Civilinė byla Nr. 2-1099-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00202-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) „Progresas“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „Progresas“ restruktūrizavimo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restrus“ bei nustatytas 6 mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui RAB „Progresas“ restruktūrizavimo planą bei kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtintas RAB „Progresas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patikslintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pratęstas RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti teismui terminas vienam mėnesiui, t. y. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas RAB „Progresas“ restruktūrizavimo planas 4 metų laikotarpiui.
2. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2018 m. kovo 28 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad RAB „Progresas“ valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų skola 2018 m. kovo 26 d. sudaro 46 661,27 Eur, RAB „Progresas“ neturi galimybių sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą, nepajėgi tęsti restruktūrizavimo procesą ir vykdyti restruktūrizavimo planą.
3. RAB „Progresas“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“ 2018 m. balandžio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus.
4. RAB „Progresas“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė netvirtinti atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimų. Kreditorė nurodė, kad jos finansinis reikalavimas sudaro 5,1275 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. RAB „Progresas“ nemoka einamųjų mokėjimų, todėl nesugebės atkurti įmonės mokumo. Atsakovės restruktūrizavimo proceso eiga ir esama bendrovės finansinė situacija suponuoja restruktūrizavimo administratorės pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimai dėl įmonės turto pardavimo bei numatomų papildomų kreditų prisiėmimo pažeidžia kreditorės VMI teises, nes nesėkmingo restruktūrizavimo proceso atveju įmonės įsipareigojimai bus papildomai išaugę, o nesuvaržyto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebus likę. Restruktūrizavimo plano patikslinime neaiški turto pardavimo tvarka bei turto pardavimo metu gautų lėšų įtaka jau prognozuotiems pinigų srautams (jie netikslinami) bei konkrečiam atsiskaitymui su įmonės kreditoriais (skolos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo) bei einamųjų įmokų mokėjimui (lėšų skirstymo proporcijos), naujų finansavimo šaltinių kilmė ir sąlygos apibūdintos labai lakoniškai. Tai suteikia teisę abejoti restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo skaidrumu ir teisingumu.
5. RAB „Progresas“ kreditorė UAB „ATC Baltic“ 2018 m. balandžio 12 d. pateikė teismui skundą dėl RAB „Progresas“ 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kurį teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, tačiau į skunde išdėstytus argumentus atsižvelgė nagrinėdamas restruktūrizavimo administratorės prašymą dėl RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo.
6. Kreditorė UAB „ATC Baltic“ skunde nurodė, kad nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo susirinkimo pirmininku buvo išrinktas restruktūrizavimo administratorės įgaliotas asmuo, buvo priimtas pažeidžiant nutarimų priėmimo tvarką, nes raštu balsavę kreditoriai pritarė tik tam, jog susirinkimo pirmininke būtų L. K., o jai neatvykus – kitas susirinkime dalyvaujančio kreditoriaus atstovas.
7. Kreditorės teigimu, nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta parduoti vertikalų apdirbimo centrą už kainą, ne mažesnę kaip 70 000 Eur, ir presą už kainą, ne mažesnę kaip 7 000 Eur, nebuvo priimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, turintys tik 56,66 proc. balsų, o tam, kad restruktūrizavimo plano pakeitimas būtų priimtas, reikia 2/3 balsų turinčių kreditorių pritarimo. Klaidinga išvada, kad nutarimas buvo priimtas, buvo padaryta dėl to, jog nepagrįstai AB „Citadele“ bankas buvo priskirtas prie balsavusiųjų „už“, nors iš tikrųjų ši kreditorė balsavo su sąlyga, t. y. už alternatyvų nutarimą. Be to, nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu prieštarauja RAB „Progresas“ ir jos kreditorių interesams, restruktūrizavimo tikslams ir Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatoms. Nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinta turto pardavimo tvarka nėra suderinta ir patvirtinta kreditorės, kuriai šis turtas yra įkeistas (AB „Citadele“ banko). Nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu taip pat yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus, nes iš nutarimo turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties šis turtas yra nenaudojamas ir nereikalingas, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta būtent tokia turto pardavimo kaina, kokiu būdu bus siekiama parduoti turtą (pagal skelbimus / varžytynėse / aukcionuose). Pardavus šį turtą, bus atsiskaityta tik su įkaito turėtoja, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Jeigu šis turtas iš tikrųjų yra nereikalingas RAB „Progresas“ veikloje, nors tokie įrodymai nebuvo pateikti, šį turtą galima nuomoti ir iš gautų nuomos pajamų atsiskaitinėti dalimis su visais kreditoriais, o ne tenkinti išimtinai vienos kreditorės interesus. Nusprendus pardavinėti nurodytą turtą, jis turėtų būti pardavinėjamas kaip kompleksas, kadangi pardavus tik vieną iš objektų, kito galbūt nepavyktų parduoti, o tai neatitiktų RAB „Progresas“ ir jos kreditorių interesų. Be to, antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatant, kad atsakovės valdyba įgaliota spręsti dėl turto pardavimo terminų ir sąlygų, išimtinės kreditorių susirinkimo teisės yra neteisėtai perduodamos RAB „Progresas“ valdybai.
8. Nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta utilizuoti nenaudojamą, susidėvėjusį ilgalaikį inventorių ir mažavertį turtą, yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus, kadangi iš nutarimo turinio yra neaišku, kokį konkrečiai RAB „Progresas“ turtą siekiama utilizuoti, dėl kokios priežasties siekiama utilizuoti RAB „Progresas“ turtą, o ne, pavyzdžiui, jį parduoti / nuomoti, dėl kokios priežasties RAB „Progresas“ turtas yra nenaudojamas, kokiais kriterijais vadovaujantis bus sprendžiama, kad RAB „Progresas“ turtas yra nenaudojamas / susidėvėjęs / mažavertis, kokia kaina (rinkos / likutine) vadovaujantis bus vertinamas toks turtas. Kreditoriams iš esmės nebuvo suteikta galimybė įvertinti, ar toks turtas negalėtų būti naudojamas RAB „Progresas“ veikloje, nuomojamas arba parduodamas už tokią kainą, kuri atitiktų RAB „Progresas“ ir jos kreditorių interesus. Trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu taip pat buvo pažeista kreditorių susirinkimo išimtinė kompetencija spręsti klausimus dėl RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo, nes esmines turto utilizavimo / pardavimo / nurašymo sąlygas ir terminus nustatys ne kreditorių susirinkimas, o atsakovės valdymo organai.
9. Nutarimas ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais, kuriuo nutarta skolintis iki 410 000 Eur ir iki 100 000 Eur sumas už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, įkeičiant tam tikrą atsakovės turtą, yra pernelyg abstraktūs ir nekonkretūs, kadangi iš nutarimų turinio yra neaišku, iš kokių asmenų RAB „Progresas“ ketina skolintis šias sumą, dėl kokios priežasties yra nustatyta neprotingai didelė 12 proc. metinių palūkanų maksimali norma, konkrečiai kokį RAB „Progresas“ nekilnojamąjį turtą ir įrangą norima įkeisti paskolos davėjui, kokia yra norimo įsigyti / įkeisti paskolos davėjui RAB „Progresas“ turto rinkos vertė, dėl kokios priežasties tuo atveju, jeigu paskola būtų grąžinama anksčiau termino, numatoma neprotingai didelė mokėtinų palūkanų minimali riba, siekianti atitinkamai 50 000 Eur ir 10 000 Eur, be to, šiais nutarimais buvo pažeista kreditorių susirinkimo išimtinė kompetencija spręsti klausimus dėl RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo, nes valdybai suteikta išimtinė teisė spręsti, kokiomis konkrečiomis sąlygomis skolintis pinigus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi netvirtino RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų.
11. Teismas nurodė, kad nors RAB „Progresas“ 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma (daugiau kaip 76 proc.) pritarė RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimams, restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus tvirtina teismas, kuris nėra susaistytas kreditorių valios, t. y. teismas gali nuspręsti netvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimų.
12. Teismas, įvertinęs RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, nustatė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimuose nėra nurodyta, kokiu būdu yra nustatyta vertikalaus apdirbimo centro ir preso pardavimo kaina, nėra detalizuota šio turto pardavimo tvarka, todėl teismas negali įvertinti, ar išnaudotos galimybės gauti didesnę nei 77 000 Eur sumą už nurodytą turtą, nėra duomenų, dėl kokių priežasčių nutarta, jog RAB „Progresas“ valdyba, o ne kreditorių susirinkimas spręstų dėl šio turto pardavimo terminų ir sąlygų. Teismas taip pat pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimuose neįvardyta, koks konkretus turtas bus utilizuojamas, nenurodyta, kokiu būdu nustatomas utilizuotinas turtas, jo vertė, nėra duomenų, dėl kokių priežasčių nutarta, jog RAB „Progresas“ valdyba, o ne kreditorių susirinkimas spręstų dėl turto nurašymo, utilizavimo terminų ir sąlygų. Teismo vertinimu, konkrečių duomenų nenurodymas ir abstrakčių RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimas gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti parduodant ir utilizuojant RAB „Progresas“ turtą, o tai pažeistų RAB „Progresas“ kreditorių ir pačios įmonės interesus.
13. Restruktūrizavimo plano pakeitimuose nustatant RAB „Progresas“ galimybę skolintis iki 410 000 Eur ir iki 100 000 Eur sumas už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, neįvardytas subjektas, paskolinsiantis RAB „Progresas“ nurodytas lėšas, nėra duomenų apie konkretesnes skolinimosi sąlygas, nepateikti duomenys apie palūkanų dydžio nustatymo aplinkybes, neįvardytas konkretus įkeistinas RAB „Progresas“ turtas, šio turto rinkos vertė, nenurodyta, kokia bus atsiskaitymo su naujais kreditoriais tvarka, iš kokių resursų bus mokami naujai prisiimti įsipareigojimai, kokios įtakos šie mokėjimai turės jau esamų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, einamųjų įmokų mokėjimui. Dėl iki 100 000 Eur sumos skolinimosi teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad nėra konkrečių duomenų apie pasiskolintų lėšų panaudojimą, t. y. atsiskaitymą su konkrečiais kreditoriais, einamųjų įmokų sumokėjimą. Kaip nurodė VSDFV Kauno skyrius ir VMI, šiuo metu einamosios įmokos nėra tinkamai mokamos.
14. Teismo vertinimu, įmonės restruktūrizavimo plane nurodytas skolų grąžinimo grafikas turi būti išsamus, restruktūrizavimo plane (ir jo pakeitimuose) turi būti nurodyti konkretūs skolų mokėjimo terminai, taip pat fiksuota, su kuriais kreditoriais ir kokia dalimi ketinama (įsipareigojama) atsiskaityti, įmonės atsiskaitymo su kreditoriais planai turėtų būti tiesiogiai susieti ir su aktualiu laikotarpiu planuojamomis gauti pajamomis, o galimybė nekonkretizuoti skolų grąžinimo grafiko neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir neužtikrintų efektyvios šio proceso kontrolės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad prašomi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai yra nekonkretūs, jų patvirtinimas gali pažeisti kreditorių interesus, todėl yra pagrindas atsisakyti juos tvirtinti.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovės RAB „Progresas“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo atsisakyti patvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ 2018 m. balandžio 4 d. prašymą bei patvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl lizinguojamo turto išpirkimo iš AB SEB banko (leidžiant tam bendrovei skolintis iki 410 000 Eur sumą), nes AB SEB bankas yra pateikęs atsakovei raštą, kuriame yra nurodęs, kad iki 2018 m. gegužės 8 d. bendrovė turi teisę išsipirkti turtą, tačiau jeigu iki nurodyto termino bendrovė turto neišsipirks, AB SEB bankas atsiims lizinguojamą turtą ir pradės jo priverstinį pardavimą. Jeigu lizinguojamas turtas bus parduotas tretiesiems asmenims, bendrovė nebegalės naudotis turtu, o tai visiškai paralyžiuos bendrovės veiklą, turės būti sprendžiamas klausimas dėl veiklos nutraukimo bei galimo bankroto proceso inicijavimo bendrovei. Turto išpirkimas iš AB SEB banko yra esminis klausimas, kurio neišsprendus kyla reali grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui. Ši aplinkybė buvo nurodyta kreditorių susirinkimui, kuris įvertino visas galimas rizikas ir pritarė, kad bendrovė, skolindamasi papildomas lėšas iš AB SEB banko, išpirktų turtą. Bendrovės pasiūlytame nutarimo projekte buvo nurodytos visos esminės sąlygos: paskolos suma – 410 000 Eur; paskolos terminas – 5 metai; paskolos palūkanos – 12 proc. metinių palūkanų; užtikrinimo priemonė – įsigyjamo turto hipoteka (įkeitimas). Visos sąlygos kreditorių susirinkimui buvo pateiktos, o kreditorių susirinkimas jas įvertino, joms pritarė ir jas patvirtino (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Nepatvirtinus šio restruktūrizavimo plano pakeitimo, abejotina tolesnė bendrovės restruktūrizavimo proceso sėkmė ir tikslų įgyvendinimas.
2. Dėl einamųjų įsiskolinimų bendrovė taip pat buvo pasiūliusi sprendimo būdą – skolintis iki 100 000 Eur sumą, kuri būtų panaudota atsiskaitymui su VMI ir VSDFV Kauno skyriumi. Kreditorių susirinkimui bei teismui buvo pateikta informacija, kad 2018 m. kovo 8 d. įvyko bendrovės valdymo organų pasikeitimas ir naujasis bendrovės vadovas, įvertinęs esamą bendrovės situaciją, pasiūlė realius ir racionalius sprendimo būdus. Šiuo metu atsakovė vien tik iš veiklos negali iš karto likviduoti visų esamų einamųjų įsiskolinimų, todėl yra būtina finansinė pagalba bendrovei, siekiant operatyviai išspręsti esamus įsiskolinimus. Visos sąlygos dėl 100 000 Eur skolinimosi kreditorių susirinkimui taip pat buvo pateiktos, kreditorių susirinkimas tas sąlygas įvertino ir joms pritarė.
3. 2018 m. kovo 30 d. įvykusiame atsakovės kreditorių susirinkime kvalifikuota balsų dauguma (2/3) buvo priimti nutarimai, susiję su atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimais. Kvalifikuotai atsakovės kreditorių daugumai patvirtinus bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimus, šie pakeitimai, įgyvendinant bendrovės kreditorių valią, turėtų būti patvirtinti teismo, nagrinėjančio bendrovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 14 straipsnio 3, 6 ir 11 dalys). Įvertinus esamą situaciją, o svarbiausia tai, kad 2018 m. kovo 30 d. bendrovės kreditorių susirinkimas pritarė ir patvirtino priemones, kuriomis siekiama padėti bendrovei įveikti esamus sunkumus ir įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimai tvirtintini.
16. Atsakovės kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad, restruktūrizavimo administratorės nuomone, nepaisant restruktūrizavimo plano pakeitimų ir dėl jų priimtų nutarimų trūkumų (procedūros skaidrumo, konkretumo), bet kokie sprendimai, kurie priimti daugumos kreditorių, yra privalomi bei besąlygiškai vykdytini kitų bendrovės kreditorių bei teismo. Tačiau teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymasis restruktūrizavimo bylos kontekste lemia aplinkybę, kad daugumos kreditorių nuomonė negali būti laikoma besąlygiškai teisinga, o priimtas sprendimas, kuris turi įtakos įmonės finansiniams rezultatams, kreditorių lūkesčių tenkinimui, neturi pažeisti nepritarusių kreditorių teisėtų interesų. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, priimta išanalizavus byloje esančius įrodymus, tiek kreditorių susirinkimui, tiek teismui kreditorių pateiktus prieštaravimus. Teismas tinkamai įvertino kreditorių prieštaravimus, nustatydamas, kad priimtais nutarimais šių kreditorių interesai gali būti pažeisti.
2. Restruktūrizavimo plano patikslinimuose yra neaiški turto pardavimo tvarka bei turto pardavimo metu gautų lėšų įtaka jau prognozuotiems pinigų srautams (jie netikslinami) bei konkrečiam atsiskaitymui su įmonės kreditoriais (skolos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo) bei einamųjų įmokų mokėjimui (lėšų skirstymo proporcijos), pernelyg dideli įgalinimai suteikiami įmonės vadovui bei valdybai, dėl kurių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos priimtų sprendimų įmonė ir susidūrė su finansiniais sunkumais. Tai suteikė pagrindą daliai kreditorių ir teismui abejoti restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo skaidrumu ir teisingumu.
3. Naujų finansavimo šaltinių kilmė ir sąlygos restruktūrizavimo plano pakeitimo projekte apibūdintos labai lakoniškai. Kai nutarimą galima interpretuoti, suprasti dviprasmiškai, jis negali būti laikomas tinkamu ir teisingu, vykdytinu be papildomų sunkumų. Nors atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovės 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimas nutarimus dėl priėmė susipažinęs su AB SEB banko (lizingo davėjos) raštu, tačiau lingvistiškai analizuojant kreditorių susirinkime balsų dauguma priimtų nutarimų turinį ir atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus dėl tikrosios šių nutarimų esmės bei prasmės, akivaizdu, jog kreditorių susirinkime priimto nutarimo formulavimo turinys faktiškai gali būti suprantamas dviprasmiškai, todėl ateityje dėl priimtų nutarimų vykdymo gali kilti ginčas.
4. RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimai dėl numatomų papildomų kreditų prisiėmimo pažeidžia VMI teises, nes nesėkmingo restruktūrizavimo proceso atveju įmonės įsipareigojimai bus papildomai išaugę, o nesuvaržyto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebus likę. Patvirtinus restruktūrizavimo plano pakeitimus, antrosios eilės kreditorių lūkestis dėl plane numatytu grafiku tinkamo jų reikalavimų tenkinimo iš esmės būtų pagrįstas tik einamosios įmonės veiklos rezultatu.
5. Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos įmonė tęsia ūkinę veiklą, generuoja pinigų srautus, kurie pagal patvirtinto restruktūrizavimo plano nuostatas privalo būti nukreipti einamajai veiklai finansuoti bei seniesiems, t. y. iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos susidariusiems, įsiskolinimams mokėti pagal plane nustatytą grafiką. Jau nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos RAB „Progresas“ nėra pajėgi tinkamai vykdyti einamųjų mokėjimų, kadangi po įmonės statuso pasikeitimo deklaruojami mokesčiai, kurie ĮRĮ prasme įvardinami kaip einamieji mokėjimai, nėra mokami laiku. 2018 m. gegužės 7 d. duomenimis einamųjų mokesčių įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12 161,30 Eur. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia abejoti įmonės finansinių sunkumų statusu – laikini ar ilgalaikiai. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
17. Atsakovės kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendžiant turto pardavimo klausimą, nepateikta detali informacija apie turto pardavimo tvarką, pardavimo kainos nustatymą. Sprendžiant RAB „Progresas“ turto utilizavimo klausimą, nepateikta išsami informacija, koks konkrečiai turtas bus utilizuojamas, kokia tvarka ir kaina. Turto nurašymo ir utilizavimo klausimus pavesta spręsti ne kreditorių susirinkimui, o RAB „Progresas“ valdybai. Nėra informacijos ir preliminarių skaičiavimų apie gautinas lėšas ir jų panaudojimą tiek atsiskaitant su kreditoriais, tiek siekiant sumokėti einamųjų įmokų įsiskolinimą. Todėl kyla abejonių, ar priimti kreditorių susirinkime nutarimai dėl RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų optimaliausiai atspindi kreditorių interesus. Restruktūrizavimo plano pakeitimai susiję tik su turto pardavimu, utilizavimu bei lėšų skolinimusi (510 000 Eur + palūkanos), tačiau nepateikta realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. RAB „Progresas“ finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad patvirtinus minėtus plano pakeitimus, restruktūrizavimo procesas nebus įgyvendintas. Restruktūrizavimo plano pakeitimai neįrodo įmonės realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, todėl teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir nutarė netvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų.
2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose restruktūrizavimo teisinius santykius, nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, jų vykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Restruktūrizuojamos įmonės statusas nepanaikina ir neriboja restruktūrizuojamos įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas aiškiai įpareigoja restruktūrizuojamą įmonę mokėti visas einamąsias įmokas. Įmonės dalyviai ir valdymo organai turi įvertinti realias įmonės galimybes, norint sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali užtikrinti restruktūrizavimo tikslų pasiekimą. RAB „Progresas“ neturi galimybių sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą, nepajėgi tęsti restruktūrizavimo proceso bei vykdyti restruktūrizavimo plano, nes vien tik valstybinio socialinio draudimo einamųjų mokėjimų skola 2018 m. gegužės 2 d. sudaro 54 937,72 Eur, o bendra skola – 120 537,35 Eur. Iš VMI pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė nemoka einamųjų mokėjimų ir VMI, o taip pat netinkamai tenkinamas ir jos reikalavimas, užtikrintas hipoteka. Įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui kas mėnesį yra ženkliai didinamas. VSDFV Kauno skyriaus atstovas 2018 m. balandžio 19 d. pateikė raštą atsakovės vadovui ir restruktūrizavimo administratorei, prašydamas sušaukti kreditorių susirinkimą bei svarstyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. 2018 m. liepos 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės pateiktas naujas įrodymas – mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2018 m. liepos 20 d. sumokėjo VSDFV 13 084,07 Eur už atsakovę. Apeliantė nurodo, kad naujas įrodymas teikiamas tik šioje proceso stadijoje, nes duomenys apie tai, jog atsakovės debitorė sumokėjo VSDFV einamąjį įsiskolinimą už atsakovę, gauti jau po atskirojo skundo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors objektyvi galimybė pateikti teismui šį įrodymą dėl jo sudarymo datos atsirado tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo pateikimo, tačiau šis įrodymas nėra susijęs su atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimų netvirtinimo pagrįstumo patikrinimu, nes jis nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą – 2018 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti 2018 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautą apeliantės pateiktą naują įrodymą (2018 m. liepos 23 d. UAB „Arginta Engineering“ pranešimą), nes jis pateiktas po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdyje.

Dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo

22. Įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Įmonės dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pritarus restruktūrizavimo plano projektui, įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia restruktūrizavimo administratoriui, kuris: 1) parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia įmonės valdymo organui; 2) suderina su įmonės valdymo organu numatomo kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą; 3) raštu informuoja kiekvieną kreditorių, asmenis, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenis, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą, būdus, kuriais galima susipažinti su parengtu restruktūrizavimo plano projektu ir išvada (ĮRĮ 14 straipsnio 1–2 dalys). Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą pateikia restruktūrizavimo administratoriui, kuris šį protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą su išvada pateikia teismui (ĮRĮ 14 straipsnio 3–4 dalys). Teismas, gavęs šiuos dokumentus, rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano (ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalis). Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis). Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) svarstymo ir tvirtinimo procedūrą sudaro tarpiniai veiksmai iki teismo ir plano (jo pakeitimų) svarstymas bei vertinimas teisme.
23. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta: restruktūrizavimo tikslai ir trukmė, įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, atitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų: įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai (2 punktas); įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas (3 punktas); turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos (4 punktas); numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės (5 punktas); numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai (7 punktas). Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo. Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip 1 metams (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus šiems duomenims, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas.
24. Nustatyta, kad atsakovės restruktūrizavimo planas (4 metų laikotarpiui) buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, todėl atsakovės restruktūrizavimo procedūros turi būti baigtos iki 2021 m. lapkričio 27 d. AB SEB banko atsakovės valdybos pirmininkui adresuotame 2018 m. vasario 8 d. rašte nurodyta, kad nėra galimybių atnaujinti tarp atsakovės ir banko pasirašytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-070356, tačiau bankas sutinka nepradėti priverstinių turto atsiėmimo veiksmų ir leisti atsakovei iki 2018 m. gegužės 8 d. išsipirkti pagal sutartį lizinguotą turtą, jeigu bankui bus sumokėta 401 422,72 Eur. 2018 m. kovo 8 d. neeiliniame visuotiniame atsakovės akcininkų susirinkime, be kita ko, buvo nutarta: 1) skolintis iki 410 000 Eur sumą už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, įkeičiant visą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą su visa esama įranga; 2) parduoti nenaudojamą turtą; 3) skolintis apyvartinėms lėšoms iki 100 000 Eur sumą už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, įkeičiant metalo dažymo kamerą (inv. Nr. 425417) ir kitą neįkeistą turtą; 4) pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams. RAB „Progresas“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ 2018 m. kovo 15 d. išvadoje nurodyta, kad vertikalaus apdirbimo centro ir preso pardavimo bei nurodyto turto utilizavimo procedūra, siekis skolintis pinigines lėšas tam, jog iš AB SEB banko būtų išpirktas lizinguojamas turtas, ir siekis skolintis pinigines lėšas tam, jog būtų padidinta atsakovės veiklos apimtis bei iš dalies likviduotos einamosios skolos, atitinka ĮRĮ nuostatas, restruktūrizavimo proceso tikslus bei restruktūrizavimo planą, tačiau 2 robotizuotų suvirinimo sistemų pardavimo procedūra neatitinka ĮRĮ nuostatų, restruktūrizavimo proceso tikslų bei restruktūrizavimo plano.
25. 2018 m. kovo 30 d. atsakovės kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo nutarta patvirtinti šiuos RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus: 1) parduoti nenaudojamą ir nereikalingą atsakovės turtą (vertikalų apdirbimo centrą, presą); 2) utilizuoti nenaudojamą, susidėvėjusį ilgalaikį inventorių ir mažavertį turtą; 3) skolintis iki 410 000 Eur sumą už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, įkeičiant visą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą su visa esama įranga; 4) skolintis apyvartinėms lėšoms iki 100 000 Eur sumą už ne didesnes kaip 12 proc. metines palūkanas 5 metų terminui, įkeičiant metalo dažymo kamerą (inv. Nr. 425417) ir kitą neįkeistą įrangą. 2018 m. kovo 30 d. atsakovės kreditorių susirinkime buvo nutarta nepritarti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimui, kuriuo siūloma parduoti 2 robotizuotas suvirinimo sistemas. Atsižvelgusi į tai, RAB „Progresas“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“ 2018 m. balandžio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, susijusius su turto pardavimu, utilizavimu bei lėšų skolinimusi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netvirtino RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimų, kuriems pritarė kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, skundžiamoje nutartyje nurodydamas tokio netvirtinimo motyvus.
26. Atskirajame skunde itin akcentuojama tai, kad atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimai turėjo būti teismo patvirtinti, nes jiems pritarta kvalifikuota kreditorių balsų dauguma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės restruktūrizavimo planas, kurį tvirtina teismas, yra esminis dokumentas restruktūrizavimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016). Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai. ĮRĮ nustatytas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais. Restruktūrizavimo plano modifikavimas gali reikšmingai paveikti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Keičiant restruktūrizavimo planą, gali esmingai pakisti jo turinys, kreditorių teisės ir pareigos restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018).
27. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju buvo laikytasi ĮRĮ 14 straipsnyje nustatytos restruktūrizavimo plano pakeitimų svarstymo ir pateikimo tvirtinti tvarkos, įskaitant ir tai, jog buvo gautas kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimas atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ĮRĮ 14 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų reikalavimų laikymasis, įskaitant ir kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimo gavimą restruktūrizavimo plano modifikavimui, yra būtinoji, tačiau nepakankama sąlyga tam, jog teismas patvirtintų įmonės restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas (jo pakeitimai) atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (ĮRĮ 12 straipsnis). Tai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.
28. Atskirajame skunde atsakovės restruktūrizavimo administratorė nurodo, kad turto išpirkimas iš AB SEB banko, kuriam sąlygos būtų sudarytos skolinantis iki 410 000 Eur, yra esminis klausimas, kurio neišsprendus kyla reali grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui. 2018 m. liepos 25 d. rašte apeliantė papildomai paaiškino, kad atsakovė yra gavusi potencialaus partnerio pasiūlymą bendradarbiauti, t. y. potencialus partneris teiktų bendrovei užsakymus, dėl kurių bendrovė 3–5 metus turėtų stabilų partnerį bei užsakovą, tačiau tam, jog būtų sudarytas sandoris su potencialiu partneriu, bendrovė privalo išlaikyti turimą nekilnojamąjį turtą (gamybinę bazę), todėl bendrovei yra būtinas leidimas išpirkti turtą iš AB SEB banko tam, kad AB SEB bankas turto priverstinai nerealizuotų tretiesiems asmenims.
29. Teismo patvirtintame atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytas nekilnojamasis turtas, kuris yra atsakovės naudojamas pagal su AB SEB banku sudarytą lizingo sutartį, taip pat numatyta, kad pastatų lizingo sutartys, sudarytos su AB SEB banku, nėra nutrauktos ir kad atsakovė restruktūrizavimo proceso metu planuoja mokėti AB SEB bankui einamuosius mokėjimus. Jau minėtas AB SEB banko atsakovės valdybos pirmininkui adresuotas 2018 m. vasario 8 d. raštas ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad poreikis išpirkti iš AB SEB banko pagal sutartį lizinguotą turtą kilo dėl to, jog, priešingu atveju, AB SEB bankas atsiims turtą ir pradės jo priverstinį pardavimą tretiesiems asmenims, t. y. atsakovė neteks galimybės naudoti veikloje reikalingą turtą. Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo planas yra patvirtintas ir vykdomas, t. y. jeigu plane numatyta, kad lizingo sutartys nenutraukiamos, o restruktūrizavimo proceso eigoje AB SEB bankui mokami einamieji mokėjimai, tai bankas neturi teisinio pagrindo nutraukti lizingo sutarties ir atsiimti turto. Tačiau jeigu restruktūrizavimo planas nevykdomas ir einamieji mokėjimai AB SEB bankui, kaip numatyta restruktūrizavimo plane, neatliekami, gali būti keliamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, jog nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Nekvestionuodamas turto, kurį siekiama išpirkti iš AB SEB banko, reikšmės atsakovės veiklos tęstinumui ir paties išsipirkimo būtinumo, jeigu AB SEB bankas iš tikrųjų siekia realizuoti šį turtą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įsipareigojimų prisiėmimas restruktūrizavimo metu ir su tuo susijęs patvirtinto restruktūrizavimo plano modifikavimas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, t. y. į restruktūrizavimo planą įtraukiant ne tik planuojamus prisiimti naujus įsipareigojimus, tačiau kartu numatant ir atsiskaitymo su naujais kreditoriais sąlygas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, restruktūrizavimo plano pakeitimuose nenurodyta, kokia bus atsiskaitymo su nauju kreditoriumi tvarka, iš kokių resursų bus mokami naujai prisiimti įsipareigojimai, kokios įtakos šie mokėjimai turės jau esamų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, einamųjų įmokų mokėjimui.
31. Nors restruktūrizavimo plano pakeitimuose yra nurodyta paskolos suma (410 000 Eur), terminas (5 metai), palūkanos (ne didesnės kaip 12 proc. metinės palūkanos) ir užtikrinimo priemonė (viso įsigyjamo nekilnojamojo turto su visa esama įranga įkeitimas), tačiau neįvardytas subjektas, paskolinsiantis RAB „Progresas“ nurodytas lėšas (tik atskirajame skunde nurodyta, kad tai bus AB SEB bankas), nėra duomenų apie konkretesnes skolinimosi sąlygas, nepateikti duomenys apie tokio palūkanų dydžio nustatymo aplinkybes, neįvardytas konkretus įkeistinas RAB „Progresas“ turtas, šio turto rinkos vertė. Iš apeliantės 2018 m. liepos 25 d. rašto galima suprasti, kad ketinama iš AB SEB banko išpirkti apie 1 000 000 Eur vertės turtą už 410 000 Eur. Jeigu iš tikrųjų siekiamo išsipirkti turto vertė yra apie 1 000 000 Eur, kaip nurodo apeliantė, o 410 000 Eur paskolos užtikrinimo priemonė bus viso įsigyjamo nekilnojamojo turto su visa esama įranga įkeitimas, kaip nurodyta restruktūrizavimo plano pakeitimuose, atsakovės kreditorės UAB „ATC Baltic“ pirmosios instancijos teismui išdėstytos abejonės dėl neprotingai didelės metinių palūkanų maksimalios normos (12 proc.) ir mokėtinų palūkanų minimalios ribos (50 000 Eur), jeigu paskola būtų grąžinama anksčiau termino, laikytinos pagrįstomis, juolab, kad nėra pateikta jokių duomenų, kaip šios sąlygos buvo nustatytos, ar buvo bandoma gauti alternatyvių pasiūlymų skolintis palankesnėmis sąlygomis. Be to, nors restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas (skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 27 d.) – 4 metai (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis), siūloma prisiimti naujus įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas – 5 metai nuo kreditavimo sutarčių sudarymo dienos. Tai reiškia, kad šių naujų įsipareigojimų net neketinama įvykdyti per atsakovės restruktūrizavimo laikotarpį, kas neatitinka anksčiau minėtų reikalavimų restruktūrizavimo planui.
32. Analogiški argumentai yra aktualūs ir dėl atsakovės siekio skolintis iki 100 000 Eur apyvartinėms lėšoms, nes restruktūrizavimo plano pakeitimuose nenurodyta, kokia bus atsiskaitymo su nauju kreditoriumi tvarka, iš kokių resursų bus mokami naujai prisiimti įsipareigojimai, kokios įtakos šie mokėjimai turės jau esamų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, einamųjų įmokų mokėjimui, neįvardytas subjektas, paskolinsiantis RAB „Progresas“ nurodytas lėšas, nėra duomenų apie konkretesnes skolinimosi sąlygas, nepateikti duomenys apie tokio dydžio palūkanų nustatymo aplinkybes, tik iš dalies konkretizuotas įkeistinas RAB „Progresas“ turtas, nurodant, kad bus įkeičiama metalo dažymo kamera (inv. Nr. 425417) ir kitas neįkeistas turtas, nenurodyta planuojamo įkeisti turto rinkos vertė, numatyta neprotingai didelė metinių palūkanų maksimali norma (12 proc.) ir mokėtinų palūkanų minimali riba (10 000 Eur), jeigu paskola būtų grąžinama anksčiau termino, nors nėra pateikta jokių duomenų, kaip šios sąlygos buvo nustatytos, ar buvo bandoma gauti alternatyvių pasiūlymų skolintis palankesnėmis sąlygomis, be to, ir šių naujų įsipareigojimų net neketinama įvykdyti tol, kol atsakovė bus restruktūrizuojama.
33. Dėl iki 100 000 Eur sumos skolinimosi apyvartinėms lėšoms apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad duomenys apie šių lėšų panaudojimą yra prieštaringi: restruktūrizavimo plano pakeitimuose šių lėšų panaudojimas nėra detalizuojamas, RAB „Progresas“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ 2018 m. kovo 15 d. išvadoje nurodyta, kad yra būtinybė skolintis papildomų piniginių lėšų veiklos apimtims didinti ir kad papildomos piniginės lėšos leis iš dalies likviduoti ir einamąsias bendrovės skolas, o atskirajame skunde nurodoma, jog ši suma būtų panaudota atsiskaitymui su VMI ir VSDFV Kauno skyriumi. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą, tačiau atsiskaitymas su VMI ir VSDFV Kauno skyriumi skolintomis lėšomis nesumažintų bendro atsakovės skolų dydžio (priešingai, padidintų skolas, nes atsakovė už pasiskolintas lėšas planuoja mokėti iki 12 proc. metines palūkanas) ir tikrai nepadėtų padidinti atsakovės veiklos apimčių. Taigi nėra pakankamai aiškus skolinimosi apyvartinėms lėšoms tikslas ir atitinkamai pasiskolintų pinigų panaudojimas.
34. Atskirajame skunde atsakovės restruktūrizavimo administratorė nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su restruktūrizavimo plano pakeitimais dėl vertikalaus apdirbimo centro ir preso pardavimo bei nenaudojamo, susidėvėjusio ilgalaikio inventoriaus ir mažaverčio turto utilizavimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria kiti svarbūs restruktūrizavimo plano pakeitimai nepatvirtinti, nėra skundžiama, t. y. restruktūrizavimo plano pakeitimų dėl vertikalaus apdirbimo centro ir preso pardavimo bei nenaudojamo, susidėvėjusio ilgalaikio inventoriaus ir mažaverčio turto utilizavimo nepatvirtinimas net nekvestionuojamas.
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šioje nutartyje aptartas restruktūrizavimo plano modifikavimas neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų, galėtų pažeisti kreditorių interesus, nes nesėkmingo restruktūrizavimo proceso atveju įmonės įsipareigojimai būtų papildomai išaugę, o nesuvaržyto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš esmės nebūtų likę, ir neužtikrintų efektyvios šio proceso kontrolės. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė patvirtinti šioje nutartyje aptartus RAB „Progresas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, o kitų restruktūrizavimo plano pakeitimų nepatvirtinimo apeliantė neginčija apeliacine tvarka, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

           Teisėjas                       Artūras Driukas