Civilinė byla Nr. eB2-1374-601/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00139-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei,
n u s t a t ė :
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei, kadangi atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Nurodo, kad atsakovė ieškovui iš viso yra skolinga 4 241,57 Eur. VSDFV Kauno skyrius teigia, kad Sigito Daunoravičiaus įmonės buveinės adresu ir vadovo Sigito Daunoravičiaus gyvenamosios vietos adresu registruotais laiškais išsiuntė 2020 m. sausio 30 d. raštą Nr. (8.1)DV_S-5602 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl Sigito Daunoravičiaus įmonės bankroto bylos iškėlimo“. Tačiau minėtame rašte nustatytu terminu įmonė įsipareigojimų VSDFV Kauno skyriui neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki yra jai keltina bankroto byla. Pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei priimtas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi.
Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti byloje aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, tačiau teismo įpareigojimas neįvykdytas. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei iškėlimo, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimas tenkinamas, atsakovei keliama bankroto byla
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y., kai suėjo prievolės įvykdymo terminas. Taigi šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Sigito Daunoravičiaus įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1999 m. gruodžio 10 d., kurios savininkas ir vadovas yra S. D.. Kartu su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Letista“ iškėlimo pateiktos valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos patvirtina, kad Sigito Daunoravičiaus įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. kovo 1 d. sudarė 4 241,57 Eur, iš jų: 1 346,86 Eur savininko valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 145,24 Eur delspinigių, 2 688,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 40,53 Eur delspinigių, 20,56 Eur delspinigių už darbuotojus. Duomenų, kad nurodytas įsiskolinimas šiai dienai būtų padengtas, teismas neturi. Be to, Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys liudija, kad bendrovės atžvilgiu yra dvi aktyvios vykdomosios bylos, kuriose vykdymo veiksmus atlieka antstolė Reda Stašenienė. Taigi, šie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra žinoma apie atsakovės vykdomą veiklą bei turimą turtą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų, taip pat įvairių registrų (nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro) matyti, kad įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonėje nedirba nei vienas asmuo. Be to, nuo atsakovės įregistravimo Juridinių asmenų registre valstybės įmonei Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl spręstina, kad įmonė finansinių ataskaitų nesudaro.
Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis nemokumo administratorių atrankos programa. Nustatyta tvarka atrinkta nemokumo administratorė UAB „Reniva“ (sąrašo Nr. B-JA213), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl UAB „Reniva“ skiriama Sigito Daunoravičiaus įmonės nemokumo administratore.
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimalius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 3 035,00 Eur (5 MMA, kai 1 MMA=607 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas penkiolikos dienų terminas nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per trisdešimties dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-944-330/2016). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla keliama individualiai įmonei, šios įmonės savininkas S. D. įtraukiamas bendraatsakovu Sigito Daunoravičiaus įmonės bankroto byloje. Pažymėtina, kad įmonės savininko Sigito Daunoravičiaus atžvilgiu yra trys aktyvios vykdomosios bylos, kuriose vykdymo veiksmus atlieka antstoliai Jūratė Blažienė, Raimundas Stanislauskas ir Reda Stašenienė, todėl šiems antstoliams išsiųstina ši teismo nutartis.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
iškelti bankroto bylą atsakovei Sigito Daunoravičiaus įmonei, kurios juridinio asmens kodas 235565680, buveinės adresas: Birželio 23-iosios g. 23a, Kaunas.
Įtraukti atsakovės Sigito Daunoravičiaus įmonės savininką S. D., gimusį (duomenys neskelbtini) kurio deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraatsakovu bankroto byloje.
Paskirti Sigito Daunoravičiaus įmonės nemokumo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“, kurios Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės numeris B-JA213, buveinės adresas – Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, tel. (8 5) 273 4773, el. paštas – reniva@administratorius.lt.
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 035,00 Eur (tris tūkstančius trisdešimt penkis eurus 00 ct) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti Sigito Daunoravičiaus įmonės, juridinio asmens kodas 235565680, buveinės adresas: Birželio 23-iosios g. 23a, Kaunas, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų Sigito Daunoravičiaus įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas S. D. taip pat ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pateikti administratorei ir viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją ieškovui, atsakovams, nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją Juridinių asmenų registrui, antstoliams Jūratei Blažienei, Raimundui Stanislauskui ir Redai Stašenienei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Turto arešto aktų registrui.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas