Civilinė byla Nr. e2-103-516/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00280-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.1.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EME solution atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2797-653/2019 pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EME solution dėl permokėtų lėšų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EME solution priešieškinį ieškovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) EME solution 78 085,22 Eur; 2) pripažinti, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 18 d.; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas; 4) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
2. Atsakovė UAB EME solution priešieškiniu prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės 77 323,91 Eur skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 78 085,22 Eur permokos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 396 Eur žyminio mokesčio, o atsakovės priešieškinį atmetė.
4. Atsakovė UAB EME solution pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
5. Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodydama, kad jos vienintelė sąskaita civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019 yra areštuota, o kadangi laikinųjų apsaugos priemonių suma yra pakankamai didelė, visos šią dieną apeliantės gaunamos iš vykdomos veiklos pajamos yra užšaldomos sąskaitoje ir jų realizuoti negalima. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad vykdo veiklą, turi nuolatinius klientus ir gaunamas pajamas, o finansiniai sunkumai yra laikini dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės įsitikinimu, neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo, jai būtų apribota teisė kreiptis apeliacine tvarka dėl pirmos instancijos sprendimo peržiūrėjimo ir įgyvendinti teisę į teisingą bei sąžiningą procesą. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, kad šalys viena kitos atžvilgiu yra nelygiavertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatė apeliantei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
7. Teismas, įvertinęs apeliantės duomenis apie finansinę būklę bei atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019, sprendė, kad apeliantė nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Teismas nurodė, kad apeliantė pridėjo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad rezervuota 141 012 Eur suma, tačiau iš kurio nėra galimybės nustatyti banko sąskaitos numerio, taip pat įvertinti, jog ši banko sąskaita priklauso apeliantei ir jog galutinis likutis apeliacinio skundo pateikimo dieną yra 121 364,47 Eur. Teismas pažymėjo, kad net ir vertinant, jog pateiktas banko išrašas yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis apeliantės 141 012 Eur lėšų areštą, atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, ar nurodyta sąskaita yra vienintelė. Teismas akcentavo, kad pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui.
8. Be to, teismas nurodė, kad iš apeliantės pateikto preliminaraus 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, jog bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 16 993 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, ilgalaikis turtas buvo lygus 33 048 Eur, o trumpalaikis – 687 843 Eur. Apeliantė nėra bankrutuojanti bendrovė, vykdo ūkinę komercinę veikla, taigi, teismo vertinimu, apeliantė yra pajėgi sumokėti žyminį mokestį.
9. Teismas taip pat pastebėjo, kad už apeliantės priešieškinį UAB Future cash systems sumokėjo 1 385 Eur žyminį mokestį (pradinis mokėtojas – apeliantė), nors priešieškinio padavimo metu jau egzistavo apeliantės nurodytos priežastys, trukdančios sumokėti žyminį mokestį, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019 apeliantei jau buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantės prašyme išdėstyta prieštaringa pozicija, kadangi apeliantė, viena vertus teigia, jog ji negali atlikti jokių mokėjimų, nes areštuota jos vienintelė banko sąskaita, kita vertus, byloje teikia priešieškinį, už kurį sumokėtas žyminis mokestis, nors priešieškinio pateikimo metu apeliantės nurodoma sąskaita taip pat buvo areštuota.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra aiškus apeliacinio skundo dalykas, nes nėra aišku, kokio pobūdžio sprendimą apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti: 1) ar tik prašoma atmesti ieškovės ieškinį; 2) ar prašoma ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Teismas pažymėjo, kad nuo apeliantės tinkamai suformuluoto apeliacinio skundo dalyko priklausys mokėtino žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą, nes pirmuoju atveju būtų mokamas 1 396 Eur dydžio žyminis mokestis, o antruoju atveju – 2 781 Eur (1 385 Eur + 1 396 Eur) dydžio žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė UAB EME solution atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, tenkinti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir priimti apeliacinį skundą, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
11.1. Atsakovė pateikė duomenis apie areštuotą sąskaitą ir nurodė, kad ši sąskaita yra vienintelė, todėl nesuprantamas teismo argumentas, jog juridinis asmuo nenurodė visų savo sąskaitų. Tokių įrodymų, kad sąskaitų nėra, elektronine bankininkyste neįmanoma gauti, o kreipiantis į atskirus bankus, kad šie nurodytų, jog sąskaitų nėra, reikėtų laukti ne mažiau kaip dešimt dienų, be to, kiekviena tokia pažyma mokama, todėl tai neproporcinga, netikslinga ir neprotinga. Apeliantė taip pat pateikė balansą, iš kurio matyti, kad juridinio asmens situacija yra tokia, jog ateityje jis tikrai galės sumokėti reikalaujamą žyminio mokesčio sumą.
11.2. Absurdiškas teismo motyvas, kad apeliantė sugebėjo pasiskolinti žyminio mokesčio sumą sumokėti už priešieškinį, todėl ir dabar gali pasiskolinti. Jeigu atsakovė galėtų pasiskolinti, tai, tikėtina, taip ir būtų padaryta, kaip ir priešieškinio atveju. Tačiau situacija yra tokia, kad atsakovė šiuo metu negali gauti paskolos tam, jog padengtų žyminio mokesčio sumą.
11.3. Apeliantė vykdo veiklą, turi nuolatinių klientų ir nuolatinių gaunamų pajamų, todėl finansiniai sunkumai yra laikini. Neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo, jai būtų apribota teisė kreiptis apeliacine tvarka dėl pirmos instancijos sprendimo peržiūrėjimo ir įgyvendinti teisę į teisingą bei sąžiningą procesą. Šalys byloje yra nelygiavertės. Atsakovė, palyginus su ieškove, yra silpnesnėje pozicijoje tiek politine, tiek finansine prasme, todėl ieškovės siekis finansiškai sužlugdyti atsakovę bus visiškai įgyvendintas, jei atsakovei nebus atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas ir suteikta galimybė pateikti apeliacinį skundą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti atsakovei UAB EME solution žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumas klausimas.
14. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama tik laikantis įstatyme nustatytos visiems vienodai privalomos specialios tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
15. CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
16. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą lėmė būtinybę proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė EME solution prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
17. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys susiformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019).
19. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).
20. Atsakovė EME solution, nors ir citavo teismų praktiką, kad būtent jai, kaip prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui, kyla pareiga pateikti teismui išsamius įrodymus, leidžiančius visapusiškai įvertinti tiek jos turtinę padėtį prašymo pateikimo metu, tiek šios padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, kartu su prašymu atidėti žyminį mokestį pateikė tik vienos banko sąskaitos išrašo nuotrauką, iš kurios net neįmanoma identifikuoti banko sąskaitos pilno numerio, jos savininko, o taip pat – pasirinkto laikotarpio išrašui suformuoti. Apeliantė pateikė ir preliminarius 2019 m. rugpjūčio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau nei duomenų, kad apeliantė neturi daugiau banko sąskaitų, nei išrašų iš turtą registruojančių registrų, galiausiai, duomenų, pagrindžiančių atsakovės prašyme išdėstytus teiginius, jog ir šiuo metu ji toliau sėkmingai vykdo veiklą, turi nuolatinius klientus ir nuolat gauna pajamas, atsakovė nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie įrodymai (neinformatyvus vienos banko sąskaitos momentinis išrašas ir preliminarūs balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita) nėra pakankami nei atsakovės EME solution sunkiai turtinei padėčiai šiuo metu visapusiškai išanalizuoti, t. y. konstatuoti, jog apeliantė nėra pajėgi sumokėti net dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nei, tuo labiau, įvertinti, ar atsakovė turėtų 2 781 Eur sumą jos apeliacinio skundo atmetimo atveju, nes, kaip minėta, duomenų apie atsakovės pajamų srautą ir kitą likvidų turimą turtą byloje nėra, o kiek laiko bus taikomas kitoje byloje UAB EME solution lėšų areštas nėra žinoma.
22. Primintina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2010; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-464/2019). Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
23. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, jog tai, kad apeliantės turtui ir piniginėms lėšoms kitoje civilinėje byloje taikyti laikini disponavimo ribojimai, kurie kliudo jai nagrinėjamoje byloje sumokėti žyminį mokestį už atliekamą procesinį veiksmą (paduodamą apeliacinį skundą), nėra priskiriama prie aplinkybių, savaime teikiančių pagrindą prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patenkinti. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018). Žyminio mokesčio atidėjimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų įvertinti pritaikyto turto arešto masto reikšmę platesniame kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Būtent todėl, kaip minėta, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtine padėtimi.
24. Šiuo atveju apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, jokių papildomų įrodymų su atskiruoju skundu nepateikė, apsiribodama tik deklaratyviu teiginio, kad ji turi nuolatinius klientus ir nuolat gauna pajamas, todėl sugebės sumokėti žyminį mokestį ateityje, pakartojimu bei akcentuodama, kad pažymų iš kitų bankų apie sąskaitų juose neturėjimą gavimas užtruktų ir kainuotų apeliantei, tačiau nepaaiškindama, kodėl nepateikė išrašų iš turtą registruojančių registrų, kasos duomenų ir pan., galiausiai, nepateikdama tinkamo vienintelės, atsakovės teigimu, banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų matomas tiek šios sąskaitos savininkas, tiek kiti prašymui spręsti aktualūs duomenys (pvz., piniginių lėšų srautai joje per tam tikrą laikotarpį).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
26. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi apeliantei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė dar iki atsakovės atskirojo skundo dėl šios nutarties nagrinėjimo dienos, apeliantei EME solution nustatytinas naujas terminas iki 2020 m. vasario 24 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei EME solution (juridinio asmens kodas 302488448) terminą iki 2020 m. vasario 24 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė