Civilinė byla Nr. e2-868-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-300293-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Agrima“ (toliau ir – bendrovė) nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Agrima“; nemokumo administratoriumi paskyrė T. M..
3. Atsakovė UAB „Agrima“ prašė atidėti teismo posėdį iki 2020 m. balandžio 1 d., kad būtų sudaryta galimybė pateikti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas vertino, kad atsakovės nurodyta aplinkybė nepriskirtina prie svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą spręsti dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėjo galimybę pateikti ir anksčiau, t. y. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2020 m. vasario 21 d.; atsakovė apie įsipareigojimų nevykdymą akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui (toliau ir – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba bankas) ir bankroto bylos iškėlimo inicijavimą buvo informuota 2020 m. sausio 13 d. pranešimu; remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau ir – JANĮ) 25 straipsnio nuostatomis teismas įprivalo priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Agrima“ jau kartą kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3727-560/2019 atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą; atsakovė nurodė, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių grandinės 2017–2018 metais. Tai suteikė teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Atsakovė turėjo pakankamai daug laiko ir visas galimybės pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo anksčiau. Dėl to teismas atmetė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.
4. Teismas nustatė, jog nėra priimto atsakovės UAB „Agrima“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Juridinių asmenų registre UAB „Agrima“ įregistruota 2012 m. liepos 25 d. bendrovės vadovas nuo 2019 m. gegužės 27 d. yra A. J.. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikė 2018 metais. Pagal 2018 m. balanso duomenis, UAB „Agrima“ turėjo 3 455 927,00 Eur vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 325 217,00 Eur sumą (1 487 936,00 Eur po vienerių metų). UAB „Agrima“ 2020 m. kovo 7 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 3 576 490,00 Eur vertės turto, o įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 254 963,00 Eur (1 279 882,00 Eur po vienerių metų). Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise turi žemės sklypus su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti, nuo 2018 iki 2020 metų daug kartų taikytas areštas. Bendrovei priklauso viena transporto priemonė „Ford S-Max“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Agrima“ gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšas banko sąskaitoje ar kasoje. Bendrovės įsiskolinimas kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir – VSDFV) didėja. Šios nutarties priėmimo metu įsiskolinimai VMI sudarė 58 609,45 Eur, o VSDFV – 9 768,11 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdoma daugybė priverstinių išieškojimų iš skolininkės UAB „Agrima“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose yra išnagrinėtos bylos, kuriose pareikšti reikalavimai atsakovei. Teismo vertinimui, nepaisant to, kad UAB „Agrima“ nurodo, jog ginčija pareiškėjo skolą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 atsakovės ieškinys atmestas), šiuo atveju pareiškėjo nurodyta skola turi būti įskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Šių aplinkybių atsakovė neginčija, atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateiktame kreditorių sąraše pripažįsta, jog 2016 m. vasario 10 d. kredito sutarties Nr.KS01/2746 pagrindu pradelstas įsiskolinimas 2019 m. liepos 2 d. sudarė 998 868,42 Eur skolos ir 18 038,47 Eur delspinigių. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovės turimus kitus įsipareigojimus, jų sistemingą didėjimą, sprendė, kad nėra pagrindo remtis UAB „Agrima“ 2020 m. kovo 7 d. balanso ir kitų įrodymų duomenimis, kadangi vien paminėtais kai kuriais teismo sprendimais priteistų skolų suma ir įsiskolinimo pareiškėjai suma viršija 2 000 000 Eur sumą (neskaičiuojant įsiskolinimo VMI ir VSDFV), o atsakovė nurodė turinti tik 254 963,00 Eur dydžio pradelstus įsipareigojimus.
5. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė, sistemiškai nevykdydama savo įsipareigojimų kreditoriams, neabejotinai yra nemoki, nes nuo 2018 m. negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Agrima“ yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl atsakovei UAB „Agrima“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Agrima“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrima“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
6.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo UAB „Agrima“ į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius finansinių sunkumų susidarymo kilmę, t. y. bendrovės apyvartinio kapitalo trūkumas susidarė dėl itin griežto ir nepalankaus kredito grąžinimo grafiko. Nepaisant nepalankių aplinkybių, nuo kredito sutarties sudarymo (2016 m. vasario 20 d.) iki 2019 m. vasario mėn. atsakovė sumokėjo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui (toliau ir – bankas) 1 451 988,64 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 149 130,33 Eur palūkanų (sumažinimo daugiau nei pusę skolos).
6.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aplinkybėmis, kad tarp banko ir bendrovės yra kilęs teisminis ginčas dėl kredito grąžinimo tvarkos, kredito sutarties vykdymo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 bankui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios realizuoti vienašališką 2016 m. vasario 10 d. kredito sutarties Nr. S01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą bei sustabdžiusios bet kokius išieškojimo veiksmus.
6.3. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl pradelstų įsiskolinimų sumos skaičiavimo, nesivadovavo bendrovės 2019 ir 2020 metų finansinių ataskaitų rinkiniais. Skaičiuodamas pradelstus įsipareigojimus teismas ignoravo faktą, jog dauguma kreditorių, kurių pradelsti reikalavimai sudaro 331 203,96 Eur, yra pateikę sutikimus dėl pritarimo būsimai restruktūrizavimo bylai ir skolų išdėstymui.
6.4. Nutartyje yra loginių ir matematinių klaidų, pavyzdžiui: i) nutarties 17 punkte teismas konstatuoja, kad bendrovė turi virš 2 mln. įsiskolinimų, neskaičiuojant įsiskolinimo valstybės biudžetui, tačiau net ir sudėjus visas teismo išvardintas sumas (kartu banko 206 023,90 Eur suma), gaunama suma neviršija 2 mln. Eur; ii) nutarties 16 punkte teismas nurodo, kad atsakovė pripažino 18 038,47 Eur sumą delspinigių, nors tokios delspinigių sumos nei pareiškėjas, nei atsakovė nenurodė; iii) nutarties 16 punkte teismas konstatuoja, kad bendrovė pripažįsta, jog 998 868,42 Eur pradelstą kredito sumą, nors 2020 m. kovo 19 d. atsiliepime bendrovė pateikė išsamius argumentus dėl šios sumos.
6.5. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, jog prioritetas yra teikiamas veikiančio ir toliau pajėgaus iš esmės savarankiškai funkcionuoti, kai finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, juridinio asmens išsaugojimui. Pirma, bendrovės elevatorius veikia kaimo vietovėje ir bendrovėje nuolat dirba 10 darbuotojų, o sezono metu (nuo liepos mėn. iki spalio mėn.) įdarbinami dar trys pagalbiniai darbuotojai. Skundžiama nutartimi sukuriamos prielaidos dėl juridinio asmens likvidavimo ir mažiausiai 10 darbo vietų kaimo vietovėje praradimo. Antra, teismas neatsižvelgė į tai, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, pagal Europos Sąjungos paramos administravimo taisykles Nacionalinė mokėjimų agentūra įgytų pareigą nutraukti su UAB „Agrima“ sudarytą paramos sutartį ir reikalautų 1 058 780,00 Eur paramos lėšų sugrąžinimo. Dėl to bendrovės kreditorių sąraše atsirastų daugiau nei 1 mln. eurų reikalavimo teisę turtinti minėta kreditorė. Ši aplinkybė labai sumažintų visų kreditorių galimybes atgauti bent dalį skolų.
6.6. UAB „Agrima“ yra gyvybinga. Bendrovė pateikė daug įrodymų, apie pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai yra pradelsti. Bendrovė 2019 m. didino elevatoriaus veiklos pajamas 44,22 proc. lyginant su 2018 m. (nuo 338 194 Eur iki 487 750 Eur be PVM). 2020 m. planuoja panašų augimo tempą (45–50 proc.), lyginant su 2019 m. Bendrovės pardavimo pajamos per pirmus du 2020 metų mėnesius yra 42,5 proc. didesnės nei už tą patį laikotarpį 2019 m. Taigi 2020 m. bendrovė bus pajėgi sukaupti pakankamai laisvų pinigų ir iš esmės sumažinti skolas kreditoriams.
6.7. Bendrovės planuojamos pajamos grindžiamos faktiškai sudarytomis sutartimis su klientais 2020 m. sezonui. Aplinkybę, kad UAB „Agrima“ finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio patvirtina nuosekliai mažinamos skolos kreditoriams. 2020 m. kovo 7 d. balanso bei 2018 m. gruodžio 31 d. balanso, sudaryto 2019 m. sausio 16 d., duomenimis, bendrovės skolos kreditoriams 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo 85 289,00 Eur (nuo 1 612 516,00 Eur 2018 m. iki 1 527 227,00 Eur 2019 m.). Šis faktas neabejotinai paneigia nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog UAB „Agrima“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Bendrovės veikla yra pelninga: i) 2019 m. pardavimo pajamos didėjo nuo 338 194 Eur iki 487 750 Eur (+44,22 proc.), 2020 m. bus išlaikomas panašus augimo tempas; ii) nuo 2018 m. veikla irgi pelninga (EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) sudarė 69 745,00 Eur, o 2019 m. 102 462,00 Eur. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės turto vertė sudarė 3 806 276,00 Eur, o įsipareigojimai (trumpalaikiai ir ilgalaikiai) buvo 1 527 227,00 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas 2019 m. padidėjo (nuo 1 159 252,00 Eur 2018 m. iki 1 948 093,00 Eur 2019 m.). Bendrasis skolos koeficientas (visi įsipareigojimai / visas turtas) nuosekliai gerėja: nuo 0,48,buvusio 2018 m., iki 0,40 2019 m.
6.8. Pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas subjektu, turinčiu teisę inicijuoti UAB „Agrima“ nemokumo procesą. Bankas neatitinka JANĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kadangi jo kaip kreditoriaus reikalavimas nėra pradelstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo faktu, kad tarp banko ir atsakovės dėl kredito grąžinimo tvarkos yra kilęs teisminis ginčas ir kad galiojančia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 bankui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios realizuoti vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir bet kokius išieškojimo veiksmus. Net ir po kreipimosi į teismą bendrovė mokėjo bankui palūkanas ir nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. sumokėjo iš viso 12 176,96 Eur palūkanų.
6.9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę įtraukė kreditorių S. R. (450 000 Eur skola, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanų, 39 600 EUR delspinigių). S. R. reikalavimas kildinamas iš UAB „Agrima“ ir šio asmens sudarytos laidavimo sutarties, kurios pagrindu bendrovė laidavo už trečiųjų asmenų prievoles. Dėl laidavimo sutarties vykdymo tarp laiduotojos UAB „Agrima“, trečiųjų asmenų (pagrindinių skolininkų) ir S. R. (kreditoriaus) vyksta teisminis ginčas.
6.10. Kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro virš 300 000,00 Eur yra faktiškai susitarę su bendrove dėl pagalbos suteikimo (skolų išdėstymo ir (arba) pritarimo restruktūrizacijai) arba yra linkę sudaryti tokį susitarimą; dauguma kreditorių, kurių didžioji dalis yra išvardinti skundžiamos nutarties 13 punkte, pateikė teismui prašymus dėl įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis. Dalis šių prašymų teisme gauta iki skundžiamos nutarties paskelbimo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo kreditorių, pasiruošusių suteikti pagalbą bendrovei, prašymus ir dėl tokių gautų prašymų nepasisakė.
6.11. Teismas užkirto kelią bendrovei pateikti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir užkirto kelią JANĮ 15 straipsnio 3 dalies taikymui (jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu). Tuo tarpu JANĮ 15 straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu pateikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, terminas kreditorių atsakymams dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti baigėsi 2020 m. kovo 31 d. Kadangi JANĮ numatyta speciali ikiteisminė procedūra, kol nesuėjo šiame punkte nurodytas terminas, bendrovė pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas turėtų pagrindą taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą (teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos). Taigi bendrovė įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kartu su JANĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytais dokumentais tik 2020 m. kovo 31 d.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą bei priimti naujus įrodymus. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
7.1. Vien ginčo faktas nesuponuoja kreditoriaus reikalavimo nepriskyrimo prie pradelstų įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019 konstatuota, jog atsakovės 998 868,42 Eur įsiskolinimas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas yra pradelstas. Ši Lietuvos apeliacinio teismo išvada laikytina prejudiciniu faktu.
7.2. Bankas patenka į JANĮ 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų subjektų ratą, nes atsakovė pripažįsta, jog kredito sutarties nutraukimo momentu jos pradelstas įsipareigojimas sudarė 113 730,09 Eur. Vykstanti kita byla dėl sutarties modifikavimo nepaneigia pareiškėjo kaip kreditoriaus teisės inicijuoti skolininkei bankroto bylą.
7.3. Atsakovė nevykdo mokėjimų bankui. Per 9 mėnesius po kredito sutarties nutraukimo iki šiol sumokėjo 12 176,96 Eur palūkanų (atsižvelgiant į negrąžinto kredito likutį, vien einamosios palūkanos per mėnesį sudarytų apie 3 910,00 Eur, o per 9 mėnesius – 35 190,00 Eur). Atsakovės nurodyta kaip sumokėta 12 176,96,00 Eur palūkanų suma buvo sumokėta bankui dalimis, per 4 mėnesius, kai atsakovė siekė išsikelti restruktūrizavimo bylą. Po to laikini mokėjimai baigėsi. Bankas nėra kaltas dėl atsakovę užklupusių finansinių sunkumų. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankas nėra pradėjęs jokių išieškojimo veiksmų. Atsakovė paskutinius 9 mėnesius nemoka jokių įmokų, todėl jos finansinė būklė turėjo pagerėti, tačiau pradelstos skolos didėja. Akivaizdu, jog bendrovė turi nuolatinio pobūdžio ilgalaikių sunkumų ir jai keltina bankroto byla.
7.4. Atskirajame skunde siekiama suklaidinti teismą teigiant, kad nuo 2016 m. vasario 20 d., iki 2019 m. vasario mėnesio bendrovė sumokėjo bankui 1 451 988,64 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 149 130,33 Eur palūkanų. Šiuo atveju 1 058 780 Eur sumą sumokėjo ne atsakovė, o Nacionalinė mokėjimų agentūra, pervedusi lėšas (Europos Sąjungos paramą) į sutartyje nurodytą atsakovės kredito grąžinimo sąskaitą.
7.5. Atsakovės skolos kreditoriams 2019 m., lyginant su 2018 m., padidėjo 447 215,11 Eur (nuo 1 612 516,00 Eur (2018 m.) iki 2 059 731,11 Eur (2019 m.)). Atsakovė 2019 ir 2020 metų balanso ataskaitose prie trumpalaikių skolinių įsipareigojimų nenurodė jokių skolų bankui. Atsakovė nemokėjo visų bankui sutartyje numatytų palūkanų (vietoje 46 920,00 Eur 2019 m. sumokėjo tik 24 349,00 Eur) ir kredito įmokų (2019 m. pagal sutartį buvo numatytas 185 994,19 Eur kredito grąžinimas). Atėmus bankui mokėtinas sumas (palūkanų ir kredito įmokas), realus atsakovės veiklos rezultatas būtų 196 961,19 Eur dydžio nuostolis (11 604,00 Eur grynasis pelnas minus 185 994,19 Eur kredito įmokų bei 22 571,00 Eur nesumokėtų palūkanų). Net eliminavus kredito įmokų grąžinimą, realus veiklos rezultatas vis tiek būtų neigiamas, t. y. 10 967,00 Eur nuostolis (11 604,00 Eur grynasis pelnas minus 22 571,00 Eur nesumokėtų palūkanų). Tokią informaciją patvirtina ir atsakovės 2019 m. liepos mėn. bei 2019 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta nepakitusi 26 153,27 Eur skola UAB „Dotnuva Baltic”. Jeigu bendrovė gautų 487 750,00 Eur per metus pajamų, antstolė būtų išieškojusi skolą. Vadinasi, galimos tik dvi išvados – atsakovė nurodo neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas arba nesąžiningai slepia įplaukas nuo savo kreditorių.
7.6. Atsakovė valdo didelės vertės ilgalaikį turtą (nekilnojamąjį turtą), kurio dėka Debt ratio rodiklis yra aukštas, tačiau šis turtas nepadeda jai generuoti pakankamai pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, dėl to skolos didėja, o likvidumas mažėja.
7.7. Pritariančių atsakovės restruktūrizavimui kreditorių reikalavimų suma sudaro 271 165,96 Eur. Byloje nėra įrodymų, jog kreditorė VMI pritaria atsakovės restruktūrizavimui. Bankas prieštarauja atsakovės restruktūrizavimui ir jos restruktūrizavimo planui nepritars, o 271 165,96 Eur restruktūrizavimui pritariančių kreditorių reikalavimų sumos nepakaks plano patvirtinimui ir kitų kreditorių (kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka) grupėje. Todėl atsakovės restruktūrizavimo procesas yra neperspektyvus ir betikslis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nagrinėjamos bylos ribų
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas prašo priimti naujus įrodymus: UAB „Agrima“ akcininkų 2019 m. liepos mėn. patvirtintą restruktūrizavimo plano metmenų kopiją ir akcininkų 2019 m. gruodžio mėn. patvirtintą restruktūrizavimo plano metmenų kopiją, išrašą iš Turto arešto aktų registro ir kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką pagal kredito sutartį.
10. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
11. Apeliacinės instancijos teismas nepriima pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų, kadangi nagrinėjamos bylos dalykas nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas ir nagrinėjamojoje byloje dėl restruktūrizavimo planų metmenų duomenų nepasisakytina. Viešai skelbiamus Turto arešto aktų registro duomenis teismas gali gauti ir naudoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo neįvykdyto finansinio reikalavimo pagrįstumo (dydžio).
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gavo atsakovės UAB „Agrima“ prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrima“. Bendrovė pateikė teismui 2020 m. gegužės 19 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020m. gegužės 12 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakytas priimti.
13. Apeliacinės instancijos teismas nepriima UAB „Agrima“ pateikto naujo įrodymo, kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO.
Dėl prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 12 d. gavo pareiškėjų N. E. ir S. R. (S. R.) prašymus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Prašymuose nurodyta, jog kreditorių N. E. bei S. R. (R.) finansiniai reikalavimai nėra pradelsti, nes kreditoriai ir skolininkė UAB „Agrima“ sudarė taikos sutartis dėl skolų sugrąžinimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.
15. JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje.
16. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
17. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika pažymėta, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).
18. Pareiškėjai N. E. ir S. R. (R.) materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi grindžia aplinkybe, kad bankroto bylos iškėlimas UAB „Agrima“ turės esminės įtakos skolininkės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra aplinkybių, kurios lemtų poreikį N. E. ir S. R. (R.) tiesiogiai dalyvauti atsakovės bankroto bylos iškėlimo procesinėje stadijoje. Jų kaip kreditorių procesinių teisių ir pareigų teisinis ryšys su atsakove (finansinių reikalavimų turėjimas ir taikos sutarčių sudarymas kitose civilinėse bylose) yra nepakankamas, todėl atsisakytina N. E. ir S. R. (R.) įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šių pareiškėjų teisė į teisminę gynybą nėra pažeista, nes kreditoriai dalyvaujančiais byloje asmenimis tampa bankroto byloje nuo nutarties, kuria patvirtinami jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), taip pat teisę susipažinti su bylos medžiaga bei CPK nustatyta tvarka apskųsti nutartis.
Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo
20. UAB „Agrima“ nemokumo procesą inicijuoja pareiškėjas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, kuris ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog 2019 m. birželio 10 d. rašte dėl kredito sutarties nutraukimo įspėjo skolininkę apie 217 dieną vėluojamą grąžinti kreditą ir įsiskolinimo sumą (113 730,09 Eur). Byloje nėra duomenų, kad kredito sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 2 d.) metu arba vėliau UAB „Agrima“ sumokėjo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui 113 730,09 Eur skolą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad 12 176,96,00 Eur palūkanų suma buvo sumokėta bankui dalimis 2019 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais (per 4 mėnesius), kai atsakovė siekė iškelti restruktūrizavimo bylą. Vėliau jokios įmokos nemokamos. Po kredito sutarties nutraukimo bendrovės skola bankui sudaro virš mln. eurų.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 vyksta ginčas tarp UAB „Agrima“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždrausta atsakovui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui iki šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo realizuoti vienašališką 2016 m. vasario 10 d. kredito sutarties Nr. S01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą, sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais), įskaitant įvykdymo užtikrinimui įkeisto ieškovo ar trečiųjų asmenų turto ar kito ieškovui ar tretiesiems asmenims priklausančio turto, taip pat sustabdyti bet kokius kitus kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) pagrindu ieškovės ar trečiųjų asmenų atžvilgiu atliekamus išieškojimo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m gruodžio 10 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Agrima“ ieškinį atsakovui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys N. J., G. K., V. K. bei ŽŪB „Artumė“. Šis sprendimas neįsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. birželio 2 d., 8.00 val. apeliacine rašytinio proceso tvarka paskirta nagrinėti civilinė byla Nr.e2A-996-258/2020 pagal ieškovės UAB „Agrima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo.
22. Apeliantės teigimu, pareiškėjo 998 868,00 Eur skola neįtrauktina į bendrovės pradelstų įsipareigojimų masę, nes tarp šalių vyksta minėtas teisminis ginčas dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo ir kredito sutarties nutraukimo teisėtumo (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas neįsiteisėjęs). Taip pat civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 bankui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios realizuoti vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir bet kokius išieškojimo veiksmus.
23. Nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kuria Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos neiškėlimo atsakovei UAB „Agrima“ paliko nepakeistą, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į UAB „Agrima“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams masę įtraukė 998 868,42 Eur skolą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui; taisyklė, kad paprastai ginčijami įsipareigojimai nėra įskaičiuojami į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą, negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes. Kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar iš tikrųjų reikalavimai yra ginčijami, kokio pobūdžio reikalavimai dėl jų yra pareikšti; atsakovės 998 868,42 Eur įsiskolinimas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui yra pradelstas, nes <...> kreditorė su atsakove sudarytą kredito sutartį 2019 m. liepos 2 d. nutraukė, todėl prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius suėjo 2019 m. liepos 2 d.
24. Teismas gali remtis jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu faktu, kad UAB „Agrima“ 998 868,42 Eur dydžio įsiskolinimas kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui yra pradelstas kaip prejudicine aplinkybe. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
25. Byloje nėra jokių įrodymų dėl banko pradėtų išieškojimo veiksmų pagal prievoles, kylančias iš civilinėje byloje Nr. e2-25482-727/2019 ginčijamos kredito sutarties Nr. KS01/2746. Šiuo atveju AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas kaip UAB „Agrima“ kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu turi teisę inicijuoti nemokumo procesą skolininkei UAB „Agrima“. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjo (kreditoriaus) finansinio reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas (dydis) nenustatinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006).
26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą UAB ,,Agrima“ argumentą, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju UAB „Agrima“ vadovas sistemingai ( 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 2 d. ir 2020 m. gegužės 12 d.) teikė teismui ieškinio pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
27. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3727-560/2019 atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrima“, nustatęs jog atsakovė į bylą pateikė neišsamią ir nepilną informaciją apie savo turimus pradelstus finansinius įsipareigojimus, bendrovės pradelsti įsipareigojimai yra ne 525 855,18 Eur, kaip ji nurodė restruktūrizavimo plano metmenyse, bet 1 914 047,40 Eur; teismas padarė išvadą, kad UAB „Agrima“ pradelsti įsipareigojimai (1 914 047,40 Eur) viršija pusę disponuojamo turto vertės (3 157 209,00 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kuria Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavo, jog kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 998 868,42 Eur reikalavimas (skola) bei S. R. vykdytina reikalavimo teisė į 450 000 Eur skolą, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanas ir 39 600 Eur delspinigius įskaičiuotini į atsakovės pradelstų skolų dydį, kurių mokėjimo terminas pasibaigė; nuo kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo momento atsakovės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams didėjo, todėl teismas sprendė apie esančią dar didesnę pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio disproporciją, kuri patvirtino, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, taigi yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio.
28. UAB ,,Agrima“ direktorius 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4800-392/2019 atsisakė priimti. Šioje byloje teismas konstatavo, kad neatsirado jokių esminių aplinkybių, remiantis kuriomis atsakovės turtinė padėtis ir restruktūrizavimo perspektyvos galėtų būti vertinamos kitaip (pateiktame pareiškime pagrindinė aplinkybė, kuria pareiškėjas rėmėsi buvo didesnė (4 261 889,00 Eur) nei teikiamame balanse nurodyta turto vertė (3 538 000,00 Eur); didesnės turto vertės nurodymas (pervertinimas) susietas tik su pareiškėjui nepalankiais teismo sprendimais atsisakyti iškelti restruktūrizavimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 30 d.
29. 2020 m. sausio 2 d. UAB „Agrima“ direktorius dar kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės direktoriaus A. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrima“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-781/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“ priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi byloje Nr. eB2-1295-643/2020 atsisakė priimti pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-595-241/2020, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodė, jog ankstesniame (2019 m. gruodžio 11 d.) ir nagrinėjamoje byloje pateiktame pareiškimuose nurodomos pasikeitusios aplinkybės, grindžiamos analogiškais faktiniais argumentais – UAB „Latmas“ 2018 m. lapkričio 28 d. iš naujo įvertintu įmonės turto verte ir sudarytu nauju balansu, pagal kurį bendrovės finansinė padėtis daug geresnė, bendrovė nebelaikytina nemokia, taip pat argumentais, kad 2020 m. sezonui sudarytos 2019 m. lapkričio 28 ir 29 d. sutartys, didinančios įmonės pajamas; aptariama, kad ženkliai viršytos 2019 m. pajamų prognozės (ši aplinkybė įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje); atlikti struktūriniai pokyčiai (nuo 13 iki 12 sumažintas darbuotojų skaičius); optimizuotos išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos akivaizdžiai tapačios nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo, sprendusio 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo priėmimo klausimą, 2019 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusia nutartimi, todėl padarė išvadą dėl pareiškimų tapatumo, o Rato kredito unija 2019 m. gruodžio 31 d. raštą dėl galimos suteikti sindikuotos paskolos kredito refinansavimui teismas įvertino kaip informacinio pobūdžio, bet ne kaip kredito unijos įsipareigojimą suteikti UAB „Agrima“ kreditą.
30. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-2725-794/2020 (nagrinėjamojoje) ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2020 m. vasario 21 d. (dok. reg. Nr. 290), priimtas 2020 m. vasario 26 d. teisėjo rezoliucija ir skundžiama nutartis priimta 2020 m. kovo 27 d., t. y. šios bylos nagrinėjimo metu Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-595-241/2020 išsprendė klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (bendrovės direktoriaus A. J. pakartotinio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrima“). Aplinkybė, kad UAB „Agrima“ direktorius klausimo dėl bankroto bylos nagrinėjimo eigoje sužinojo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudarė teismui pagrįsto pagrindo atidėti bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki 2020 m. balandžio 1 d., vien dėl to, kad UAB „Agrima“ direktoriui būtų sudaryta galimybė pateikti dar vieną (ketvirtą) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
31. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu UAB „Agrima“ direktorius 2020 m. gegužės 12 d. pateikė teismui dar vieną pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (dok. reg. Nr. 667). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3239-794/2020 atsisakė priimti bendrovės direktoriaus A. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“ konstatavęs, jog praėjus trumpam laikotarpiui nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Agrima“, įsiteisėjimo, taip pat neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą, esant daugybei bendrovės kreditorių su ilgą laiką pradelstais įsipareigojimais, kurie neišieškomi ilgą laiką net pagal teismų priimtus teismo sprendimus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog praėjus vos keliems mėnesiams po teismo atlikto UAB „Agrima“ būklės įvertinimo, objektyviai negalėjo būti pašalintos priežastys, lėmusios teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą; tokių esminių aplinkybių teismas nenustatė ir pareiškime. Ši 2020 m. gegužės 12 d. teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2020 m. gegužės 21 d. rezoliucija pareiškėjo A. J. atskirasis skundas priimtas.
32. Nagrinėjamojoje byloje UAB „Agrima“ kilo pareiga įrodyti, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, yra moki, todėl jai negali būti iškelta bankroto byla (paneigti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3727-560/2019 konstatuotą UAB „Agrima“ nemokumą).
33. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant nemokumo bylos kėlimo klausimą teismui nėra reikšminga kreditorių nuomonė (pritarimas / nepritarimas) dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo.
34. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3727-560/2019 padarė išvadą, jog UAB „Agrima“ yra nemoki, t. y. pradelsti įsipareigojimai (1 914 047,40 Eur, o ne 525 855,18 Eur kaip nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse) viršija pusę atsakovės disponuojamo turto vertės (3 157 209,00 Eur) (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėjęs, kad UAB „Agrima“ finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką; yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio; atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimos situacijos, kada įmonės veikloje atsiradęs nemokumas (gali būti trumpalaikis) dėl vėlesnės sėkmingos įmonės komercinės veiklos yra panaikinamas, t. y. įmonės mokumas atkuriamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019). Todėl kitoje byloje nustatytos aplinkybės dėl įmonės faktinio nemokumo momento nevaržo teismo kitaip aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).
36. VĮ „Registrų centras“ viešai teikiamais duomenimis, UAB „Agrima“ yra pateikusi juridinių asmenų registro tvarkytojui 2012–2018 metų finansinės atskaitomybės rinkinius. 2018 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudarė iš viso 3 455 927,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo iš viso 325 217,00 Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2020 m. kovo 7 d. balansą, sudarytą 2020-01-01–2020-03-07 metų laikotarpiui, kurio duomenimis, UAB „Agrima“ turėjo iš viso 3 727 778,00 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė iš viso 254 963,00 Eur. Taip pat iš šio balanso matyti, kad 2019 m. bendrovės turto vertė sudarė iš viso 3 806 276,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo iš viso 247 345,00 Eur.
37. Taigi UAB „Agrima“ 2018-12-31–2020-03-07 metų laikotarpiu buvo moki, nes pradelsti įsipareigojimai (2018 m. 325 217,00 Eur; 2019 m. 247 345,00 Eur; 2020 m. kovo 7 d. 254 963,00 Eur) neviršijo pusės į balansus įrašyto turto vertės (2018 m. 3 455 927,00 Eur; 2019 m. 3 806 276,00 Eur; 2020 m. kovo 7 d. 3 727 778,00 Eur). Tačiau sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės vertinimu. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
38. UAB „Agrima“ kartu su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorių sąrašą (teismui pateiktas 2020 m. kovo 20 d.; dok. reg. Nr. 11517), kurio duomenimis pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 1 528 257,00 Eur. Bendrovė į kreditorių sąrašą yra įtraukusi kreditorių AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą su 998 868,42 Eur dydžio reikalavimu.
39. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3850-934/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė ieškovui S. R. solidariai iš atsakovų A. J., V. K. ir UAB ,,Agrima“ 450 000,00 Eur skolą, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanas, 39 600,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (532 504,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 3 022,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (po 1 007,33 Eur); atsakovų A. J., V. K. ir UAB „Agrima“ priešieškinį atmetė; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., V. K. ir UAB „Agrima“ 5,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme (po 1,96 Eur). Šis sprendimas neįsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-634-XX/2020 UAB ,,Agrima“ apeliacinis skundas neišnagrinėtas).
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019 konstatavo, jog kreditorius S. R. turi vykdytiną reikalavimo teisę UAB „Agrima“ (450 000,00 Eur skola, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanos ir 39 600 Eur delspinigiai), kuri yra pradelsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus S. R. reikalavimą (teismo priteistą sumą) įtraukė į pradelstų įsipareigojimų masę. Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia kreditorių (taip pat S. R.) finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi šis reikalavimas teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu įvertintas kaip pradelstas, todėl prie pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos pridedama 532 504,11 Eur (450 000,00 Eur skolos, 42 904,11 Eur mokėjimo palūkanų ir 39 600,00 Eur delspinigių) pradelsta skola kreditoriui S. R..
41. Atskirajame skunde nurodyta, kad 2016 m. iki 2019 m. vasario mėn. bendrovė sumokėjo bankui 1 451 988,64 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 149 130,33 Eur palūkanų. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog 1 058 780,00 Eur sumą sumokėjo ne atsakovė, o Nacionalinė mokėjimų agentūra, kuri pervedė lėšas (Europos Sąjungos paramą) bankui (į atsakovės kredito grąžinimo sąskaitą). Atskirajame skunde nėra pateikta paaiškinimų, kodėl didžioji dalis kredito padengta iš paramos lėšų.
42. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad antstolės V. L. vykdomosiose bylose yra areštuotos 70 000,00 Eur dydžio piniginės lėšos, iš kurių bendrovė galėtų padengti įsiskolinimą kreditoriams: VSDFV, darbuotojams bei iš dalies VMI. Byloje nustatyta, kad UAB „Agrima“ skola kreditorei VMI sudaro 58 609,45 Eur ir apie šios skolos sumažinimą (sumokėjimą) į bylą duomenų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Buvusi 9 768,11 Eur dydžio skola kreditorei VSDFV yra padengta, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. bendrovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo (dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos informacija apie skolas nuo 2020 m. balandžio 16 d. laikinai viešai neskelbiama). Kadangi skola VSDFV yra padengta, todėl UAB „Agrima“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams mažinami 9 768,11 Eur suma.
43. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad antstolei V. L., kuri vykdomojoje byloje Nr. 0130/18/01400 vykdo bendrovės skolos priverstinį išieškojimą kreditorei UAB „Dotnuva Baltic“, tik 2018 m. pavyko išieškoti dalį skolos, o 2019 m. išieškojimo veiksmai jokių rezultatų nedavė. Iš kreditorių sąrašo nustatyta, kad kreditorės UAB „Dotnuva Baltic“ pradelstas reikalavimas sudaro 27 454,35 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais iš UAB „Agrima“ buvo priteistos kreditoriams atitinkamos sumos: UAB „Regvalda“ (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5209-984/2019), UAB „Transporto vystymo grupė“ (Vilniaus regiono aplinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7141-880/2019).
44. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3849-794/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir ieškinys patenkintas – priteista ieškovei N. E. iš atsakovės UAB „Agrima“ 100 000,00 Eur skolos, 9 534,25 Eur palūkanų, 8 800,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 469,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas nėra išnagrinėjęs civilinės bylos Nr. e2A-901-XX/2020 dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo. Nurodytos teismo priteistos sumos kreditoriams yra įtrauktos į bendrovės kreditorių sąrašą kaip pradelsti įsipareigojimai. Byloje nėra įrodymų apie šių įsipareigojimų vykdymą (CPK 178 straipsnis).
45. UAB „Agrima“ 2020 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2020 m. gegužės 11 d. sudarė su kreditoriais penkias taikos sutartis, dėl iš viso 650 000,00 Eur prievolių vykdymo terminų atidėjimo, todėl šios prievolės nelaikytinos pradelstomis.
46. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėse bylose Nr. e2-1204-522/2020 ir Nr. e2-2059-522/2020 2020 m. gegužės 13 d. gauti UAB „Agrima“ prašymai dėl taikos sutarčių patvirtinimo ir šiose bylose 2020 m. gegužės 19 d. nutartimis yra taikos sutarys yra patvirtintos ir nutrauktos civilinės bylos pagal: i) ieškovo S. R. ieškinį atsakovei UAB „Agrima“ dėl UAB „Agrima“ 2019 m. gruodžio 27 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, ii) pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei UAB „Agrima“ dėl UAB „Agrima“ 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1027-912/2020 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2020 m. gegužės 13 d. gautas UAB „Agrima“ prašymas dėl taikos sutarčių patvirtinimo; šio prašymo nagrinėjimas paskirtas 2020 m birželio 2 d., 08.00 val. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-901-XX/2020 dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo 2020 m. gegužės 13 d. gautas UAB „Agrima“ bei 2020 m. gegužės 18 d. gautas N. E. prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-634-XX/2020 dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo 2020 m. gegužės 13 d. gautas UAB „Agrima“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
47. Pareiškėjas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas nuomonėje į atsakovės rašytinius paaiškinimus nurodo, kad UAB „Agrima“ finansinė padėtis blogėja, jos generuojamos pajamos nepakankamos einamosioms bendrovės išlaidoms (įsipareigojimams) dengti, kreditoriui (bankui) nėra mokamos kredito įmokos ir palūkanos. Atsakovė, teigdama, kad jos pajamos 2020 m. pradžioje padidėjo, klaidina teismą, nes nenurodo veiklos sąnaudų. Atsakovės teiginys, jog 650 000,00 Eur prievolės nelaikytos pradelstomis yra nereikšmingas, o susitarimas su UAB „3Ri“ dėl tarpinio finansavimo yra fiktyvus: numatytas tik maksimalus paskolos dydis, pirmasis mokėjimas numatytas ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 19 d. ir nėra jokių duomenų apie atliktą mokėjimą, nėra nurodytų paskolos užtikrinimo priemonių.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo kreditorei VSDFV bei taikos sutarčių sudarymo (dėl kreditoriams S. R. (R) ir N. E. prievolių vykdymo terminų atidėjimo), sprendžia, kad UAB „Agrima“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 867 650,53 Eur (iš viso 1 528 257,00 Eur pradelsti reikalavimai - 532 504,11 Eur S. R. reikalavimas - 118 334,25 Eur N. E. reikalavimas - 9 768,11 Eur VSDFV padengtas reikalavimas).
49. Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
50. Atskirajame skunde UAB „Agrima“ nurodo, kad 2020 m. bendrovė bus pajėgi sukaupti pakankamai pinigų ir reikšmingai sumažinti skolas kreditoriams: nuo 2018 m. iki 2019 m. padidino elevatoriaus veiklos pajamas 44,22 proc. (nuo 338 194,00 Eur iki 487 750,00 Eur be PVM) bei 2020 m. planuoja panašų augimo tempą (45–50 proc.). Bendrovės pardavimo pajamos 2020 m. pirmais mėnesiais (sausio ir vasario mėn.) buvo 42,5 proc. didesnės už 2019 m. tą patį laikotarpį gautas pajamas. UAB „Agrima“ likvidumą ir mokumą nusakantis santykinis finansinis rodiklis – bendrasis skolos koeficientas (visi įsipareigojimai / visas turtas) nuosekliai gerėja (2018 m. nuo 0,48 iki 2019 m. 0,40). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog bendrovės pajamos per pirmus keturis mėnesius 44 proc. viršijo 2019 m. pajamas analogišku laikotarpiu. Iš viso pardavimo pajamos 2020 m. sudarė 88 020,61 Eur, o prognozuojamos pajamos sudaro 808 039,67 Eur.
51. Atsiliepime į atskirąjį skundą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas paaiškina, jog bendrasis skolos koeficientas (finansinis rodiklis Debt ratio) nusako tik bendrovės įsipareigojimų santykį su turtu, todėl yra lengvai manipuliuojamas, nes gerėja vien nuo nekilnojamojo turto pervertinimo (nekilnojamojo turto vertintojui nustačius didesnę turto rinkos vertę). Šiuo atveju UAB „Agrima“ turto vertės padidėjimas 2018–2019 metais nuo 3,3 mln. eurų iki 3,8 mln. eurų neatspindi realaus bendrovės likvidumo, sugebėjimo generuoti pajamas. 2019 m. pagal kredito sutartį bendrovė turėjo sumokėti 185 994,19 Eur kredito įmokų ir palūkanų, kurios sudarytų vos 0,18 (veiklos pelną padalinus iš metinių skolinių įsipareigojimų; 33 843,00 Eur / 185 994,19 Eur). Net modifikavus sutartį ir atsakovei visus metus mokant tik sutartines palūkanas (4,7 proc.) nuo kredito likučio, rodiklis sudarytų 0.72 (33 843,00 Eur / 46 920,00 Eur), t. y. atsakovė nebūtų pajėgi mokėti ne tik palūkanų, bet ir kitų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Jei bendrojo likvidumo rodiklis yra tarp 1 ir 2, įmonės likvidumas laikomas saugiu, tačiau atsakovės atveju, bendrasis likvidumo rodiklis yra 0,58 (trumpalaikį turtą padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų: 147 436,00 Eur / 254 963,00 Eur). Laikoma, kad įmonės likvidumas yra saugus, jei Quick ratio rodiklis yra apie 1, tačiau atsakovės atveju jis yra 0,39 (trumpalaikis turtas atėmus atsargas ir padalinus iš trumpalaikių įsipareigojimų; 147 436,00 Eur - 47 075,00 Eur) / 254 963,00 Eur).
52. Teismas daro išvadą, kad UAB „Agrima“ pradelsti įsipareigojimai (867 650,53 Eur) neviršija visos bendrovės turto vertės (3 727 778,00 Eur). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos eigoje sudaryti taikūs susitarimai su kreditoriais N. E. ir S. R. dėl skolų sumokėjimo atidėjimo, o į nurodytas civilines bylas pateiktos taikos sutartys (bylose Nr. e2-1204-522/2020 ir Nr. e2-2059-522/2020 patvirtintos). Bendrovė vykdo veiklą ir įmonės pardavimo pajamos 2020 m. pirmaisiais mėnesiais buvo didesnės nei 2019 m., skola kreditorei VSDFV padengta bei bendrovė reikšmingai sumažino skolas kreditoriams.
53. Tačiau bendrovė pusantrų metų nevykdo prievolių kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui. Teismui nėra pateikti nauji įrodymai apie UAB „Agrima“ gaunamas realias (ne prognozuojamas) pajamas, nuosavybės teise valdomą kitą materialųjį turtą, pinigus banko sąskaitoje arba bendrovės kasoje, iš kurių būtų galima spręsti, kad pakanka turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
54. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog apeliantė sumažino skolas kreditoriams, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria nuspręsta iškelti apeliantei bankroto bylą, priimta neįvertinus visų aktualių ir reikšmingų įmonės finansinę padėtį nurodančių duomenų, ir tai galėjo lemti neteisingą klausimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
55. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Agrima“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Antanas Rudzinskas