Civilinė byla Nr. 2-62-266/2013

                  Proceso Nr. 2-14-3-00889-2012-0                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                       77.4.3; 113.8(S)

                                ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                              S P R E N D I M A S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2013 m. birželio 10 d.

                                                            Anykščiai

          Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui V.Žilinskui,

atsakovei T. K. , jos atstovui advokatai E.Karosui ,

Institucijos , duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei T. K. dėl bendravimo su nepilnamete dukra  ir dalyvavimo jos auklėjime  tvarkos nustatymo ir atsakovės  priešieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo   ir ,- 

n u s t a t ė: 

           ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. K. ir prašė nustatyti su dukra A. bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovas , jo atstovas savo ieškinį palaikė, paaiškino, jog su atsakove gyvendami santuokoje susilaukė dukters A., gim. (duomenys neskelbtini).  Po santuokos nutraukimo dukra liko gyventi su atsakove, o jis įsipareigojo  mokėti išlaikymą dukrai po 250 litų kas mėnesį. Jis išlaikymo dukrai nemoka, nes nedirba, neturi pajamų. Atsakovė neleidžia jam matytis ir bendrauti su dukra, todėl prašė nustatyti tokią su dukra bendravimo tvarką:

- pradedant  pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą ir trečią mėnesio penktadienį jis-ieškovas pasiima dukrą A. iš motinos T. K. namų nuo 17 valandos iki 19 valandos ir grąžina ją į motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 valandos;

- šventinėmis dienomis jis- ieškovas bendrauja su dukra A. tokia tvarka: Tėvo  dieną bei jo gimimo dieną (perkeliant ją į artimiausias išeigines dienas) jis-  pasiima dukrą A. šventės išvakarėse nuo 17 valandos iki 19 valandos ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 valandos parveža ją namo; per šv. Kalėdas poriniais metais dukra A. pasiima gruodžio 24d., nuo 16 valandos iki 19 valandos ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną , vakare iki 19 valandos parveža namo; sausio 1d.,  jis , paima dukrą A. neporinių metų gruodžio 31d., nuo 14 valandos iki 16 valandos ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną , vakare iki 19 valandos parveža ją namo; jei dukra A. šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas su motina ir atvirkščiai; prasidedant vasaros atostogoms –jis- tėvas su dukra A. bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie laiką ir trukmę  atsakovę įspėdamas prie mėnesį;

- paprastomis savaitės dienomis jis- ieškovas bendrauja su dukra pagal galimybes.

Nesutiko su atsakovės  priešieškiniu, jog būtinas adaptacinis laikotarpis, kad jo  ir dukros emocinis ryšys nutrūkęs. Jis nesutaria su buvusia žmona, jų santykiai blogi, todėl atsakovė jam ir neleidžia matytis su dukra. Su dukra negali matytis ir bendrauti jo motina. Prašė jo ieškinį tenkinti ir priteisti  iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 

           Atsakovė su ieškiniu nesutiko , pateikė savo priešieškinį. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos  atstovas atsakovės pateiktą priešieškinį palaikė ir paaiškino, jog atsakovė , po skyrybų su ieškovu , gyvena su dukra A. Ieškovas visiškai nesirūpina dukra, nenori su ja bendrauti, jos nelanko, neteikia jai jokio išlaikymo. Mano, jog yra nutrūkęs tėvo ir dukros emocinis ryšys, dukra nebenori su tėvu bendrauti. Ieškovas neįvykdė teismo nurodymo nuvykti pas psichologe, todėl mano, jog dukra jam visai nerūpi . Prašė nustatyti jos siūlomą dukters ir tėvo bendravimo tvarką:

- pirmus penkis mėnesius nuo teismo sprendimo  įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukra  į savaitę vieną dieną (pirmadienį arba penktadienį ) nuo 17 valandos iki 19 valandos, dalyvaujant išskirtinai tik jai, bendravimas vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje. Bendravimo laiką telefonu suderinti su motina likus vienai dienai;

- pradedant šeštuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukra, nedalyvaujant motinai, vieną mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais nuo 16 valandos 30 minučių iki 20 valandos . Ieškovui neturint galimybių nustatytu laiku paimti vaiką iš darželio, jis privalo iš anksto informuoti atsakovę;

- pradedant devintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas bendrauja su dukra, nedalyvaujant motinai, vieną mėnesį paimant vaiką iš darželio pirmadieniais, trečiadieniais  nuo 16 valandos 30 minučių  iki 20 valandos, kitą mėnesį paimant dukrą iš darželio pirmadieniais , trečiadieniais , penktadieniais  nuo 16 valandos 30 minučių iki 20 valandos. Ieškovui neturint galimybių  nustatytu laiku paimti dukros iš darželio, jis privalo ją informuoti iš anksto;

- pradedant keturioliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos , ieškovas bendrauja su dukra A. kas antrą savaitgalį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį  nuo 19 valandos ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 valandos. Bendravimo laiką telefonu suderinus likus vienai dienai;

- pradedant vienuoliktuoju  mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, valstybinių švenčių dienomis su dukra ieškovas bendrauja, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos arba iš jos namų sekančia tvarka: vasario 15d., dukrą pasiima iki 19 valandos ir grąžina vasario 16d., iki 15 valandos, balandžio 30d., dukrą pasiima iki 19 valandos ir grąžina gegužės 1d., iki 15 valandos, liepos 5d., dukrą pasiima  iki 19 valandos ir grąžina liepos 6d., iki 15 valandos,  spalio 31d., dukrą pasiima iki 19 valandos ir grąžina lapkričio 1d., iki 15 valandos, kovo 11d., birželio 24d., rugpjūčio 15d., dukra lieka su motina. Bendravimas Kalėdinių švenčių dienomis bei per Velykas derinamas atskirai, atsižvelgiant į tai, kad nekliudytų dukrai dalyvauti ugdymo įstaigų rengiamuose renginiuose. Taip pat gali keistis ir dukros bendravimas valstybinių švenčių dienomis, jei tai trukdys dukrai dalyvauti ugdymo  įstaigos numatytuose renginiuose su valstybinių švenčių paminėjimu. Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl ieškovas privalo visada iš anksto informuoti atsakovę dėl bendravimo su dukra laiko pasikeitimo;

- pradedant keturioliktuoju mėnesiu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas su dukra praleidžia dvi savaites jo kasmetinių atostogų metu, apie savo atostogų trukmę ir laiką atsakovę įspėdamas iki einamų metų sausio 15d., ( nes iki šios datos atostogos būna suderintos visose įstaigose)Ieškovas atsižvelgia į ieškovės atostogų datą , kuri iki šios datos jau būna nustatyta;

- prieš atostogas ieškovas informuoja kur jis su dukra praleis atostogas;

- abu tėvai dukros ligos atveju informuoja vienas kitą apie dukros ligą ir jos buvimo vietą. 

Mano, jog tokia jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiausiai atitinka dukters interesus. Taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

           Institucijos duodančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą dėl šalių ginčo ir paaiškino, jog šalys buvę sutuoktiniai. Pirmiausiai į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi ieškovo mama V. K. , jog ji negali matytis ir bendrauti su sūnaus A. dukra A., kuri gyvena su motina. Po to , ieškovas pateikė ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o atsakovė priešieškinį. Skyriuje buvo kalbėta su abiems tėvais ir buvo nustatyta, jog ginčas  tarp tėvų ne dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, o ginčas  dėl abiejų šalių nebendravimo.  Šalys nerodo jokios iniciatyvos  keistis informacija, yra ambicingos. Laukia  kuris pirmas kreipsis ir to pasekmėje nukenčia jų dukra. Po skyrybų tėvas labai mažai bendravo su dukra, jos nelanko darželyje, nelanko namuose ir nemoka jai jokio išlaikymo. Skyriaus atstovė nurodė, jog mano, , kad  nustatyta bendravimo tvarka neišspręs ginčo tarp šalių, jei šalys pačios tarpusavyje nebendraus. Mano, jog būtinas adaptacinis laikotarpis, per kurį tėvas turėtų įrodyti, jog jo emocinis ryšys su dukra netrūkęs, jog jis nori su ja bendrauti, jog jis žino dukters poreikius, jos pomėgius. Tuomet bendravimo laiką bus galima ilginti ir tai turi priklausyti nuo pačių tėvų. 

             Ieškinys ir  priešieškinys tenkintini iš dalies  .

             Bylos medžiaga , ieškovo, atsakovės jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais  nustatyta, jog ieškovas  A. K. ir atsakovė T. K. yra nepilnametės dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d., sprendimu santuoką tarp jų nutraukė, patvirtino jų pasirašytą sutartį  dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu nepilnametės dukters gyvenamoji viena buvo nustatyta su motina atsakove T. K. . Tėvas (ieškovas)  A. K. įsipareigojo teikti dukrai  išlaikymą  po 250 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. (b.l. 9) Po santuokos nutraukimo  buvusių sutuoktinių santykiai blogi, jiedu visai nebendrauja, nesutaria dėl bendravimo su dukra . Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti su dukra bendravimo tvarką. Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškiniu ir teismui pateikė priešieškinį,  kuriuo  prašoma patvirtinti jos siūlomą  bendravimo tėvo ir dukros  tvarka.

           Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). LR Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis  maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kaip nustatyta po santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei metai . Šalys visiškai nebendrauja. Ieškovas neteikia  dukrai jokio išlaikymo , todėl teismas mano, jog tai ir yra pagrindinė priežastis dėl kurios šalys  nesutaria. Nustatyta, jog ieškovas pats nesiekė bendravimo su dukra, o šio ginčo iniciatorė buvo ieškovo motina, kuri pirma kreipėsi į VTAS, jog negali matytis su anūke. Ieškovas teismui patvirtino, jog su atsakove nebendrauja, neturi jos telefono ir nepalaiko jokio ryšio. Pats neieškojo būdų kaip bendrauti su dukra. Buvo kelis kartus darželyje, tačiau namuose dukros nelankė. Išlaikymo nemoka, nes neturėjo darbo ir pajamų. Mano, jog nėra nutrūkęs jo ir dukters emocinis ryšys, todėl adaptacinis laikotarpis nebūtinas. Pripažino, jog neįvykdė teismo nutarties  kartu su atsakove ir dukra nuvykti pas psichologą . Atsakovė patvirtino, jog nutraukus santuoką ieškovui dukra nerūpi. Jis  dukros visiškai nelanko,  jai neskambina ir neprašo leidimo matytis, bendrauti. Ji ieškovui  nedraudžia matytis, bendrauti su dukra , tačiau jis nerodė, jokio noro ir iniciatyvos. Labiausiai  bendrauti su dukra nori ieškovo motina. Atsakovė yra įsitikinusi, jog yra nutrūkęs tėvo ir dukters emocinis ryšys, nes dukra labai suirzta ir supyksta, kai sužino, jog reikės važiuoti pas tėvą. Be to, atsakovė nėra įsitikinusi ar ieškovas sugebės   prižiūrėti dukrą. Žino, jog ieškovas  kartais išgeria,  todėl nori, jog pirmi  bendravimai būtų jos namuose ir jai dalyvaujant, kad ji galėtų įsitikinti, kad tėvui dukters reikia. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, vyksta ginčas dėl bendravimo su dukra . Įstatymas  visais atvejais nustato vaiko interesų apsaugos prioritetą . Todėl teismas spręsdamas šį ginčą  atsižvelgia  į šalių mažametės dukros A.  interesus ir galimą poveikį jai , o ne konkrečių ieškovo ir atsakovės   asmeninius norius ar ambicijas.  Kaip matyti iš paaiškinimų kiekvienas  teikia savo argumentus . Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukra, tačiau daro išvadą, jog pats ieškovas nedėjo ir nededa pastangų bendrauti su dukra , nepalaiko  kontaktų su dukros motina dėl bendravimo, tvirtindamas, jog  telefono atsakovės neturi, į namus dukros lankyti nevažiuoja, nes nežino ar bus namie . Tokie ieškovo argumentai niekuo nepagrįsti. Teismas nenustatė ir aplinkybių, jog ieškovo veiksmai ar poelgiai susitikimų su dukra metu  darytų dukrai neigiamą įtaką. Kaip matyti, ieškovas labai retai matosi su dukra, todėl teismas išklausęs šalis . liudytojus, VTAS atstovę, mano, jog  būtina nustatyti adaptacinį laikotarpį . Ieškovas neįvykdė teismo nutarties ir nenuvyko pas psichologą, kad paneigtų atsakovės argumentus , jog jo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs.    Tiek ieškovo , tiek ir atsakovės pateikta bendravimo su dukra  tvarka labai gremėzdiška, nėra konkreti  ir neužtikrins tinkamo dukters ir tėvo bendravimo , todėl   ieškovo ir dukters bendravimo tvarka taisytina ir nustatytina teismo iniciatyva. Todėl ieškovo ieškinys ir atsakovės  priešieškinys tenkintini  iš dalies. 

          Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku  tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Paaugus šalių dukrai, pradėjus lankyti mokyklą, ar pasikeitus  kitoms aplinkybėms , tėvai gali keisti patvirtintą bendravimo tvarką.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų.

          Ieškovas paduodamas ieškinį į teismą sumokėjo 72 litus žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas . Vėliau  ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba  atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį  ir sumokėjo 144 litus žyminio mokesčio.   Įvertinus tai, jog ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies , tai turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos lieka kiekvienai iš jų. Į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 80, 96 str.).

           Vadovaudamasis LR CPK259, 260, 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

           Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

          Nustatyti tokią  A. K. ir dukters A. K. bendravimo tvarką:  

          - pirmus tris mėnesius nuo teismo sprendimo  įsiteisėjimo dienos A. K. bendrauja su dukra  A. į savaitę vieną dieną (pirmadienį arba penktadienį ) nuo 17 valandos iki 19 valandos, dalyvaujant išskirtinai tik motinai T. K., bendravimas vyksta  ne vaiko ir ne tėvo  gyvenamojoje vietoje ;

          - pradedant ketvirtuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. K. bendrauja su dukra A, nedalyvaujant motinai T. K. paimant vaiką iš gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio  kas antrą penktadienį  nuo 19 valandos ir grąžinant vaiką  į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 valandos;

          - pradedant ketvirtuoju  mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas  A. K. bendrauja su dukra A. tokia tvarka: vasario 16d., A. K. pasiima dukrą A. šventės išvakarėse 19 valandą ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19  valandos parveža namo; kovo 11d., duktė lieka su motina T. K.; gegužės1d., A. K. pasiima dukrą A. šventės išvakarėse 19 valandą ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną , vakare iki 19 valandos  parveža namo; birželio 24d., dukra lieka su motina T. K.; liepos 6d., A. K. pasiima dukrą šventės  išvakarėse 19 valandą ir šventei pasibaigus , prieš darbo dieną, vakare iki 19 valandos parveža namo; rugpjūčio 15d., dukra lieka su T. K.; lapkričio 1d., A. K. pasiima dukrą šventės išvakarėse  19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną , vakare iki 19 valandos  parveža namo; per šv, Kalėdas  poriniais metais A. K. pasiima dukrą gruodžio 24d., 19 valandą ir šventei pasibaigus, pieš darbo dieną, vakare iki 19 valandos parveža namo; sausio 1d., A. K. pasiima dukrą neporinių metų gruodžio 31d., 10 valandą ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną , vakare iki 19 valandos perveža namo;  jei dukra šv. Kalėdas švenčia su A. K., tai šv. Velykas su T. K. ir atvirkščiai ;

           - pradedant ketvirtuoju mėnesiu  nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, A. K. su dukra A. bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas T. K. prieš mėnesį.;

           - abu tėvai dukros ligos atveju informuoja vienas kitą apie dukros ligą ir jos buvimo vietą.  

            Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

           Priteisti iš T. K. į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 19.10 Lt teismo turėtų pašto išlaidų .

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

            Teisėja (parašas)

            Nuorašas tikras:

            Teisėja                                                         Zita Gavėnienė