Civilinė byla Nr. 3K-3-139-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10425-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.19.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Senamiesčio svečių namų kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Senamiesčio svečių namų skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M. ir „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių termino pateikti sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą turtą pratęsimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja UAB Senamiesčio svečių namai kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio V. M. 2015 m. vasario 12 d. patvarkymą, kuriuo atnaujintas terminas pateikti sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą hipoteka įkeistą turtą. Ji nurodė, kad antstolis 2015 m. sausio 5 d. priėmė patvarkymą pratęsti hipotekos kreditoriui „Danske Bank A/S“ terminą iki 2015 m. sausio 20 d., nors CPK 719 straipsnyje šio termino pratęsimo galimybė nenustatyta. Šis patvarkymas buvo apskųstas teismui, tačiau antstolis, nelaukdamas teismo sprendimo, 2015 m. vasario 12 d. priėmė naują patvarkymą dar kartą pratęsti terminą ir perduoti išieškotojui iš varžytynių neparduotą turtą. Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. 2015 m. kovo 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundą patenkinti atsisakė ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. vykusios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui pasiūlyta perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, apie savo sprendimą informuojant antstolį iki 2015 m. sausio 5 d. Šis terminas, tenkinant išieškotojo prašymą, 2015 m. sausio 5 d. antstolio patvarkymu buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 20 d. ir teismai patvarkymą paliko galioti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10039-808/2015, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1553-345/2015). Antstolio kontoroje 2015 m. vasario 9 d. buvo gautas dar vienas išieškotojo prašymas pratęsti terminą sutikimui pateikti iki 2015 m. vasario 13 d., o 2015 m. vasario 12 d. hipotekos kreditorius pateikė sutikimą perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą. Įvertinęs išieškotojo prašymus, 2015 m. vasario 12 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atnaujino hipotekos kreditoriui terminą sutikimui dėl turto perėmimo pateikti bei perdavė turtą hipotekos kreditoriui už pradinę pirmųjų varžytynių kainą.
5. Teismas sprendė, kad antstoliui yra suteikta teisė savo nuožiūra nustatyti terminą, per kurį išieškotojas turi informuoti antstolį, ar sutinka perimti neįvykusiose pirmosiose varžytynėse pardavinėtą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose terminų pratęsimo ar atnaujinimo klausimai nereglamentuoti, todėl antstolis pagrįstai pagal analogiją taikė CPK 78 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, turto perdavimas išieškotojui yra operatyvus ir ekonomiškas būdas, atitinkantis ne tik išieškotojo, bet ir skolininkės interesus.

6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Teismas nurodė, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teisės bei įstatymų saugomus interesus. Teismo vertinimu, perduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojui natūra po neįvykusių pirmųjų varžytynių (CPK 700 straipsnis) skolininko turtas yra realizuojamas brangiau, nei skelbiant antrąsias šio turto varžytynes, todėl šis būdas laikytinas atitinkančiu tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB Senamiesčio svečių namų skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio V. M. 2015 m. vasario 12 d. patvarkymą, kuriuo atnaujintas terminas pateikti sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą hipoteka įkeistą turtą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. CPK 721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui per antstolio nustatytą terminą nepranešus apie savo sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą turtą, antstolis ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis privalo skelbti antrąsias varžytynes. Nagrinėjamu atveju antstolis neužtikrino, kad antrosios varžytynės, išieškotojui atsisakius ar per nustatytą terminą nepareiškus sutikimo perimti turtą, būtų paskelbtos po vieno mėnesio nuo pirmųjų varžytynių pasibaigimo dienos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
2. Turto realizavimas parduodant jį iš varžytynių užtikrina maksimalų suinteresuotų asmenų, potencialių turto pirkėjų, pritraukimą, taip pat ir galimybę brangiau parduoti turtą. Vien faktas, kad pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, savaime nereiškia, kad jų neatsiras antrosiose varžytynėse. Su kasaciniu skundu pateiktose turto vertinimo ataskaitose nustatytos administracinių patalpų vertės yra atitinkamai 171 000 Eur, 436 000 Eur ir 393 000 Eur, o pažeidžiant vykdymo proceso normas antstolio sprendimais šis turtas išieškotojui perduotas už kur kas mažesnę vertę: atitinkamai už 112 327,57 Eur, 330 630,21 Eur ir 297 497,68 Eur.
3. Bylą nagrinėję teismai nevertino, kad turtas neteisėtai perleistas išieškotojui ne tik pagal vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177, bet ir kitose vykdomosiose bylose (Nr. 0240/14/00909; Nr. 0240/14/00910) vykdomus trečiosios eilės išieškojimus.

9. Suinteresuotas asmuo „Danske Bank A/S“, veikiantis per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CPK 719 ar 721 straipsnyje nėra nustatyta draudimo antstoliui atnaujinti išieškotojui terminą pateikti sutikimą paimti neparduotą turtą, todėl, pagal analogiją vadovaudamasis CPK 78 straipsnio nuostatomis, savo nustatytą terminą antstolis, esant išieškotojo prašymui, turi teisę tiek pratęsti, tiek atnaujinti.
2. CPK nėra draudimo antstoliui nustatyti ilgesnio kaip vienas mėnuo termino. CPK 721 straipsnio 1 dalies norma siekiama užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą (greitį), taip pat kad per visą vykdymo laikotarpį nesikeistų pradinė turto kaina. Siekis parduoti turtą kuo greičiau negali būti svarbesnis nei siekis jį realizuoti kuo brangiau, nes tai – pagrindinis visų vykdymo proceso dalyvių tikslas ir vienas esminių vykdymo proceso principų.
3. Proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų iš esmės pažeistos vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad antrosiose varžytynėse turtas galėjo būti parduotas už didesnę nei išieškotojas pasiūlė perimti kainą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. turtas pirmosiose varžytynėse už 80 proc. nustatytos turto kainos nebuvo parduotas. Su kasaciniu skundu pateikti turto vertinimai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes turto vertinimas atliktas 2015 m. liepos 2 d. Be to, kasaciniame skunde nepagrįstai lyginama turto vertintojo nustatyta turto rinkos kaina su išieškotojui pasiūlyto perimti turto kaina, nes pagal CPK 718 straipsnį ir 719 straipsnio 1 dalį išieškotojas perima turtą už pradinę turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą, t. y. už 80 proc. CPK 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi, ginčijamu patvarkymu buvo sudarytos sąlygos išieškotojui perimti turtą už aukštesnę kainą, nei turtas būtų parduotas antrosiose varžytynėse.
4. Skolininkė galėjo pati surasti turto pirkėją (CPK 704 straipsnis), tačiau to nepadarė. Taigi, ji šiuo procesu siekia ne realiai ginti savo teises, o tik užvilkinti išieškojimo procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino turtui perimti nustatymo

10. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą.   
13. Teisės normų nuostatos (nutarties 10–11 punktai) ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. 
14. CPK 719 straipsnio, reglamentuojančio turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmes, normos 1 dalyje nustatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus CPK 717 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir CPK 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.
15. Ši įstatymo nuostata expressis verbis įtvirtina antstolio teisę nustatyti terminą išieškotojui pareikšti savo sutikimą paimti varžytynėse neparduotą turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma nenurodo, koks turi būti tas terminas, todėl šios antstolio teisės ribojimas laiko atžvilgiu turi būti nustatomas šią normą aiškinant sistemiškai su kitomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.
16. CPK 721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Taigi, nustatydamas terminą sutikimui dėl turto perėmimo, antstolis turi atsižvelgti į tai, kad, kreditoriui nepateikus atsakymo arba atsisakius perimti turtą, jis privalės paskelbti antrąsias varžytynes ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis.
17. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad CPK 719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, jog, paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą, negali būti suprantamas kaip suteikiantis antstoliui neribotą teisę spręsti dėl šio termino trukmės. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: antstolio CPK 719 straipsnio pagrindu kreditoriui nustatytas terminas sutikimui dėl turto perėmimo pareikšti negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, skaičiuojant nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos.

Dėl termino turtui perimti pratęsimo

18. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl antstolio teisės atnaujinti antstolio kreditoriui nustatytą terminą sutikimui dėl turto perėmimo pareikšti, pagal analogiją taikė CPK 78 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialiosios normos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis), taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtų teisėjo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-27/2014). Taigi, CPK 78 straipsnio norma, nustatanti teismo teisę atnaujinti praleistą terminą, negali būti taikoma pagal analogiją vykdymo procese tokią teisę suteikiant antstoliui.
20. Kaip jau buvo minėta, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl pratęsti terminą gali tik tais atvejais, kai tai nustatyta teisės aktuose. Pavyzdžiui, CPK 720 straipsnio, reglamentuojančio išieškotojo sutikimą paimti neparduotą iš varžytynių turtą, antroje dalyje nustatyta, kad išieškotojo rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo už turtą terminą gali pratęsti CPK 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
21. Kadangi specialiosios CPK nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją, o normose, reglamentuojančiose termino sutikimui paimti turtą nustatymą, šio termino pratęsimo galimybė nenustatyta, darytina išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą antstolio kreditoriui nustatytas terminas sutikimui paimti iš varžytynių neparduotą turtą negali būti pratęsiamas. Antstolis esant pagrindams gali nustatyti naują terminą, bet termino pabaiga turi būti ne vėlesnė nei įstatyme įtvirtinta antrųjų varžytynių paskelbimo diena (nutarties 17 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje antstolis skundžiamu patvarkymu 2015 m. vasario 12 d. atnaujino hipotekos kreditoriui „Danske Bank A/S“ terminą sutikimui perimti iš pirmųjų varžytynių (kurios paskelbtos neįvykusiomis 2014 m. gruodžio 1 d.) neparduotą hipoteka įkeistą UAB Senamiesčio svečių namams priklausantį turtą pareikšti (pirmoji patvarkymo dalis) ir perdavė šį skolininkės turtą išieškotojui „Danske Bank A/S“ (antroji patvarkymo dalis). Kaip jau buvo išaiškinta, toks termino atnaujinimas pažeidžia teisės normų reikalavimus, nes antstolio nustatytas terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos, todėl pirmoji patvarkymo dalis turėjo būti pripažinta neteisėta.
23. Kadangi ginčijamu patvarkymu buvo išspręstas ne tik termino atnaujinimo, bet ir turto perdavimo išieškotojui klausimas, o pastarojo teismai, laikydami, kad terminas atnaujintas teisėtai, neanalizavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turėtų pasisakyti dėl patvarkymo teisėtumo, t. y. turi būti įvertinta, ar jis pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus iš esmės ir, esant įstatymo pagrindui, išspręsti restitucijos taikymo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kasacinis teismas patyrė 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina  pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                             Egidijus Laužikas

                            Antanas Simniškis

                            Janina Stripeikienė