Administracinė byla Nr. eA-138-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01725-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Infostendas“, uždaroji akcinė bendrovė N Technologijos, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KIV“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 2D-5299(7.9) (toliau – ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą (prašymus); 2) panaikinti Inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2D-1722(7.9) (toliau – ir 2017 m. vasario 9 d. sprendimas); 3) panaikinti Inspekcijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimą (toliau – ir 2017 m. sausio 17 d. sprendimas), kuriuo pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo pažymėta kaip negaliojanti (prašymo registracijos Nr. ACUB-20-170113-00062); 4) pripažinti galiojančia 2017 m. sausio 13 d. pažymą Nr. LN-I170113103840546 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – ir Pažyma); 5) atnaujinti terminą skundui paduoti, teismui nusprendus, kad jis yra praleistas.
2. Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2017 m. sausio 13 d. UAB „KIV“, naudodamasi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), kreipėsi į Inspekciją dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo. Inspekcija 2017 m. sausio 13 d., naudodamasi IS „Infostatyba“, pasirašė ir išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546. Inspekcija 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ priemonėmis Pažymą pažymėjo kaip negaliojančią. Laukelyje „pastabos“ nurodytas motyvas, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
3. UAB „KIV“ 2017 m. sausio 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimo. Inspekcija 2017 m. vasario 9 d. UAB „KIV“ skundą tenkinti atsisakė. Inspekcija šiame sprendime iš esmės pakeitė 2017 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo Pažyma buvo pažymėta kaip negaliojanti, motyvus. Pareiškėjas Inspekcijos viršininkui 2017 m. kovo 9 d. pateikė skundą dėl neteisėto Pažymos panaikinimo ir 2017 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo. Inspekcija 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 2D-5299(7.9) skundo netenkino ir nurodė, kad UAB „KIV“ neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. UAB „KIV“ neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašyto bendrasavininkų susitarimo (toliau – ir Susitarimas) sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo.
4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 17 straipsniu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtintu Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 1, 18 punktais ir pažymėjo, kad Inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. bei 2017 m. balandžio 20 d. sprendimuose konstatuota, jog UAB „KIV“ atitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus, išskyrus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kuri nustato, kad statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas su šia Inspekcijos pozicija nesutiko.
5. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad, atlikdamas užsakovo funkcijas, investavo lėšas į ginčo objekto (A korpuso) statybą. Pagal pareiškėjo buhalterinės apskaitos apie patirtas išlaidas, susijusias su A korpuso statybos darbais, duomenis, UAB „KIV“ per visą laikotarpį nuo žemės sklypo įsigijimo 2014 m. kovo 4 d. ir A korpuso statybos pradžios yra investavusi ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) į A korpuso statybą. Pareiškėjas, tik įsigijęs žemės sklypą ir pradėjęs pastato A korpuso statybas, pats veikdamas kaip statytojas ir užsakovas, savarankiškai užtikrino statybų techninę priežiūrą. 2014 m. kovo 10 d. buvo sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis su techniniu prižiūrėtoju T. D., kuris vykdo statinio statybos techninę priežiūrą. Pareiškėjas, žemės sklypo dalies, kurioje yra statomas A korpusas, savininkas, savarankiškai, veikdamas kaip statytojas (užsakovas), investavo lėšas į A korpuso statybą ir vykdė visas statytojo (užsakovo) funkcijas.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. M. K. išdavė sutikimą naudotis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu techniniu projektu bei išduotu leidimu statybai. M. K. sutikime patvirtino, kad UAB „KIV“ iš jos įsigijo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), su galiojančiu projektu ir leidimu statybai. Iki 2014 m. kovo 4 d. Žemės sklypo 1/2 dalis, kurioje buvo numatyta statyti statinį – A korpusą (toliau – A korpusas), priklausė M. K.
7. Iki 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo dalys, kuriose buvo numatyta statyti B korpusą, priklausė UAB „Eurosano“, A. D. ir A. D. 2012 m. kovo 23 d. buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis tarp bendraturčių M. K., UAB „Eurosano“, A. D. ir A. D. (toliau – ir Naudojimosi sutartis), kurioje aiškiai pažymėta, kad tik M. K. atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir / ar disponuos Žemės sklypo dalimi, kurioje numatyta statyti A korpusą (Žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais A, B, C, D). Naudojimosi sutartyje išskirta teisė savo Žemės sklypo dalyje savarankiškai statyti ir / ar rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kurią su Žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą.
8. Pagal Naudojimosi sutartį, 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimą UAB „KIV“ turi teisę nevaržomai disponuoti savo Žemės sklypo dalimi, taip pat statyti ir / ar rekonstruoti pastatus bei vykdyti bet kurią su Žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą, todėl UAB „KIV“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą. Naudojimosi sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, todėl ji tapo privaloma ir asmenims, kurie vėliau įgijo dalį Žemės sklypo.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. sprendime jis buvo informuotas apie 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašytą „Bendrasavininkų susitarimą“, kuriuo vadovaudamasi Inspekcija darė išvadą, kad buvusi Žemės sklypo dalies savininkė (taip pat ir kiti sklypo bendraturčiai) savo konkrečią teisę vykdyti Žemės sklype statybos veiklą ir atlikti kitus veiksmus šiuo Susitarimu perdavė vienam juridiniam asmeniui – kitos sklypo dalies savininkui UAB „Eurosano“, ir įpareigojo gauti statybos leidimą daugiabučio pastato statybai, pastatytą pastatą įregistruoti Nekilnojamo turto registre šio juridinio asmens vardu. Toks Susitarimas nebuvo registruotas viešuose registruose, atskleistas UAB „KIV“ ir prieštarauja vėliau notarine tvarka sudarytos ir viešuose registruose įregistruotos Naudojimosi sutarties nuostatoms ir UAB „KIV“ Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms.
10. Apie Susitarimą UAB „KIV“ niekada nebuvo informuota ankstesnės Žemės sklypo dalies savininkės M. K. Net jeigu toks Susitarimas buvo sudarytas 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 23 d., tai yra po 1 mėnesio, buvo sudaryta notarinė Naudojimosi sutartis, kuri nustatė naudojimosi tvarką ir aiškiai numatė bendraturčio teisę savo sklypo dalyje savarankiškai statyti ir / ar rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kurią su Žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą. Ši notarinė Naudojimosi sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo vertinimu, Naudojimosi sutartis pakeitė tarp šalių sudarytus ankstesnius susitarimus dėl Žemės sklypo naudojimo, net jeigu buvo kokie nors ankstesni susitarimai. Be to, kad iš atsakovo 2017 m. vasario 9 d. rašto galima suprasti, kad Susitarimas atsakovui buvo pateiktas (ir išviešintas) su UAB „Infostendas“ 2015 m. lapkričio 30 d. pateiktu prašymu. Taigi šis tariamas ankstesnių savininkų Susitarimas išviešintas tik po daugiau kaip trejų metų nuo jo sudarymo, kai Žemės sklypo bendraturtis jau buvo pareiškėjas UAB „KIV“.
11. Pareiškėjas, siekdamas nustatyti, ar 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. ACUB-100-161229-01634, kurią nurodė atsakovas, pažeidžia jo teises, 2017 m. kovo 9 d. skunde prašė atsakovo pateikti 2016 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais. Pareiškėjas aiškiai nurodė duomenų gavimo tikslą, kad UAB „KIV“ galėtų nustatyti, ar išduodant minėtą pažymą nebuvo pažeistos UAB „KIV“ teisės ir teisėti interesai. Pats atsakovas savo raštuose yra pateikęs nuorodą į šią pažymą ir net netiesiogiai vadovavosi šia pažyma, tačiau atsisakė pateikti pažymą formaliai nurodydamas, kad jam nėra žinomas duomenų naudojimo tikslas. Jeigu 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. ACUB-100-161229-01634 būtų išduota dėl pareiškėjo UAB „KIV“ Žemės sklypo dalyje esančių bet kokių statinių, tokiu atveju ši pažyma pažeistų pareiškėjo interesus. Priešingai, jei ši pažyma nėra išduota dėl pastato, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 26 d. UAB „KIV“ vardu išduotos pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 pagrindu ir neapima statinių, esančių UAB „KIV“ Žemės sklypo dalyje, tokiu atveju ši pažyma pareiškėjo UAB „KIV“ teisių nepažeidžia. Būtent tai siekdamas nustatyti pareiškėjas ir prašė pateikti pažymos kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo sprendimo dalis dėl atsisakymo pateikti 2016 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. ACUB-100-161229-01634 kopiją bei prašymo ją išduoti kopiją su visais priedais yra nepagrįsta ir atsakovas įpareigotinas pateikti nurodytus dokumentus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 4 d.).
12. Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2017 m. sausio 13 d. pasirašė ir užregistravo pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062, tačiau 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ pažymėjo Pažymą kaip negaliojančią.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neturi subjektinės reikalavimo teisės. Pareiškėjas skunde neįrodė, kad skundžiami sprendimai pažeidžia pareiškėjo, kaip statytojo, teises ir teisėtus interesus, kuriuos jis galėtų ginti teisme ABTĮ 5 straipsnio nuostatų pagrindu. Vien dėl to, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kaip Inspekcijos skundžiami sprendimai galbūt pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitiko statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, numatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal projektą, Inspekcijos nuomone, yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis, pateikdamas Inspekcijai prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, turėjo teisę būti statytojas. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pateikdamas Inspekcijai 2017 m. sausio 13 d. prašymą ir nuslėpdamas faktą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1287-520/2017 pagal BUAB „Informo“ apeliacinį skundą atsakovui valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir UAB „KIV“ dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo. Pareiškėjas, kreipdamasi į Inspekciją su 2017 m. sausio 13 d. prašymu, neturėjo teisės būti statytoju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo, taigi Inspekcija 2017 m. sausio 17 d. sprendimu niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kurių jis ir neturėjo.
16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Inspekcija vadovavosi išimtinai vien tik Susitarimu ir nesivadovavo Naudojimosi sutartimi. Atsakovas neginčijo Naudojimosi sutarties 3.4 punkte nurodytų teiginių, kad Žemės sklypo dalių savininkai turi teisę vykdyti bet kurią su Žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą. Pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“ Žemės sklypo bendraturčiams buvo (ir yra) suteikta teisė vykdyti daugiabučių pastatų statybą ir su ja susijusią veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Naudojimosi sutartimi sutarta dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.
17. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas 4 500/9 000 Žemės sklypo dalis 2014 m. kovo 4 d. įsigijo iš buvusios Žemės sklypo dalies savininkės M. K. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu. Taigi pareiškėjas, įsigydamas 4 500/9 000 Žemės sklypo dalis, įgijo į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo M. K., kuri, kaip nurodyta Inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. sprendime, pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė, kad: statybos leidimas statyti pastatą Žemės sklype būtų išduotas vieno bendraturčio – UAB „Eurosano“ vardu; pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jo patalpos būtų registruoti UAB „Eurosano“ vardu; po pastato registracijos UAB „Eurosano“ kompensuos kitiems bendraturčiams jų Žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą Žemės sklypo plotą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas; susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja iki visų įsipareigojimų įvykdymo.
18. Atsakovas pažymėjo, jog neturi galimybės pateikti Susitarimo originalą, nes savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimo išdavimo procedūras atliko naudodamasi IS „Infostatyba“ ir atsakovas jo neturi. Todėl buvo pateikta nuskenuoto Susitarimo iš IS „Infostatyba“ kopija.
19. Atsakovas pažymėjo, kad pagal projektą savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 31 d. išdavė statytojui UAB „Eurosano“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitus statytojui, 2013 m. vasario 19 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) sklypo dalį ir statytojo teisę perėmusiam UAB „Informo“; 2015 m. gruodžio 3 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo dalies nuomininkui UAB „Infostendas“. Pareiškėjas savo argumento, jog UAB „Infostendas“, kurio vardu buvo išduotas nurodytas statybos leidimas, sutiko perleisti statytojo teises pagal šį statybos leidimą, todėl atsakovas manė, kad pareiškėjo argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
20. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukels pareiškėjui siekiamų teisinių pasekmių, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo pagrindu pastatas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir ginčijama 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma.
21. Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti Pažymą galiojančia atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, todėl šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.
22. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl prašė bylą nutraukti.
II.
23. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas pažymėjo, kad skundu pareiškėjas siekia, jog teismo sprendimu būtų pripažinta galiojančia Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, o vėlesni sprendimai, susiję su šia Pažyma, būtų panaikinti.
25. Bylos duomenimis, UAB „KIV“ 2017 m. sausio 13 d., naudodamasi IS „Infostatyba“ priemonėmis, kreipėsi į Inspekciją dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo. Inspekcija 2017 m. sausio 13 d., naudodamasi IS „Infostatyba“, pasirašė ir išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. LN-I170113103840546. Inspekcija 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ priemonėmis Pažymą pažymėjo kaip negaliojančią. Laukelyje „pastabos“ nurodytas motyvas, kad nepateikti Žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
26. UAB „KIV“ 2017 m. sausio 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimo. Inspekcija 2017 m. vasario 9 d. sprendimu (sprendimą patvirtino ir pasirašė Inspekcijos viršininko pavaduotojas) UAB „KIV“ skundą tenkinti atsisakė. Inspekcija šiame sprendime iš esmės pakeitė 2017 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo Pažyma buvo pažymėta kaip negaliojanti, motyvus. Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. Inspekcijos viršininkui pateikė skundą dėl neteisėto Pažymos panaikinimo ir 2017 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo. Inspekcija 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 2D-5299(7.9) skundo netenkino ir nurodė, kad UAB „KIV“ neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, nustatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. UAB „KIV“ neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir nėra kitos nei 2012 m. vasario 22 d. sklypo bendraturčių pasirašyto Susitarimo sutarties dėl turtinių teisių pasidalijimo su sklypo dalies savininku, taip pat dėl pastato ar pastato dalies perleidimo.
27. Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju skundas teismui pateiktas per elektroninių paslaugų sistemą 2017 m. gegužės 22 d., užregistruotas teisme 2017 m. gegužės 23 d. Teismas pažymėjo, jog 2017 m. gegužės 20 d. buvo šeštadienis, 21-oji buvo sekmadienis, o 22-ąją skundas buvo pateiktas teismui per elektroninių paslaugų sistemą. Esant tokiai situacijai, teismas laikė, jog terminas skundui paduoti nepraleistas, todėl ir atnaujinti jį nėra pagrindo.
28. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas esminis ginčijamas atsakovo pareigūno veiksmas yra 2017 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo Pažyma IS „Infostatyba“ buvo pažymėta kaip negaliojanti, nurodant pastabose, kad nepateikti Žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Skundžiamuose 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimuose atsakovas motyvuotai, išsamiai ir pagrįstai nurodė papildomus motyvus, kad pareiškėjas neturėjo teisės būti statytoju teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyta sprendimų apskundimo tvarka.
29. Teismas pažymėjo, kad pagal Susitarimą, Žemės sklypo dalių savininkai turi teisę „vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą“. Pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija“ Žemės sklypo bendraturčiams buvo (ir yra) suteikta teisė vykdyti daugiabučių pastatų statybą ir su ja susijusią veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Naudojimosi sutartimi sutarta dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.
30. Teismas akcentavo, kad bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų. Vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti insoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes. Dėl to, nors bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant. Taigi teismas sprendė, kad ginčo atveju reikia įvertinti sudarytų susitarimų įtaką statybai.
31. Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. sprendime nurodyta, kad kito susitarimo, kuriuo pareiškėjas gauna bendraturčių sutikimus statyti Žemės sklype, nėra. Ginčo atveju pareiškėjas 4 500/9 000 Žemės sklypo dalis 2014 m. kovo 4 d. įsigijo iš buvusios Žemės sklypo dalies savininkės M. K. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu. Taigi pareiškėjas, įsigydamas 4 500/9 000 Žemės sklypo dalis, įgijo į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo M. K., pasirašiusi Susitarimą, kuriuo susitarė, kad: statybos leidimas statyti pastatą Žemės sklype būtų išduotas vieno bendraturčio – UAB „Eurosano“ vardu; pagal šį statybos leidimą pastatytas pastatas ir atskiros jo patalpos būtų registruoti UAB „Eurosano“ vardu; po pastato registracijos UAB „Eurosano“ kompensuos kitiems bendraturčiams jų Žemės sklypo dalyse pastatyto pastato užimamą Žemės sklypo plotą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas; susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja iki visų įsipareigojimų įvykdymo.
32. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išrašas), duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo 4 500/9 000 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,900 ha, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1206 pagrindu, įrašas NTR galioja nuo 2014 m. kovo 14 d.
33. Pareiškėjo įgaliotas asmuo, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjo vardu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė statytojui UAB „Informo“ 2013 m. vasario 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Informo“ vienintelės akcininkės J. M. 2014 m. rugsėjo 15 d. sutikimą, kuriuo neprieštaraujama, kad nurodytas statybos leidimas būtų perrašytas pareiškėjo vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) UAB „KIV“ 2014 m. rugsėjo 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2014 m. rugsėjo 16 d. statybos leidimas). Savivaldybės administracija IS „Infostatyba“ pažymėjo 2014 m. rugsėjo 16 d. statybos leidimą kaip negaliojantį, pastabose nurodydama, kad „akcininkės duoto sutikimo statybos leidimo perregistravimui kito statytojo vardu įgaliojimo terminas baigėsi nuo 2014-05-29“ (kartu su atsiliepimu pateikti išrašai iš IS „Infostatyba“ patvirtina nurodytas aplinkybes).
34. Pareiškėjas, pasinaudodama IS „Infostatyba“, 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Kartu su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2012 m. (toliau – ir projektas), 2014 m. rugsėjo 16 d. statybos leidimą, „Statinio pririšimo schemos M1:1000“ brėžinį, pastato 2014 m. rugsėjo 25 d. atliktų kadastrinių matavimų bylą, UAB „KIV“ 2014 m. rugsėjo 25 d. pažymą apie projekto sprendinius, kurioje pažymima, kad „projekto sprendiniai keisti nebuvo“. Inspekcija 2014 m. rugsėjo 26 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-1-140926-00865 (toliau – 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma).
35. Pagal išrašo duomenis, nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane žymimas (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 21 %, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir pastatas), esantis Žemės sklype, ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį išregistruoti iš NTR, išregistravimo pagrindas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017. Nurodytu teismo sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo NTR (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas pastatas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas – 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma).
36. Pareiškėjas, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2017 m. sausio 13 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Savivaldybės administracijos statytojai UAB „Infostendas“ 2015 m. gruodžio 3 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo įgaliotas pareigūnas 2017 m. sausio 13 d. pasirašė ir užregistravo pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-170113-00062, tačiau 2017 m. sausio 17 d. pažymėjo Pažymą kaip negaliojančią.
37. Teismas vertino, kad pagrindinis ginčas kilęs dėl to, jog atsakovo įgaliotas pareigūnas 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ pažymėjo Pažymą kaip negaliojančią. Pareiškėjas siekia pripažinti Pažymą galiojančia, todėl prašo panaikinti ginčijamus sprendimus.
38. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsniu, Aprašo 1, 4.1 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti IS „Infostatyba“ išrašų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kartu su 2017 m. sausio 13 d. prašymu išduoti pažymą atsakovui pateikė 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą, išduotą Žemės sklypo bendraturčio – UAB „Infostendas“ vardu, tačiau Aprašo 4.5 papunktyje nurodyto dokumento nepateikė. Teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamuose sprendimuose papildomai nurodė, kad pareiškėjas neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, numatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi neturi statybą leidžiančio dokumento pagal projektą.
39. Teismas vadovavosi ABTĮ 52 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas atsakovui 2017 m. sausio 13 d. prašymą, nuslėpė faktą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1287-520/2017 pagal BUAB „Informo“ apeliacinį skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir UAB „KIV“ dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu NTR, panaikinimu. Pareiškėjas, kreipdamasi su 2017 m. sausio 13 d. prašymu, neturėjo teisės būti statytoju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo įstatymo nustatyta tvarka.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendime konstatavo, kad „kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype <...>, Vilniuje statyti BUAB „Informo“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini)“. Teismas vertino, kad minėtame teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl statybos leidimų, suteikiančių teisę statyti Žemės sklype, turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisės Žemės sklype.
41. Atmesti pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas atitinka visus statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus ir turi teisę gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjo teigimu, pastato statybas Žemės sklype jis vykdė teisėtai pagal 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą. Tačiau, kaip nurodyta atsakovo 2017 m. vasario 9 d. sprendime, pagal projektą Savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 31 d. išdavė statytojui UAB „Eurosano“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitus statytojui, 2013 m. vasario 19 d. buvo išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalį ir statytojo teisę perėmusiam UAB „Informo“; 2015 m. gruodžio 3 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo dalies nuomininkui UAB „Infostendas“. Nurodyti statybos leidimai išduoti statyti pastatą Žemės sklype. Pareiškėjas argumentavo, kad pastatą stato, turėdamas 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą, išduotą pagal projektą, tačiau nepagrindė leistinais įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad UAB „Infostendas“, kurio vardu buvo išduotas nurodytas statybos leidimas, sutiko perleisti statytojo teises pagal šį statybos leidimą.
42. Atsakovo 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimuose nurodyta, kad atsakovo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos išdavimo teisėtumu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 pagal ieškovo BUAB „Informo“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „KIV“, Inspekcijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Savivaldybės administracijai, UAB „Planai“, BIGBANK AS dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, sprendimo suteikti adresą panaikinimo, kadastrinių matavimų bylos, 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos ir teisinės registracijos panaikinimo. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukels jo siekiamų teisinių pasekmių, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo pagrindu pastatas yra išregistruotas iš NTR ir ginčijama 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma.
43. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo išdėstytais argumentais, jog atsakovo įgaliotas pareigūnas, 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ pažymėdamas Pažymą kaip negaliojančią, nesilaikė tam nustatytos tvarkos. Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimas yra reglamentuotas TPSVPĮ 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos (TPSVPĮ 17 str. 2 d.). Pažymos neišdavimo atvejai nurodyti TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje.
44. Vadovaudamasis TPSVPĮ 17 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 1 ir 18 punktais, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau dėl pirmiau nustatytų aplinkybių (kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukels jam siekiamų tikslų ir padarinių) naikinti ginčijamus administracinius aktus dėl procedūrinių pažeidimų nematė tikslo ir prasmės, tuo labiau, kad ginčas tokiu būdu nebus išspręstas iš esmės, pareiškėjo tikslai nebus pasiekti, kadangi iš esmės pagal susidariusią situaciją jis neturi teisės aktuose nustatytų ir reikiamų atsakovui pateikti dokumentų, t. y. neturi reikalavimo teisės.
45. Dėl Pažymos pripažinimo galiojančia teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas yra išvestinis. Nustatęs, jog netenkintinas pareiškėjo pagrindinis reikalavimas, teismas vertino, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų.
46. Be to, teismas pažymėjo, jog taip suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl kitų priežasčių. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti Pažymą galiojančia yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms, nes tik statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija pagal savo kompetenciją, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl pažymos išdavimo, turi teisę priimti sprendimą išduoti arba neišduoti pažymą.
47. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
III.
48. Pareiškėjas UAB „KIV“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
48.1. Pareiškėjas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatytas sąlygas ir gali būti laikomas pastato statytoju, nes, atlikdamas užsakovo funkcijas, investavo lėšas į ginčo objekto (A korpuso) statybą. Per visą laikotarpį nuo Žemės sklypo įsigijimo 2014 m. kovo 4 d. ir A korpuso statybos pradžios pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) į korpuso A statybą. Be to, pareiškėjas savarankiškai užtikrino statybų techninę priežiūrą – buvo sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis su T. D., kuris vykdo pastato statybos techninę priežiūrą.
48.2. Pareiškėjas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. 2012 m. kovo 23 d. buvo sudaryta Naudojimosi sutartis, kurioje aiškiai pažymėta, kad M. K. atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir / ar disponuos Žemės sklypo dalimi, kurioje numatyta statyti korpusą A. Sutartyje išskirta teisė savo sklypo dalyje savarankiškai statyti ir / ar rekonstruoti pastatus, vykdyti bet kurią su Žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą. Aptariama Naudojimosi sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, todėl ji privaloma ir asmenims, kurie vėliau įgijo dalį Žemės sklypo, t. y. tiek UAB „Informo“, tiek UAB „KIV“. 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Informo“ iš bendraturčių įsigijo tik ½ dalį Žemės sklypo, kurioje buvo numatyta statyti korpusą B, ir gali naudotis tik su savo sklypo dalimi susijusiomis teisėmis, tik savo sklypo dalyje statyti statinius. 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tuometinė ½ dalies Žemės sklypo savininkė M. K. perdavė jai nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį Žemės sklypo pareiškėjui UAB „KIV“. M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. išdavė sutikimą naudotis jos ir kitų bendraturčių užsakymu parengtu projektu ir išduotu leidimu statybai. Pareiškėjas akcentuoja, kad vertinant korpuso A statybos aplinkybes, UAB „Infostendas“ ir UAB „Informo“ niekada neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, nes minėtą sąlygą atitiko UAB „KIV“, kuriam priklausė atitinkama Žemės sklypo dalis. Minėtą aiškinimą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2008.
48.3. 2012 m. vasario 22 d. sudarytas bendrasavininkų Susitarimas nebuvo registruotas viešuose registruose, atskleistas UAB „KIV“ ir prieštarauja vėliau notarine tvarka sudarytos ir viešuose registruose įregistruotos Naudojimosi sutarties nuostatoms ir UAB „KIV“ Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms. Pareiškėjui apie Susitarimą nebuvo žinoma, jis nėra nurodytas nei Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, nei Naudojimosi sutartyje. Pareiškėjo vertinimu, Naudojimosi sutartis pakeitė tarp šalių sudarytus ankstesnius susitarimus. Be to, šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Susitarimo suklastojimo ir didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu. Šiame ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja M. K. patvirtino, kad jokio Susitarimo nesudarinėjo, o parašas ant jai parodyto Susitarimo yra ne jos. Kitoje byloje (civilinė byla Nr. e2-2093-852/2018) UAB „Infostendas“ yra patvirtinęs, kad Susitarimo originalo neturi. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik Susitarimu, kuris galbūt yra suklastotas.
48.4. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 46 punktu ir 27 straipsnio 15 dalimi, pareiškėjas pažymi, kad pasibaigus statytojui, statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybės administracija yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą, kurio pagrindu ir yra vykdomos statybos. Inspekcija yra atlikusi tikrinimus objekte ir konstatavusi, kad pastato statyba yra vykdoma teisėtai.
48.5. Pareiškėjas nurodo, jog jau po bylos išnagrinėjimo gavo liudytojų apklausos protokolo kopiją iš vykstančio ikiteisminio tyrimo ir pateikia jo kopiją su apeliaciniu skundu.
49. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
50. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo teisės. Pagal NTR išrašo duomenis, gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį išregistruoti iš NTR Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo (administracinė byla Nr. A-1287-520/2017) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai motyvavo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pateikdamas Inspekcijai 2017 m. sausio 13 d. prašymą, t. y. nuslėpė faktą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė bylą dėl sprendimų, susijusių su pastato įregistravimu NTR, panaikinimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją su 2017 m. sausio 13 d. prašymu, neturėjo teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi neturėjo išduoto galiojančio privalomo statybos leidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime konstatuota, kad „kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype <...>, Vilniuje statyti BUAB „Informo“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, tai tik papildomai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisės Žemės sklype. Taigi teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis atitinka visus statytojo teisei įgyvendinti keliamus reikalavimus.
51. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. sausio 13 d. prašymu išduoti pažymą Inspekcijai pateikė 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą, išduotą Žemės sklypo bendraturčio UAB „Infostendas“ vardu, tačiau nepateikė Aprašo 4.5 punkte nurodyto dokumento (įgaliojimo pateikti prašymą). Atsižvelgiant į tai, Inspekcija sprendimuose pagrįstai papildomai nurodė, kad pareiškėjas neatitinka statytojo teisei įgyvendinti keliamo reikalavimo, numatyto Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
52. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas vadovavosi išimtinai tik Susitarimu ir nesivadovavo Naudojimosi sutartimi. Teismas pagrįstai vertino, kad Naudojimosi sutartimi susitarta dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais (2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016). Nagrinėjamu atveju buvo išduotas 2012 m. gegužės 31 d. statybos leidimas statyti vieną daugiabutį gyvenamąjį pastatą Žemės sklype, kurį sudaro A ir B korpusai ir požeminė aikštelė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina nuoseklų statybos teisių perdavimą ir apeliantas nepatenka tarp subjektų, kuriems šios teisės buvo perleistos.
53. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant proceso teisės normų ir nenukrypstant nuo suformuotos praktikos dėl ABTĮ 81 ir 86 straipsnių nuostatų taikymo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas pridėti naujus įrodymus turėtų būti netenkinamas, kadangi jo turinys neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatytų ribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad liudytojų apklausos protokolus gavo tik po teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
54. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos naujai pateiktus įrodymus, tačiau šis prašymas nėra tenkinamas, kadangi neatitinka reikalavimų, keliamų Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje. Kita vertus, administracinėje byloje turima medžiaga, pirmiau priimtas sprendimas kitoje administracinėje byloje, leidžia prieiti prie išvados apie duomenų pakankamumą galutiniam baigiamajam aktui šioje byloje priimti, todėl toliau bus pasisakoma tik dėl pačios bylos esmės.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir esmę – pareiškėjas (apeliantas) siekia gauti iš viešojo administravimo subjekto (atsakovo) patvirtinimą (pažymą) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kuri tarnautų įregistravimui nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Tokio reikalavimo pripažinimas pagrįstu lemtų iš esmės ir kitų reikalavimų atžvilgiu galimai palankius sprendimus. Ir priešingai – pasisakius neigiamai dėl Pažymos, kitų reikalavimų tenkinimas taip pat būtų negalimas.
56. Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimą aptaria TPSVPĮ 17 straipsnis, kurio 3 dalyje išvardyti atvejai, kada pažyma neišduodama (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.): 1) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 2) asmeniui, neturinčiam teisės būti šio statinio statytoju; 3) nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai; 4) jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus negalima; 5) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai; 6) jeigu teisme pagal viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymą nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas; 7) jeigu teisme pagal kitų, negu nurodyti šios dalies 6 punkte, asmenų prašymus nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas ir Inspekcija nustato, kad šis dokumentas išduotas neteisėtai; 8) jeigu viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą.
57. TPSVPĮ 17 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, jog jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką bei šios pažymos galiojimo ir įregistravimo panaikinimą reglamentuoja Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. vasario 22 d.).
58. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Inspekcija Pažymą išdavė 2017 m. sausio 13 d., naudodamasi IS „Infostatyba“, konstatuodama apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. toks sprendimas visiškai atitiko TPSVPĮ 17 straipsnio 2 dalį. Tačiau Inspekcija jau 2017 m. sausio 17 d. IS „Infostatyba“ priemonėmis Pažymą pažymėjo kaip negaliojančią dėl to, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.
59. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Pažymos pripažinimo negaliojančia pagrindas neatitinka TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje išvardytų atvejų, o paskesni Pažymos neišdavimo motyvai priimant 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. sprendimus, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami tik tiek, kiek jie buvo susiję su 2017 m. sausio 17 d. Inspekcijos valine išraiška (nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai). Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė viešojo administravimo sistemos subjektui, nurodant vis kitus motyvus ar juos papildant, piktnaudžiauti suteiktomis įstatymų leidėjo galiomis. Tai būtų nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymu, gero viešojo administravimo principu, reikalaujančiu, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).
60. Tačiau gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, suponuojantį sprendimą vis dėlto ne pareiškėjo (apelianto) naudai.
61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, kurioje administracinės bylos proceso dalyviu buvo ir uždaroji akcinė bendrovė „KIV“, buvo panaikintas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas ir uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ nuosavybės teisės į jį, t. y. į tą patį nekilnojamąjį daiktą, kurį nuosavybės teise siekiama įregistruoti ginčo Pažymos pagrindu.
62. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti.
63. Taigi kartą jau panaikinus pastato ir nuosavybės teisės įregistravimą į nekilnojamąjį daiktą, pastarojo įregistravimas kitos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, spręstina, nepaneigtinas, tačiau toks sprendimas būtų galimas tik iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ko dabar, tikrinant šią bylą, nustatyti nepavyko. Pareiškėjas (apeliantas) tvirtina atitinkąs Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatytas sąlygas ir galintis būti laikomas pastato statytoju. Apeliuoja į Naudojimosi sutartį, kuria, mano, buvo pakeisti tarp šalių sudaryti ankstesni susitarimai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi teisinio pagrindo paneigti tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017.
64. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje yra pasisakyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
65. Administracinė byloje Nr. A-1287-520/2017 buvo nagrinėjamas pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „KIV“) dėl sprendimų panaikinimo.
66. Administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 buvo priimtas sprendimas, nurodytas šios nutarties 61 punkte, konstatavus, kad „Svarbiausia yra tai, kad kadastre yra įregistruotas vienintelis leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyti BUAB „Informo“. Šis leidimas buvo pakeistas 2013 m. vasario 19 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 22). Apie šiuos išduotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui buvo žinoma, nes jie buvo nurodyti Inspekcijos pažymose registruojant statinį A14/b. (II t., b. l. 169–172). Pažymoje nurodytame Statybos leidime rašoma apie leidimą UAB „KIV“ statyti statinį (-ius) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., b. l. 55). Atsakovas 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-29872 yra patvirtinęs, kad nekilnojamojo turto registravimo įstaiga duomenų apie nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos leidimą neturi (I t., b. l. 25)“.
67. Esant nurodytai teisinei situacijai ir nesant kitokių faktinių duomenų, teisėjų kolegija, nepaisant nutarties 59 punkte išdėstytų nuostatų, turi pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas šioje nutartyje nurodytų argumentų pagrindu, todėl paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė