Baudžiamoji byla Nr. 2K-159/2011 nuasmeninta

                                                                             Teismo proceso Nr. 1-30-1-00405-2008-4

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                             2.3.2.1.1; 2.3.2.2.11; 1.2.23.3; 1.2.23.2; 3.12

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

  

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

            teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties ir nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties.

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus psichotropines medžiagas 2008 m. spalio 28 d.) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus narkotines ir psichotropines medžiagas 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2008 m. spalio 30 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, M. Ž. priklausantys 750 Lt ir 20 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų konfiskuoti. A. A. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteisti ir D. P., A. J., R. Z., I. B., M. J., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

            Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo M. Ž. ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliaciniai skundai atmesti.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

 

nustatė:

 

M. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir taip platinti. 2008 m. spalio 22 d. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, vardu Valdas, R. Z., turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, po 5 Lt už vieną tabletę neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 376 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 17,835 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kurias kartu su I. B. 2008 m. spalio 22 d. V. B. priklausančiu automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) atgabeno į Kretingos r., (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas laikinai saugoti perdavė A. V., kuris jas laikė paslėpęs garaže. 2008 m. spalio 27-osios vakare, tiksliai nenustatytu laiku, R. Z. ir I. B. iš A. V. paėmė neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas, jas pargabeno ir laikė I. B. tėvams priklausančiame garaže, esančiame Kretingos r., (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 28 d., apie 16.00 val., M. Ž., veikdamas kartu su R. Z. ir I. B., turėdami tikslą parduoti ir taip platinti, I. B. vairuojamu automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) 376 vnt. tablečių neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „Studlendas“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurių dalį – 370 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 17,578 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – R. Z. paslėpė slėptuvėje, esančioje netoli prekybos centro, o kitą dalį – 6 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,257 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – neteisėtai laikė automobilio „Audi 100“ (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2008 m. spalio 28 d., kol visas tabletes automobilio ir įvykio vietos apžiūrų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. Ž. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir taip platinti. 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdoje, prie prekybos centro „Maxima“, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, per nenustatytą kitą asmenį, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, neteisėtai įgijo už 40 Lt 1,107 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 40 Lt – 0,117 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais. Šias medžiagas M. Ž. neteisėtai pargabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 28 d., apie 16.50 val., 0,117 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, M. Ž. neteisėtai su savimi atgabeno į Klaipėdą ir neteisėtai su savimi jas laikė iki tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 17.35 val. asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė. 1,107 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, M. Ž. neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė iki 2008 m. spalio 28 d., kol apie 21.45 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, bei jas pardavė. 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 13.00 val., prie Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), po 5 Lt už vieną tabletę A. A. A. J. pardavė nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. turint tikslą parduoti ir taip platinti įgytą 361 vnt. pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,589 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,824 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 22,732 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Po to tą pačią dieną D. P. ir A. J. D. P. vairuojamu automobiliu iš A. A. įgytas tabletes neteisėtai laikė ir apie 16.30 val. atgabeno į Kretingą, (duomenys neskelbtini).

            Nuteistasis M. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

            Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, netinkamai analizavo apeliacinio skundo argumentą dėl to, jog renkant įrodymus (klausantis nuteistojo M. Ž. telefoninių pokalbių) turėjo būti vadovaujamasi ne Operatyvinės veiklos įstatymu, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir nepatikrino teisinio bei faktinio operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindo.

            Taip pat kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas į visus jo skundo argumentus atsakė tais pačiais motyvais, t. y. kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nuteistasis M. Ž., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 2K-356/2008, teigia, kad padarytas esminis BPK pažeidimas, netinkamai pritaikius BPK 320 straipsnio 3 dalį, be to, pasak kasatoriaus, pažeista BPK 307 straipsnio 3 dalis.

            Teismo nutartyje, anot M. Ž., nenurodyta, kokie bylos duomenys neginčytinai patvirtina ir įrodo, jog kasatorius, susitikęs su pirkėjais, tarėsi dėl psichotropinių medžiagų pardavimo. Teismas privalo įrodymais paneigti šias aplinkybes, o ne konstatuoti, kad jo parodymai yra tik gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kodėl policijos darbuotojai, visą dieną stebėję šią operaciją, neužfiksavo kasatoriaus susitikimų su menamais pirkėjais ar bent kokio nors kontakto su jais. Teismo išvada, kad nenustatyta, jog buvo kontaktuojama su potencialiais pirkėjais, dar nereiškia, kad pirkėjų nebuvo, prieštarauja BPK 20 straipsnio 1 daliai.

            Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl antrojo epizodo, t. y. M. Ž. namuose, (duomenys neskelbtini), Salantuose, rastos psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir asmens kratos metu iš jo paimtų kanapių žiedynų su apyžiedžiais, vertindamas, kad šios medžiagos buvo laikomos taip pat siekiant jas platinti, pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas, kad M. Ž. neva intensyviai prekiavo narkotinėmis medžiagomis, neargumentuoja, kokie įrodymai pagrindžia tokią išvadą. Iš 8 dienas klausytų kasatoriaus telefoninių pokalbių tokios išvados negalima padaryti, juolab kad nė vienas pardavimo faktas nebuvo užfiksuotas, tai leidžia daryti išvadą, kad kasatoriaus kaltė grindžiama tik spėlionėmis ir prielaidomis. Teismui vienas iš prekybos psichotropinėmis medžiagomis įrodymų yra tai, kad kasatoriaus organizme buvo rasta tik vienos rūšies psichotropinės medžiagos, o atliekant kratą namuose – kelių. Tačiau nuteistasis M. Ž. tvirtina, kad pagal psichotropinių ir narkotinių medžiagų nustatymo žmogaus organizme metodiką išaiškinta, kad šios medžiagos skirtingai išlieka žmogaus organizme, tai priklauso nuo suvartoto jų kiekio ir vartojimo laiko, todėl, anot kasatoriaus, ir buvo rasta tik vienos rūšies psichotropinės medžiagos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas visas abejones vertino kaltininko nenaudai.

 

            Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

            Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. Lapinskienė 2009 m. birželio 22 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini) nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla dėl A. A. perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl tokių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje: didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo. Nepaisant to, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamąją bylą A. A. išnagrinėjo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje – A. A. pripažino kaltu dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos pardavimo kitiems nuteistiesiems. Taip, anot A. A., pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas ir peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šios pirmosios instancijos teismo klaidos.

            Nuteistasis A. A., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009), pabrėžia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

            Didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas nuteistojo A. A. baudžiamojoje byloje pripažįstami nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kur, kaip, iš kokio asmens buvo įgytos psichotropinės medžiagos, kas patvirtina, kad jos visą laiką buvo kasatoriaus žinioje, kur buvo laikomos, kaip ir kokiu maršrutu gabenamos ir pan., nenustatyta. Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje šios veikos neaprašytos, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismo išvados dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybių nenurodytos, o įgijimo, laikymo ir gabenimo faktai nepagrįsti įstatyme nustatyta tvarka gautais įrodymais. Teismų procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, kad kasatorius kitiems nuteistiesiems pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis įgijo, laikė ir gabeno didelį šių medžiagų kiekį. Taip buvo padaryta BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimų.

            Kasaciniame skunde taip pat nurodoma (remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartimis Nr. 2K-243/2007, 2K-48/2008 bei 2K-7-232/2007), kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nepatikrino apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo bei nepateikė motyvuotų išvadų dėl visų nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Kasatorius pažymi, kad apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo esminiu argumentu, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikrintas jo alibi, paneigiantis susitikimo su nuteistaisiais A. J. ir D. P. galimybę: visą 2008 m. rugpjūčio 20 d. jis praleido savo draugo A. G. bute. Nuteistojo A. A. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismo grindžiamas vien tik nuteistųjų A. J. ir D. P., kurie nors ir nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jiems buvo paskirtos labai švelnios bausmės, parodymais. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienoje proceso stadijoje netirtą jo alibi Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvardijo kaip A. A. versiją, kuri, teismo nuomone, nepaneigia nuoseklių ir sutampančių D. P. bei A. J. parodymų, tačiau pats apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko ir šios neva versijos nepatikrino, nors pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį tai privalėjo atlikti.

            Atsiliepimu į nuteistųjų A. A. ir M. Ž. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Lina Beinarytė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties dalį dėl A. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo, turint tikslą jas parduoti ir taip platinti; kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

            Atsiliepime nurodoma, kad esminės psichotropinės medžiagos laikymo, gabenimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais A. A. jas gabeno, laikė ir pan., nenustatytos. Priimant teismų procesinius sprendimus buvo pažeisti BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl A. A. nuteisimas dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą parduoti ir taip platinti, šalintinas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, bausmę A. A. paliekant tą pačią. Psichotropinių medžiagų įgijimas ir pardavimas teismų įrodyti tinkamai vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi.

            Atsižvelgiant į tai, kad pabaigus tyrimą A. A. kaltinamojo akto nuorašas buvo įteiktas, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aktas buvo paskelbtas, nėra pagrindo teigti, jog buvo suvaržytos A. A. procesinės teisės žinoti kaltinimo ribas ir nuo jo gintis. 2009 m. birželio 22 d. nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje esančios BPK 233 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų neatitiktys kaltinamajam aktui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertintinos kaip techninė klaida, nesudaranti teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista A. A. teisė žinoti kaltinimo pobūdį.

            Į esminius A. A. ir M. Ž. apeliacinių skundų argumentus teismo išsamiai atsakyta. A. A. alibi apeliacinės instancijos teismo nutartyje paneigtas, operatyvinio veiksmo teisėtumas dėl M. Ž. tikrintas. Iš pareigūnų R. G., V. R., R. A., T. N. parodymų matyti, kad M. Ž. užsiėmė aktyvia prekyba įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, turėjo tiekėjų ir pirkėjų. Teismo išvada, kad M. Ž. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, pagrįsta įrodymų visuma. Teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo, padarė esminį BPK pažeidimą, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo A. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

 

1. Dėl A. A. kasacinio skundo

1.1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šios nutarties turinio elementų – veikos, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo nurodymas (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos apibendrinimo departamento 2009 m. birželio 25 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje“ apžvalgos 2.1 išvadoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 31) pabrėžta, kad „teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje esančios BPK 233 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų neatitiktys kaltinamajam aktui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinamos kaip techninės klaidos, nesudarančios teisinio pagrindo konstatuoti, kad pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ar kitos gynybos teisės“. Bet kuriuo atveju konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Sprendžiant, ar nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytas nesutampantis nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar aprašymas su kaltinamajame akte esančiu laikytinas technine klaida ar esminiu BPK pažeidimu, teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo netinkamu įgyvendinimu, sistemiškai analizuotinos asmens galimybės žinoti, kuo jis kaltinamas, platesniu kontekstu, t. y. nuo galutinio pranešimo apie įtarimą pateikimo.

A. A. galutiniu pranešimu apie įtarimą pranešta, kad jis įtariamas tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis didelio kiekio psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti: 1) įgijimu; 2) laikymu; 3) gabenimu, taip pat 4) didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimu A. J. (BK 260 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajame akte analogiškai nurodyta, kad A. A. kaltinamas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu ir gabenimu, turint tikslą platinti, taip pat šių medžiagų pardavimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. A. kaltinamas neteisėtai įgijęs, laikęs ir gabenęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą platinti, t. y. padaręs veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai, kad A. A. kaltinamas ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimu, nutartyje nenurodyta. Tačiau aiškiai įvardyta BK 260 straipsnio 2 dalis, o tokia atsakomybė galima tik turint tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba šiuos veiksmus atlikus. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme A. A. patvirtino kaltinamąjį aktą gavęs, su juo susipažinęs, supratęs, kuo kaltinamas (BPK 271 straipsnio 2 dalis). Duodamas parodymus teisme A. A., pateikdamas versiją dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. praleidimo savo draugo bute, nurodė nežinantis, kokia nauda kitiems kaltinamiesiems byloje teigti iš jo įgijus narkotinių medžiagų (vadinasi, šiam platinus, t. y. pardavus). Be to, kasatoriaus A. A. gynėjas V. Žylė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad objekto, t. y. psichotropinių medžiagų, perdavimas niekaip neužfiksuotas. Iš šių baudžiamojo proceso metu buvusių aplinkybių akivaizdu, kad A. A. žinojo, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir turėjo realią galimybę gintis nuo visos apimties kaltinimo, taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartyje nenurodymas A. A. kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo A. J. nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, o tik technine klaida.

 

1.2. Dėl kaltinimo įgijus, laikius ir gabenus didelį kiekį psichotropinių medžiagų

 

            Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

            Kaltinimas A. A. pareikštas dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą platinti, bei jų pardavimo ir jis nuteistas atlikęs visas šias keturias BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytas alternatyvias veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismų išvadų, apkaltinant A. A. įgijus ir pardavus didelį kiekį psichotropinių medžiagų, pagrįstumo. Tai įrodyta tiek operatyvinėmis priemonėmis gautais duomenimis (telefoniniais pokalbiais, trumposiomis žinutėmis), tiek nuteistųjų D. P. ir A. J. parodymais bei liudytojų A. Ja., R. S. parodymais, kitais įrodymais byloje – t. y. įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių. BK 260 straipsnyje numatyto didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo vieta, laikas, būdas nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teismo išvados, kad būtent nuteistasis A. A. padarė šią veiką, pagrįstos tinkama pirmiau nurodytų įrodymų visumos analize.

            Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir prokurorės nuomonę, daro išvadą, kad psichotropinių medžiagų gabenimas ir laikymas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų tik preziumuojami, remiantis nustatytu psichotropinių medžiagų pardavimo faktu, ir niekaip neįrodinėjami. BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinant A. A. ir jį nuteisiant dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas parduoti, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, panaikinant nuosprendžio ir nutarties dalį dėl A. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas platinti.

            A. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė – aštuoneri metai ir šeši mėnesiai – yra ne per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

 

1.3. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

            Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. A. gynėjo apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas ir taip pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Esminis skundo argumentas buvo tas, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikrintas A. A. alibi, neva paneigiantis jo susitikimo su nuteistaisiais A. J. ir D. P. galimybę. Nuosprendis grįstas vien nuteistųjų A. J. ir D. P. parodymais, kuriuos, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, galėjo paneigti. Pažymėtina, kad kasatorius klysta įvardydamas, jog šios nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos nė vieno baudžiamojo proceso etapo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. A. atsisakė duoti parodymus, o šią versiją iškėlė duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas argumentuotai nustatė didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo sandorio faktą ir jame dalyvavusius asmenis, vertindamas operatyvinėmis priemonėmis (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė) gautus duomenis, operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų bei kitų nuteistųjų byloje – D. P. ir A. J. – parodymus, parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu gautus duomenis, t. y. įrodymus kaip visumą. Nuteistųjų D. P. ir A. J. parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu.

            Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio (kuriame dalyvavo ir nuteistojo A. A. gynėjas V. Žylė) protokolo matyti, kad proceso dalyviai išreiškė nuomonę dėl įrodymų tyrimo neatlikimo apeliacinės instancijos teisme. Esminis apeliacinio skundo argumentas – įrodymų pakankamumas byloje. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tinkamai išnagrinėjo bylą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu pagal nuteistojo A. A. gynėjo V. Žylės apeliacinį skundą, pagrįstai pripažino, kad nuosprendis grįstas byloje surinktų įrodymų visuma, o ne prielaidomis, kaip teigiama nuteistojo A. A. kasaciniame skunde. Vadovautis BPK 324 straipsnio 6 dalimi ir atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrindo.

 

2. Dėl M. Ž. kasacinio skundo

 

2.1. Dėl M. Ž. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (metamfetamino ir kanapių žiedynų su apyžiedžiais įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą platinti)

 

            Pirmosios instancijos teismas nuteisė M. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino ir kanapių žiedynų įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą platinti, remdamasis: 1) jo paties prisipažinimu dėl įgijimo, laikymo ir gabenimo fakto; 2) kratos jo gyvenamojoje vietoje protokolu (pats pateikė maišelį su neaiškios kilmės milteliais, taip pat rastos elektroninės svarstyklės su neaiškios kilmės medžiagos pėdsakais bei permatomas plastikinis maišelis su 54 naujais permatomais užspaudžiamais polietileniniais maišeliais); 3) specialisto išvadomis (duomenys neskelbtini), kuriomis patvirtinta, jog plastiko paketėlyje yra metamfetamino milteliai, kurių grynoji masė – 0,02 g, ant elektroninių svarstyklių – metamfetamino ir kanapių pėdsakai; 4) asmens kratos protokolu – M. Ž. asmens kratos metu rastas maišelis su augalinės kilmės medžiaga; 5) specialisto išvada (duomenys neskelbtini), patvirtinančia, kad paketėlyje yra narkotinė medžiaga – 0,117 kanapių žiedų su apyžiedžiais; 6) operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ir pokalbių suvestinėmis bei įrašais, kuriuose nustatyta, kad dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų („guzikėlių“, „sniego“ ir „balto“), jų kainos, kiekio, mobiliojo ryšio priemonėmis bendrauja M. Ž. su R. Z., I. B. bei kitais asmenimis.

            Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – veikos padarymo tikslas – nustatytas vadovaujantis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį jie buvo vertinami kaip visuma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

 

2.2. Dėl operatyvinių priemonių naudojimo teisėtumo

 

            Siekdamas dėl M. Ž. panaudoti technines priemones specialia tvarka, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. spalio 10 d. pateikė teikimą Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, kuris, susipažinęs su gautais operatyviniais duomenimis, sankcionavo telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą mobiliojo ryšio telefonu, kuriuo naudojasi M. Ž., nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2009 m. sausio 10 d. Taigi, sankcionuojant operatyvinius veiksmus M. Ž., Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio tvarka nebuvo pažeista, šių operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys teismų tikrinti, jie pagrįstai pripažinti įrodymais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistojo M. Ž. gynėja G. Mauručaitienė pateikė prašymą išreikalauti iš Klaipėdos apygardos teismo duomenis apie informaciją, pateiktą kreipiantis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnis) sankcionavimo nuteistajam M. Ž. Pirmosios instancijos teismas tenkino jos prašymą iš dalies ir priėmė sprendimą kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl šio teismo pirmininko 2008 m. spalio 10 d. nutarties Nr. S1-704KF, kuria leista atlikti operatyvinio pobūdžio veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka dėl M. Ž. ir kitų asmenų, kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją apie nusikalstamą veiką, pateikimo. M. Ž. telefoninių pokalbių buvo klausomasi dar nepradėjus dėl jo ikiteisminio tyrimo, t. y. pagrįstai Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ir faktinio operatyvinės priemonės taikymo pagrindų buvimo patikrinimo.

 

2.3. Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo išsamumo

 

            Kasaciniame skunde nuteistasis M. Ž. taip pat pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus jo apeliacinio skundo argumentus, taigi pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, tokią išvadą kasatorius daro, remdamasis pirmiausia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dar kartą visus įrodymus byloje, paneigė nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo argumentą, kad nuosprendis jam grįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis. Nuteistojo M. Ž. gynėja advokatė G. Mauručaitienė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo tai daryti savo iniciatyva.

            Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), taigi iš naujo įrodymų netiria ir nevertina.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

 

nutaria:

 

            Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį.

            Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties dalis dėl A. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą, turint tikslą platinti, didelio kiekio psichotropinių medžiagų (361 vnt. pilkos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,589  g amfetamino, 0,824 g metamfetamino ir 22,732 g MDMA) gabenimą ir laikymą.

            Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

            Nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Dalia Bajerčiūtė

 

 

                                                                                                                            Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                                                            Antanas Klimavičius