Administracinė byla Nr. eR-15-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2015-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovams D. K., advokato padėjėjui L. R.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. M., J. N., L. M., L. B., U. V. ir V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. K., N. P., L. S., J. N., D. T., G. T., M. V., G. S., L. B., A. M., Š. S., B. M., S. M., V. D., L. Š., R. B., U. V., Š. B., L. J., R. K., E. M., M. T., V. V., R. P., R. K., L. Š., J. V. (J. V.), K. M., V. P., V. K., A. D., J. M., E. T., G. M., A. B., I. J., L. M., A. L., J. D.) dėl įpareigojimo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (toliau – ir pareiškėjas, Partija) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) priimti sprendimą dėl politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose kvietimo į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Pareiškėjas skunde paaiškina, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys R. S. 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. PK2-2015STR-S267 dėl Partijos įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu. 2014 m. gruodžio 29 d. Partija pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus, o 2014 m. gruodžio 30 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-325 dėl Partijos įregistravimo dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, suteikiant numerį Nr. 57. 2014 m. gruodžio 30 d. buvo išduota Vyriausiosios rinkimų komisijos pažyma dėl Partijos įregistravimo dalyvauti 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. 2015 m. sausio 9 d. per elektroninę pateikimo sistemą pareiškėjas pateikė Partijos kandidatų sąrašą ir kandidatų pareiškinius dokumentus įteikė Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijai. Tuo pačiu metu iš šios komisijos buvo gauti parašų rinkimo blankai. 2015 m. sausio 20 d. parašų rinkimo blankai su parašais, remiančiais Partijos kandidatų sąrašą ir kandidatą į tarybos narius bei merus N. P., buvo pateikti Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijai. 2015 m. sausio 30 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. Sp-54, kuriuo paskelbė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų, jų koalicijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir LRT) savo kanale pateikė reklamą apie tos pačios dienos transliuojamą diskusiją laidoje „Savivaldybių tarybų rinkimai 2015“, kurioje dalyvaus savivaldybių tarybų rinkimuose besivaržančių politinių partijų atstovai. Ši laida buvo LRT transliuojama 2015 m. vasario 5 d. 18:45 val., joje dalyvavo politinių partijų atstovai V. U., J. P., M. M., A. Z., P. G., B. R., R. Š.. 2015 m. vasario 5 d. Partijos keliamai kandidatei į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą R. K. atsakovo atstovas paaiškino, kad Partijos keliamų kandidatų sąrašų atstovai ar kandidatai į tarybos narius – merus negalės dalyvauti rinkimams į savivaldybių tarybas skirtose diskusijų laidose, kurias nacionaliniu lygmeniu transliuos LRT, nes Partija iškėlė kandidatų sąrašus tik trijose savivaldybėse ir už juos teisę balsuoti turės mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Šio atstovo teigimu, toks reguliavimas nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtame 2010 m. rugsėjo 15 d. norminiame akte Nr. Sp-69, kuriuo patvirtintas Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pareiškėjas nurodo Tvarkos aprašo 19.3, 20, 21 punktus.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 48 straipsnio 2 dalies normos imperatyviai įpareigoja atsakovą laidų laiką paskirstyti taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Pareiškėjo teigimu, nekviečiant keliamų Partijos kandidatų sąrašo atstovų ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose radijo ir televizijos diskusijose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, pažeidžiamas kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovo neveikimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis įstatymo garantuotas teises kandidatų sąrašų atstovų grupei viešai diskutuoti su kita kandidatų sąrašų atstovų grupe, tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas yra imperatyviai įpareigotas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRK įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Tokie rinkimų principai reikalauja, kad rinkimai būtų visuotiniai ir lygūs, kad juose turėtų lygias teises visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, kaip tai įtvirtinta Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 punkto atitikimo Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai ir VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Pareiškėjo teigimu, Tvarkos aprašo 20 punktas, nustatantis, kad partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, turi didesnes teises negu partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis teisę į lygiateisiškumo principą.

II.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimų įstatymo 48 straipsniu, yra užsakiusi diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai. Diskusijų laidos yra rengiamos vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimu Nr. Sp-69. Atsakovas nurodo Tvarkos aprašo 19.3, 20, 30 punktus, pažymi, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, priėmė du sprendimus, mutatis mutandis reguliuojančius nacionalinio ir regioninio lygmens diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių rinkimų agitacijai: 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1 ir 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. Sp-23.

Atsakovas pažymi, kad 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. Sp-1 skirtas nacionalinio lygmens diskusijų laidoms, rengiamoms per LRT; šiose laidose dalyvauja atstovai tik tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Atsakovas nurodo, jog 2015 m. sausio 13 d. duomenimis apskaičiavo rinkimų dalyvius, kurie dalyvauja laidose, bei nustatė, kad 7 (septyni) dalyviai, iškėlę kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius viršija 50 procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, turi būti pakviesti dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose. Pagal minėtų taisyklių 23 punktą burtai dėl dalyvavimo konkrečiose LRT radijo laidose buvo traukiami 2015 m. sausio 26 d. 11 val. Dėl LRT televizijos laidų burtai nebuvo traukiami, nes buvo nuspręsta, kad visose laidose dalyvaus visi 7 (septyni) dalyviai. Atsakovas paaiškina, kad 2015 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. Sp-23 yra skirtas regioninio lygmens diskusijų laidoms, kurios numatytos surengti visose savivaldybėse ir kuriose pakviesti dalyvauti visi kandidatai arba jų sąrašai, įskaitant ir pareiškėją. Pareiškėjo atstovas D. K. dalyvavo tokioje laidoje, skirtoje Vilniaus miesto žiūrovams, ir laida buvo transliuota per „Lietuvos ryto“ televiziją 2015 m. vasario 7 d. Kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus transliacija numatyta 2015 m. vasario 22 d. arba 27 d. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio laidose, rengtose pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1, dėl rinkėjų skaičiaus, todėl dalyvauti tokiose laidose nebuvo kviečiamas. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas yra iškėlęs kandidatus trijose savivaldybėse ir dėl jų gali balsuoti tik 20,72 proc. visų Lietuvos rinkėjų. VRK teigimu, 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. Sp-1 priimtas 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimo Nr. Sp-69 pagrindu ir pagal objektyvius kriterijus, kurie yra pagrįsti tuo, kad savivaldybių rinkėjai privalo būti informuoti ne tik apie konkrečios savivaldybės problemas, bet apie bendras problemas daugumoje Lietuvos savivaldybių. Pareiškėjo teisės yra užtikrinamos 2015 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. Sp-23, kuris leidžia dalyvauti diskusijų laidose tose savivaldybėse, kuriose pareiškėjas kandidatuoja, ir kalbėti apie tas problemas, kurios yra aktualios tose savivaldybėse.

Atsakovas pažymi, jog, kadangi pareiškėjas tiksliai nesuformulavo savo skundo reikalavimo, todėl pradinis reikalavimas dėl pakvietimo į burtų procedūrą negali būti tenkinamas, toks reikalavimas iš viso nebegali būti įvykdomas, nes burtų procedūra jau yra įvykusi – į LRT radijo laidas 2015 m. sausio 26 d. burtai ištraukti, o laidos dalyviai nustatyti pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1.

Taip pat atsakovas nurodo, kad nesutinka, jog atsakovo priimti sprendimai pažeidžia Konstituciją, įstatymus, nes jie yra priimti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Skundimo terminas dėl 2010 m. VRK sprendimo Nr. Sp-69 yra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Išnagrinėjus pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundo, atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos atsiliepimo į skundą argumentus, teismo posėdyje dalyvavusių ginčo šalių atstovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo neveikimo, kuris pasireiškė tuo, jog atsakovas rinkimų agitacijos procese nepakvietė pareiškėjo kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo traukti burtų dėl dalyvavimo nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis ir nurodytos Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-54 paskelbė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų, jų koalicijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.

Iš 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimu Nr. Sp-69 patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo matyti, kad jis nustato bendrą tvarką, kuria remiantis, vykstant rinkimams, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos asignavimų organizuojamos ir vykdomos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R756-25/2011). Tvarkos aprašo 30 punkte yra nurodyta, jog kiekvieniems rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašus, sukonkretinančius Tvarkos aprašu nustatytą diskusijų laidų organizavimo ir vykdymo tvarką. Taip pat Tvarkos apraše nurodyta, jog diskusijų laidos, skirtos rinkimams į savivaldybių tarybas, transliuojamos dviem lygmenimis – nacionaliniu ir regioniniu (19.3 p.). Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, jog nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, o 21 punkte įtvirtinta, kad regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir save išsikėlę kandidatai.

Iš atsakovo VRK atsikirtimų į pareiškėjo skundą matyti, kad 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimams skirtos diskusijų laidos yra rengiamos vadovaujantis minėtu 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal bylos duomenis atsakovas priėmė du sprendimus, reguliuojančius nacionalinio ir regioninio lygmens diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių rinkimų agitacijai: 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1 „Dėl LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. Sp-23 „Dėl televizijos diskusijų laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai regioniniu lygmeniu, rengimo taisyklių patvirtinimo“. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. Sp-1 patvirtintų LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių, jose vadovaujamasi minėtomis Tvarkos aprašo 19.3 bei 20 punktų nuostatomis. Be to, šiose taisyklėse nustatyta, jog jos yra skirtos diskusijų laidoms, kurios yra transliuojamos nacionaliniu lygmeniu.

Byloje nustatyta, kad 7 (septyni) dalyviai, iškėlę kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius viršija 50 (penkiasdešimt) procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, buvo pakviesti dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose. Burtai dėl dalyvavimo konkrečiose LRT radijo laidose buvo traukiami 2015 m. sausio 26 d. 11 val. (šią aplinkybę patvirtina ir viešai Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje 2015 m. sausio 26 d. paskelbta informacija). Dėl LRT televizijos laidų burtai nebuvo traukiami, nes atsakovas nusprendė, jog visose laidose dalyvaus visi 7 (septyni) dalyviai, ir pakvietė šiuos dalyvius dalyvauti LRT televizijos laidose. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio laidose, rengtose pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1, reikalavimų dėl rinkėjų skaičiaus, todėl dalyvauti tokiose laidose nebuvo kviečiamas. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas yra iškėlęs kandidatus trijose savivaldybėse ir dėl jų gali balsuoti tik 20,72 procentai visų Lietuvos rinkėjų.

Iš atsakovo pateiktų duomenų (2015 m. sausio 13 d.), pagal kuriuos atsakovas nustatė rinkimų dalyvius, dalyvausiančius nacionalinėse diskusijų laidose, matyti, kad 7 (septynios) partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius viršija 50 procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, ir kurių atstovai buvo pakviesti dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose, yra šios didžiosios Lietuvos partijos – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Pažymėtina, kad likusios 16 (šešiolika) partijų, tarp jų ir pareiškėjas, iškėlė kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius neviršijo 50 procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, todėl jų atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose. Iš VRK interneto tinklalapio matyti, kad yra patvirtinta ir užregistruota 21 (dvidešimt viena) partija (http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Kandidatai/KandidataiPartijos.html).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iškėlė ne tik kandidatų sąrašą, bet ir kandidatą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus N. P.. Atsakovo atrinktos 7 (septynios) partijos, kurių atstovai dalyvauja LRT rengiamose radijo ir televizijos diskusijų laidose, taip pat yra iškėlusios kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus (http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Kandidatai/KandidataiMerai.html).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo, skundo argumentų (pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 5 d. nacionalinis transliuotojas LRT 2015 m. vasario 5 d. 18:45 val. transliavo diskusiją laidoje „Savivaldybių tarybų rinkimai 2015“, kurioje dalyvavo kitų politinių partijų atstovai V. U., J. P., M. M., A. Z., P. G., B. R., R. Š., kad nekviečiant keliamų Partijos kandidatų sąrašo atstovų ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose radijo ir televizijos diskusijose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, pažeidžiamas kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas), matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija vienus kandidatus ir kandidatų sąrašų atstovus kvietė dalyvauti nacionalinių transliuotojų rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o pareiškėjo kandidatų sąrašo atstovai ir keliamas kandidatas į tarybos narius – merus N. P. dalyvauti minėtose diskusijų laidose, kurios yra transliuojamos nacionaliniu lygmeniu ir finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, nebuvo kviečiami. Pareiškėjas skunde teigia, kad toks atsakovo neveikimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis įstatymo garantuotas teises kandidatų sąrašų atstovų grupei viešai diskutuoti su kita kandidatų sąrašų atstovų grupe, tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Iš bylos medžiagos, atsakovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjo ginčijamo atsakovo neveikimo pagrindas buvo ta aplinkybė, kad pareiškėjas neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio diskusijų laidose reikalavimų dėl rinkėjų skaičiaus pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimo Nr. Sp-69 nuostatas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo priimto 2010 m. rugsėjo 15 d. norminio akto Nr. Sp-69, kuriuo patvirtintas Tvarkos aprašas, 20 punktas, teigiantis, kad partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, turi didesnes teises negu partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis teisę į lygiateisiškumo principą, todėl jis laikytinas Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies ir preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 48 straipsnio 2 dalies ir VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu ir jo taikymas negalimas.

Teisėjų kolegija šioje byloje yra priėmusi pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 punkto atitikimo Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai ir VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

Byloje nėra ginčo, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas yra norminis administracinis aktas, paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka (Valstybės žinios, 2010 m. rugsėjo 23 d., Nr. 112-5738).

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsniu suteikta teisė bylos dalyviams teikti prašymą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarp individualios bylos ir norminio teisės akto turi būti prejudicinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Kaip jau anksčiau nustatyta, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, pagrįsto VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 patvirtinto Tvarkos aprašo nuostatų taikymu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas jo teisių rinkimų agitacijos metu nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis pažeidimas yra siejamas su VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 patvirtintame Tvarkos apraše nustatytų elgesio taisyklių realiu taikymu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas ištirti minėto Tvarkos aprašo nuostatų teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėjamu individualiu ginču dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo.

ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo individualioje byloje pradėjimo atveju, nustatytu ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje, lemiama procesinė reikšmė tenka šią individualią bylą nagrinėjančio teismo nutarčiai pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Net ir esant ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymui pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas galutinai nusprendžia, ar jo nagrinėjamai konkrečiai bylai išspręsti yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Todėl pripažintina, jog teisėjas (teismas), priimdamas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo patikrinimo, joje (nutartyje) iš esmės išdėsto savo (išankstinę) nuomonę dėl šio akto teisėtumo, t. y. dėl norminės bylos esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).

Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmiausia turi būti išnagrinėti pareiškėjo teisiniai argumentai, kuriais jis grindžia prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bei nustatyta, ar yra teisinis pagrindas pradėti Tvarkos aprašo nuostatų teisėtumo tyrimą.

V.

Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam savivaldybės tarybos nariu – svarbi asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas); Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata „teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas, kurie yra konstituciškai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam savivaldybės tarybos nariu yra įtvirtinta ir Konstitucijos 119 straipsnyje, kurio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, o šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam); Konstitucijoje numatytų politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų rinkimų proceso skaidrumą – būtiną prielaidą rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Pagal Rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti partijos, įregistruotos pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkančios Politinių partijų įstatymo nustatytus reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ir rinkimų komitetai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo į savivaldybės tarybos narius – merus gali išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto. Kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus išsikėlusiam asmeniui yra taikomi tokie patys šiame įstatyme nustatyti reikalavimai, kurie yra taikomi ir kandidatui, į savivaldybės tarybos narius – merus keliamam partijos ar rinkimų komiteto.

Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, nesvarbu, ar jie iškelti, ar išsikėlė patys, yra lygūs.

Pagal VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinių yra užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl dalyvavimo nacionaliniu lygmeniu transliuojamose radijo ir televizijos diskusijų laidose, aktualios yra Rinkimų įstatymo 48 straipsnio „Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka“ nuostatos. Kaip jau buvo minėta, Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Be to, pagal šio straipsnio 3 dalį kandidatų diskusijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai sutarimo nėra, – burtais (5 d.). Vyriausioji rinkimų komisija: 1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus; 2) patvirtina Diskusijų rengimo taisykles (Rinkimų įstatymo 48 str. 4 d.).

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalį Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus (kandidatų sąrašus), valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų finansuojama: 1) kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją, siekiant pristatyti rinkimų programas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka; 2) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skleidžiama informacija, skatinanti dalyvauti rinkimuose.

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti LRT veiklos principai. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams (1 d.). LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją (2 d.).

Įvertinus pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, pažymėtina, jog Rinkimų įstatymo 48 straipsnio nuostatose nurodytos rinkimų agitacijai skirtos laidos, transliuojamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, yra rodomos / girdimos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip matyti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“, Tvarkos aprašas buvo patvirtintas, Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovaujantis VRK įstatymo (Žin., 2002, Nr. 68-2774) 3 straipsnio 2 dalies 17 punktu ir Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894; 2010 Nr. 63-3091) 19 straipsnio 8 dalies 1 punktu.

VRK įstatymo (Žin., 2002, Nr. 68-2774) 3 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, jog, įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, Vyriausioji rinkimų komisija atlieka kitas šiame bei kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894; 2010 Nr. 63-3091) 19 straipsnio 8 dalies 1 punktą, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus (kandidatų sąrašus), valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų finansuojamos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją, siekiant pristatyti rinkimų programas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Analogišką nuostatą įtvirtina ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos nagrinėjamai bylai aktualios teisės aktų nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. Sp-69, kuriuo buvo patvirtintas Tvarkos aprašas, priėmimo metu bei bylos nagrinėjimo metu išliko iš esmės nepakitusios. Atkreiptinas dėmesys į tik į tai, kad Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nuo 2014 m. liepos 12 d. yra įtvirtinta, kad ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, yra lygūs.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas suteikia teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją, siekiant pristatyti rinkimų programas, tvarką, patvirtinti rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, tačiau kartu ir pareigą sudaryti sąlygas kandidatams realizuoti savo teisę nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, t. y. dalyvauti diskusijose per radiją ir televiziją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R756-25/2011), bei neturi būti pažeidžiamas kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Lygiateisiškumo principo laikymąsi rinkimų procese nustato ir Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis, VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėti teisės aktai, suteikdami VRK teisę nustatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos diskusijų laidų, skirtų rinkimų agitacijai, rengimo tvarką, nesuteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai įgaliojimų nustatyti, kurie kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, gali dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, o kurie gali dalyvauti regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose. Minėtuose teisės aktuose nėra nustatyti tokio diferencijavimo kriterijai.

Kaip matyti iš pirmiau išvardytų Rinkimų įstatymo nuostatų (ypač 48 str. 2, 3 d.), jos yra skirtos kandidatų diskusijoms per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, finansuojamoms valstybės biudžeto lėšomis, t. y. būtent visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje transliuojamoms diskusijų laidoms (Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 str. 2 d.). Rinkimų įstatymo 48 straipsnis nenustato, kokiems kandidatams ir kandidatų sąrašus iškėlusių politinių partijų atstovams suteikiama teisė dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, o kuriems – ne.

Kaip jau buvo minėta, Vyriausioji rinkimų komisija Tvarkos aprašo 20 punkte nustatė, jog nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, 21 punkte įtvirtino, kad regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir save išsikėlę kandidatai.

Nors pareiškėjas prašė teismo inicijuoti tik Tvarkos aprašo 20 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ištyrimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktas yra neatsiejamai susiję (t. y. vieno punkto pakeitimas / panaikinimas sudarytų pagrindą pakeisti / panaikinti ir kitą punktą), daro išvadą, jog tiriant Tvarkos aprašo 20 punkto teisėtumą, būtina inicijuoti ir šio aprašo 21 punkto atitikties teisės aktams tyrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiau nurodytos Rinkimų įstatymo 48 straipsnio nuostatos nenustato, kad gali būti nerengiamos rinkimų agitacijai skirtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidos, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, nenurodo ir kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atvejus, kada minėtos laidos nebūtų rengiamos. Tačiau atsižvelgus į Tvarkos aprašo 20 ir 21 punkte įtvirtintas nuostatas, pagal kurias VRK nustato, kurie kandidatai ir politinių partijų atstovai gali dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, o kurie – tik regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, pastebėtina, jog de facto galima tokia situacija, kai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvautų tik atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir save išsikėlę kandidatai, ir esant tokiai situacijai, vadovaujantis Tvarkos aprašo 20 ir 21 punkte įtvirtintomis nuostatomis, jokiems kandidatams nebūtų suteikiama teisė dalyvauti rinkimų agitacijai skirtose diskusijose per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis. Kaip jau buvo minėta, tokios galimybės Rinkimų įstatymas nenustato.

Atsakovas šioje byloje paaiškino, kokiais kriterijais remdamasis priėmė Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktus. Atsakovo teigimu, Tvarkos aprašo nuostatos pagrįstos objektyviais kriterijais, kad transliuojant diskusijų laidas nacionaliniu lygmeniu, savivaldybių rinkėjai privalo būti informuoti ne tiek apie konkrečios savivaldybės problemas, bet apie bendras problemas daugumoje Lietuvos savivaldybių, o transliuojant regionines diskusijų laidas kandidatams užtikrinama teisė dalyvauti diskusijų laidose tose savivaldybėse, kuriose kandidatai kandidatuoja, ir kalbėti apie tas problemas, kurios yra aktualios tose savivaldybėse. Atsakovas Tvarkos aprašo nuostatų objektyvumą grindžia ir Lietuvos Respublikos rinkėjų lūkesčiais bei jų nediskriminavimo aspektu, nurodydamas, jog pareiškėjas, dalyvaudamas nacionalinio lygmens diskusijų laidoje, klaidintų rinkėjus, kadangi jis rinkėjų lūkesčius galėtų įgyvendinti tik toje savivaldybėje, kurioje jis kandidatuoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovo argumentus, pažymi, kad tokie atsakovo įvardyti kandidatų diferenciacijos kriterijai nėra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtinti ir rinkėjams (visuomenei) teikiamos informacijos ribojimai, kai vyksta rinkimai į savivaldybių tarybas, atsakovo nurodomu aspektu. 

Pažymėtina, jog, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Taigi teisės aktų hierarchijos principas reiškia, jog tam tikras teisinis reguliavimas gali būti nustatytas tik įstatymu, savo ruožtu įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis.

Nagrinėjamo teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Tvarkos aprašo, t. y. įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, 20 ir 21 punktuose yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai įsiterpiama į asmens konstitucinę teisę – į lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę, bei į Rinkimų įstatyme garantuojamą teisę į rinkiminę agitaciją, kuri rinkimų procese turi itin didelę reikšmę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomeninio transliuotojo raison d’?tre yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Tai suponuoja ypatingą visuomeninio transliuotojo misiją. Visų radijo ir televizijos transliuotojų, visuomeninio taip pat, samprata yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu – visuomenės interesu būti informuotai bei informacijos laisve, taip pat su konstitucine sąžiningos konkurencijos samprata. Nacionalinis visuomeninis transliuotojas turi teikti viešąsias paslaugas taip, kad jos aprėptų visą visuomenę ir padėtų užtikrinti nacionalinius interesus, būtų skirtos pilietinei visuomenei ugdyti, kultūrai puoselėti. Be to, Konstitucijoje įtvirtintas demokratijos principas suponuoja inter alia tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visuomeninis transliuotojas rinkimų kampanijų metu eterio laiko skirtų rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kandidatams į Seimą, Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento postą, taip pat savivaldybių tarybas; konstituciniai teisingumo, asmenų lygiateisiškumo principai suponuoja tai, kad tos pačios kategorijos asmenims eteryje turi būti skiriama vienodai laiko, nebent toks vienodos trukmės laiko skyrimas, vien aritmetinio proporcingumo kriterijaus laikymasis kliudytų įgyvendinti tam tikrus visuomeniškai, konstituciškai reikšmingus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas).

Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi Konstitucijoje įtvirtintos teisės bei laisvės nėra absoliučios ir jų ribojimai yra galimi, o tam tikrais atvejais ir objektyviai būtini. Tačiau Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Taip pat Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu ir tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais. Juos galima reguliuoti ir įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.), bet jokiomis aplinkybėmis įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).

Be to, kaip jau buvo pirmiau užsiminta, vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonių, ar teisinis reguliavimas, įtvirtintas Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktuose, kuriuo apribojama teisė kandidatams ir atstovams tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, lyginant su kandidatais ir atstovais tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, nėra diskriminuojantis ir pažeidžiantis kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principą (Konstitucijos 119 str. 2 d., VRK įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Rinkimų įstatymo 3 str. 3 d., 48 str. 2 d., Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.).

Be to, kyla abejonė, ar Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktuose nustatytas reguliavimas gali būti nustatytas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, nesant įstatyme aiškiai įtvirtinto tokio teisinio reguliavimo nustatymo pagrindo ir kriterijų, kuriais remiantis toks ribojimas yra nustatytas. Taigi teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar minėtas teisinis reguliavimas neprieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui bei proporcingumo principui.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 ir 21 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (iš jo kylantiems teisės aktų hierarchijos bei proporcingumo imperatyvams), Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai, VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pagal ABTĮ 111 straipsnio 3 dalį stabdyti šios bylos nagrinėjimą bei pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 ir 21 punktų teisėtumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 99 straipsnio 3 dalimi ir 111 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.

Pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 ir 21 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (iš jo kylantiems teisės aktų hierarchijos bei proporcingumo imperatyvams), Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktui.

Sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

              Dalia Višinskienė