turtas realizuotas nepažeidus reikalavimų. Jis yra Ramunės Mikliušienės įpėdinis. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, bet dalį turto jau faktiškai valdo. Abu su sese kreipėsi dėl paveldėjimo pagal apyrašą.

Atsakovė valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministerija valstybę atstovauja tik bylose dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl prašo nelaikyti atsakove. Ministerija neatsako už antstolių veiksmų teisėtumą, neturi pareigos atlyginti padarytos žalos ir vertinti antstolių procesinių veiksmų teisėtumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas „Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ kaip atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo atmesti, palaiko antstolės Ramunės Mikliušienės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir MB „Būstukas“ atsiliepimus. Eksperto nustatyta turto rinkos vertė, paskaičiuota lyginamosios vertės tyrimo būdu, yra nustatyta neatsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, nors akte pažymėta, kad buto apdaila – susidėvėjusi ir buto būklė, sprendžiant iš nuotraukų ir antstolio parodymų, akivaizdžiai prasta. Kad buto kaina nustatyta ne per maža parodo ir faktas kad turtas parduotas tik iš antrų varžytinių, nes pirmose nesudalyvavo neatsirado nė vieno pirkėjo norinčio pirkti tokio stovio butą už pirminę kainą.

Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė turtą įkainojo pagal VĮ Registro centro duomenis, ieškovė nereiškė antstolei prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, nepateikė nei vieno įrodymo, ar bent pagrindo prielaidoms buvus realią galimybę butą parduoti brangiau pagrįsti. Skelbimuose nurodytos kainos atspindi tik nekilnojamo turto pardavėjo norimą gauti sumą, kuri faktiškai sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ne visada atitinka pardavėjo lūkesčius, o taip pat ir ne visada atspindi realią daikto rinkos vertę. Jei antstolė Ramunė Mikliušienė būtų skyrusi ekspertizę buto vertei nustatyti, būtų neproporcingai padidintos ir ieškovės išieškotinų skolinių įsipareigojimų sumos. Viešųjų varžytinių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, pradinės kainos nustatymas nelemia, už kurią turtas bus parduotas. Varžytinėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams. Ieškovė turėjo galimybę pasiūlyti savo pirkėją.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Ščiukinas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Antstolis Aleksandras Ščiukinas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta antstoliui Aleksandrui Ščiukinui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Virginija Paunovienė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Antstolė Virginija Paunovienė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta antstolei Virginijai Paunovienei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

N. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta N. M. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytojas Rūtenis Šerys paaiškino, kad jis - antstolės R.Mikliušienės padėjėjas. Ieškovė ne kartą buvo atvykusi į kontorą. Jam teko areštuoti turtą, buvo nuvykęs į vietą, padarė buto nuotraukas. Buto stovis buvo apgailėtinas, apleistas, reikalingas remontas. Jis pasakė ieškovei, kokia kaina įkainotas butas ir paaiškino galimybę surasti savo pirkėją. Ieškovė žadėjo surasti pirkėją. Pirkėjo laukė 4-5 mėnesius. Tai paaiškino ir ieškovės dukrai. Ieškovė buvo aktyvi, buvo atėjusi ir po pirmų varžytinių, visada sakydavo, kad niekas to buto nepirks. Ieškovė nerodė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos būklę, nesakė, kad kažko nesupranta. Kartu ateidavusi dukra buvo turbūt pilnametė. Susitarimo, kad ieškovei mokant kas mėnesį po 40 Eur, butas nebus parduodamas, nebuvo. Jis prašė ieškovės nurodyti, kaip ji dengs įsiskolinimą, ji parašė, kad mokės po 40 Eur. Ieškovė yra mokėjusi metų pradžioje, bet kai buvo pasakyta, kad bus varžytinės, mokėjimus nutraukė. Susidarė įspūdis, kad ieškovė nemoka rašyti. 

Teismo posėdžio metu liudytoja D. F. paaiškino, kad ji - ieškovės marti, ją pažįsta 6 m. Žino, kad ieškovė tame bute gyvena daug metų su vaikais. A. turi 6 vaikus, vaikų tėtis - M. B., jis gyvena tame pačiame name penktame aukšte. Žino, kad teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu. Vaikai būna pas tėtį bute, bet pas A. būna daugiau, trys mergaitės miega pas A. Edavo pas antstolius su ieškove. Žino, kad ateidavo gąsdinimai, kad atims butą. Ji kartu buvo tada, kai buvo pasakyta, jog bus varžytinės. Sakė, kad kai parduos butą, praneš, bet nepranešė. Su A. ji kalba romų kalba, ne lietuviškai. A. gauna invalidumo pašalpą - 217 Eur. Kiek žino, antstolė ar jos padėjėjas į butą nebuvo atvykę. Tame bute ji gyveno 1,5 m.: nuo 2016 m. iki 2017 m. A. skolos buvo už komunalines paslaugas ir baudas. Kas mėnesį jai buvo paskirta po 50 Eur mokėti, norėjo sumažinti įmoką. Kažkokie dokumentai ateidavo A. į namus. A. su antstoliais bendravo lietuviškai, ji kažko kai nesupranta, pasiklausia. Ji nes visus žodžius supranta, skaityti nemoka, ką jai perskaitys, taip ji supras.

Teismo posėdžio metu ekspertas J. U. patvirtino ekspertizės išvadą. Papildomai paaiškino, kad įsivėlė techninė klaida dėl spausdinimo - netiksliai įrašytas buto plotas tekstinėje dalyje. Reikia vadovautis Registrų centro duomenimis, kad tikrasis plotas - 30,75 kv. m. Turtas apžiūrėtas fiziškai. Jonavos teritorija suskirstyta į verčių zonas, ginčo butas Jonavoje patenka į 10.1.3 zoną. Ji turi savo charakteristiką. Lyginamieji sandoriai parinkti iš tos pačios verčių zonos. Parinkti kriterijai: gyvenamieji namai – plytų mūro, nerekonstruoti, gyvenamųjų namų aukštis – 5 aukštų, buto bendras plotas – artimas ieškovės buto plotui, sandoriai turi būti iki vertės datos ne vėlesni nei 36 mėn. senumo. Šie kriterijai bendri abiem datoms, kur skaičiuojamos vertės. Lyginimui pateikti butai buvo ir dviejų kambarių butai, nes kriterijus – bendras plotas. Jis negali vertinti butų fizinės būklės, nes jam nesuteikta teisė apžiūrėti palyginamųjų butų vidaus, todėl nustatydamas vertę, į buto būklę neatsižvelgė. Ieškovės butas buvo gyvenamas, kambaryje buvo viena sofa, jis nėra šiuolaikiškai atremontuotas, ankstesnės apdailos, apdaila susidėvėjusi. Rinkos kaina ir rinkos vertė yra skirtingi dalykai. Rinkos kaina – paprašytas, pasiūlytas ir sumokėtas pinigų dydis. Rinkos vertė – apskaičiuotas dydis. Nekilnojamojo turto kainos yra kilimo tendencijose nuo 2010 m., vyksta nekilnojamojo turto brangimas -turtas kas mėnesį brangsta po 0,5 proc. Tai tolygus rinkos kilimas. Skaičiuojant vertę, buto lokalizacija name nebuvo vertinta.

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš ieškovės A. T. antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje buvo vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0064/02/00932 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/02/01700 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/02/00931 dėl 5,79 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/18/00461 dėl 23 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/16/00787 dėl 28 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/16/00823 dėl 50 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/16/00532 dėl 100 Eur skolos išieškojimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nr. 0064/12/01580 dėl 1024,25 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, Nr. 0064/14/00463 dėl 540,17 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Ieškovei A. T. priklausęs vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10), 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-3746 buvo areštuotas, nustatytas turto arešto mastas – 3 100 Eur, turto vertė – 4140 Eur (1 t., b. l. 41, 42). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės buto vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 12 d. – 4 440 Eur (1 t., b. l. 57). Antstolė Ramunė Mikliušienė išsiuntė 2018 m. kovo 5 d. pranešimą Nr. S-786 ieškovei ir išieškotojams, informuodama apie paskelbtas pirmąsias ieškovei priklausiusio buto varžytynes, nurodyta pradinė kaina – 3 312 Eur (1 t., b. l. 48). 2018 m. kovo 6 d. patvarkymais Nr. S-18-110-6590, S-18-110-6570 ir S-18-110-6575 prie išieškojimo prisijungė antstolis Aleksandras Ščiukinas dėl 28,96 Eur skolos, 42,80 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 5,79 Eur skolos ir 26,80 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 289,62 Eur skolos ir 114,40 Eur papildomų vykdymo išlaidų bei antstolio atlygio išieškojimo, išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykdomoji byla Nr. 0064/14/00463, l. 66–68). Antstolės Ramunės Mikliušienės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. S-1149 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis, pradinė turto pardavimo kaina – 3 312 Eur (1 t., b. l. 47). Iš antrųjų varžytynių ieškovės butą už 2 484 Eur sumą įsigijo MB „Būstukas“, 2018 m. birželio 15 d. antstolės Ramunės Mikliušienės surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-64-11954 (1 t., b. l. 7), su kuriuo ieškovė A. T. pasirašytinai supažindinta 2016 m. birželio 18 d. (1 t., b. l. 44) bei pakartotinai išsiųstas 2018 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 45). Dėl buto pardavimo akto gavimo A. T. į antstolę Ramunę Mikliušienę raštu kreipėsi dar 2018 m. birželio 4 d. (1 t., b. l. 49). Po varžytynių 2018 m. birželio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo aktu buvo paskirstyta gauta 2 484 Eur suma, skiriant sumas šešiose antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomosiose bylose: Nr. 0064/12/01580 UAB „Jonavos paslaugos“ naudai padengta 1024,25 Eur skola, 305 Eur palūkanos bei 35,62 Eur vykdymo išlaidos (byla užbaigta); Nr. 0064/14/00463 UAB „Jonavos paslaugos“ naudai padengta 134,27 Eur skola, 122,84 Eur palūkanos bei 86,76 Eur vykdymo išlaidos (byla nebaigta, liko išieškoti 405,90 Eur skolos, byla perduota antstoliui Nikolajui Aleninui); Nr. 0064/16/00532 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai padengta 59,05 Eur skola (byla nebaigta, liko išieškoti 40,95 Eur skolos, byla perduota antstoliui Nikolajui Aleninui); Nr. 0064/16/00787 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai padengta 28 Eur skola (byla užbaigta); Nr. 0064/16/00823 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai padengta 50 Eur skola (byla užbaigta); Nr. 0064/18/00461 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai padengta 23 Eur skola (byla užbaigta). Padengtos 431,21 Eur vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstolei, liko išieškoti 62,56 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat prie išieškojimo prisijungusiam antstoliui Aleksandrui Ščiukinio trijose vykdomosiose bylose Nr. 0110/12/00109, 011/04/00701, 0110/11/00330 paskirta 184 Eur būtinoms ir papildomoms vykdymo išlaidoms (1 t., b. l. 28–30). Kitos vykdomosios bylos Nr. 0064/02/00932 dėl 28,96 Eur išieškojimo, 0064/02/00931 dėl 5,79 Eur išieškojimo, 0064/02/01700 dėl 289,62 Eur išieškojimo užbaigtos pasibaigus išieškojimo senačiai. 2018 m. liepos 2 d. duomenimis, minėtame bute deklaruota ieškovės ir dar penkių asmenų, kurie varžytynių metu buvo nepilnamečiai, gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 8). Antstolė Ramunė Mikliušienė 2018 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S-2172 tenkino A. T. skundą ir nutarė pateikti pagrindinių vykdomosios bylos dokumentų kopijas jai ir jos atstovui, išsiunčiant registruotu paštu (1 t., b. l. 9, 27). Byloje pateiktos skelbimų internetiniame portale kopijos apie Jonavoje parduodamų vieno kambario butų kainas (1 t., b. l. 11–13), kurios svyruoja nuo 12 999 Eur iki 16 000 Eur. 2017 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė antstolei Ramunei Mikliušienei prašymą mokėti skolą kas mėnesį po 40 Eur (1 t., b. l. 46). 2017 m. spalio 23 d. antstolė Ramunė Mikliušienė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama pateikti išvadą, ar bus užtikrintos ieškovės nepilnamečių vaikų teisių apsauga, parduodant iš varžytynių A. T. turtą (1 t., b. l. 53). 2017 m. spalio 27 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo antstolę, kad ieškovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su tėvu M. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kad vaikai gyvena su juo, raštu patvirtino ir M. B., ir pati ieškovė (1 t., b. l. 50–52). 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 ieškovės vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su M. B., iš A. T. vaikams priteistas išlaikymas (2 t., b. l. 36–39). 2018 m. liepos 11 d. T. Š. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris 2018 m. liepos 26 d. atsakė, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepateko, bet aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad A. T. su vaikais gyvena to paties namo penktame aukšte, tai dar kartą patvirtinta ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme (1 t., b. l. 76–78). MB „Būstukas“ pateikė teismui savo sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių dėl butų kainų (duomenys neskelbtini)name, iš kurių matyti, kad butai MB „Būstukas“ naujiesiems pirkėjams parduoti už sumas nuo 3 000 Eur iki 6 000 Eur (1 t., b. l. 66–74). Antstolės Ramunės Mikliušienės profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Association of Underwriters known as Lloyd?s“ (1 t., b. l. 127, 128). Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 179, buto adresu (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2018 m. gegužės 25 d. buvo 5550,54 Eur, o 2017 m. spalio 23 d. – 4976,01 Eur (1 t., b. l. 136–149). A. T. nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2037 m. balandžio 28 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 9–12), ji 2018 m. lapkričio 26 d. duomenimis, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. buvo registruota darbo biržoje (2 t., b. l. 13). Ieškovė yra sumokėjusi antstolei Ramunei Mikliušienei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d. 140 Eur (1 t., b. l. 98–101). 

CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė vienerių metų termino nėra praleidusi, todėl jos reikalavimas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nesvarstytinas. 

Ieškovė ginčija turto pardavimo iš varžytynių aktą tuo pagrindu, kad ginčo nekilnojamasis turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą bei, kad ieškovė, kaip skolininkė, nebuvo tinkamai informuojama apie vykdymo proceso eigą dėl ko buvo pažeistos esminės jos teisės ir teisėti interesai, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir taikytina restitucija grąžinant ieškovei išvaržytą turtą.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.

Kaip nustatyta iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų, 2017 m. spalio 23 d., kai buvo priimtas patikslintas turto arešto aktas, ieškovės skoliniai įsipareigojimai viršijo tuo metu pagal galiojančią įstatymo redakciją nustatytą minimalią sumą (2 030 Eur), kuriai esant išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko paskutinįjį būstą (CPK 663 straipsnio 3 dalis, 2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija (galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.). Ši skola pirmųjų varžytinių paskelbimo dieną 2018 m. kovo 5 d. dar labiau padidėjo dėl dviejose bylose skaičiuojamų 5 procentų metinių palūkanų ir antstolio Aleksandro Ščiukino prisijungimo prie išieškojimo su trimis vykdomosiomis bylomis. Byloje duomenų, kad A. T. per šešis mėnesius galėtų sumokėti skolas ir vykdymo išlaidas iš gaunamų pajamų, darant išskaitas (CPK 663 straipsnio 1 dalis) nėra, nes ieškovės vienintelės gaunamos pajamos buvo neįgalumo išmoka. Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/14/00463 medžiagos matyti, kad A. T. 2017 m. spalio 26 d. pateikė prašymą antstolei nurodydama, kad įsiskolinimą dengs kas mėnesį po 40 Eur, tačiau toks jos raštas negali būti laikomas susitarimu tarp antstolės ir skolininkės, sąlygojantis antstolės įstatyme numatytų skolos išieškojimo veiksmų sustabdymą, nes taikos sutartį vykdymo procese skolininkas gali sudaryti tik su išieškotoju, o ne vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Be to, vykdymo procesas ieškovės atžvilgiu pradėtas nuo 2002 m., nė vienoje teismui pateiktoje vykdomojoje byloje ieškovė nemokėjo ženklių sumų, kurių užtektų dengti skolą išieškotojams, nes sumokėtų pavienių įmokų po 30–40 Eur užtekdavo tik vykdymo išlaidoms dengti. Taigi, teismo vertinimu, antstolė turėjo teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į ieškovės A. T. turtą – būstą, nes kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė neturėjo. 

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 ir kt.). Pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). 

Nagrinėjamu atveju antstolė Ramunė Mikliušienė nustatė ieškovei priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), rinkos kainą – 4 140 Eur. Byloje pateiktu nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 179 šio buto kaina 2017 m. spalio 23 d. (turto arešto dieną) nustatyta 4 976,01 Eur, o 2018 m. gegužės 25 d. (antrųjų varžytinių pasibaigimo dieną) – 5 550,54 Eur (1 t., b. l. 149). Antstolės nustatytos kainos 2017 m. spalio 23 d. ir eksperto nustatytos turto vertės 2017 m. spalio 23 d. skirtumą tesudaro tik 836,01 Eur arba 16,8 proc., t. y. tokia dalimi antstolės nustatyta kaina yra mažesnė. Vertinant ekspertizės aktą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad  ekspertas, nustatydamas buto vertę, kaip jis pats parodė teismo posėdžio metu, vadovavosi lyginamuoju tyrimo būdu, t. y. vertindamas toje pačioje miesto zonoje vykusių panašaus ploto butų sandorių kainas. Vadinasi, ekspertas nevertino nei buto lokalizacijos name (pirmas aukštas, kampinis butas), nei jo vidaus apdailos. Tuo tarpu antstolė kainą paskaičiavo, remdamasi VĮ Registrų centro skaičiuokle bei, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, įvertinusi būsto fizinę būklę, nuvykusi į vietą, kaip tai nustato CPK 681 straipsnio 1 dalis. Kad antstolė lankėsi bute, neneigia ir pati ieškovė, o antstolės Ramunės Mikliušienės teiginius, kad ieškovei priklausęs butas - neprestižinėje miesto vietoje, apleistas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, kuris nurodė, kad butas randasi trečioje miesto zonoje, vertinimo metu jis buvo nusidėvėjęs, vidaus apdailai reikalingas remontas bei ekspertizės akte esančios fotonuotraukos. Jokių abejonių dėl galimai per mažos buto kainos, antstolei nekilo, teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, jų ir neturėjo kilti. Be to, teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu bylose nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011), todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja esmingai mažesnės pardavimo kainos aplinkybė kaip pagrindas turto pardavimo iš varžytinių aktui pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vien ta aplinkybė, jog varžytynių pasibaigimo dieną 2018 m. gegužės 25 d. - eksperto nustatyta kaina padidėjo iki 5 550,54 Eur, taip pat neturi esminės reikšmės, nes turto rinkos kaina aktuali jo įkainojimo dienai, o galimam būsto perkainojimui pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį pagrindo nebuvo, nes, akivaizdaus nekilnojamojo turto kainų augimo, šiuo laikotarpiu nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. U. Eksperto paaiškinimais turto kaina stabiliai kas mėnesį kilo tik apie 0,5 proc. Iškovė A. T. prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės taip pat nepateikė, todėl labiau tikėtina, kad tiek arešto, tiek pardavimo iš varžytinių metų nustatyta buto kaina ieškovę tenkino.  Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad antstolė neturėjo pareigos pakartotinai perkainoti ginčo turto ar jo kainai nustatyti skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kas dar labiau būtų padidinę vykdymo išlaidas. Kad antstolės nustatyta buto kaina atitiko parduodamo iš varžytinių buto rinkos vertę patvirtina ir ta aplinkybė, jog per pirmąsias varžytines, kai pradinė parduodamo buto kaina buvo nustatyta 3 312 Eur (80 proc. nuo 4140 Eur), butas nebuvo parduotas, nes niekas šiuo turtu nesusidomėjo – neužsiregistravo nė vienas dalyvis, vadinasi, net ir 3 312 Eur suma potencialiems pirkėjams už šį butą buvo per didelė, taip pat ir antrosiose varžytinėse šis turtas parduotas už pradinę kainą, vadinasi, daugiau niekas be atsakovės MB „Būstukas“ turtu nesusidomėjo ir nesiekė konkuruodamas kainos pakelti, bei atsakovės MB „Būstukas“ pateiktų sandorių kopijos, iš kurių matyti, kad tame pačiame name (duomenys neskelbtini) jų parduoti būstai buvo už panašią kainą, nors, kaip nurodė, atsakovės atstovas, prieš parduodami būstus jie juos dar ir paremontuoja, t. y. investuoja lėšų, kad pirkėjams jie būtų patrauklesni ir būtų galima parduoti už maksimalią kainą. Tai, kad ieškovei priklausęs butas buvo parduotas tik už 2 484 Eur – teisėta priverstinio turto pardavimo iš varžytinių pasekmė, nes antrosiose varžytynėse nustatoma parduodamo turto pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalyje).

Ieškovė antstolės nustatytą ginčo buto kainą ginčija pridėdama internetinių portalų skelbimus dėl parduodamų vieno kambario butų kainų, kurios svyruoja nuo 12 999 Eur iki 16 000 Eur, taip pat VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovės buto vidutinė rinkos vertė – 17 348 Eur. Teismo vertinimu pateikti skelbimai negali būti laikytini įrodymu, nustatant ginčo buto kainą dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Visų pirma, pateikti skelbimai yra beveik dešimčia mėnesių vėlesni nei buvo įkainotas ieškovės butas. Antra, dauguma skelbimuose nurodytų parduodamų butų yra kituose miesto rajonuose, kurie priskirtini aukštesnėms verčių zonoms. Trečia, skelbimuose nurodyta kaina atspindi tik turto savininkų pageidavimą parduoti skelbimuose nurodytą turtą už tokią kainą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tas turtas už tokią kainą ir bus (buvo) realiai parduotas. Ketvirta, nei vienas iš skelbimuose nurodytų butų neparduodamas priverstine tvarka iš varžytinių, todėl esant butų savininkams motyvuotiems gauti didesnę pinigų sumą už parduodamą turtą, tikėtina, kad buvo teikiamas didesnis dėmesys ir parduodamo turto būklei.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta ginčo turto vertė - 17 348 Eur - nustatyta masinio vertinimo būdu 2009 m., t. y. prieš aštuonerius metus iki antstolės atlikto vertinimo. Be to, nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustatant masinio vertinimo būdu, vertinamos tik panašių nekilnojamojo turto objektų grupės, o ne konkretaus objekto vertė.

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl jos netinkamo informavimo apie vykdymo procesą ir areštuoto turto realizavimą. Tiek vykdomųjų bylų duomenys, tiek pačios ieškovės ir apklaustų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė antstolės procesinius dokumentus ji gaudavo, tačiau savo teisių pažeidimą argumentuoja tuo, kad antstolė jai neišaiškino vykdomų veiksmų esmės, ant daugelio dokumentų tik pasirašydavo antstolės nurodytose vietose nesuvokdama jų turinio. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolės priimti procesiniai dokumentai ir sprendimai ieškovei buvo išsiųsti arba įteikti tinkamai, ko iš esmės ji ir neginčija. Tiek buvusi antstolė Ramunė Mikliušienė, tiek jos padėjėjas Rūtenis Šerys, tiek teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. F., nurodžiusi, kad pas antstolius ji eidavo su ieškove kartu, kad jai būtų drąsiau, nes ieškovė nemokanti lietuviškai skaityti, ji žinojo, kad A. T. ateina laiškai iš antstolės dėl buto pardavimo, be to, ji kartu su ieškove buvo ir tada, kai buvo pasakyta, jog bus skelbiamos varžytinės. Nors vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/00463 ieškovei siųstas 2018 m. kovo 5 d. pranešimas Nr. S-786 apie paskelbtas varžytines ir grįžo neįteiktas, tačiau antstolė šį pranešimą skolininkei siuntė jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) kur ji nurodanti ir šiandien gyvenanti, ji turėjo pareigą priimti siunčiamus procesinius dokumentus, bet, kaip nurodyta ant grįžusių vokų, jų neatsiėmė pašte per nustatytą terminą, t. y. buvo pasyvi ir netinkamai vykdė savo kaip skolininkės pareigas, numatytas CPK 644 straipsnyje. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė buvo tinkamai supažindinta su vykdymo procesu, 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktas su antstolės nustatyta buto verte – 4 140 Eur - jai buvo įteiktas, ji ant jo pasirašė, nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad apie buto areštą nieko nežinojo, taip pat nuolat lankydamasi antstolės kontoroje ji turėjo realią galimybę (ne tik teisę, bet ir pareigą) susipažinti ir su kitais priimtais patvarkymais ir, su jais nesutikdama, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės, taip pat, esant reikalingumui, naudotis teisine pagalba įgyvendinant šias savo teises, tačiau šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir tik pardavus ginčo butą iš varžytynių aktyviai ėmė domėtis vykdymo eiga. Duomenų, jog ieškovė būtų neveiksni ar ribotai veiksni, dėl ko ji negalėtų suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ir tinkamai įgyvendinti savo teisių, byloje nėra. Antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų bei ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti, skolininkė iš esmės buvo pasyvi vykdymo procese, nesiekė, kaip jau minėta, laiku pasinaudoti nei CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nei savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, jos nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 straipsnio 4 punktas, 704 straipsnio 1 dalis).  

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad buto pardavimas iš varžytinių be kita ko dar ir pažeidžia ieškovės nepilnamečių vaikų teises, tačiau šiuo pagrindu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas) turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinti negaliojančiu ieškinyje neprašė. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-531-490/2016 ieškovės vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų tėvu M. B., o iš A. T. vaikams priteistas išlaikymas. Nors ieškovė ir teigia, kad vaikai gyvena su ja, tačiau teismas tokius jos bei liudytojos D. F., kaip suinteresuoto asmens liudijimus (ieškovės marti) vertina kritiškai, nes jie paneigti pačios ieškovės rašytu raštu Vaiko teisių apsaugos skyriui 2017 m. spalio mėn., kur nurodžiusi, kad vaikai gyvena su tėčiu M. B. bei tėvo M. B. raštu Vaiko teisių apsaugos skyriui, kur jis taip pat patvirtino, kad vaikai gyvena pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą, todėl ieškovei priklausiusio buto pardavimas iš varžytinių jos vaikų interesų nepažeidžia.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti buto, adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK nustatyta tvarka, ir tuo pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-64-11954 negaliojančiu, byloje taikant restituciją, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovas antstolis N. A. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Teismas pažymi, kad būtent antstolis N. A. perėmė mirusios antstolės Ramunės Mikliušienės procesines teises neužbaigtose vykdomosiose bylose, kuriose vis dar vykdomas išieškojimas iš skolininkė A. T. ir kuriose ir buvo priimtas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-64-11954, jis toliau atliks vykdymo veiksmus šiose bylose, gaus atitinkamą atlygį už veiksmų atlikimą, todėl, teismo vertinimu, jis yra buvusios atsakovės antstolės Ramunės Mikliušienės procesinių teisių perėmėjas ir civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-64-11954 pripažinimo negaliojančiu.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės A. T. priteisina atsakovei MB „Būstukas“ 570 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Buvusi atsakovė antstolė Ramunė Mikliušienė 2018 m. gruodžio 6 d. buvo sumokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 175 Eur būsimoms eksperto vykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. Teismo posėdžio metu ekspertas J. U. nurodė, kad nepageidauja, jog jam būtų apmokėta už vykimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėta suma lygiomis dalimis grąžintina antstolės Ramunės Mikliušienės įpėdiniams – tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. M. ir N. M.

Pašto išlaidas byloje sudaro 15,70 Eur. Kadangi ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, šios išlaidos iš jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 str., 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei mažajai bendrijai „Būstukas“, juridinio asmens kodas 304311133, 570 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Kauno apylinkės teismo buhalterijai grąžinti tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) kiekvienam, kurie antstolės Ramunės Mikliušienės pervesti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. gruodžio 6 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1206001 už eksperto patirtas išlaidas byloje Nr. 2-22373-737/2018 ir šioje civilinėje byloje nebuvo panaudoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                      Jūratė Petraškienė