Civilinė byla Nr. e2-1514-918/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20004-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 3.2.4.11.; 3.2.6.1; 3.2.6.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,
dalyvaujant ieškovui A. G.,
ieškovų atstovui advokatui Tomui Blinstrubiui,
atsakovės atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. ieškinį atsakovei bendrovei „Florinus“ dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti nuo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtas vaizdo stebėjimo kameras bei uždraudimo be ieškovų sutikimo jas įrengti ateityje,
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Florinus“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nesklebtini), išorinių konstrukcijų sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovei UAB „Florinus“ be išankstinio raštiško ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. sutikimo, įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo išorinių konstrukcijų; atsakovei UAB „Florinus“ neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 100 Eur dydžio baudą ieškovų naudai už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovės naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje (1 t. 1-19 e. b. l.) nurodo, kad ieškovai V. B. G., R. G. ir jų sūnus A. G. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vieni iš bendraturčių ir sklype tuo pačiu adresu esančio daugiabučio namo vieno iš butų, kitų patalpų bei sklype esančių statinių (garažų, o taip pat neįregistruotų sandėliukų) savininkai. Ieškovei V. B. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo jos sūnus A. G.. Name yra keturi butai. Be minėto ieškovei priklausančio buto, dviem butais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė, o butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š.. Iš 10 nekilnojamojo turto objektų, esančių sklype, 4 priklauso ieškovei V. B. G. (kartu su ieškovu R. G. disponuoja 1 objektu), 1 – ieškovui A. G., 2 – atsakovei UAB „Florinus“. Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, Lietuvos Respublikai, N. K., G. S., R. Š. bei atsakovei UAB „Florinus“. Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta. 2016 m. gegužės 25 d. namo butų ir kitų patalpų savininkai pasirašė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir JVS). Atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ant namo išorinių sienų įrengė 3 vaizdo stebėjimo kameras, kurias sumontavo savavališkai, iš anksto neinformavusi nė vieno iš ieškovų. 2021 m. gegužės 14 d. ieškovai su skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją prašydami patikrinti bei konstatuoti neteisėto vaizdo stebėjimo ir(ar) asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo faktą, pripažinti ieškovų skundą pagrįstu bei taikyti atsakovės vadovui arba kitiems atsakingiems darbuotojams teisės aktuose nustatytas sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. 2021 m. gegužės 15 d. atsakovė ant išorinės namo sienos sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą. Apie tai ieškovai papildomai informavo inspekciją 2021 m. birželio 17 d. Vaizdo stebėjimo kamera yra stebimas kiekvieno asmens, įskaitant ieškovus bei kitus sklypo bendraturčius, namo butų ir kitų patalpų savininkus, patekimas į Namo vidinį kiemą. Atsakovė ant namo išorinės sienos yra sumontavusi reklaminį pranešimą su nuoroda į atsakovės parduotuvės klientams skirtas automobilių parkavimo vietas. Inspekcija, atlikusi ieškovų skunde nurodytų aplinkybių tikrinimą, sprendimu pripažino skundą pagrįstu ir atsakovei taikė poveikio priemonę – nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą iki kol jis nebus suderinta su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2022 m. birželio 13 d. raštu ieškovas A. G. informavo inspekciją apie tai, kad atsakovė, neįgyvendindama inspekcijos sprendimo, galimai tebevykdo vaizdo stebėjimą. inspekcija jokio atsakymo į minėtą raštą iki šiol nėra pateikusi. Ieškovai pažymi, kad teismui neįpareigojus atsakovės pašalinti vaizdo stebėjimo kameras nuo namo sienų konstrukcijų ir neuždraudus ateityje jų įrengti be ieškovų sutikimo, ieškovų teisių užtikrinimas ateityje būtų neįmanomas. Atsakovė inspekcijai pripažino, jog vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota medžiaga yra saugoma 14 dienų, tačiau ieškovai negali nei sužinoti, nei patikrinti, ar šis įrašų saugojimo terminas išliko. Atsakovė neinformavo namo butų ir kitų patalpų savininkų (ieškovų) bei sklypo bendraturčių bei šių klausimų neteikė svarstyti jokiame minėtų savininkų (bendraturčių) susirinkime. Ieškovų vertinimu, net jeigu minėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo klausimas ir būtų buvęs spręstas namo ir kitų patalpų savininkų susirinkime, tokio susirinkimo dalyvių daugumos sprendimu negalėtų būti paneigtos prieš vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą balsavusios mažumos fundamentalios konstitucinės teisės. Atsakovė renka daug daugiau vaizdo duomenų, negu tai būtų būtina jos deklaruojamam tikslui pasiekti ir nesant visų sklypo bendraturčių sutikimo. Dėl atsakovės vykdomo nuolatinio vaizdo stebėjimo, ieškovai nuolat neišvengiamai yra stebimi prieš savo valią, o tai ieškovams sukuria nuolatinio jų stebėjimo esant savo gyvenamoje teritorijoje pojūtį. Ieškovai turi pagrindo manyti, kad atsakovė ir po Inspekcijos atlikto tyrimo bei priimto atsakovei nepalankaus, vykdydama vaizdo stebėjimą be ieškovų sutikimo, vaizdo stebėjimo teisėtumo, proporcingumo ir kitų reikalavimų negali pagrįsti. Teismas ex officio turėtų spręsti dėl CPK 273 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. sprendime nurodyti ir pasekmes, jeigu atsakovė nevykdytų tokio teismo sprendimo. Ieškovės teigimu, surinktų duomenų saugojimas ir naudojimas iš esmės priklauso nuo atsakovės valios. Ieškovai neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovė užtikrintų tinkamą jos surinktų asmens duomenų apsaugą. Ieškovė pažymi, kad turi būti tenkinamas ir ieškovų išvestinis reikalavimas, kad kameros, filmuojančios sklypą, gali būti sumontuotos ateityje tik gavus ieškovų rašytinį sutikimą. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo būsimo sprendimo neįvykdymo dieną.
3. Ieškovai dublike (2 t. 46-56 e. b. l.) nurodo, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris kaip nors paneigtų ieškinyje įrodytas aplinkybes, jog atsakovė jokia forma su ieškovais nederino vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir niekaip neinformavo nei apie tai, kad įrengs vaizdo stebėjimo kameras. Ieškovų vertinimu, atsakovė atsiliepime nepateikė jokių esminių atsikirtimų į ieškinį ir nepagrindžia savo veiksmų teisėtumo, nors pagal įridinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ji turi įrodytų savo veiksmų teisėtumą – tai, kad vaizdo fiksavimą atlieka teisėtai. Atsakovė pripažįsta tai, kad toliau vykdo vaizdo stebėjimą. Inspekcijos sprendimu atsakovė buvo įpareigota sustabdyti vaizdo stebėjimą, kol jis nebus vykdomas teisėtai. Nepaisydama inspekcijos nurodymo, atsakovė ne tik vėliau įrengė mažiausiais vieną papildomą vaizdo stebėjimo kamerą, bet ir pati pripažįsta, jog ji, nepaisydama inspekcijos nurodymo, sąmoningai vykdė vaizdo stebėjimą, pažeisdama teisės aktus. UAB „Florinus“ vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės patvirtintos jau po ieškovų 2021 m. gegužės 14 d. skundo inspekcijai pateikimo ir inspekcijai iniciavus tyrimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovai pažymi, kad taisyklių nuostatos yra akivaizdžiai nesuderinamos su galiojančių teisės aktų (BDAR ir kt.) bei teismų praktikos nuostatomis ir šiurkščiai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus. Ieškovų nuomone taisyklės teismui ir ieškovams galimai sąmoningai pateiktos selektyviai, nepilnos apimties. Ieškovų teigimu, taisyklių 13 punkte nurodytas vaizdo stebėjimo vykdymas naudojant net 35 vaizdo kameras tik patvirtina, kad atsakovė vaizdo fiksavimo priemonių apimtyje daugiau nei pakankamai užtikrina savo turto ir darbuotojų saugumą naudojant vaizdo stebėjimo kameras patalpų viduje.
4. Ieškovas A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jaučiasi nuolat sekamas ir stebimas atsakovės. Ieškovo vertinimu, atsakovės argumentai, kad kameros įrengtos dėl saugumo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Mano, kad tuos pačius tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis, kurios nepažeidžia sklypo bendraturčių teisių. Ieškovų stebėjimas yra psichologinis spaudimas, kurio tikslas priversti ieškovus parduoti jiems priklausantį butą. Nereiškė prieštaravimų dėl kamerų įrengimo anksčiau, nes neatkreipė į jas dėmesio, taip pat nežinojo, kas yra jų savininkas, vėliau elgėsi geranoriškai. Atsakovė teikė vaizdo įrašus tretiesiems asmenims (policijai), kuriuose buvo nufilmuotas ieškovas t. y. pateikė melagingą pareiškimą policijai apie nebūtą nusikaltimą, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovė gali fiksuoti patalpų vidų, samdyti apsaugą, įsirengti apsaugos sistemą, tačiau nefiksuoti viso perimetro ir didžiosios dalies sklypo, tame tarpe ne savo pastatus. Mano, kad kitų bendraturčių pozicija šioje byloje neturi jokios reikšmės, kadangi jie nėra filmuojami. Įrengtomis vaizdo kameromis stebimas ieškovui priklausančio buto įėjimas, sklypas, kuriuo ieškovas naudojasi, kiti ieškovų turto objektai. Atsakovė dar nebūdama patalpų savininkė elgėsi kaip savininkė – atliko statybos, darbus, sumontavo kameras. Vagystės įvyko dėl pačios atsakovės kaltės, kadangi brangią statybinę įrangą laikė tiesiog kieme. Ieškovo vertinimu, teritorija yra ne vieša vieta, o privatus sklypas, kurio bendraturčiais yra ieškovai ir kuriame jie yra filmuojami. Pažymi, kad Valstybinės duomenų inspekcijos priimtas sprendimas teismo nėra panaikintas, nes skundžiamas dėl jo neišsamumo, o ne esmės.
5. Ieškovų atstovas advokatas Tomas Blinstrubis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaizdo įrašus saugojo ne ilgiau kaip 72 val., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ilgesnio vaizdo įrašų saugojimo būtinumo. Ieškovai byloje nenurodė, kad niekada neduos ateityje sutikimo vykdyti vaizdo stebėjimą. Kiti patalpų savininkai, kurie yra dauguma, negali nuspręsti pažeisti mažumos teisių ir privatumo. Atsakovė neįrodė, kodėl privalu stebėti išorės teritoriją, o neužtenka kitų priemonių, kurias nurodė pati atsakovė.
6. Atsakovė UAB „Florinus“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2 t. 40-44 e. b. l.) nurodo, kad sklypo bendraturte tapo 2021 m. vasario 4 d., kai pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo du butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su jiems skirta sklypo dalimi. UAB „Florinus” dalyje įsigytų patalpų įrengė parduotuvę, kitose patalpose įrengė administracines patalpas, kuriose dirba didelė dalis UAB „Florinus” darbuotojų. Veiklos pradžioje atsakovės santykiai su ieškovais buvo geranoriški, buvo sprendžiami klausimai dėl bendro rūsio, namo stogo, komunalinių paslaugų, taip pat ir dėl UAB „Florinus“, prekiaujančios investiciniu auksu, parduotuvės bei jos prieigų stebėjimo vaizdo kameromis. UAB „Florinus“ vykdo prekybą tauriaisiais metalais - investiciniu auksu, sidabru, platina bei paladžiu, t. y. ypač vertingomis prekėmis. UAB „Florinus“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), yra įrengta įmonės fizinė parduotuvė. Kadangi UAB „Florinus“ prekiauja tauriaisiais metalais ir yra tam tikra vagysčių bei apiplėšimų tikimybė, siekiant užtikrinti jai priklausančio brangaus turto apsaugą, bei juo prekiaujančių darbuotojų saugumą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienų yra įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Trys vaizdo stebėjimo kameros iš vidinio kiemo pusės buvo įrengtos 2020 m. rugsėjo 10 d. ir viena, įrengta 2021 m. gegužės 15 d., iš gatvės pusės. Vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos dar ir dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. UAB „Florinus“ pradėjo vykdyti pastato remonto darbus ir laikyti vertingas statybines medžiagas. Visi klausimai, taip pat ir dėl kamerų, buvo sprendžiami bendru sutarimu, raštiškai tokių susitarimų nefiksuojant. Vaizdo stebėjimo kameros ne tik didina UAB „Florinus“ darbuotojų ir turto saugumą, bet ir fiksuoja bei padeda atskleisti nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos būtent UAB „Florinus“ teritorijoje. Atsakovė pažymi, kad kameros stebi išimtinai UAB „Florinus“ naudojamą sklypo dalį, kuri ribojasi su dalies namo, priklausančio UAB „Florinus“ sienomis, apima du įėjimus į UAB „Florinus“ parduotuvę ir administracines patalpas, kameros pakreiptos taip, kad apima tik patį įėjimą į parduotuvę ir vidinį kiemą, naudojamą išimtinai UAB „Florinus“ ir visiškai neapima jokių viešųjų erdvių, kur galėtų būti fiksuojami ieškovai. Pažymėtina ir tai, kad įėjimas į ieškovų butą yra ne iš vidinio kiemo, kurį fiksuoja vaizdo kameros, o kamera virš įėjimo į UAB „Florinus“ parduotuvę yra nukreipta į kitą, nuo įėjimo į ieškovų butą pusę, ir tokiu kampu, kad fiksuoja tik patį įėjimą ir namo sieną, todėl jų privatumo nei viena iš kamerų nepažeidžia. Vaizdo stebėjimas vykdomas ne didesnėje teritorijos dalyje negu yra būtina UAB „Florinus” teisėtiems interesams, jos darbuotojų saugumui apsaugoti ir duomenys renkami minimalia apimtimi, neperžengiant tokių duomenų būtinumo apimčių. Stebima teritorija betarpiškai siejasi su UAB „Florinus” nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Ieškovų reikalavimas gauti rašytinį ieškovų sutikimą įrengti vaizdo stebėjimo kameras yra perteklinis ir pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Su baudos dydžiu už pavėluotą teismo sprendimo įvykdymą nesutinka. UAB „Florinus” priklausančio namo dalyje yra apie vaizdo stebėjimą perspėjančios lentelės, jose nurodomas el. paštas, kuriuo galima kreiptis visais dėl vaizdo stebėjimo rūpimais klausimais. Ieškovai dėl to į atsakovę nėra kreipęsi.
8. Atsakovė tripliku (2 t. 81-83 e. b.l.)prašo ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad įėjimas į ieškovų butą yra ne iš vidinio kiemo, kurį fiksuoja vaizdo kameros, o kamera virš įėjimo į UAB „Florinus“ parduotuvę yra nukreipta į kitą nuo įėjimo į ieškovų butą pusę ir tokiu kampu, kad fiksuoja tik patį įėjimą ir namo sieną, todėl jų privatumo nei viena iš kamerų nepažeidžia. Teritorijos stebėjimas apima tik tą sklypo dalį, kuria naudojasi UAB „Florinus“ ir nefiksuoja vaizdo tos sklypo dalies, kuria nuo seno naudojasi ieškovai.
9. Atsakovės atstovas advokatas Rytis Paukštė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad nurodė, kad šioje byloje svarbus proporcingumas visų bendraturčių atžvilgiu, o ieškovų pozicija yra vienareikšmė, kategoriška ir jokių kompromisų nėra numatyta. Nurodo, kad byloje negalima remtis vien Valstybinės duomenų inspekcijos priimtu sprendimu. Formalaus sutikimo dėl kamerų įrengimo gauta nebuvo. Atsakovė, be vaizdo kamerų, savo turtui apsaugoti patalpose yra įrengusi apsaugos signalizaciją, sudėjusi langus, atsparius smūgiams. Nurodo, kad nėra pakankama turėti vaizdo kameros tik patalpoje. Asmens teisė į privatumą negali riboti kitų žmonių teisių, todėl privatumas nėra absoliutus. Ieškovų prašoma skirti atsakovei bauda yra nei reikalinga nei proporcinga. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicija nagrinėjamai bylai yra svarbi.
10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublika yra žemės sklypo bendraturtė, o vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimas ant pastato, esančio šiame sklype, neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms.
11. Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad trečiajam asmeniui R. Š. įrengtos kameros papildomų nepatogumų nesukelia, atvirkščiai, suteikia saugumo jausmą. Pažymi, kad ieškovų įėjimas į butą yra už namo kampo, todėl vaizdo kameros šio buto įėjimo nefiksuoja.
12. Tretieji asmenys N. K. ir G. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad vaizdo stebėjimo kameros nėra pastatytos stebėti daugiau nei reikia UAB „Florinus“ veiklos ir jos darbuotojų saugumui užtikrinti, nepažeidžiant asmeninių duomenų apsaugos. Pažymi, kad namo sklype yra daug ūkinės paskirties pastatų, kurie dažnai tampa įvairių nusikalsti linkusių asmenų susidomėjimo objektu, todėl vien kamerų buvimas tam tikra dalimi atgraso nusikalsti linkusius asmenis nuo tokios veiklos šioje teritorijoje ir suteikia papildomą saugumo jausmą.
13. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, būdą formą informuoti tinkamai. Byla išnagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams A. G., V. B. G., R. G., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, N. K., G. S., R. Š. (1 t. 20-23 e.b.l.). Naudojimosi Sklypu tvarka nėra nustatyta (1 t. 58-59 e. b. l.). Sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B. G., sudariusiai panaudos sutartį su ieškovu A. G. (1 t. 24-25 e. b. l.). Sklype taip pat yra pastatai, nuosavybės teise priklausantys V. B. G., G. S., N. K., A. G. (1 t. 30-33 e. b. l.).
15. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) butų ir kitų patalpų savininkai yra pasirašę 2016 m. gegužės 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (1 t. 35-39 e. b.l.), jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu nuo 2021 m. vasario 7 d. išrinktas atsakovės UAB „Florinus“ vadovas.
16. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Florinus“ verčiasi tauriųjų metalų prekyba, o patalpose (duomenys neskelbtini), yra atsakovės fizinė parduotuvė
17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ant pastato išorinių sienų 2020 m. rugsėjo mėnesį įrengė vaizdo stebėjimo kameras (1 t. 60-70 e. b. l.) .
18. Ieškovai 2021 m. gegužės 14 d. Valstybinei duomenų inspekcijai pat teikė skundą dėl neteisėto vaizdo stebėjimo, asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo (1 t. 48-50 e. b. l.).
19. Iš Valstybinei duomenų inspekcijai atsakovės pateikto atsiliepimo (1 t. 154-158) ir jo priedų (1 t. 159-164 e. b. l.) nustatyta, kad atsakovė vaizdo stebėjimą vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. keturiomis vaizdo kameromis, iš kurių trys (modelis DAHUA HDW3549TM-AS-LED) nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. fiksuoja vidinį kiemą, o ketvirtoji (modelis HFW2531S-S-S2) nuo 2021 m. birželio 15 d.– šaligatvį prie (duomenys neskelbtini). Vykdant vaizdo stebėjimą daromi įrašai, kurie saugomi įrenginyje DAHUA NVR5432-16P-4KS2E.
20. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) skundą pripažino pagrįstu, pateikė atsakovei nurodymą stabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d. (1 t. 196-201 e. b. l.). 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2R-2073(2.13Mr.) Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsakovei išaiškino, kad atsakovė, remdamasi teisėto intereso pagrindu (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu), turi teisę stebėti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pabrėžė, kad vaizdo stebėjimas turi būti vykdomas išimtinai UAB „Florinus“ priklausančioje teritorijoje, asmenims prieš patenkant į filmuojamą teritoriją pateikiant informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, laikantis BDAR reikalavimų ir Inspekcijos rekomendacijų bei užtikrinant, kad vaizdo duomenų saugojimo trukmė neviršytų 72 valandų arba pagrįsti asmens duomenų saugojimo ilgesnio termino būtinumą (pateikta su reg. Nr. DOK-76897).
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
22. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46).
23. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Konvencijoje, tiek ir Chartijoje įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas byloje Nr. 14/02; 2010 m. vasario 26 d. nutarimas byloje Nr. 19/2008-25/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutarimas byloje Nr. 10/2009; 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas byloje Nr. KT18-N7/2014).
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.; 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
25. Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – EŽTK) 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teisė į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Lopez Ribalda ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).
26. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni (BDAR 6 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (European Data Protection Board. Guidelines 3/2019 on processing of personal data through video devices (toliau – Vaizdo stebėjimo gairės). Adopted on 10 July 2019, 18 punktas).
27. Chartijos 7 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi (Chartijos 8 straipsnio 2 ir 3 dalys).
28. Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui. Vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Vaizdo stebėjimo gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Vaizdo stebėjimo gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Vaizdo stebėjimo gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad vaizdo kamerų įrengimo tikslas yra apsaugoti atsakovės turtą, esantį tiek atsakovės patalpose, tiek vidiniame kieme (atsakovės tvirtinimu, kieme sandėliuoja statybines medžiagas). Darytina išvada, kad ieškovų privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su reikšmingu Konvencijoje įtvirtintu atsakovų ginamu interesu apsaugoti savo turtą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga). Pripažinus, kad ieškovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, vertintinas ieškovų privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas, t. y. būtina įvertinti, ar to paties teisėto tikslo (atsakovams siekiant apsaugoti savo turtą) nebūtų galima pasiekti mažiau ieškovo privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis..
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta (byloje nekilo dėl to ginčo), kad į atsakovės įrengtų kamerų stebėjimo lauką patenka vidinis kiemas ir šaligatvis. Teismo vertinimu, žemės sklype esantis vidinis kiemas, priešingai nei šaligatvis, nelaikytinas vieša vieta. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad vidinis kiemas, į kurį nukreiptos atsakovės sumontuotos vaizdo kameros yra aptvertas tvora, patekimas į jį ribojamas (nepaisant to, kad kiek automobilius gali statyti atsakovės klientai). Ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovės įrengtų kamerų – jis kreipėsi tiek į pačią atsakovę, tiek į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, į teismą. Taigi, ieškovai savo nesutikimą būti filmuojami išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl atsakovės veiksmai įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, kurių matymo laukas apima bendrą žemės sklypą vertintini kaip pažeidę ieškovų teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) ir privatumą (CK 2.23 straipsnio 1 dalis). Atsakovės veiksmais buvo pažeista ne tik ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtintą EŽTK 8 straipsnyje. Atsakovė, vykdydama vaizdo stebėjimą, nukreiptą vidinį kiemą, kuriuo turi teisę naudotis ieškovai (ir nereikšminga aplinkybė ar jie naudojasi šia teise ar ne, ar jie faktiškai gyvena pastate ar ne), neišvengiamai rinko (galėjo rinkti) ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą.
31. Byloje nepateikta įrodymų, kad kitos atsakovės naudojamos priemonės (patalpų stebėjimas vaizdo kameromis, apsauginės žaliuzės ir kt.) yra nepakankamos turtui apsaugoti, taip pat kad nėra galimybių kamerų ant išorinių pastato konstrukcijų sumontuoti taip, jog jos fiksuotų tik atsakovės patalpų langus ir įėjimus į atsakovės patalpas. Nors atsakovė nurodė, kad vaizdo kameros reikalingos galimų vagysčių prevencijai, tačiau akivaizdu, kad sumontuotos vaizdo kameros nesustabdė asmenų, kurie, atsakovės tikinimu, pavogė atsakovės statybinę techniką.
32. Apibendrinant, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nėra kitų priemonių kaip padidinti jos turto saugumą (pavyzdžiui, atsakovams priklausančiose patalpose būtų įrengta signalizacija, pasamdyta saugos bendrovė ir pan.).
33. Teismo vertinimu, ieškovų teisę į atvaizdą pažeidė vaizdo stebėjimo nukreipimas į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuria ieškovai turi teisę naudotis. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovams norint patekti į jiems priklausančius statinius sklype, būtina praeiti pro atsakovės įrengtų kamerų vaizdo stebėjimo laukus. Atsakovė nepaneigė ieškovų nurodomos aplinkybės apie atsakovės įrengtų vaizdo kamerų technines specifikacijas, t. y. kad atsakovės įrengtų kamerų stebėjimo laukas gali būti lengvai keičiamas (kisti). Pažymėtina, kad ieškovai neturi galimybių prižiūrėti vaizdo stebėjimo ir jo lauko; byloje nėra pateikta įrodymų, kad egzistuoja techninės galimybės suteikti ieškovams prieigą prie atsakovės vykdomo vaizdo stebėjimo, taip pat kad atsakovė sutiktų tokią prieigą ieškovams suteikti, turint omenyje itin konfliktiškus šalių santykius.
34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti turtą) buvo proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą, t. y. atsakovė neįrodė visų teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygų; atsakovės neteisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidė ieškovo bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, t. y. pripažintinas CK 2.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ieškovo privataus gyvenimo pažeidimas, taip pat neįrodė, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, ir kad būtų buvę renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina, be to, negavę ieškovų sutikimo ir bendro naudojimo patalpose įrengę stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta Konvencijoje įtvirtinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl ieškovo pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos.
35. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Kaip nustatyta šiame teismo sprendime, viena iš atsakovės įrengtų vaizdo kamerų fiksuoja šaligatvį, kuris yra vieša vieta, juo naudojasi neapibrėžtas ratas asmenų. Vis dėlto, ši vaizdo kamera, kaip ir kitos atsakovės vaizdo kameros, įrengta be kitų pastato bendraturčių sutikimo., šio klausimo (dėl namo išorinių konstrukcijų naudojimo sumontuoti vaizdo stebėjoms kameroms, nukreiptoms viešai vietai – šaligatviui stebėti) neapsvarsčius ir dėl to nepriėmus sprendimo atitinkamo sprendimo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Vien tai, kad į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti pastato bendraturčiai nurodė neprieštaraujantys vaizdo kamerų įrengimui, tai nepaneigia to, kad atitinkamas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovė vaizdo kameras įrengė neturėdama tam teisinio pagrindo, o vaizdo kameras, fiksuojančias vaizdą į vidinį kiemą – ir neproporcingai pažeidžiant ieškovų teisę į privatumą.
37. Apibendrinant, atsakovės įrengtomis kameromis vaizdo stebėjimas vykdomas žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl visu žemės sklypu gali naudotis visi bendraturčiai, įskaitant ieškovus. Atsakovė gina interesą apsaugoti savo turtą, tačiau teismo vertinimu, atsakovė turi galimybes pasirūpinti kitomis savo turto apsaugos priemonėmis. Atsakovės atstovas teismo posėdyje neginčijo, kad atsakovė turi įrengusi vaizdo kameras, kuriomis yra stebimas atsakovės patalpų, kuriose atsakovė vykdo veiklą, vidus, apsaugines langų žaliuzes, apsaugos signalizaciją. Atsakovė nepagrindė, kad turimų turto apsaugos priemonių nepakanka turtui apsaugoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik atsakovei priklausanti nuosavybės dalis, bet ir šalių bendrai naudojamas žemės sklypas, šaligatvis, įvažiavimas į kiemą, ieškovų buto langai butą. Atsakovės veiksmais pažeidžiama ne tik ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtintą EŽTK 8 str. Atsakovė, vykdydama vaizdo stebėjimą, nukreiptą į teritoriją, kuria naudojasi (ar turi teisę naudotis) ieškovai, neišvengiamai renka ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą. Atsakovė neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės neteisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžia ieškovų bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo lauko sienų ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje yra pagrįstas ir tenkintinas.
38. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius, į tai, kad demontuojant nurodytas vaizdo kameras, be kita ko, reikalinga šalinti ir laidus, įvestus į atsakovams priklausančių patalpų vidų, sprendžia, kad netikslinga ieškovams suteikti teisę atlikti kamerų demontavimo darbus atsakovų lėšomis, jeigu atsakovai nevykdytų teismo sprendimo geruoju, todėl atitinkamai šiuo atveju taikytinos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos.
39. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Teismas pažymi, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas skirti atsakovei 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės pažeidimai, pasibaigimo. Teismo vertinimu, toks baudos dydis yra protingas, gerokai mažesnis už maksimalų dydį, tačiau skatinantis atsakovę vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą, atitinkamai ir kompensuojant ieškovams teismo sprendimo nevykdymo pasekmes.
40. Taigi, siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimas bus vykdomas laiku ir ieškovų teisių pažeidimas netruks ilgiau nei tai yra būtina ginčo objektų pašalinimui, nustatytina 30 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovų naudai (CK 1.5 straipsnis; CPK 178, 179, 185 straipsniai, 273 straipsnio 3 dalis).
41. Ieškovai pateiktame ieškinyje prašo uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško ieškovų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo, esančio namo išorinių konstrukcijų. Teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad dėl šiuo metu dėl įrengtų vaizdo kamerų yra neproporcingai ribojama ieškovų teisė į privatų gyvenimą, tačiau nėra teisės normos, kuri draustų įsirengti kameras ateityje vien tuo pagrindu, kad šiuo metu yra ribojama atitinkamo asmens teisė į privatų gyvenimą. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas teisės aktais apskritai nėra draudžiamas. Vaizdo stebėjimo kameros tiesiog turi būti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau reikalavimo tam visais atvejais gauti išankstinį kaimyno (bendraturčio) sutikimą teisės aktai nenustato. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad, esant atitinkamam bendraturčių sprendimui, ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorės sienų nėra įmanoma įrengti tokios vaizdo stebėjimo sistemos, kuri nepažeistų ieškovų teisių į privatų gyvenimą, t. y. vaizdo stebėjimo sistemos, kuri fiksuotų tik viešas vietas ar tik galimą pateikimą į atsakovės patalpas. Pažymėtina, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų (t. y. išorinių pastato konstrukcijų) panaudojimo turi būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.), įstatyme nėra numatyta vienam iš bendraturčių vetuoti daugumos patalpų savininkų priimto sprendimo. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai negali priimti sprendimo riboti kitų bendraturčių teisę į privatumą.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovei be išankstinio raštiško ieškovų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
45. Ieškovai patyrė byloje 5410,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur žyminis mokestis (1 t. 224 e. b. l., 2 t. 13 e. b. l.) ir 5 210,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t. 133-138, 179-180 e. b.l.). Atsakovė patyrė 3 775,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1887,60 Eur už bylos dokumentų analizę, įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. kovo 13 d. (pateikta su reg. Nr. DOK-41550) ir 1887,60 Eur už teisines konsultacijas bylos ir proceso klausimais, įrodymų rinkimą, procesinio dokumento dokumento rengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje (pateikta su reg. Nr. DOK-76897). .
46. –Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
47. Ieškovai buvo pareiškę du savarankiškus ieškinio reikalavimus, kurie vienas patenkintas, o kitas atmestas. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 50 procentų. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 2705,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
48. Teismas šioje byloje patyrė 11,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, šios išlaidos tarp šalių paskirstytinos lygiomis dalimis, t. y. po 5,56 Eur iš kiekvienos šalies. Nurodytą sumą paskirsčius tarp ieškovų lygiomis dalimis, suma yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl iš ieškovų nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies .
Įpareigoti atsakovę UAB „Florinus“, j. a. k. 303169364, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti/demontuoti vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų. .
Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, atsakovei UAB „Florinus“, j. a. k. 303169364, skirti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, sumą išieškant lygiomis dalimis ieškovų V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Florinus“, j. a. k. 303169364, ieškovų V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 2705,20 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penki eurai dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 901,73 Eur kiekvienam ieškovui.
Priteisti iš ieškovų V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovės UAB „Florinus“, j. a. k. 303169364, naudai 1 887,60 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 629,20 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Florinus“, j. a. k. 303169364, į valstybės biudžetą 5,56 Eur (penki eurai penkiasdešimt šeši centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąja sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė