Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-16][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1885-643-2023].docx
Bylos nr.: e2A-1885-643/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Dirbti" 304150502 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Prievolės
Netesybos
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka



Civilinė byla Nr. e2A-1885-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16533-2022-7

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.; 2.6.2.1.;

3.3.1.14 .

(S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo, pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbti“ dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dirbti“ 5 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų (baudą), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė K. R. ir atsakovė UAB „Dirbti“ 2021 m. kovo 3 d. sudarė Preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis). Sudarytos Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pastatyti butą (Preliminariosios sutarties 1.2. punktas), apibūdintą Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 (29,28 kv.m. ploto, esantį statomo daugiabučio (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila ir parkavimo vieta iki 2022 m. gegužės 31 d. (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1. 4.1. punktas) ir iki 2022 m. birželio 30 d. (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1. 4.2. punktas) sudaryti su ieškove minėto turto Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas minėtas butas su daline apdaila ir parkavimo vieta.

3.       Taip pat paaiškino, kad ieškovė atsakovei 2021 m. kovo 3 d. sumokėjo 500 Eur rezervacijos mokestį, o 2021 m. kovo 9 d. – 4 500 Eur avansą, tačiau 2022 m. sausio 11 d. atsakovė parašė ieškovei laišką, kuriuo pareikalavo sumokėti didesnį avansą, nei numatyta Preliminariojoje sutartyje, kadangi atsakovė „netelpa“ į savo nurodytą biudžetą. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti 2022 m. birželio mėnesį notarinį sandorį dar neturint pilno baigtumo (baigtumas sudarytų 80 proc.), tačiau ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko, nurodė, kad pageidauja, jog statyba būtų užbaigta 100 procentų. 2022 m. birželio 12 d. atsakovė atsiuntė ieškovei raštą, kuriuo pareikalavo sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą, todėl patikslinimui ieškovė atsakovei 2022 m. balandžio 14 d. laišku pranešė, kad: „Kaip ir susirašinėjome mes sutinkame eiti į kompromisus pervesti 20 000 Eur pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį notariškai, su sąlyga, kad galutinis atsiskaitymas būtų namą pridavus statybų inspekcijai“.

4.       Pažymėjo, kad vartydama skelbimų portalus, ieškovė pastebėjo, kad atsakovė aptariamą butą pardavinėja kitiems asmenims už didesnę kainą, o 2022 m. liepos 4 d. atsakovė atsiuntė ieškovei raštą, kuriuo ieškovę informavo, kad, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 4.5. punktu, ieškovei nevykdant Preliminariosios sutarties 4.1.1. punkte nurodytų įsipareigojimų (nesumokėjus avanso), atsakovė vienašališkai dėl pirkėjos kaltės nutraukia Preliminariąją sutartį ir savo dispozicijoje pasilieka pirkėjos sumokėtą 5 000 Eur avansą. Akcentavo, kad šalys jokio rašytinio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, įskaitant papildomą ieškovės mokamą 20 000 Eur avansą, sudariusios nebuvo.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei K. R. iš atsakovės UAB „Dirbti“ 5 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų (baudą), 5 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos (10 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Dirbti“ valstybės naudai 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d.

6.       2023 m. sausio 10 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, kuris patikslintas 2023 m. sausio 18 d.. Atsakovė paaiškino, kad nurodė ieškovei situaciją, dėl ko prašomas avansas, pasiūlė pagerinti Preliminariosios sutarties sąlygas ieškovės naudai ir avansą įforminti sudarant notarinę sutartį (pagrindinę) ir ieškovė akceptavo atsakovės ofertą (raštu). Pažymėjo, kad likusią sumą ieškovė įsipareigojo pervesti po galutinio namo pridavimo. Atsakovės nuomone, šalys buvo sudariusios papildomą susitarimą, kad ieškovė sumokės papildomą 20 000 Eur avansą po notarinės sutarties pasirašymo, o kai ieškovė nevykdė susitarimo sąlygų, atsakovė negavusi avanso negalėjo atsiskaityti už prekes ir darbus, todėl vadovaudamasi Preliminarios sutarties 4.5 punktu, atsakovė nusprendė nutraukti sutartį.

7.       Ieškovė K. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad rašytinė pakeista preliminarioji sutartis, kurioje numatytas papildomo 20 000 Eur avanso atsakovei sumokėjimas, realiai neegzistuoja. Pažymėjo, kad pagal Preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 31 d. pastatyti sutartyje aptartą nekilnojamojo turto objektą ir iki 2022 m. birželio 30 d. sudaryti su ieškove pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas preliminariojoje sutartyje aptartas nekilnojamojo turto objektas su daline apdaila ir parkavimo vieta. Pabrėžė, kad priešingai nei teigia atsakovė, ne ieškovė vengė notarinio pagrindinės sutarties sudarymo, o būtent atsakovė, šalys tik tarėsi dėl galimybės ieškovei sumokėti atsakovei papildomą 20 000 Eur avansą. Atkreipė dėmesį, kad Preliminariosios sutarties 11.8. punkte nurodyta, kad visi šios sutarties pakeitimai šalių susitarimu turi būti sudaromi raštu.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Dirbti“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5317-1019/2023 (buvęs Nr. e2-21320-1019/2022), ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei K. R. iš atsakovės UAB „Dirbti“ 5 000 sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų (baudą), 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos (10 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2082,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Dirbti“ valstybei 20,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį sudaryti Pagrindinę sutartį, aktyviai domėjosi statybų eiga, dokumentais, analizavo juos, derino atvykimo pas notarą laiką su atsakovės atstovu, su notare, o atsakovės argumentą, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, jog ieškovė nesuderino sandorio pasirašymo laiko su notare, laikė nepagrįstu, nurodydamas, jog pagal Preliminarios sutarties 8.6. punktą, pardavėjai (atsakovei) yra nustatyta pareiga nurodyti pirkėjai (ieškovei) Pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą.

11.       Teismas vertino, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Preliminariąją sutartį – nepabaigė objekto statybos iki 2022 m. gegužės 31 d., nors turėjo numatyti, kad dėl nebaigtų statybos darbų, nesutvarkytos dokumentacijos, iki 2022 m. birželio 30 d. nepavyks sudaryti Pagrindinės sutarties; nors pagal Sutartį objektas turėjo būti baigtas iki 2022 m. gegužės 31 d., galutinai pabaigtas 2023 m. kovo mėnesį, tačiau atsakovė nepasinaudojo Preliminarioje sutartyje numatyta teise, esant objektyvioms priežastims, sutartyje nustatytus terminus atsakovės (pardavėjo) iniciatyva pratęsti protingam terminui (Preliminarios sutarties 5.3-5.6. punktai). Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės ketinimas ir valia sudaryti Pagrindinę sutartį su ieškove kelia abejonių, nes suprasdama, kad neįgyvendins savo pareigos laiku pastatyti objektą, terminų Preliminarioje sutartyje nepratęsė, tuo tarpu ieškovė, neprieštaravo vėlesniam nei Sutartyje numatytam terminui sudaryti Pagrindinę sutartį.

12.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalys derėjosi dėl galimybės sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą, tačiau galutinai nebuvo susitarta, nebuvo pasirašytas ir rašytinis susitarimas, kuris numatytas Preliminariosios sutarties 11.8. punkte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pakeistas Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktas, vertino, kad Preliminarioji sutartis nutraukta nepagrįstai ir atkreipė dėmesį į tai, kad Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte numatytas sumas (500 Eur rezervacijos mokestį ir 4500 Eur avansą) ieškovė sumokėjo laiku, Sutartyje nebuvo numatyta kitų sumų (20 000 Eur avanso mokėjimas), pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog Preliminarioji sutartis buvo pakeista ar papildyta rašytiniu šalių susitarimu dėl 20 000 Eur avanso sumokėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareigą dėl Preliminariosios sutarties 4.1.1. punkto yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku, todėl atsakovės veiksmus dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo vertino kaip nepagrįstus ir laikė kaip atsakovės atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį.

13.       Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės nurodomų priežasčių (COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje) kaip objektyviai kliudžiusių aplinkybių sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis.

14.       Teismas, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų sprendė, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl netinkamų atsakovės veiksmų bei kaltės, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl privalo grąžinti sumokėtą avansą pagal Sutarties 4.1.1. punktą, taip pat pažymėjo, jog konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Preliminariąją sutartį, numatytu terminu neatliko statybos darbų, nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5000 Eur baudą, kaip sutartines netesybas, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Atsakovė UAB „Dirbti“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi.

16.       Nurodo, kad ieškovė elektroniniu susirašinėjimu akceptavo atsakovės ofertą dėl 20 000 Eur didesnio avanso (ieškovės laiškai buvo pasirašyti elektroniniu parašu, nurodant vardą ir pavardę, kas prilyginama paprastam rašytiniam parašui), tačiau savo įsipareigojimų dėl didesnio avanso neįvykdė, todėl su ja buvo nutraukta Preliminarioji sutartis, o teismas nepagrįstai elektroninio laiško inicialų nevertino kaip elektroninio parašo.

17.       Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai kalba apie atsakovės kaltę, tačiau tik pateikia bendrines įstatymų citatas ir teismų nutartis, kurios yra deklaratyvios ir neturi reikšmės, jei nėra priežastinio ryšio tarp šalies veiksmų ir cituojamų teisės aktų.

18.       Paaiškina, kad atsakovė siuntė kadastrines bylas, kuriose matininkė sudarė NT vertinimo bylą, kurioje aiškiai atsispindėjo NT baigtumas, tas pats baigtumas atsispindi ir Registrų centro išrašuose, kas reiškia, jog ieškovė turėjo atvykti pas notarą ir ten susidėlioti likusius klausimus dėl sutarties sudarymo, o ne neatvykti ir teigti, kad atsakovė nepastatė pastato laiku, nutraukė sutartį ir nepagrįstai teigti, kad nebuvo susitarimo dėl papildomo avanso.

19.       Pažymi, kad pati ieškovė atvyko į Lietuvą 2022 m. liepos mėn., tačiau neatvyko į sutartą vietą, kurioje buvo parengti visi dokumentai sutarčiai sudaryti, vengė sudaryti sutartį, be kita ko, ieškovė pati susitarė dėl notarės laiko ir datos ir pati neatvyko pas ją.

20.       Akcentuoja, kad jei atsakovė būtų vėlavusi, būtų ir pratęsusi terminus sutarčiai sudaryti, tačiau nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų vėlavusi pastatyti objektą, nes faktiškai jis buvo pastatytas laiku.

21.       Paaiškina, kad šalių patvirtinti e-mailai  yra tinkama susitarimams sudaryti forma, todėl jei teismas nevertina tokio susitarimo, tuomet turėtų vadovautis tokia pačia pozicija ir visoje byloje, t. y. į šalių susirašinėjimus žiūrėti kaip į nereikšmingus „papliurpimus“.

22.       Ieškovė K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės UAB „Dirbti“ visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodo, kad iš pačios apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atsako atsakovei, jog jai būtų priimtinas pasiūlymas sumokėti 20 000 Eur tik tokiu atveju, jeigu būtų sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, jog jokios atsakovės ofertos ieškovė neakceptavo (akceptas būtų tokiu atveju, jeigu ieškovė būtų parašiusi, kad sutinka sumokėti papildomą avansą be jokių papildomų išlygų ir (ar) sąlygų, ir būtų pasirašytas tokį susitarimą patvirtintas rašytinis dokumentas, kaip tai numatyta šalių sudarytoje Preliminariojoje sutartyje).

24.       Akcentuoja, kad atsakovės teiginiai, jog aptartas šalių susirašinėjimas yra atsakovės pateiktos ofertos akceptavimas, taip pakeičiant 2021 m. kovo 3 d. tarp šalių sudarytą Preliminariąją sutartį dalyje dėl avanso mokėjimo, yra absoliučiai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esančiam šalių susirašinėjimui ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Paaiškina, kad elektroniniais laiškais šalys tik derėjosi dėl ieškovės galimybės sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą, tačiau galutinai nebuvo sutarta, kaip ir nebuvo pasirašyto jokio rašytinio susitarimo, o Preliminariosios sutarties 11.8. punkte nurodyta, kad visi šios Preliminariosios sutarties pakeitimai daromi šalių susitarimu ir turi būti sudaromi raštu, išskyrus atvejus, jei Preliminariojoje sutartyje aiškiai nurodyta kitaip.

25.       Papildomai pažymi, kad ieškovė visuose savo susirašinėjimuose pažymėdavo, kad sutiktų sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą, tačiau tik su sąlyga, jeigu bus pasirašyta notarinė sutartis, kas reiškia, jog pirmiau turėjo būti sudaryta dalinio (nepastatyto pilnai) būsto notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, o tik tada atsakovei sumokamas avansas, tačiau šiuo atveju notarinė sutartis nebuvo sudaryta, taigi ir pareigos sumokėti papildomą avansą ieškovei negalėjo atsirasti.

26.       Atkreipia dėmesį, jog bet koks elektroniniu laišku atsiųstas dokumentas nėra laikomas automatiškai pasirašytu, nes byloje esantys šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu (kurių nei viena šalis neginčija) leidžia tik identifikuoti laiškų siuntėją ir gavėją kaip tokį, leidžia matyti susirašinėjimo turinį ir nėra laikomi patvirtintu fiziniu ar elektroniniu parašu. Paaiškina, kad norint pasirašinėti elektroniniu parašu reikia tokį apskritai turėti, ne kiekvienas asmuo turi tokį „išsiėmęs“, tam reikalingos tam tikros specialios procedūros, o ieškovė apskritai analizuojamu laikotarpiu neturėjo elektroninio parašo, todėl elektroniniu būdu pasirašyti dokumentų apskritai neturėjo galimybės.

27.       Nurodo, kad byloje nustatyta, jog Preliminariąja sutartimi aptartas objektas iki numatyto termino (2022 m. gegužės 31 d.) nebuvo pastatytas, atsakovė neįvykdė įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Preliminariąją sutartį – nepabaigė objekto statybos iki 2022 m. gegužės 31 d., galutinai objektas buvo baigtas statyti tik 2023 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus beveik metams laiko nuo sutartos datos, o tai neginčijamai patvirtina pačios atsakovės kaltę – atsakovė sutartinių įsipareigojimų numatytomis sąlygomis ir laiku neįvykdė, dėl ko pagrindinės sutarties sudarymas automatiškai tapo negalimas dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė turi prisiimti atsakomybę.

28.       Pažymi, kad skundžiamą sprendimą teismas priėmė 2023 m. gegužės 17 d., todėl paskutinė diena atsakovei paduoti apeliacinį skundą buvo 2023 m. birželio 16 d., tačiau atsakovė apeliacinį skundą padavė tik 2023 m. birželio 17 d., t. y. praleidusi numatytą terminą, apeliaciniame skunde prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, tokio prašymo nereiškė ir 2023 m. birželio 22 d. prašyme dėl trūkumų pašalinimo, kas reiškia, jog apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas. Nurodo, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, kad teismo sprendimą ji gavo tik 2023 m. gegužės 18 d. neturi prasmės, terminas apeliaciniam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo dienos, o nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

31.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

32.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. R. ir atsakovė UAB „Dirbti“ 2021 m. kovo 3 d. sudarė Preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis). Sudarytos Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė (pardavėja) įsipareigojo pastatyti butą (Preliminariosios sutarties 1.2. punktas), apibūdintą Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 (29,28 kv.m. ploto, esantį statomo daugiabučio (duomenys neskelbtini)) su daline apdaila ir parkavimo vieta iki 2022 m. gegužės 31 d. (Preliminariosios sutarties Priedo Nr. 1 4.1. punktas) ir iki 2022 m. birželio 30 d. (Preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 4.2. punktas) sudaryti su ieškove minėto turto Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už bendrą 51 990 Eur sumą ieškovei turėjo būti parduotas butas su daline apdaila ir parkavimo vieta.

34.       Nustatyta, kad ieškovė savo pareigą dėl rezervacijos mokesčio ir avanso sumokėjimo įvykdė, t. y. atsakovei 2021 m. kovo 3 d. sumokėjo 500 Eur, o 2021 m. kovo 9 d. – 4 500 Eur, tačiau pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovė 2022 m. liepos 4 d. pranešimu dėl preliminarios sutarties nutraukimo nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. dėl ieškovės kaltės nutraukė Preliminariąją sutartį ir pasiliko ieškovės pervestą avansą, motyvuodama tuo, kad ieškovė pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1.1. punktą. 

35.       Nesutikdama su Preliminariosios sutarties nutraukinu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dirbti“ 5 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų (baudą), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi, nurodydamas, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl netinkamų atsakovės veiksmų bei kaltės, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, motyvuodama tuo, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji neįvykdė savo įsipareigojimų.

Dėl bylos esmės.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, turėtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

37.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių vertinimo preliminariosios sutarties nuostatų kontekste, t. y. dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltės nustatymo.

38.       CK 1.2

 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 27 punktas). Sutarties laisvės principas, išskyrus įstatymo leidėjo nustatytus ribojimus (CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis), lemia taip pat sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, ją papildyti arba bendru susitarimu ją pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

39.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

40.       Remiantis bylos duomenimis, pagal Preliminariosios sutarties 4.1.1 punktą, kai pirkėjas sumoka pardavėjui 500 Eur rezervacijos mokestį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui avansą 4 500 Eur, kuris įvardintas Sutarties Priede Nr. 1, per 3 darbo dieną nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Rezervacijos mokestis ir avansas pagal šią Sutartį atlieka pirkėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, o šalims sudarius Pagrindinę sutartį bus įskaitomas į Turto kainos mokėjimus pagal Pagrindinę sutartį (Preliminarios sutarties 4.1.1 punktas). Likusią turto kainos dalį, t. y. 46 990 Eur, pirkėja (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pagal Pagrindinę sutartį (Preliminarios sutarties 4.1.2. punktas).

41.       Atsakovė, nesutikdama su priimtu skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu teigia, jog Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, nurodo, jog tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, papildantis sudarytą Preliminariąją sutartį, pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą, o kadangi ieškovė to nepadarė, tai atsakovė teisėtai nutraukė Preliminariąją sutartį dėl ieškovės kaltės ir pasiliko ieškovės sumokėtą 5 000 Eur avansą. Pažymi, jog ieškovė elektroniniu susirašinėjimu akceptavo atsakovės ofertą dėl 20 000 Eur didesnio avanso (ieškovės laiškai buvo pasirašyti elektroniniu parašu, nurodant vardą ir pavardę, kas prilyginama paprastam rašytiniam parašui). Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

42.       Pagal Preliminarios sutarties 4.5. punktą, jeigu pirkėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo Sutarties 4.1.1. ar 4.1.2. punkto įsipareigojimų, t. y. nesumoka avanso ar likusios turto kainos dalies nustatytais terminais, Pardavėjas turi teisę ne teismo tvarka rašytiniu pranešimu įspėjęs pirkėją prieš 30 kalendorinių dienų šią Sutartį nutraukti bei reikalauti Sutarties 4.1.1. punkte nurodyto dydžio netesybų. Jeigu Pirkėjas Sutarties 4.1.1 punkte nurodytus įsipareigojimus Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo metu yra įvykdęs tik iš dalies, sumokėtas avansas lieka Pardavėjo nuosavybėje, o likusią nesumokėtą netesybų dalį Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui ne vėliau, kaip Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dieną. Preliminariosios sutarties 11.8. punkte nurodyta, kad visi šios Sutarties pakeitimai daromi šalių susitarimu ir turi būti sudaromi raštu, išskyrus atvejus, jei Preliminariojoje sutartyje aiškiai nurodyta kitaip.

43.       Nustatyta, kad ieškovė savo pareigą dėl rezervacijos mokesčio ir avanso sumokėjimo įvykdė tinkamai, t. y. 2021 m. kovo 3 d. sumokėjo atsakovei 500 Eur, o 2021 m. kovo 9 d. – 4 500 Eur, dėl to byloje ginčo nėra. Šalys Preliminarioje sutartyje susitarė sudaryti Pagrindinę sutartį iki šios Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos (Preliminarios sutarties 9.1 punktas), t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau ji sudaryta nebuvo. Iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, jog 2022 m. sausio 11 d. atsakovės atstovas paklausė ieškovės, ar ši turi galimybę sumokėti didesnį avansinį mokėjimą nei kad buvo susitarta, o ieškovė atsakė, jog galimybių papildomai sumokėti avansą neturi. 2022 m. balandžio 12 d. atsakovė prašė per 7 dienas informuoti, ar ieškovė sutinka pervesti papildomą 20 000 Eur avansą ir pasirašyti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. atsakovei elektroniniame laiške nurodė, jog sutinka pervesti 20 000 Eur, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį notariškai, su sąlyga, kad galutinis atsiskaitymas būtų namą pridavus statybų inspekcijai kaip numatyta Preliminarioje sutartyje.

44.       Kaip matyti iš pateikto šalių susirašinėjimo turinio, šalys dėl galimybės sumokėti papildomą 20 000 Eur avansą tik tarėsi, ieškovė aiškiai nurodė, jog sutiktų sumokėti tokio dydžio sumą tik pasirašant notarinę sutartį. Byloje nėra duomenų, kad šalys dėl papildomo 20 000 Eur avanso būtų sudarę rašytinį susitarimą ir taip būtų buvus pakeista jau sudaryta Preliminarioji sutartis, kaip tai numatyta Preliminarios sutarties 11.8. punkte. Šiuo atveju visiškai nepagrįstais laikytini atsakovės teiginiai, jog ieškovė elektroniniu susirašinėjimu akceptavo atsakovės ofertą dėl 20 000 Eur didesnio avanso, nes ieškovės laiškuose buvo nurodytas jos vardas ir pavardė, kas prilyginama paprastam rašytiniam parašui. Pažymėtina, jog, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esantys šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu, laiškuose nurodant savo vardą ir pavardę, nėra laikomi patvirtintais fiziniu ar elektroniniu parašu, tokie duomenys leidžia tik identifikuoti laiškų siuntėją ir gavėją kaip tokį, leidžia matyti susirašinėjimo turinį, be to, pats elektroninis laiškas, pasirašytas vieno ar kito asmens, nurodant savo inicialus, nėra laikomas kaip pasirašytas elektroniniu parašu, kurio gavimui yra numatytos specialios procedūros. Be kita ko, įstatymas numato privalomą rašytinę preliminariosios sutarties, taip pat ir jos papildymų/pakeitimų formą (CK. 1.73 straipsnio 7 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorių šalių. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Vertinant šalių elektroninius laiškus identifikuoti būtent ieškovės parašo neįmanoma, nes tokio nėra, todėl atmetami ir atsakovės argumentai, kad šalių patvirtinti elektroniniai laiškai yra tinkama susitarimams sudaryti forma. Primintina, jog kaip buvo numatyta Preliminariosios sutarties 4.1.1 punkte, numatytas sumas (500 Eur rezervacijos mokestį ir 4 500 Eur avansą) ieškovė sumokėjo laiku, šių aplinkybių atsakovė neginčijo, o duomenų, kad šalių sudaryta Preliminarioji sutartis buvo pakeista ar papildyta rašytiniu šalių susitarimu, atitinkamai pasirašytu elektroniniu arba fiziniu parašu, dėl 20 000 Eur avanso sumokėjimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė savo pareigą dėl Preliminariosios sutarties 4.1.1. punkto yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku, o papildomo rašytinio susitarimo šalys nebuvo sudarę, todėl atsakovės argumentai dėl neva papildytos Preliminariosios sutarties šalims diskutuojant elektroniniais laiškais apie papildomą avansinį mokėjimą atmetami kaip nepagrįsti.

45.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog dėl notarinės sutarties sudarymo yra kalta pati ieškovė, nes laiku neatvyko į Lietuvą ir į sutartą vietą, vengė sudaryti sutartį kai pati susitarė dėl notarės laiko ir datos. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius.

46.       Pažymėtina, jog tiek iš byloje esančių šalių susirašinėjimo el. laiškais, tiek iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. turėjo pagrįstą lūkestį dėl Pagrindinės sutarties sudarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, tačiau sudaryti notarinės sutarties ji atvyko į Lietuvą, 2022 m. liepos 4 d. ieškovei elektroniniu laišku patvirtinus, kad liepos 6-13 dienomis ji bus Lietuvoje, o liepos 11 d. yra pasirengusi vykti pas notarą bei pasirašyti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 2022 m. birželio 27 d. susirašinėjime ieškovė nurodė, jog susisiekė su notare dėl sandorio sudarymo laiko, informavo atsakovės atstovą, kad pas notarą pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti galės 2022 m. liepos 11 d., tačiau atsakovė 2022 m. liepos 6 d. atsiuntė 2022 m. liepos 4 d. pranešimą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, motyvuodama, jog ieškovė pažeidė Preliminariosios sutarties 4.1.1. punktą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Preliminariąją sutartį, objektas turėjo būti baigtas statyti iki 2022 m. gegužės 31 d., o Pagrindinė sutartis sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau galutinai objektas buvo baigtas statyti tik 2023 m. kovo mėn. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, esant objektyvioms priežastims, savo iniciatyva būtų pratęsusi terminą tiek objekto statybų užbaigimui, tiek ir Pagrindinės sutarties sudarymui, priešingai nei ieškovė, kuri neprieštaravo vėlesniam nei Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti Pagrindinę sutartį. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl netinkamų atsakovės veiksmų, laiku ir numatytomis sąlygomis neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų bei nepagrįstai nutraukus sutartį Preliminariosios sutarties 4.5 punkto pagrindu.

47.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakomybė dėl Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo tenka atsakovei, nes byloje esantys duomenys yra pakankami išvadai, jog pastangas sudaryti Pagrindinę sutartį dėjo ieškovė, turėjo pagrįstą lūkestį dėl sutarties sudarymo, nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Preliminariąją sutartį, numatytu terminu neatliko statybos darbų, nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį, nedėjo jokių pastangų suderinti valią dėl Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl netinkamų atsakovės veiksmų bei kaltės.

Dėl bylos baigties.

48.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

51.       Ieškovė K. R. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2023 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

          atsakovės UAB „Dirbti“ apeliacinį skundą atmesti.

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Dirbti“, juridinio asmens kodas 304150502, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        

 

Teisėjai                                                                                                   

Margarita Stambrauskaitė

                                                                                                                Eglė Surgailienė

                                                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė