Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-876/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00073-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.6.2; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.17.1.1; 2.4.6.1        

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. sausio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Aidai Gaučienei,  

dalyvaujant vertėjai V. R.,

prokurorėms Inesai Gulbinienei, Romualdai Pocienei,

nuteistajam M. S., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

galimai laiduotojai M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), perkvalifikavus iš BK 199 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21859), ir jam paskirta 124 MGL (6200 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas M. S. išbūtas laikas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 7 d. 16.20 val. iki 2022 m. lapkričio 8 d. 15.49 val., t. y. dvi dienos, jas prilyginant 4 MGL baudos (200 Eur), ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 6 000 Eur bauda.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jos vykdymą, nuspręsta panaikinti, bei 3000 Eur užstatą, įmokėtą 2022 m. lapkričio 8 d. užstato davėjo E. T., pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini); 3000 Eur užstatą, sumokėtą E. S., pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti M. S. skirtos ir nesumokėtos 6000 Eur baudos padengimui. 

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su jame esančiais (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų kanalo vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti prie bylos kaip jos medžiagą.

Daiktinius įrodymus – iš M. S. paimtus 10 475 Eur, 17 JAV dolerių, 5 750 Rusijos Federacijos rublių, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą nuspręsta grąžinti M. S.. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       M. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d. 12:50 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu,  gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus – 10 475 Eur, 17 JAV dolerių ir 5 750 Rusijos rublių, bendra pinigų suma pagal 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį yra 10 586 Eur, kurių vertė viršijo 150 MGL (7500 Eur), jų nepateikė muitinės kontrolei, tuo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. "Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės" 3 straipsnio 1 punkto reikalavimą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

2.       Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad M. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, tačiau ir liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais duomenimis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo pavojingumas nebuvo didelis, kadangi nedeklaruotų pinigų suma 10 000 Eur sumą viršija 586 Eur. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nėra baustas (1 t., b. l. 142), duomenų apie jo teistumą nėra, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

 

II.       Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3.       Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį konstatuojant, kad M. S. veikoje nėra nusikaltimo sudėties ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba pritaikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, arba pritaikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

1.1.                       Skunde teigiama, kad apeliantas sutinka su jam paskirta bausmės rūšimi – bauda, tačiau ji turėjo būti paskirta minimali. BK 47 straipsnyje numatyta, kad nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, t. y. 100 MGL. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta 124 MGL bauda, o jam gaunant minimalų darbo užmokestį, paskirta bauda yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir paskirti jam mažesnę baudą. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistajam turėjo būti skiriama tokia piniginė bauda, kurią jis išgalėtų sumokėti, t. y. iki 5 000 eurų, nustatant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1.2.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes. M. S. priešingai nei teigiama nuosprendyje, prisipažino ir gailisi dėl įvykdytos jam inkriminuojamos veikos. Teismas neįvertino to fakto, kad per Lietuvos Respublikos sieną iš trečiųjų šalių galima įvežti iki 10 000 Eur be pinigų įgijimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju nuteistasis pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad jis pinigus įgijo teisėtai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo - ar jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes liudytoja I. V. privalėjo paprašyti pas M. S. dokumentų, patvirtinančių pinigų įgijimą, arba, sulaikius pinigus, nustatytu terminu įpareigoti nuteistąjį pateikti šiuos įrodymus, tačiau, aplaidžiai atlikdama pareigas, to nepadarė. Šias aplinkybes ji patvirtino duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti faktines bylos aplinkybes ir nustatyti, ar iš viso M. S. veikoje yra nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 199 straipsnio l dalyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad spręstinas klausimas ir dėl to, ar nuteistojo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje ir šių aplinkybių teismas nuosprendyje neanalizavo.

1.3.                      Skunde nuteistojo gynėja taip pat akcentuoja, kad suma viršijanti 10 000 Eur buvo nežymi. Nusikaltimo pavojingumas buvo nedidelis, neleistina nedeklaruotų pinigų suma viršijo leistiną sumą nežymiai. M. S. praeityje teistas nebuvo, todėl toks jo poelgis yra atsitiktinis, jis veda normalų gyvenimo būdą, administracinėmis nuobaudomis nėra baustas. Advokatės Aušros Ručienės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

1.4.                      Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat keliamas klausimas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 37 straipsnio, t. y. konstatuoti, kad M. S. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Skunde teigiama, kad iš esmės padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, kadangi pinigų suma viršija nustatytą 10 000 Eur ribą tik 586 Eur, t. y. nesiekia vieno minimalaus darbo užmokesčio.

1.5.                      Apeliaciniame skunde taip pat pasisakoma, kad pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. S. gynėja teigia, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos laidavimo taikymui ir prašo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant nuteistojo sutuoktinę M. V. (G.) S. Laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, kartu su M. S. laukiasi kūdikio. Jie itin artimi, todėl neginčytina, kad laiduotoja darys teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

4.       Atsiliepimų byloje negauta.

5.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

 

III.       Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

 

6.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti visus neaiškumus, buvo nutarta apklausti M. S., kurią prašoma skirti laiduotoja, taip pat apklaustas M. S..

7.       Apklausiamas 2023 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio metu M. S. parodė, jog savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto gailisi, buvo įsitikinęs, kad su savimi neša ne daugiau 10 000 Eur, piniginių lėšų kilmę patvirtino iškart, visus dokumentus pateikė, su tyrimu bendradarbiavo. M. S. įsitikinimu, jis sąžiningas pilietis, turintis oficialų darbą, mokantis mokesčius, anksčiau neteistas, turi šeimą bei mažą vaiką. Į tikslinamuosius prokurorės Romualdos Pocienės klausimus nuteistasis atsakė, jog nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo 2022 m. lapkričio 17 d. vykusioje apklausoje ir nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad būtina deklaruoti pinigų sumą, viršijančią 10 000 dolerių sumą, tačiau iš kur jam tai žinoti, o dėl aplinkybės, jog tą pačią dieną buvo sulaikytas nuteistojo tėvas D. S., kuris taip pat vežėsi 10 000 piniginę sumą bei ar jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, M. S. atsakė nežinantis. Į gynėjos advokatės Aušros Ručienės klausimus nuteistasis atsakė, jog judviejų santykiai su žmona yra labai artimi bei apeliacinės instancijos teismo prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant žmoną, be piniginio užstato.

8.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausta galima laiduotoja M. S. parodė, jog su M. S. pažįstami yra seniai, daugiau nei dešimt metų, tapo vienas kitam artimi. M. labai pergyvena dėl įvykusio. Galimos laiduotojos įsitikinimu, ji teigiamai veikia savo vyrą, todėl galėtų už jį laiduoti, jog daugiau nieko panašaus neatsitiktų. M. S. nurodė, jog su nuteistuoju gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi mažą vaiką. Nors M. dirba oficialiai, tačiau jo gaunamo atlyginimo neužtenka, o galima laiduotoja šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, o skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydis jų šeimai yra labai didelis. Galimos laiduotojos teigimu, nei ji, nei vyras negali paimti kredito tikslu sumokėti paskirtą baudą, kadangi jau turi kreditinių įsipareigojimų. Į tikslinamuosius klausimus M. S. parodė, jog anksčiau pateiktame prašyme dėl laidavimo instituto taikymo yra išaiškintos visos aplinkybės, šiuo metu ji labai jaudinasi. Į klausimą, ar M. S. sutuoktinei pasakė dėl savo padaryto nusikaltimo, M. S. parodė, jog vyras savo veiksmų neslėpė, bet nepasidalino. Atsakant į klausimą, koks pačios galimos laiduotojos požiūris į padarytą nusikaltimą, pastaroji nurodė, jog tai siaubinga, tačiau jos vyras kaltę pripažįsta. M. S. įsitikinimu, ji savo vyrui darys teigiamą įtaką, jis su ja viskuo dalinasi, jie augina mažametį vaiką, be to, M. S. daugiau nevažiuoja į Lietuvą, o būna su šeima. Galima laiduotoja taip pat parodė, kad vyras jos patarimų klauso, ji jam yra autoritetas, šiuo metu nedirba, iki išeinant į vaiko auginimo atostogas, valstybinėje įmonėje dirbo personalo skyriaus viršininke, jos išsilavinimas aukštasis.

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

 

9.       Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). Nagrinėjamu atveju, nuteistojo M. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė savo apeliaciniu skundu aukštesniojo teismo prašo įvertinti, ar jos ginamojo M. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nustačius, jog M. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį pritaikant BK 37 straipsnio nuostatas ir M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, arba pritaikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nesant pagrindo M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistojo gynėja advokatė apeliaciniame skunde prašo sumažinti M. S. paskirtą bausmę – baudą, bei prailginti sumokėjimo terminą.

 

Dėl veikos kvalifikavimo

 

10.       Nagrinėjamoje byloje M. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nuteistas už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 7 d. 12:50 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu, gabendamas muitinei privalomus pateikti daiktus – 10 475 Eur, 17 JAV dolerių ir 5 750 Rusijos rublių, bendra pinigų suma pagal 2022 m. lapkričio 7 d. užsienio valiutos santykį yra 10 586 Eur, kurių vertė viršijo 150 MGL (7 500 Eur), jų nepateikė muitinės kontrolei.  

11.       BK 199 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, jog baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. 

12.       M. S. gynėja apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jos ginamojo veiksmų kvalifikavimo, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė, jų atitikties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Skunde nurodoma, jog nepateikta muitinės kontrolei suma nagrinėjamu atveju yra tik 586 Eur (kas atitiktų 11 MGL), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, su tokia gynėjos pozicija sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13.       Lietuvos Respublika priklauso bendrai Europos Sąjungos muitų teritorijai ir tiesiogiai taiko šioje teritorijoje veikiančio Sąjungos muitinės kodekso taisykles ir nustatytas procedūras. BK 199 straipsnyje nurodyto nusikaltimo pagrindinis objektas – muitinės prižiūrimų prekių gabenimo ir deklaravimo tvarka, Lietuvos Respublikos ir ES finansiniai interesai, sąžiningo verslo konkurencija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-278-489/2017, 2K-178-699/2018, 2K-233-895/2019). Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą (BK 199 straipsnio 1 dalis), neteisėtu gabenimu. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-568/2014, 2K-7-97-895/2019).

14.       Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės preambulės 3 straipsniu, o taip pat Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias kiekvienas asmuo, gabenantis didesnę nei 10 000 Eur sumą (arba ją atitinkanti suma kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą) iš Bendrijos teritorijos arba gabenantis į šią teritoriją, privalo ją deklaruoti. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas. Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad visais atvejais reikalaujama, jog raštu turi būti deklaruota visa įvežama didesnė už nustatytą maksimalią ribą pinigų suma. Nesilaikant nustatytos tvarkos, pinigų gabenimas yra neteisėtas, ir visi tokie pinigai yra kontrabandos dalykas, todėl negali būti skaldomi į deklaruotiną ir nedeklaruotiną dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-127p/2002).

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog M. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi nuteistasis vykdamas per muitinės postą deklaravo neteisingai gabenamą pinigų sumą, t. y. 8 600 Eur, tačiau iš tikrųjų su savimi gabeno 10 475 Eur, 17 JAV dolerių ir 5 750 Rusijos rublių, kurių bendra suma pagal įvykio dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 7 d., užsienio valiutos santykį sudarė 10 586 Eur, kurių vertė viršijo 150 MGL, šių pinigų nedeklaravo, nepateikė privalomos rašytinės deklaracijos. Taigi, darytina išvada, jog gynėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas dėl aukščiau išdėstyto.

16.       Nors advokatė apeliaciniame skunde teigia, jog pareigūnė I. V. privalėjo paprašyti M. S. dokumentų, patvirtinančių pinigų įgijimą, arba, sulaikius pinigus, nustatytu terminu įpareigoti nuteistąjį pateikti šiuos įrodymus, tačiau kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 7 d. liudytojos pareigūnės apklausų protokolų, ji atliko visas reikalingas operacijas – pirmiausia vyko M. S. patikrinimas, paklausus jo, ar turi deklaruojamų daiktų, jis žodžiu deklaravo, kad turi 8 600 Eur, o tokiai sumai deklaracijos pildyti nereikia. Pareigūnei pasirodžius įtartina, kad tiek M. S., tiek kartu su juo ėjęs asmuo, pasak pastarųjų gabena arti 10 000 Eur nurodytas sumas, todėl pareigūnė I. V. paskambino kolegai, kuris vadovauja muitiniam tikrinimui ir informavo apie M. S., kolega liepė atlikti detalesnį sulaikytojo asmens patikrinimą. Atliekant tikrinimą, nuteistasis pats pateikė 8 600 Eur, o pareigūnei tikrinant jo asmeniniame krepšyje, susuktoje atšvaituotoje liemenėje I. V. rado sulankstytus 1 400 Eur, toliau tikrinant M. S. daiktus, jo piniginėje buvo rasti kiti pinigai, t. y. 475 Eur, 17 JAV dolerių ir 5 750 Rusijos rublių. Radus pinigus, M. pareigūnei nenurodė iš kur jo turimi pinigai. Apklausoje pareigūnė taip pat parodė, jog suprato, kad nuteistajam buvo žinoma, kad jei turima pinigų suma viršija 10 000 Eur, pinigus turi deklaruoti, nes suma, viršijanti 10 000 Eur buvo padėta kitoje vietoje tarp asmeninių daiktų (1 t., b. l. 18-21). Liudytoją pareigūnę apklausiant antrąjį kartą 2022 m. lapkričio 21 d. ji papildomai parodė, jog asmenims atvykus į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba išvykstant į jas, jeigu gabenama ne mažesnė nei 10 000 Eur grynųjų pinigų suma, reikalinga ją deklaruoti rašytine forma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Pagal taisykles, jeigu nurodoma neteisinga arba neišsami informacija grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neatlikta. Šiuo atveju, asmenys pinigus turi deklaruoti kanale, jei suma viršija 10 000 Eur, asmenys deklaraciją turi būti pasiruošę iš anksto, o jei neturi deklaracijos formos, gali paprašyti jos kanale bei užpildyti formą jau esant kanale (1 t., b. l. 24-27). Liudytoja apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. liepos 24 d. teisiamajame posėdyje tik patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde ir keliama versija, jog muitinės pareigūnė ne iki galo atliko savo pareigas, nes pati nuteistojo neprašė pateikti pinigų įgijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau iš pareigūnės parodymų matyti, jog virš šešerių metų dirbanti I. V., visas procedūras atliko teisingai, o pats M. S. neigė turintis daugiau nei 8 600 Eur, todėl gynėjos skundo argumentas laikytinas gynybiniu bei yra nepatvirtintas objektyviais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, todėl atmestinas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad asmuo, turintis pareigą deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes. Taigi, darytina išvada, jog 586 Eur suma buvo paslėpta, t. y. padėta atskirai ir ji nebuvo pateikta muitinės kontrolei bei deklaruota, o tai M. S. baudžiamosios atsakomybės, kylančios pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), nešalina.

17.       Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išvada, jog M. S. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, padaryta remiantis bylos faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis nustatytą būtinumą deklaruoti gabenamus pinigus bei jų deklaravimo tvarką pažeidė dėl nežinojimo ar suklydimo, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

 

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

 

18.       M. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismo alternatyviai prašo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tokį savo prašymą grįsdama, jog suma, viršijanti 10 000 Eur ribą tik 586 Eur, t. y. nesiekianti net vieno minimalaus darbo užmokesčio.

19.       BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

20.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-489/2020).

21.       Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog M. S. gabentų ir muitinės kontrolei nepateiktų pinigų vertė – 10 586 Eur, veika padaryta tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju pagal aktualią BK 199 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla nedeklaravus 150 MGL sumos, kas atitinka 7 500 Eur. Nors nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde ir teigia, jog jos ginamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuteistojo padaryta veika yra pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes, o nedeklaruotų pinigų suma yra didelė, o taip pat, net 3 086 Eur (61 MGL) viršijanti minimalią 150 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo veiksmų tyčios nepripažino, teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik formalus kaltės pripažinimas, todėl tai nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme, taigi su gynėjos argumentais dėl veikos mažareikšmiškumo nesutiktina ir nėra pagrindo konstatuoti, jog M. S. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė ir dėl to jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

 

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

 

22.       Skundo autorė kaip alternatyvų prašymą apygardos teismui teikia, jog jos ginamojo M. S. atžvilgiu būtų taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti laiduotoja paskiriant M. S. sutuoktinę M. S. neskiriant užstato.

23.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas M. S., yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, jog nuteistasis administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 142), praeityje neteistas (1 t., b. l. 143-144). Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog M. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis teigė, jog kaltę pripažįsta bei gailisi, tačiau buvo įsitikinęs, jog su savimi gabena ne daugiau 10 000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ištirtus įrodymus ir padarytas išvadas, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad M. S. prisipažinimas nėra nuoširdus, o tik siekiant švelnesnės bausmės, t. y. būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. Taigi, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

25.       Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020) taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).

26.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, 2023 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje gynybos prašymu buvo apklausta galima laiduotoja M. S., kuri nurodė, jog su M. S. pažįstami yra labai seniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu jiems neseniai gimė vaikas, yra artimi, jis labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Galimos laiduotojos įsitikinimu, ji teigiamai veikia nuteistąjį ir garantuoja, kad ateityje nieko panašaus neatsitiks. M. S. nurodė, jog apie nusikalstamus vyro veiksmus jai nebuvo žinoma, jis su sutuoktine informacija nepasidalino. Į kolegijos pirmininkės klausimą, kaip galima laiduotoja žada daryti M. S. teigiamą įtaką, jei gyvenant kartu, jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo yra pripažintas kaltu, M. S. atsakyti atsisakė. Galima laiduotoja taip pat parodė, jog šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, turi aukštąjį išsilavinimą, iki vaiko gimimo dirbo skyriaus viršininke personalo skyriuje valstybinėje įmonėje.

27.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, nors M. S. asmeninės savybės bei gyvenimiška patirtis nekelia abejonių tinkamumu būti laiduotoja, tačiau galimos laiduotojos požiūris į sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo nevisiškas atvirumas su sutuoktine, teismui neleidžia daryti išvados, jog M. S. kaip laiduotoja turi autoritetą ir gali daryti M. S. teigiamą įtaką, kad pastarasis daugiau nenusikalstų. Esant nurodytoms aplinkybėms, netenkinamas gynėjos advokatės prašymas atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės M. S. atsakomybei.

 

Dėl bausmės

 

28.       Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėja prašo M. S. paskirtą bausmę sumažinti bei nustatyti dviejų metų baudos sumokėjimo terminą.

29.       Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

30.       Kaip jau minėta anksčiau, BK 199 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, paskelbta TAR, 2023, Nr. 2023-08475, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytos sankcijos – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

31.       Apeliaciniame skunde M. S. gynėja nurodė, jog su bausmės rūšimi tiek ji, tiek jos ginamasis sutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S. įvertino, jog jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo pavojingumas nebuvo didelis, kadangi nedeklaruotų pinigų suma 10 000 Eur sumą viršija 586 Eur, administracinėmis nuobaudomis nėra baustas, duomenų apie jo teistumą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją, padarė išvadą, kad M. S. skirtina bausmės rūšis – bauda, paskirdamas artimą minimaliai 124 MGL baudą. Ir nors nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog M. S. turi būti skirtina minimali bauda, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytus bei individualizuotus bausmės skyrimo pagrindus, neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo prašymu. Teismas pažymi, jog nuteistojo gynėjos nurodytos aplinkybės apie jo gaunamą minimalų darbo užmokestį, teisingai įvertintos paskiriant M. S. baudos dydį ir pagrindo jai mažinti nėra.

32.       Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Romualdos Pocienės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį M. S. informavus apie galimybę paskirti kardomąją priemonę – užstatą ir BPK 140 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka sudarius galimybę apie tai informuoti artimuosius, Kauno apygardos prokuratūrai pateiktas dokumentas, kad 2022 m. lapkričio 8 d. į Generalinės prokuratūros sąskaitą už įtariamąjį E. T. įmokėjo 3 000 Eur, E. S. įmokėjo 3 000 Eur, viso 6 000 Eur užstatą, tuo pagrindu, atsižvelgiant į BPK 119 straipsnyje numatytus proceso tikslus, įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – 6 000 Eur užstatas (1 t., b. l. 179-190). Iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas nutarė M. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jos vykdymą, panaikinti, bei 3 000 Eur užstatą, įmokėtą 2022 m. lapkričio 8 d. užstato davėjo E. T., pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini); 3 000 Eur užstatą, sumokėtą E. S., pinigų perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti M. S. skirtos ir nesumokėtos 6 000 Eur baudos padengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu E. T. ir E. S. pateiktus prašymus, kad tuo atveju, jei teismas M. S. paskirs baudą, pastarųjų sumokėtus pinigus (6 000 Eur), įskaityti į baudos dydį ir padengti kitas teismo paskirtas pinigines sumas, tenkinti gynėjos prašymo nustatyti ilgesnį nuteistajam M. S. paskirtos baudos sumokėjimo terminą pagrindo nėra.  

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo M. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                Judita Sungailatė

 

Laima Šeputienė

 

Vaidas Vasiliauskas