Civilinė byla Nr. 3K-3-261/2012
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03424-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 51 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. A. ir A. A. ieškinį atsakovei R. R. dėl gyvenamojo namo dalies pagerinimo ir kiemo įrengimo išlaidų atlyginimo ir pagal atsakovės R. R. priešieškinį ieškovams L. A. ir A. A. dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: A. M. ir J. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami daikto, naudojamo pagal panaudos sutartį, pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovai atsakovės (ieškovės senelės) siūlymu apsigyveno jos gyvenamojo namo Alytuje, (duomenys neskelbtini), dalies antrajame aukšte žodinės panaudos sutarties pagrindu ir atsakovei neprieštaraujant savo lėšomis atliko statybos–remonto darbus. Ieškovai tikėjosi ilgalaikių santykių, nes atsakovė buvo surašiusi testamentą ieškovės tėvo naudai, o šis žadėjo nuosavybę perleisti jiems. Ieškovės tėvui (atsakovės sūnui) 2009 m. staiga mirus, atsakovė pareikalavo ieškovų išsikraustyti iš namo.
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 53 131,96 Lt išlaidų atlyginimo už atsakovei nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo remontą ir kiemo statinių įrengimą žemės sklype, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų 24 844,48 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti iš garažo patalpos jiems priklausančius daiktus, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės 24 066,86 Lt už jos turto pagerinimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovei iš ieškovų – solidariai 6383,90 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paimti iš atsakovės garažo Alytuje, (duomenys neskelbtini), sąraše nurodytus daiktus; kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, 2011 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą; iš atsakovės už jos turto pagerinimą ieškovams priteistas 24 066,86 Lt išlaidas sumažino iki 22 159,19 Lt; iš daiktų, kuriuos ieškovai įpareigoti pasiimti iš atsakovės garažo, sąrašo išbraukė šarvuotas duris (2400 Lt) ir panaikino sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei iš ieškovų solidariai 6383,90 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priešieškinį dėl šios dalies atmetė; išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai negavo rašytinio atsakovės leidimo suderintiems pagal kiekį, kainą, techninį pobūdį statybos–remonto darbams, tačiau, įvertinusi tai, jog namo remonto ir kiti statybos darbai vyko apie metus ir jog atsakovė, visą tą laiką gyvendama name, nepareiškė nesutikimo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbai vyko suderinta šalių valia, todėl sprendė, jog nepaneigta ieškovų teisė į būtinų išlaidų atlyginimą pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dalis atliktų darbų nepriskirtini namo pagerinimo darbams – jais gyvenamosios patalpos pritaikytos ieškovų poreikiams, todėl išlaidos šiems darbams nepriteistos pagrįstai. Taip pat pripažino, kad pagrįstai nepriteistos išlaidos už darbus, kuriuos atliko ne ieškovai. Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytą pagerinimo išlaidų dydį, kolegija konstatavo atskirų išlaidų dydžio įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimus, kurie suponavo pagrindą kitaip išspręsti dėl ieškovų realiai turėtų išlaidų dydžio, jas sumažinant. Kolegija nenustatė, kad atsakovė dėl ieškovų atliktų statybos–remonto darbų būtų patyrusi nuostolių, todėl priešieškinį atmetė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti tas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis ieškovams iš kasatorės priteistas turto pagerinimo išlaidų atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos; priteisti kasatorei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 6.501 straipsnio pažeidimo. Kadangi kasatorė nebuvo davusi leidimo panaudos pagrindais naudojamam daiktui pagerinti, tai ji neturėjo pareigos atlyginti ieškovams šių išlaidų. Negali būti pripažinta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė, namo remonto ir kitų darbų metu nereiškusi prieštaravimų, taip leido turtą pagerinti ir turi pareigą atlyginti išlaidas. Tokia išvada klaidinga ir pažeidžia CK 6.501 straipsnio 1, 2 dalis. Ieškovai, būdami panaudos gavėjai, turėjo gauti ne abstraktų panaudos davėjo sutikimą pertvarkyti patalpas, bet leidimą aiškiai apibrėžtiems ir dėl kainos, darbų kiekio, statybos-remonto darbų techninio pobūdžio suderintiems darbams. Leidimas saistomas asmens valios ir žinojimo apie konkrečius darbus; tai kiekvienu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Kasatorė nedavė ieškovams CK 6.501 straipsnio 1 dalį atitinkančio leidimo, nes buvo įsitikinusi, kad turtą gerina jos sūnus I. R., kurio naudai ji surašė testamentą. Bet koks asmuo analogiškoje situacijoje nebūtų davęs leidimo ieškovams pagerinti panaudos objekto, kartu prisiimdamas didelę ir neapibrėžtą finansinę prievolę. CK 6.501 straipsnyje nustatytas leidimas būtinas bet kokiems išnuomoto (šiuo atveju – perduoto panaudos pagrindu) turto pagerinimo darbams atlikti; taip užtikrinamas nuosavybės neliečiamumas; kai pažeidžiama turto savininko teisė žinoti, kas norima daryti su jo turtu ir nepaisoma pirmiau aptartoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, konstatuotina, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai bei veikia savo rizika. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Dirbtinis pluoštas“ ir kt. v. UAB „Armanai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-890/2000).
2. Dėl teismų išvados, kad ieškovų atliktais statybos–remonto darbais pagerintas kasatorės turtas. Patalpų pritaikymas panaudos gavėjo reikmėms nėra panaudos davėjo patalpų pagerinimas; pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjas galėtų reikalauti iš panaudos davėjo išlaidų, kurios turtą daro geresnį. Vadinasi, panaudos gavėjas gali reikalauti iš panaudos davėjo atlyginti už tuos statybos–remonto darbus, kurie sukuria panaudos davėjui turto pridėtinę vertę – daro teigiamą įtaką daikto techninėms savybėms ir šiuo konkrečiu atveju panaudos davėjo naudai. Teismai kasatorės namo dalies pritaikymą ieškovų gyvenimo reikmėms vertino kaip einamąjį namo remontą, tačiau nepagrįstai atmetė įrodymus, kuriais iš esmės pagrindžiama, kad kiti už 7300 Lt atlikti darbai skirti taip pat ne kasatorės, bet ieškovų reikmėms tenkinti. Dėl ieškovų atliktų darbų nepadidėjo kasatorės patalpų vertė, priešingai, siekdama patalpas grąžinti į prieš tai buvusią padėtį, ji turės jas iš esmės pertvarkyti ir skirti gerokai daugiau lėšų, nei iš kasatorės priteista ieškovams. Gyvenamojo namo antrojo aukšto remonto darbai saistomi iš esmės ieškovų poreikių, o atliktų pagerinimų išliekamoji vertė kelia abejonių. Panaudos gavėjai savo lėšomis turi daryti patalpų einamąjį remontą, atlyginti jo išlaikymo išlaidas, grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jį gavo (CK 6.493, 6.499 straipsniai).
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 176, 185 straipsniai). Teismai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl nepagrįstai kasatorės leidimą ieškovams pritaikyti patalpas savo poreikiams vertino kaip leidimą atlikti patalpų pagerinimus. Teismai neįvertino 1995 m. birželio 5 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto, kurio duomenimis, name tais metais atliktas kapitalinis remontas: įrengtas šildymas, įvesta elektra, pastatytas kieto kuro katilas, kt. Ieškovai turėjo tikslą patalpas remontuoti, siekdami jas pritaikyti savo poreikiams, gerokai didesniems nei kasatorės. Be to, ieškovai neįrodė, kad turėjo lėšų statybos–remonto darbams atlikti, o teismai neįvertino jų realių finansinių galimybių savo lėšomis vykdyti darbus ir pirkti statybines medžiagas. Teismai nepagrįstai atmetė kasatorės ir trečiojo asmens A. M. paaiškinimus apie I. R. prisidėjimą prie darbų, kad kasatorė šiam padovanojo vertingus žemės sklypus ir jo naudai surašė testamentą; dėl to jis savo lėšomis ir darbu atliko statybos–remonto darbus, nors teismai neištyrė, kuriuos darbus atliko ieškovai, kuriuos – kasatorės sūnus I. R. Kasatorė pažymi, kad teismai buvo ieškovų suklaidinti, šiems pateikus kitų asmenų išlaidas statybinėms medžiagoms įsigyti patvirtinančius dokumentus. Atmetęs kaip neįrodytus kasatorės paaiškinimus apie sūnui I. R. duotus 7000 Lt namo remontui, taip pat A. M. paaiškinimus ir remdamasis ieškovų paaiškinimais dėl turėtų išlaidų, apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principą.
4. Dėl vienodos teismų praktikos. Bylą nagrinėję teismai priėmė sprendimus, neatitinkančius teismų praktikos nuostatų bylose dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Dirbtinis pluoštas“ ir kt. v. UAB „Armanai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-890/2000; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ S. firma ,,Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai A. A. ir L. A. prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Jie laiko atmestinais kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.501 straipsnio pažeidimo. Kasatorė neprieštaravo dėl vykdomų statybos ir remonto darbų, todėl teismai turėjo pagrindą spręsti, kad šie vykdyti kasatorės sutikimu. Šalys, būdamos artimieji giminaičiai, pasitikėjo viena kita, nereikalavo rašytinės panaudos sutarties; liudytojų ir ieškovų parodymais nustatyta, kad kasatorė visą laiką buvo informuojama apie vykdomus darbus ir ji džiaugėsi gražėjančia namų aplinka, jos buities sąlygomis; per vienerius metus trukusius statybos–remonto darbus kasatorė nė karto neprašė jų nutraukti ir atlikti kitaip dėl to, kad su ja šie darbai nederinami. Ieškovai taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad kasatorės turtas dėl vykdytų statybos–remonto darbų nepagerintas ir kad šie darbai saistomi ieškovų poreikių. Visi ieškovų lėšomis atlikti turto pagerinimai liko kasatorei; ieškovams išsikėlus iš namo, kasatorė neišmontavo vandentiekio vandens šildytuvo, plastikinės verandos, malkinės, kamino įdėklo, metalinių vartų ir tvoros bei trinkelių, jais naudojasi iki šiol. Šie įrenginiai pastatyti ir darbai atlikti, ne tik suderinus su kasatore, bet ir jai prašant: dėl saugumo įvesta nauja elektros instaliacija, dėl įvažiavimo į kiemą sunkumų pakeista tvora ir vartai, vandens šildytuvas sumontuotas ir pritaikytas kasatorės vonios patalpai ir kt. Teismai ištyrė ir tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, atsižvelgė į ieškovų realiai patirtas daiktų įsigijimo išlaidas. Teismų praktikos nuostatos, kuriomis remiasi kasatorė, dėl skirtingų bylų ratio decidendi šioje byloje netaikytinos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo pagerinti nuomojamą daiktą
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.
Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).
Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt.
Ar buvo duotas leidimas atlikti namo pagerinimus, yra fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, apskųstus sprendimus (nutartis) patikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo šalių susitarimas dėl ieškovų neatlygintino apsigyvenimo kasatorei nuosavybės teise priklausančios namo dalies antrame aukšte; ieškovai atliko tam tikrus namo pertvarkymo darbus; šių darbų atlikimui rašytinės formos kasatorės leidimas nebuvo duotas; šalis sieja artimi giminystės ryšiai; jų santykiai pagerinimų atlikimo metu ir kurį laiką po to buvo geri, grįsti pasitikėjimu (panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytine forma); panaudos sutartis buvo neterminuota; kasatorė gyveno tame pačiame name, apie atliekamus darbus ji buvo informuojama, pagerinimus matė, jiems pritarė ir jais naudojosi. Šių aplinkybių pagrindu bylą nagrinėję teismai nustatė, kad namo pagerinimai, kuriems patirtų išlaidų atlyginimo prašo ieškovai, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant kasatorės leidimui. Prie tokios išvados teismai priėjo, įvertinę egzistavusią faktinę situaciją, šalių santykių specifiką, išvada motyvuota. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad daikto pagerinimas atliktas jo savininkės leidimu.
Dėl daikto pagerinimo sampratos
Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ S. firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).
Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.
Šią bylą nagrinėję teismai analizavo ieškovų atliktų darbų apimtį ir pobūdį bei nustatė, kokie darbai buvo reikalingi daikto būklės palaikymui, kokie atitiko tik ieškovų poreikius, kokie pripažintini daikto pagerinimu, tai atitinkamai motyvuodami; šių išvadų pagrindu tenkino ieškinį iš dalies, priteisdami iš kasatorės tik tas išlaidas, kurios patirtos gerinant daiktą (dėl kurių padidėjo daikto vertė).
Kasatorė nurodo, kad tie namo pertvarkymai, kuriuos teismas pripažino daikto pagerinimu ir už kuriuos iš kasatorės priteisė išlaidų atlyginimą, jai nereikalingi, ją tenkina ankstesnė namo būklė (namas prieš kelerius metus buvo suremontuotas), į kurią grąžindama ji patirs daugiau išlaidų, nei jų reikėjo remontui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. Kitokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad dėl atliktų darbų padidėjo ieškovės nekilnojamojo turto vertė, kasaciniame skunde nepateikiama.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklės, ši praktika yra nuosekli ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
Kasaciniame skunde pakartojamos kai kurios šių taisyklių, pateikiama nuomonė, kaip turėtų būti vertinami atskiri įrodymai, tačiau nenurodoma, kaip buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, t. y. nesuformuluota kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl vienodos teismų praktikos
Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasaciniame skunde nurodomos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kurių faktinės aplinkybės skirtingos nei nagrinėjamos bylos. Tai pripažįsta ir kasatorė, nurodydama, kad tose bylose daikto pagerinimai buvo atlikti, nesant nuomotojo leidimo. Dėl to šioje byloje nėra pagrindo vadovautis kasaciniame skunde nurodytose bylose suformuota kasacinio teismo praktika.
Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus R. R. kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Kasaciniame teisme ieškovai A. A. ir L. A. turėjo po 400 Lt išlaidų advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (T. 5, b. l. 74, 75). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl, netenkinant kasacinio skundo, iš kasatorės ieškovams priteistina po 400 Lt atstovavimo išlaidų ir Lietuvos valstybei 70,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir į valstybės biudžetą 70,28 Lt (septyniasdešimt litų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas